ekologija

Šiuo metu LR Aplinkos ministerijos rengiamas ir derinamas teisės akto projektas patvirtina įtarimus, kad iš kitų valstybių į Lietuvą planuojama importuoti ir čia deginti komunalines atliekas. „Jei projektas bus patvirtintas, Lietuva teisiškai jau galės vadintis užsienio atliekų deginimo placdarmu.

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau tik 15 proc. iš jų rūšiuoja viską, kas gali būti perdirbta. Likusieji du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais. Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc.

Vie­nuo­li­ka me­tų dir­bu­si, stu­di­ja­vu­si Ame­ri­ko­je, Ne­rin­ga Zel­bai­tė grį­žo į Meš­kui­čius (Šiau­lių ra­jo­nas). Da­bar ji rū­pi­na­si mil­tų, pa­ga­min­tų iš tė­čio ir bro­lio užau­gin­tų grū­dų, pardavimu. Me­tai slin­ko Či­ka­go­je Ne­rin­ga Zel­bai­tė, Šiau­lių uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vu­si eko­no­mi­ką, pa­si­nau­do­jo tarp stu­den­tų po­pu­lia­ria mai­nų pro­gra­ma ir, bai­gu­si tris kur­sus, 2000-ai­siais iš­vy­ko į JAV.

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių.

Pasivaikščiojimas arba važinėjimas dviračiu mieste ne visada gali būti malonus ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas. Tai, ką mes įkvepiame, nėra vienodi, skaidrūs ir bekvapiai dujų mišiniai. Oras miestuose yra svarbus, mūsų gyvenimą gerinantis, kriterijus, todėl būtina imtis iniciatyvos gerinant jo kokybę. Prieš milijonus metų dalis išnykusių augalų ir gyvūnų atsidūrė po žeme, buvo suslėgti ir suanglėjo.

Sostinės savivaldybė rengia detalųjį planą sklypui Žirmūnų mikrorajone, kur įgyvendinant bandomąjį projektą planuojama statyti ekologišką, ekonomišką ir kokybišką būstą ilgalaikei nuomai. Municipalinio būsto fondą Žirmūnuose sudarytų 8 namai, kurie didžiąją dalį reikalingos energijos gaus iš vėjo, saulės ir geoterminių šaltinių.

Daugelio užsienio šalių gyventojai užsikrėtę ekologijos bacila, nes tai madinga. O lietuviai ekologinį turizmą kol kas dar tik jaukinasi. Ekologiškai nusiteikę prancūzai didžiuojasi 358 Mėlynosios vėliavos paplūdimiais. Tokį įvertinimą yra pelnę trys paplūdimiai Lietuvoje - vienas Nidoje, vienas Juodkrantėje ir vienas Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Kaimynai latviai turi gerokai ilgesnį pajūrio ruožą, tad ir tokių paplūdimių daugiau - net dešimt.

Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniuje po dešimtmečio gali nelikti troleibusų ir išdygti saulės energija šildomų daugiabučių kvartalas, rašo „Lietuvos rytas“. „Per artimiausius dešimt metų mes iškelsime troleibusą iš Vilniaus ir keisime tramvajumi ir ekologiškais autobusais“, – penktadienį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo diskusijoje Prienų rajone sakė A. Zuokas. Vilniaus meras taip pat tvirtino, kad šalies sostinės plotas daugiau nedidės.

Šeštadienį Lietuvos narai susiburs dar vienai ekologinei akcijai, kurios metu valys Alytaus rajone esantį Daugų ežerą. Antrus metus organizuojamos iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ežerų užterštumo problemą bei paskatinti poilsiautojus tausoti gamtą. Per ekologinę akciją Daugų ežero dugne nugrimzdusias šiukšles trauks 50 narų komanda bei dar tiek pat prie šios iniciatyvos prisijungusių savanorių.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Vis daugiau žmonių ryžtasi atsisakyti gyvenimo didmiesčio daugiabučiuose, pakeisti vartojimo įpročius, atsigręžti į gamtą ir joje apsigyventi. Prieš penkerius metus taip pasielgė ir Tomas bei Kristina Zaveckai. Idėja gyventi darnoje su gamta nėra nauja. Visais laikais buvo žmonių, išėjusių gyventi į gamtą. XXI a. pradžioje pasaulyje suskaičiuojama apie 40 tūkst. ekologinių gyvenviečių. Lietuvoje tokios gyvenvietės taip pat sparčiai populiarėja – jų šalyje jau penkiolika.

„Paradoksas, bet elektromobilis visais laikais buvo ir... tebėra naujovė“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos Transporto inžinerijos katedros dėstytojas Ramūnas Ignatavičius, ne taip seniai šia tema skaitęs pranešimą seminare. Jo ir paprašėme pasidalyti mintimis, kodėl elektromobiliai jau šitiek metų „skinasi“ kelią į rinką, bet.

Visi žinome, koks yra svarbus kvapas mūsų nuotaikai, o aplinka ir harmonija yra ne tik vaizdas, garsas ir spalvos, o taip pat ir oras, kuris mus supa. Tačiau ne visada tai, kas kvepia, duoda naudos, ypač neaiškios kilmės sintetiniai kvapai, galintys sukelti net sveikatos problemų. Siekinat sumažinti nemelonų kvapą patalpose dažniausiai čiumpame oro gaiviklį. Jis plačiai naudojamas biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete ar automobilyje.

Jau nuo liepos 7 dienos šeštadieniais 11.00 val. su TV8 žiūrovėmis vėl sveikinsis laidos „Išminties rakčiukai“ vedėja Agota Panavienė. Nuo šiol kiekvienoje naudingų patarimų laidoje vis kitokias temas nagrinės patyręs ekspertas – Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Premjerinėje laidoje – ekologiški namai, rankomis užaugintos arbatžolės ir prieskoniai bei įkvepiančios kelionės dviračiais.

Saulės paviršiuje siautėjantys didžiuliai, 1,6 tūkst. skersmens magnetiniai viesulai žvaigždės paviršių įkaitina iki milijonų laipsnių. Tačiau mokslininkai puoselėja viltis, jog magnetiniai tornadai, kuriais šiluma kanalizuojama iš Saulės gelmių į paviršinius sluoksnius, galėtų tapti švarios energijos Žemėje reaktorių pagrindu. Astronomų skaičiavimais, bet kurią akimirką Saulės paviršiuje šėlsta apie 11 tūkst. tokių magnetinių viesulų.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Sportiškų „Mazda“ gerbėjai gali skelbti gedulą – galutinai baigta kompanijos flagmano, kupe „Mazda RX-8“ gamyba. Praėjusią savaitę nuo konvejerio nuriedėjo paskutiniai atsisveikinimo serijos „Mazda RX-8 Spirit R“ automobiliai, kurių japonai savo rotorinių automobilių aistruolams pagamino lygiai 1000. Sportiški kupe su rotoriniais varikliais ilgus metus simbolizavo šios japonų kompanijos sportiškas ambicijas. Dabar modelių gamoje likę „MX-5“ ar „Mazda 3MPS“ yra gerokai žemiškesni.

Nuo liepos 1 d. visi Europos Sąjungoje (ES) pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turės būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Liepos 1-ąją baigiasi Europos Komisijos suteikta galimybė parduoti supakuotas ekologiškas prekes su senu ženklinimu. LietuvoasžŽemės ūkio ministerija pereinamuoju laikotarpiu papildomų pratęsimų senajam ženklinimui nenumato suteikti.

Po in­ži­ne­ri­nės eks­per­ti­zės paaiš­kė­jo: tai, apie ką ne jau kar­tą ra­šy­ta, tvir­ti­na­si: „Tok­si­kos“ už­sa­ky­mu Aukšt­ra­kiuo­se, ša­lia Šiau­lių, pa­sta­ty­ta pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­la nea­ti­tin­ka pro­jek­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, o ran­go­vas – ita­lų bend­ro­vė „Haf­ner SRL“ – yra ne­pa­jė­gus už­baig­ti dar­bų. Da­bar „Tok­si­ka“ ga­myk­los ne­pe­rims, ban­dys pa­ša­lin­ti trū­ku­mus.

„Lietuvos ežerų užterštumas – tai problema, kuri egzistuoja, tačiau jos nesimato, kol nepaneri po vandeniu“, – sako šiandien atidarytos parodos autorius Gintautas Krakauskas. Profesionalaus naro ir povandeninės fotografijos meistro parodoje užfiksuoti neįtikėtini vaizdai iš Lietuvos ežerų dugno – senose padangose įsikūrę vėžiai, tarp butelių bei kepsninių plaukiojančios žuvys. „Kaskart panėrę į ežero dugną randame daugeliui tikriausiai sunkiai suvokiamą šiukšlių kiekį.

Vie­nas ža­lių­jų ju­dė­ji­mo Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kų, są­jū­die­tis, ma­te­ma­ti­kas Sau­lius La­pie­nis pa­kvie­tė šiauliečius į dis­ku­si­ją apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką. Jo nuo­mo­ne, ato­mi­nis pro­jek­tas Lie­tu­vo­je yra „stu­mia­mas“, ne­pai­sant vi­suo­me­nės nuo­mo­nės. Eko­lo­gi­jos nė­ra ir ne­bus Sau­lius La­pie­nis dis­ku­si­jo­je klau­sė, ar ato­mi­nei ener­ge­ti­kai nau­do­ja­mas ku­ras – šva­rus? „Nie­ko pa­na­šaus.

Šiais metais alternatyvios elektroninės muzikos festivalio „Tundra“, pasižyminčio novatoriškomis idėjomis, teritorijoje veiks plačiai pasiskirsčiusios įvairaus pobūdžio eko dirbtuvės, kuriose svečiai bus mokomi kūrybiškai panaudoti perdirbti tinkamas atliekas. Veiks šiukšlių depozito sistema, bus dalinamos nešiojamos peleninės, naudojami biodegraduojantys indai, vyks ekopaskaitos ir kitos ekologinį mąstymą skatinančios veiklos.

Parlamentui bus pateiktos įstatymų pataisos dėl ekologiškų prekių reglamentavimo. Seimo nario Andriaus Burbos iniciatyva norima nustatyti reikalavimus nacionalinei ekologinio ženklinimo sistemai, sureguliuoti jos priežiūrą bei veikimą. Iki šiol Lietuvoje įstatymais nebuvo nustatytos aiškios ekologiškų prekių ženklinimo taisyklės. „Teikiamos pataisos tikslas yra užtikrinti kiekvieno Lietuvos gyventojo teisę į pakankamą informaciją apie jo perkamus ekologiškus produktus.

„Toyota Prius“ buvo pirmas vertas dėmesio serijinis hibridinis automobilis. Šis automobilis sukėlė susidomėjimo bangą visame pasaulyje. JAV pirkėjai laukdavo naujo automobilio po pusę metų. Šis modelis parodė, kad vidaus degimo variklio ir elektros variklio kombinacija yra puikus tarpinis žingsnis link visiškai elektrinio automobilio. Tačiau tobulumui ribų nėra, sako „Jonelis.eu“ kompanijos atstovas Jonas Navickas.

Kasmet daugybė paplūdimių siekia aukščiausio įvertinimo – prestižinės mėlynosios vėliavos. Tai tarptautinis pripažinimas už smėlio, vandens švarą, bendrą paplūdimio įrengimą,  saugumą, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Šiemet Ispanijoje mėlyna vėliava įvertinti 539 paplūdimiai, Prancūzijoje prestižiniais pripažinti 358 paplūdimiai, o Graikijoje tarptautinį pripažinimą pelnė 394 pliažai. Lietuvoje mėlynos vėliavos buvo nusipelnę Nidos, Juodkrantės, Smiltynės, Palangos paplūdimiai.

Lietuvoje pamažu populiarėjant benzino ir dyzelino alternatyvoms šį savaitgalį, birželio 15-17 dienomis, vyks hibridinių automobilių paroda „Autoplius EKO dienos“. Renginio metu lankytojai turės galimybę išbandyti naujus ekologiškų ir ekonomiškų automobilių modelius, taip pat įvyks pirmojo hibridinio septynviečio „Toyota Prius Plus“ pristatymas mūsų šalyje.

Sulaikytas Vilniaus Ekologinės policijos viršininkas, teismas leido jį suimti 20 dienų. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininką V. J. Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė trečiadienį darbo kabinete. Tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei kitų su piktnaudžiavimu susijusių nusikalstamų veikų, pranešė Policijos departamentas.

Trečiadienį, gegužės 13 d. Vilniuje, Žirmūnuose pradeda veikti nauja plovykla, kurioje automobiliai ar motociklai bus plaunami nenaudojant vandens. Tai – pasaulyje sparčiai populiarėjantis būdas plauti automobilius neteršiant aplinkos, jau tampantis nauja mada ir Lietuvoje. Automobiliai bus plaunami, arba kitaip sakant – valomi – naudojant aukščiausios kokybės, draugiškas aplinkai amerikiečių gamybos priemones.

Ilgiau nei šimtmetį elektromobiliai varžosi su vidaus degimo varikliais, tačiau iki pat šių dienų jiems nepavyko nuskinti nė vienos pergalės, rašo „Foreign Policy“. Elektromobilių akumuliatoriai vis dar kainuoja pasakiškus pinigus, paprastas automobilis pilnu kuro baku gali įveikti kur kas tolimesnį atstumą nei vidutinis elektromobilis, o akumuliatoriaus pakrovimas trunka žymiai ilgiau nei degalų bako papildymas.

Ilgiau nei šimtmetį elektromobiliai varžosi su vidaus degimo varikliais, tačiau iki pat šių dienų jiems nepavyko nuskinti nė vienos pergalės, rašo „Foreign Policy“. Elektromobilių akumuliatoriai vis dar kainuoja pasakiškus pinigus, paprastas automobilis pilnu kuro baku gali įveikti kur kas didesnį atstumą nei vidutinis elektromobilis, o akumuliatoriaus įkrovimas trunka žymiai ilgiau nei degalų bako papildymas.

Ekologiško būstų statybos pasaulyje vis populiarėja. Statomi ne tik individualūs namai bet ir visuomeninės paskirties pastatai. Ekologišką būstą galime suvokti įvairiai. Tai galėtų būti namai kuriuose yra sukurtos palankiausios sąlygos žmogui gyventi, arba namas, kuris pastatytas iš aplinką tausojančių - nekenksmingų medžiagų, arba būstas, pastatytas pakartotinai panaudojant statybines ar kitas medžiagas. Šių priemonių visuma nulemia ekologiško būsto sąvoką.

Atviras nevyriausybinių organizacijų laiškas Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Reaguodama į birželio 6 d., trečiadienį, paviešintą Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011 m. veiklos apžvalgą, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos žaliųjų judėjimas atkreipia dėmesį į viešus VSD ir Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko veiksmus skleidžiant gandus ir diskredituojant Liet...

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com. „Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky.

Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekų susidarymu. Tvarkant atliekas pasaulinėje praktikoje labiausiai paplitęs ir pigiausias yra atliekų šalinimas į sąvartynus. Pagrindinės sąvartynų problemos – tai galimas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai, pavyzdžiui biodegraduojančių atliekų fermentacija, kurios metu pakyla sąvartos temperatūra, vyksta sąvartos sėdimai bei susidaro sąvartynų dujų (ypač metano) dideli kiekiai, infekcijų pavojus bei sąvartyno filtrato susidarymas.

Ekologinių ūkių skaičius pastaraisiais metais traukiasi - atbaido sumažėjusios Europos Sąjungos išmokos ir vis dar ne tokia didelė ekologiškų produktų paklausa, rašo „Lietuvos rytas“. Tiesa, anot Žemės ūkio ministerijos, tie, kurie atsilaiko, plečia savo dirbamuosius plotus. Biržų rajonas garsėja ekologiniais ūkiais.

Gyventojai, sudarydami taupymo planą, kol kas nekreipia dėmesio į smulkias išlaidas, o šalies verslas iš jų uždirba milijonus. Bene geriausias to pavyzdys – iš pirmo žvilgsnio menkai tekainuojantys maišeliai pirkiniams.Susikrauna kalnus pinigų Bene kiekvienąkart apsipirkus prekybos centre gyventojo stalčiuose greta dešimties kitų atsigula naujas pirkinių maišelis. Prekybos tinklai pastebi, kad prekėms susidėti skirtų maišelių pardavimas nekinta arba kinta nedaug.

Brangstant naftai ir gamtinėms dujoms Vakarų Europa jau seniai surado alternatyvą iškastiniams energijos šaltiniams, o sunkmečiu ūkininkus nuo bankroto gelbsti biodujų jėgainės. Biodujų gamybai naudojamas gyvulių ar paukščių mėšlas, nuotekų dumblas, organinės kilmės medžiagos. Tačiau Lietuvoje ši niša dar neišnaudota, nors potencialas didelis, pastebi ekspertai.

Kvapas – tai lakios cheminių medžiagų dalelės, esančios ore, kurias galima pajusti uoslės organais. Kvapus skleidžia tiek natūralūs, tiek dirbtiniai, žmogaus sukurti aplinkos objektai ar cheminės medžiagos. Kvapai gali būti malonūs ir nelabai, o individualus kvapo suvokimas ir uoslės jautrumas gali būti nevienodas.

Du trečdaliai (64 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje turi būti nustatytas vienodas ženklinimo standartas visai ekologiškai kosmetikai ir higienos reikmenims. Tokias lietuvių nuotaikas atskleidė naujausia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Labiausiai tokią idėją palaiko tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didžiausios. 79 proc.

Lietuvoje pagal galiojančius įstatymus 65 metų sulaukę valstybės tarnautojai turėtų būti atleidžiami, nors juos pakeisti ne visada yra kam. Praėjusios savaitės ketvirtadienis, gegužės 10-oji, buvo paskutinė darbo diena Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjai Zitai Tverkutei. Darbdaviai – Savivaldybės administracijos vadovai nepratęsė valstybės tarnybos laiko beveik 21 metus šiame skyriuje išdirbusiai moteriai.

Šių metų rudenį į Vilniaus miesto gatves turėtų išvažiuoti pirmieji 18 ekologiškų autobusų, kuriuos sostinės savivaldybė įsigis panaudodama Europos Sąjungos paramos lėšas. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Vilniaus miesto savivaldybei šiam tikslui paskirta beveik 11,5 mln. litų ES sanglaudos fondo paramos. Naujieji autobusai bus modernūs, draugiški aplinkai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis.

Estija, pardavusi perteklinių taršos leidimų, sėkmingai plėtoja elektromobilių infrastruktūrą, Latvija dar šiemet ketina pasekti estų pavyzdžiu tos pačios finansavimo priemonės dėka.

Šeštadienį Peru valdžia paragino gyventojus ir turistus neiti į paplūdimius šiaurinėje šalies dalyje, kur rasta šimtai negyvų pelikanų ir delfinų. Gyvūnų žūties priežastys kol kas nežinomos. Kaip informavo sanitarijos tarnybos atstovai, pastarosiomis savaitėmis Ramiojo vandenyno bangos šiauriniame ruože išmetė į krantą mažiausiai 1200 negyvų paukščių, daugiausia – pelikanų. Anksčiau tame pačiame rajone rasta apie 800 negyvų delfinų.

Pasak pašnekovo, užsiimti gamtine žemdirbyste nesunku. Kita vertus, ji verčia mąstyti, analizuoti, ugdyti intelektą ir tokiu būdu padeda žmogui tobulėti. D.Ražauskas – diplomuotas vadybos ir firmų organizavimo magistras. Jis išbandė įvairią veiklą: dirbo pagalbiniu darbininku, tarpininku, žurnalistu ir naktinio klubo direktoriumi. „Gyvenime atsirado tikrasis pašaukimas ir širdies džiaugsmas – Vedų studijos ir dalijimasis jų žiniomis.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nesuprastų, jog naudojantis viešuoju transportu ne tik sutaupoma asmeninių lėšų, bet ir prisidedama prie švaresnės aplinkos. Vis tik, šie, rodos, svarūs argumentai vargiai įtikina asmeninių automobilių savininkus, o ir kaltinti juos dar ankstoka.

Gintui Umbrasui viskas prasidėjo nuo stiprias verslavimo tradicijas turinčių šveicarų, iš kurių mokėsi ir kuriems dirbo. Kai šveicarai turėjo išsivaikščioti, jis įkūrė vieną didžiausių lietuviško kapitalo konsultavimo kompanijų „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Verslininko palyginimu, konsultantas yra kaip psichoterapeutas – nei vienas, nei kitas negali klientui (ar pacientui) įteigti savo nuostatų.

Pastaruoju metu iš Rusijos ateina labai daug žinių, susijusių su transporto sektoriumi. Netrukus įsigalios naujos baudos už tarptautinių vežimų pažeidimus,sugriežtinta vežėjų kontrolė pasienyje. Tačiau tai dar nėra viskas. Rusija ir toliau intensyviai dirba šioje srityje. Šįkart pasiūlyta transporto mokesčius pakeisti ekologiniais.