ekologija

Šiuolaikiniai ekologiniai filmai yra priskiriami edutainment žanrui, jų tikslas ne tik žiūrovo pramoga, bet ir duoti naudingus patarimus, priversti susimąstyti. „Moskovskije novosti" sudarė sąrašą, į kurį pateko animaciniai ir pilnametražiai filmai, kurie suderino savyje dokumentalistikos elementus, įdomų siužetą, ryškų vaizdą ir gerą muziką.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių ekonomiškas arba kitaip dar vadinamas ekologiškas vairavimas jau ne naujiena daugiau kaip dešimtmetį. Nuo šių metų gruodžio 31 d. bus tikrinamos ir vairuotojų, laikančių egzaminus valstybės įmonėje „Regitra“, teorinės ekologiško vairavimo žinios ir praktiniai įgūdžiai.

Lėšų šimtui ekologiškų autobusų pirkti Lietuvos autobusų parkams skirta pagal Klimato kaitos specialiąją programą, įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės ir Ispanijos Karalystės aplinkos, kaimo ir jūrų reikalų ministerijos sutartį dėl vadinamųjų taršos leidimų pardavimo.

Neseniai Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) apsilankęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pareiškė, kad čia situacija yra labai prasta ir turi būti operatyviai taisoma. Šiauliuose išrinkti Seimo nariai Valerijus Simulikas, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių interesų priimant neatsakingus sprendimus.

Mada pulsuoja tuo, kuo gyvena pasaulis. Vis labiau plintant aplinkosaugos, ekologijos, etiško gamtai elgesio temoms, jos atsiranda ir dizainerių kūryboje. To pavyzdys – mados kūrėjos iš Bolivijos.

 „Kai kalbama apie tvarų vystimąsi, užuot vertinęs ekologiškas alternatyvas, teikiu pirmenybę kokybei“, – originalų požiūrį atskleidžia tinklaraštininkas J. D. Rothas. Jis pataria, kaip taupyti pinigus nekenkiant aplinkai. Rinkitės geriausią variantą, kurį galite sau leisti. Kokybiškesni daiktai kainuoja daugiau, bet tarnauja ilgiau. Taigi, žiūrint į perspektyvą, jų kaina per visą naudojimo laikotarpį tampa mažesnė. Daiktus atnaujinkite ir vėl naudokite.

Jungtinių Amerikos Valstijų Tenesio valstijoje, Četanugos (Chattanooga) mieste, esantį „Volkswagen“ gamyklų kompleksą papildė dar vienas stambus gamybinis objektas. Čia duris atvėrė ir elektros gamybą pradėjo įspūdingo dydžio ir galios saulės jėgainė. Šiuo metu ši saulės elektrinė yra ne tik didžiausia „Volkswagen“ koncerno eksploatuojama tokio pobūdžio jėgainė, bet ir viena didžiausių pasaulyje.

Lankasterio universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, jog iš augalų žaliavos pagaminti biodegalai kenksmingi gamtai. Tyrėjai įvertino tokių greitai augančių medžių kaip tuopos, ievos, eukaliptai, laikomų idealia žaliava biodegalams gaminti Europoje, įtaką aplinkai. Mokslininkai pažymi, jog šiems medžiams augant, išsiskiria izoprenas, kuris susimaišo su ore esančiais teršalais ir kenkia aplinkai.

Vorčesterio Markizė pirmą kartą prabilo apie savo sėkmingą kovą prieš krūties vėžį ir nuopelnus dėl ligos įveikimo skyrė organiškai dieta bei papildomai medicinai. Buvusiai aktorei krūties ir limfų vėžys diagnozuotas 2009-iais. Nepaisant to, jog teko susidurti su chemoterapijos rūstybe ir radioterapija, markizė tęsė savo kampanijas už gamtą ir prieš žiaurumą su gyvūnais. 54 - erių Markizė teigė niekam nepasakojusi apie savo kovą su vėžiu dėl to, kad tai jai pasirodė tiesiog nuobodu.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) savaitgalį Ukmergės rajone, Taujėnų dvare, organizavo tarptautinę konferenciją, kurioje aptarė ekologinių ūkių konkurencingumo didinimo galimybes, susipažino su užsienio partnerių patirtimi, gvildeno kitas aktualias temas. Grūdai keliauja į užsienį LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis akcentavo, kad 2007–2013 m. sumažėjusi parama ekologiniams ūkiams paskatino daugelį ūkininkų atsisakyti šios veiklos.

„Forbes“ publikuoja ištraukas iš Richardo Bransono knygos „Velniop verslą kaip visada“ („Screw Business as Usual“). Joje skandalingasis verslininkas pasakoja apie naujos kapitalizmo formos atsiradimą. R. Bransonas, legendinis britų verslininkas, „Virgin“ grupės įkūrėjas, išgarsėjo ne tik rizikingomis investicijomis ir marketingo sprendimais. Šiandien šis verslininkas, esantis 255 turtingiausių planetos žmonių sąrašo vietoje, aktyviai užsiima labdaros projektais aplinkosaugos srityje.

2013-aisiais Paryžiuje atsiras šimtas požeminių automobilių statymo aikštelių, skirtų specialiai „Autolib“ elektromobiliams. Pasak Paryžiaus miesto vadovų, elektromobilių paklausa sparčiai didėja. Ypač tarp prancūzų populiarūs ekologiški „Autolib“ automobiliai, kuriuos itin pamėgo jaunimas iki 35-erių metų. Tačiau rasti jiems statymo vietų mieste vis dar sudėtinga.

Galutinai pabaigtas dvejus metus trukęs Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių rajonų savivaldybėse vykdytas gamtosauginis projektas „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas”. Buvo uždaryti visi penki regione esantys – Smukučių, Skirsnemunės, Šidagių, Paneročio ir Plaušvarių seni komunalinių atliekų sąvartynai, uždaryti bei rekultivuoti 53 šiukšlynai. Projekto vertė - daugiau kaip 13 mln. litų.

Italų koncerno „Fiat Group Automobiles“ strategija, kurios pagrindu buvo kuriami ir „Fiat“ automobiliuose diegiami technologiniai sprendimai, mažinantys degalų sąnaudas ir anglies dvideginio (CO2) emisijos lygį, pasiteisino. Pasaulyje lyderiaujanti automobilių rinkos tyrimų bendrovė „JATO Dynamics“ pirmąjį šių metų pusmetį „Fiat“ pripažino mažiausiai aplinką teršiančiais automobiliais Europoje.

Išnagrinėjusi dvi bylas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Maisto įstatymo pažeidimą UAB "Švenčionių vaistažolės", pateikusiai į rinką pesticidais užterštas ekologiškas čiobrelių ir ramunėlių arbatas, skyrė 1300 litų baudą.

Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai supažindino su dirbtinio intelekto (DI) taikymu šiuolaikinėse kompiuterinėse sistemose, su DI metodų taikymu nuo žaidimų iki pramonės, filmų statymo. Botanikos sodo mokslininkai vedžiojo augalų paslapčių labirintais. Elektra iš degtinės Gamtos mokslų fakulteto docentas Alfredas Lankauskas stebino visus savo išradimais, demonstruodamas vandenilio galimybes: kaip iš jo pasigaminti elektros, pjaustyti geležį, virinti stiklą.

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Elektronikos pramonė turi didelę problemą – atitarnavusius įrenginius ir prietaisus, kurių elektronines dalis yra nelengva rūšiuoti ir perdirbti. Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje iki 85 proc. spausdintinių plokščių su elektronikos komponentais pakliūna tiesiai į sąvartynus, nes didžioji dalis šių atliekų – nevertingas tekstolitas, plastikas, kuriuos perdirbti yra neekonomiška.

Ekologiškų turgelių ir stilingų parduotuvėlių vajus Lietuvoje įsisiūbavo jau prieš keletą metų. Ekologija – toli gražu ne žalias lapas ant maisto produkto etiketės ar daržovė iš kaimo. „Augueco namai“ pateikia kitą koncepciją – ištisą mąstymo ir ekologinio brendimo idėją.

Šviežių vaistažolių, įdarytų cukinijų, moliūgų sriubos, kepamų obuolių kvapai šiuo metu sklinda Lietuvos mokyklose bei globos namuose, kurie nuo pavasario dalyvauja sveikos gyvensenos akcijoje “Eko karta žalia stotelė". Jos metu, vaikai sėjo, sodino įvairiausius augalus, želdino aplinką ir dabar džiaugiasi ne tik derliaus gausa, neišdildomais atradimų įspūdžiais, bet ir prizais.

Idėja gaminti naminę kosmetiką iš pradžių atsirado kaip žaidimas ir noras gyventi ekologiškiau. Šiandien ši idėja pavirto į bendrovę „Uoga uoga“, skaičiuojančią pirmuosius metus. Įmonės įkūrėjos Jovita Vyšniauskienė ir Lena Sokolovska neneigia, kad abiejų atžalos taip pat prisidėjo prie natūralios ekologiškos kosmetikos, pavadintos „Uoga uoga“, atsiradimo. „Sužinojome, kad ne viskas, ką tepamės ant veido, yra saugu, daug kas gali sukelti alergijų, dermatitą.

Siekdamos, kad būsimieji Seimo nariai vykdytų spalio 14 dieną vykusiame referendume pareikštą tautos valią dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, Lietuvos žaliųjų organizacijos antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už tuos kandidatus, kurie pasižadės vykdyti tautos valią.

Ketvirtadienį Vilniuje, Atliekų tvarkymo centre, oficialiai pradėjo veikti moderniausia Baltijos šalyse atliekų perdirbimo linija. Bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ į moderniausią ir universaliausią Baltijos šalyse atliekų perdirbimo įrangą investavo 2 mln. litų.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Legendinė senųjų laikų Egipto karalienė Kleopatra žinojo apie grožį atkuriančią medaus galią. Sakoma, kad ji kiekvieną rytą veidą lepindavusi dievų nektaru. Įprastas dalykas buvo pieno ir medaus grožio vonios. Manoma, kad medus buvo jos auksinės švelnios odos ir ilgos jaunystės paslaptis. XXI amžiuje karališkos medaus grožio procedūros buvo perkeltos į grožio terapijos namus turtingiems ir garsiems, bet jomis gali pasidžiaugti kiekvienas, norintis pasirūpinti grožiu.

Taichungo mieste Taivane veikia unikalus restoranas, kuriame viskas nuo baldų iki dekoracijų ir net lėkščių yra pagaminta iš kartono. Įsivaizduojate save sėdint ant kartoninės kėdės, gurkšnojantį gėrimą iš kartoninės stiklinės ir valgant puikiai paruoštą maistą (ne kartono skonio) kartoniniais įrankiais? Ekologiškoms idėjoms pritariantiems ir už daugkartinį medžiagų perdirbimą pasisakantiems turistams – tai vieta, garantuosianti nepamirštamus įspūdžius.

Lietuvos ir Europos energetikai nori nušauti tris zuikius vienu šūviu – kad energetika būtų pigi, saugi ir ekologiška. Kokiu keliu galėtų eiti Lietuva, skaitydamas pranešimą „Valstybės“ konferencijoje svarstė „Nordea“ banko ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak jo, geriausia išeitis Lietuvai – subalansuoti visus tris kelius. „Mes galime pasirinkti saugią ir ekologišką energetiką, tačiau ji bus brangi – tai būtų importo ribojimas ir atsinaujinančių energetinių išteklių plėtra.

Ne vieną mėnesį tęsiasi aršios diskusijos, reikia mums tos naujos atominės elektrinės Visagine, ar ne. Vargais negalais buvo išprašyta galimybė Tautai nuspręsti, tačiau Tauta dvejoja, Tauta dar tiksliai nežino. Dar blogiau tai, kad valdantieji nežino, ką pasirinks Tauta, ir kad būtent iš jų buvo atimta šventa teisė priimti šį itin svarbų visiems sprendimą.

Minint Pasaulinę pašto dieną jau 42-ą kartą viso pasaulio vaikai kviečiami dalyvauti epistolinio rašinio konkurse. Šių metų tema – „Parašyk laišką, kuo brangus vanduo“. „Kiekvienais metais per Pasaulinę pašto dieną viso pasaulio vaikai kviečiami rašyti laiškus įvairiomis temomis. Lietuvoje šis konkursas rengiamas jau aštuonioliktą kartą.

Populiarėjant aplinkai draugiškam gyvenimo būdui, visuomenė dalinasi į dvi stovyklas – tuos, kuriems ekologija yra pamatinė vertybė ir tuos, kurie ekologiją vadina tiesiog mada, kuri netruks praeiti. Tačiau ekologiškai gyvenančiųjų gretos gausėja, daugelis stengiasi valgyti kuo natūralesnį ir sveikesnį maistą, renkasi energiją taupančius prietaisus.

Pusę metų trukęs projektas-konkursas „Mano EKOnamai“ išrinko tris geriausius darnaus ir energiškai taupaus būsto projektus, dar 8 projektai laimėjo specialiąsias nominacijas. Šiame „EKOcentro“ inicijuotame projekte kartu dalyvavo apie tokį būstą svajojantys sklypų savininkai, norintys jį kurti projektuotojai bei nekilnojamojo turto tarpininkai.

Elektrinai automobiliai gali teršti daug labiau negu varomi benzinu ar dyzeliu, rodo naujas tyrimas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atlikta studija atskleidžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis smarkiai išauga, jei elektrai gaminti yra naudojama anglis. Elektrinių mašinų fabrikai taip pat išmeta daugiau nuodingų atliekų nei įprasti mašinų fabrikai.

Sostinėje atidarant viešbutį „Comfort Hotel Vilnius“ lankėsi šiuos viešbučius valdančios „Nordic Choice Hotels“ grupės savininkas, turtingiausiu norvegu tituluojamas verslininkas Petteris Stordalenas. Jis tėvynėje gerai žinomas ne tik dėl neeilinio verslumo, bet ir aktyvios aplinkosaugos veiklos, taip pat „braškių filosofijos“, kuria vadovaujasi versle.

Kasdien pasaulio žiniasklaida praneša apie įvykius Artimuosiuose Rytuose, euro zonos skolų krizę ar JAV prezidento rinkimų kampaniją. Išvardinti reiškiniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir kone kiekvienas turi susiformavęs savo nuomonę šiais klausimais. Tačiau retas pastebi, kad tuo pat metu patyliukais vyksta kur kas mažiau matoma socialinė revoliucija – žmonės visame pasaulyje plūsta į miestus, keičia civilizacijos gyvenimo būdą ir transformuoja planetos veidą.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Viešojoje erdvėje kartais bandoma formuoti nuomonę, esą Aplinkos ministerija neskiria reikiamo dėmesio gamtos apsaugai. Tvirtinama, neva tai – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, anksčiau dirbusio statybų sektoriuje, „nuopelnas“. Vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių – visuomenei pateikta informacija apie esą tragiškai tuštėjančius Lietuvos ežerus. Be viso kito šioje informacijoje teigiama, jog aplinkos ministras „iš pat pradžių nusispjovė į bet kokį rūpinimąsi gamta“. „Tai – netiesa.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų ir kasmet joje sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies. Bet įvairių kenksmingų junginių koncentracija Baltijos jūroje yra gerokai didesnė, negu Šiaurės jūroje ar Atlanto vandenyne, o  mūsų jūros dugne tebetūnančių tūkstančiai iprito bombų apvalkalas baigia sudilti.

Vos tik cunamio banga 2011 metų gegužę nuplovė Japonijos pakrantę ir pažeidė Fukušimos reaktorius, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad pusę amžiaus trukęs atomo pažabojimo eksperimentas baigėsi, rašo „Foreign Policy“. Atominės elektrinės pagamina 15 proc. viso pasaulio sunaudojamos elektros energijos ir neišmeta į aplinką nė gramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tulūzoje (Prancūzija) įsikūrusi korporacija „Airbus“, viena iš didžiausių pasaulyje keleivinių lėktuvų gamintojų, paskelbė savo viziją, kaip keleivinių lėktuvų skrydžiai turėtų atrodyti ateityje, maždaug 2050 metais. Pagrindiniai šios vizijos tikslai – kaip būtų galima sumažinti lėktuvų keliamą triukšmą, taršą, efektyviau panaudoti įvairias kuro rūšis, sutrumpinti skrydžių laiką, ir, be abejo, padaryti juos saugesniais.

Jeigu akylai pažiūrėtume, žaliųjų technologijų ateitis gali būti ne tokia jau ir giedra, kaip mums to norėtųsi, o kai kurios iš jų gali padaryti ir visiškai netikėtų staigmenų. 1. Saulės baterijų plokštės akina pilotus Saulės baterijos šiandien jau beveik įprastas reiškinys. Jos montuojamos ant namų, biurų pastatų stogų ir netgi vidury dykumos.

Įsivaizduokite, kad didžiuliu greičiu savo motociklu lekiate intensyvaus eismo magistrale ir staiga jus prispiria reikalas. Ką daryti? Puikų tokios situacijos sprendimo arba tiksliau sakant galimybės to išvengti būdą siūlo japonų tualetų gamintojas „Toto“ išleidęs triratį pavadintą „Toilet Bike Neo“. Reikia pažymėti, kad ši unikali transporto priemonė nėra žaislas, ji buvo sukonstruota siekiant atkreipti publikos dėmesį į vonios patalpų dujų emisiją ir būtinybę taupyti vandenį.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Didžiąją praeito amžiaus dalį pasaulis stebėjo Amerikos miestus tikėdamasis juose išvysti ateities dalį. Tačiau dabar visų akys nukrypo į Kiniją, rašo „Foreign Policy“. Net JAV viceprezidentas Joe Bidenas pripažino, kad Kinija miesto inovatyvumo atžvilgiais pralenkė JAV. Į Honkongą ar Šanchajų (ar net mažiau žinomus miestus Šenzeną ir Dalianą) atvykstančius keleivius pasitinka žvilgantys, architektūra pribloškiantys oro uostai.

Šeši aplinkosaugos aktyvistai, vadovaujami organizacijos „Greepeace International“ pirmininko Kumio Naidoo, penktadienį šturmavo Pečioros jūroje esančią naftos platformą, praneša „RIA Novosti“. Aktyvistai protestavo prieš naftos gręžinius Arktyje. Aktyvistai į platformą atplaukė trimis pripučiamomis valtimis iš „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“, kuris šiuo metu plaukioja Pečioros jūroje.

Kad solidžių kultūros leidinių spauda ir vadovavimasis ekologiškais standartais gamyboje neapsimoka, uostamiesčio spaustuvininkas ir leidėjas Algirdas Apulskis drįstų prieštarauti. Ramus ir inteligentiškas verslininkas teigia, kad per dvidešimt įmonės „Druka“ veiklos metų atrasti alternatyvūs poligrafijos sprendimai padeda ir spaustuvės įvaizdžiui, ir praskaidrina kolektyvo kasdienybę.

Maži darbai skatina didelius pokyčius. Šia išmintimi vadovaudamiesi kavos namai „Vero Cafe“ rugpjūčio pradžioje klientams pasiūlė žaismingai ir ekologiškai nuteikiančią naujieną – daugkartinio naudojimo puodelius „KeepCup“.  Idėja būti gamtai draugiškesne kompanija tapo realiais veiksmais susidūrus su iškalbinga statistika: - kasmet pasaulyje pagaminama 500 mlrd.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos muziejų asociacija ir bendrovė „ORLEN Lietuva“ šiemet minimų Muziejų metų proga pristato unikalų Lietuvos žemėlapį, kuriame – visi UNESCO globojami Lietuvoje kultūros, gamtos paveldo objektai, vertybės ir reiškiniai bei daugiau kaip 100 šalies muziejų. „Lietuva UNESCO.

Bendrovės „Grigiškės“ gaminamiems sanitarinio-buitinio popieriaus produktams suteiktas Europos Sąjungos ekologinis ženklas - ES „Gėlė“. AB „Grigiškės“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje, kurios gaminiams Aplinkos apsaugos agentūra suteikė šį ženklą. ES ekologinis ženklas suteikiamas prekėms ir paslaugoms, kurios atitinka ES ženklinimo ekologiniu ženklu sistemos aplinkosaugos reikalavimus.