ekonomika

Japonija skirs 260 mlrd. JAV dolerių ekonomikos krizei, sukeltai augančios infliacijos ir silpnos jenos, spręsti, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Fumio Kishida. Visgi Japonijos centrinis bankas neketina atsisakyti itin laisvos politikos, nusilpninusios nacionalinę valiutą, kuri neteko daugiau nei 20 proc. jos vertės JAV dolerio atžvilgiu.  Vyriausybė skaičiuoja, kad fiskalinės išlaidos išaugs nuo 39 trln. jenų  iki 72 trln.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,3 proc., skelbia Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Metinis ekonomikos augimas, pakoreguotas įvertinus kalendorinį faktorių, siekė 1,2 procento. Analitikų prognozių vidurkiai buvo pirmojo rodiklio kritimas 0,2 proc., o antrojo – augimas 0,8 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Jų teigimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.  Iš septynių BNS apklaustų ekonomistų trys prognozavo 1,3-1,5 proc. metinį BVP augimą trečiąjį ketvirtį, o dar po vieną nurodė 1 ir 0,7 proc. augimą.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Negana to, kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika, didelė dalis žmonių ateitį vertina niūriai. Bet ar tikrai yra tam pagrindo? Ko sulauksime kitąmet – gilios krizės ar ekonomikos sąstingio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Nerijus Mačiulis.

Spalio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su asociacijos Investors‘ Forum nariais. Ministras su investuotojais aptarė Lietuvos investicinį patrauklumą bei iš geopolitinių aplinkybių kylančias grėsmes ir rizikas, o taip pat diplomatinės tarnybos įsitraukimą, pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, infliacija kitais metais išliks aukštesnė nei kitur žemyne, teigia rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Pasak jos, šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Europos laukia techninė recesija.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

JAV biudžeto deficitas 2022 metais sumažėjo perpus iki 1,4 trln. JAV dolerių, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir sumažėjus paramai skirtoms išlaidoms, penktadienį pranešė vyriausybė.  Su COVID-19 susijusios išlaidos, skirtos tokiems dalykams kaip nedarbo išmokos bei kitos programos, sumažėjo, kai didžiausia pasaulio ekonomika atsigavo po viruso protrūkio, o verslas ėmė grįžti į įprastas vėžes.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tik tai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Visgi viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų.

JK vyriausybės skolinimasis rugsėjį smarkiai išaugo, o mažmeninė prekyba susitraukė, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, reiškiantys dar vieną ekonominį smūgį politinės krizės ištiktai šaliai.  Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis siekė 20 mlrd. svarų (22 mlrd. JAV dolerių) ir tai buvo antra pagal dydį rugsėjo mėnesio skola, dešimtmečių aukštumai pasiekusiai infliacijai lemiant didesnes skolos grąžinimo palūkanas.  Mažmeninės prekybos apimtys traukėsi 1,4 proc.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymas mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų dalyvauti kare Ukrainoje gerokai padidins darbo jėgos stygių, nusmukdys vartotojų pasitikėjimą bei verslo aktyvumą, gali sukelti ekonomikos nuosmukį artimiausiais mėnesiais, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Rusijos centrinį banką (RCB). „Rugsėjį ekonominio aktyvumo atsigavimas sustojo, o mėnesio pabaigoje tendencijos ėmė blogėti“, – teigiama RCB analitinio departamento ataskaitoje.

Lietuvos ekonomika kitais metais augs greičiau nei kitose šalyse ir sieks apie 1,3 proc., sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira. Jo teigimu, Lietuvai norint išlikti konkurencinga būtina tęsti pradėtas reformas. „Tikrai bus sulėtėjimas, bet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. (2023 metais – BNS) – greičiau nei kitose šalyse. Bet tai priklausys nuo karo, nuo kitų šalių ekonomikų.

Aukštos infliacijos veiksniai liudija apie jos mažėjimą, tačiau mažesnių kainų vartotojams dar teks palaukti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugsėjį pakilo iki 17,2 proc. nuo 16,1 proc. rugpjūtį, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 18,7 proc., paslaugų – 12,5 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (29,9 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (19,3 proc.), transporto prekių ir paslaugų (16,4 proc.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį paskelbė atsisakiusi planų atšaukti planuotą pelno mokesčio padidinimą ir taip panaikino pagrindinę savo ekonominio plano dalį, kelias savaites šalyje kėlusią sumaištį politikoje ir rinkose. „Nusprendžiau palikti ankstesnės vyriausybės planuotą pelno mokesčio padidinimą“, – sakė premjerė.

Kai šią savaitę Vladimiras Putinas pradėjo raketų atakas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir svarbiausią infrastruktūrą, atrodė, kad toks žingsnis atgaivino ir pradžiugino kietosios linijos šalininkus, reikalavusius ryžtingesnių veiksmų. „Bėk, Zelenski, bėk“, – džiūgavo Ramzanas Kadyrovas.

Ekonomikos augimo ir JAV darbo rinkos sulėtėjimas yra „reikalingas“, norint sumažinti infliaciją, sakoma trečiadienį paskelbtuose JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) komentaruose, kuriuose priduriama, kad kainos išlieka „nepriimtinai aukštos“.  FRS pareigūnai taip pat teigė, kad infliacija „dar nesureagavo“ į padidintas palūkanų normas, skelbiama JAV centrinio banko rugsėjo mėnesio posėdžio protokole, ir kad „žymus infliacijos sumažėjimas greičiausiai atsiliks nuo bendrosios paklausos“....

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad esama „nežymios“ Jungtinių Valstijų ekonomikos recesijos galimybės.  „Nemanau, kad recesija bus“, – teigė prezidentas kanalui CNN.  „Jei ir bus, tai bus labai nedidelis nuosmukis. Mes tik nedaug pajudėsime žemyn“, – pridūrė J. Bidenas.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 14,4 procento. Labiau ji augo tik Bulgarijoje (16,5 proc.). Visoje ES pramonė per metus augo 3,5 proc. Latvijoje pramonė smuko 0,3 proc., o Estijoje – augo 0,7 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 3,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 5 procentais.

Kitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.

Dėl naftos eksporto ir gana stabilios vidaus paklausos recesija Rusijoje bus ne tokia gili, kaip buvo manyta anksčiau, rodo antradienį paskelbtos naujausios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės. Nors antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos ekonomika, Fondo skaičiavimais, susitraukė 21,8 proc., dabar prognozuojama, kad per visus šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks tik 3,4 procento. Dar birželį TVF Rusijai pranašavo 6 proc.

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Lietuva ieško komercijos atašė Švedijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atašė užtikrintų ekonominio atstovavimo tęstinumą Lietuvai svarbioje Švedijos rinkoje.

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai. Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

Dėl pasaulio ekonomikos vis patiriamų sukrėtimų didėjant pasaulinės recesijos rizikai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį paragino politikos formuotojus imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų išvengta „pavojingos „naujosios normos“ atsiradimo.  Itin svarbu „stabilizuoti pasaulio ekonomiką sprendžiant labiausiai neatidėliotinas užduotis“, tarp kurių yra ir kova su infliacija, pareiškė ji, sakydama kalbą Džordžtauno universitete.

Ši žiema bus ekonomiškai sudėtinga, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominius sunkumus iš esmės sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas. Jis amžinai netruks, tad prognozuojama, kad ekonomika jau šį pavasarį ims atsigauti. Šis ruduo ir ateinanti žiema turėtų būti ekonomiškai sunkūs, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto, anot Ž. Maurico, nevertėtų pamiršti, kokiame kontekste šiuo metu gyvename.

Įpusėjus aštuntam karo Ukrainoje mėnesiui agresorės Rusijos ekonomika rodo rimtus stagnacijos požymius. Kiek laiko Rusija ruošėsi karui Ukrainoje, kokių gudrybių griebėsi kaupdama finansines atsargas ir kokias klaidas padarė? Kiek laiko Rusija dar sugebės tempti? Apie tai TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina ekonomistą Žygimantą Mauricą.

Afganistano oficialioji ekonomika nuo ​​Talibano atėjimo į valdžią patyrė „katastrofišką nuosmukį“, o per mažiau nei metus sunaikintas 10 metų plėtros rezultatas, pranešė Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbtame pranešime.  Dar prieš Talibanui perimant valdžią 2021 metų rugpjūtį, Afganistano bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė vos apie 20 mlrd. JAV dolerių. Visgi vos per vienerius metus šalies ekonomika „prarado apie 5 mlrd.

Rinkose atsiradus vilčių, kad centriniai bankai gali sušvelninti savo poziciją dėl palūkanų normų didinimo, pagrindiniai euro zonos akcijų indeksai antradienį gerokai pakilo. Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to meto kainomis siekė 56,2 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus, patikslintus duomenis pranešė Statistikos departamentas.  Anksčiau skelbta, kad šalies BVP pernai augo 4,8 procento. Patikslintas 2020 metų BVP siekė 49,8 mlrd. eurų, realusis jo pokytis – 0 proc. (anksčiau skelbtas siekė –0,1 proc.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo, o ne traukėsi, kaip buvo manyta anksčiau, parodė penktadienį paskelbti duomenys, šiek tiek susilpninę nuogąstavimus dėl nuosmukio, kuriuos paskatino vyriausybės pristatytas sumažintų mokesčių biudžetas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais padidėjo 0,2 proc. (pirminiai duomenys rodė 0,1 proc.

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo nuo –4,2 iki –8,2 procento. Tam įtakos turėjo besitęsiantis karas Ukrainoje bei išaugusios energijos kainos: rugsėjį 4,1 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija, 5,6 proc. – energijos kainų augimas, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva nukrito iš aštuntos į 12-tą į vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, nurodo kasmetinį tyrimą atlikęs Kanados smegenų centras „Fraser Institute“. Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sumažino visų trijų Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, palyginti su gegužę skelbtomis. Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsimena, kad naujausios centrinio banko skelbiamos šalies ekonomikos prognozės bus prastesnės nei banko analitikų skaičiuotos birželį.   „Kaip visada, formuojasi tam tikras konsensusas, – galima pasižiūrėti ir į tarptautinę aplinką, ką mes aiškiai matome, kad praėję metai buvo pakankamai stiprūs augime – ir Lietuvai, ir pasaulio ekonomikai, šie metai silpnesni, kiti metai dar silpnesni.

Lietuvos bankas pirmadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Šiemet birželį bankas prognozavo, jog 2022 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento. LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.

Libanas, dažnai vadinamas „Artimųjų Rytų Šveicarija“, pateko į vieną didžiausių ekonominių krizių pasaulio istorijoje. Šalies ūkis buvo kuriamas finansinės piramidės principu, o kai pinigai baigėsi, ji žlugo. Krizė privedė prie humanitarinės katastrofos: šalyje beveik nėra elektros, benzino, vaistų, rašo The Insider.  Be to, Rusijos invazija į Ukrainą neigiamai atsiliepė Libano maisto rinkai. Problemos šaknys glūdi pačioje valstybės struktūroje.

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl energetinių sąnaudų patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal sritis, kuriose veikia verslas, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc.

2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis atsidūrė penktoje didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, ekonomistai sako, kad šių laikinų lengvatų būtų galima nepratęsti, jei valstybė kitomis priemonėmis padėtų verslui išgyventi – kitu atveju prognozuojama, kad daug įmonių bankrutuos.  Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinsis situaciją Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“, kuri praėjusią savaitę antrą kartą šiemet laikinai sustabdė gamybą.  Pasak komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, parlamentarai nori išsiaiškinti stabdymo priežastis, įmonės veiklos atnaujinimo galimybes, taip pat vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – įsigijimo klausimus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Estijos banko antradienį paskelbtoje atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje numatytas šalies bendrojo vidaus produkto šiais metais sumažėjimas 0,5 proc., augimas apytikriai 1 proc. 2023-aisiais ir iki 3,5 proc. 2024 metais. Apžvalgoje pažymima, jog dėl geopolitinio nestabilumo ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės yra neaiškesnės nei įprastai. Centrinio banko vertinimu, Estijos ekonomikos perspektyvos labiausiai priklauso nuo tolesnės kainų dinamikos.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.