ekologija

„Nors degalų kainos auga ir nuolat kalbama apie jų taupymą bei mažesnę aplinkos taršą, automobiliai, kuriuos vis dar renkasi lietuviai, ir vairavimo įpročiai bei kultūra – toli gražu ne degalų taupymo ir taršos mažinimo atspindys, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius. – Tik šiek tiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) stengiasi taikyti ekologiško vairavimo principus.

Augant degalų kainoms, daug kalbama apie jų taupymą ir mažesnę aplinkos taršą. Tačiau lietuviai neskuba keisti savo vairavimo įpročių. Apklausa parodė, kad taupiai vairuoti ir važinėti degalus taupančiais automobiliais aktualu vos dešimtadaliui Lietuvos piliečių. Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ liepos mėn. atliko tyrimą apie Lietuvos piliečių ekologijos suvokimą ir ekologišką gyvenimo būdą. Per tyrimą respondentų teirautasi, ar jie taupo degalus taikydami ekologiško vairavimo principus.

Vis daugiau aktyviai kalbama apie sveiko maisto naudą organizmui ir sveiką gyvenimo būdą. Prieš porą metų išpopuliarėjo įvairios šviežių ir natūralių produktų parduotuvėlės, bet viešojo maitininimo įstaigos į tokią vartotojų įpročių kaitą žvelgė atsargiai. Restoranų „Čili pica“ ir „Čili kaimas“ tinklas pirmasis pasiūlė lankytojams meniu, pavadinimu „Grynas“, kurio patiekalai pagaminti iš sveikų ir šviežių  produktų. Meniu uždaro vakaro metu pristatytas žiniasklaidos atstovams.

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis. Padidėjo pusketvirto karto Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Floridos laidojimo namai siūlo alternatyvą laidojimui žemėje ir kremavimui - kūno suskystinimą. Nerūdijančio plieno mašinoje kūnas susmulkinamas per viso labo 3 valandas ir paverčiamas rudu skysčiu, kuris nutekinamas viešąja kanalizacijos sistema. Žmogaus kaulai gali būti susmulkinami į dulkes ir grąžinami mirusiojo artimiesiems. Pasak BBC reporterės, tokia kūnų skystinimo technologija yra ekologiška alternatyva laidojimui žemėje ar kremavimui.

Britų mokslininkai bando kitu kampu pažvelgti į ekologiją. Neseniai jie sugalvojo, kaip pagaminti plastiką iš apelsino žievelių, rašo independent.co.uk. Naujasis metodas remiasi organinės medžiagos išgarinimo mikrobangomis principu, kuomet vėlesnėje perdirbimo stadijoje į dujinę būseną paversta apelsino žievelė transformuojama į ekologišką plastiką. Mokslininkai priduria, kad toks plastikas gali būti gaminamas ne tik iš apelsinų žievelių, bet praktiškai iš visų augalinių atliekų.

Atlikėja Madonna yra pagarsėjusi ypač griežtu auklėjimu vaikams. Savo atžaloms ji draudžia žiūrėti televizorių, taip pat valgyti ne ekologišką maistą. Tačiau jos duktė Lourdes dievina sumuštinius su garsiuoju kremu „Marmite“, pati Madonna negali jo pakęsti. Pati dainininkė pripažino, kad valgyti sumuštinius su garsiuoju „Marmite“ šokoladiniu kremu jai prilygsta košmarui. „Dėl savo vaikų aš galiu padaryti viską, tikrai.

Tiriant vartotojų pasaulyje požiūrį į ekologiją, paaiškėjo, kad ekologiški verslo sprendimai turi tiesioginę įtaką vartotojų elgesiui. O klimato pokyčiai gyventojams yra svarbesni nei ekonominė krizė ar skurdas. Tai parodė pirmą kartą pasauliniu mastu vykdytas nuomonės tyrimas, nagrinėjęs, kaip vartotojų požiūris į klimato pokyčius lemia prekės ženklų pasirinkimą.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti, teigiama Lietuvos gamtos fondo pranešime.

Vilniaus senamiesčiu šiandien pradėjo važiuoti du nauji maršrutai (Nr.88 ir Nr.89), kurie drieksis Goštauto, Maironio gatvėmis iki Rotušės. Jais kursuos 4 ekologiškos transporto priemonės. „Nauji maršrutai sujungs tris dideles automobilių statymo aikšteles: esančią prie Seimo, požeminę Gedimino prospekte bei daugiaaukštę Tilto gatvėje ir Tymo kvartale. Taip skatiname gyventojus daugiau naudotis viešuoju transportu“, – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Vilniaus centre nuo rugsėjo važinės modernūs ekologiški autobusai. Du žiediniai maršrutai drieksis Goštauto, Maironio gatvėmis iki Rotušės. Mero Artūro Zuoko teigimu, tai sumažins lengvųjų automobilių srautus senamiestyje, paskatins miestiečius dažniau naudotis viešuoju transportu, taip pat atgaivins Gedimino prospektą, kuriuo šiuo metu nevažiuoja nė vienas autobusas ar troleibusas.

Prieš keletą metų net didžiausi ekologinių vertybių perkainavimo optimistai nebūtų pagalvoję, kad „Mercedes-Benz“ sportiškojo padalinio „AMG“ automobiliai bus kuriami siekiant maksimaliai sumažinti taršą. Tačiau naujos taršos normos daro savo – pasirodo, galima pabandyti suderinti brutalią jėgą ir draugiškumą aplinkai. Tai inžinieriai įrodė su atviru „Mercedes-Benz SLK55 AMG“. 5,5 litro darbo tūrio V8 tipo motoras šiame automobilyje yra atmosferinis.

Šiandien matydami animacinį serialą „Futurama“ ar kitus ateitį vaizduojančius filmus ir serialus, nesistebime šiais, galinčiais tapti realybe, vaizdais. Pastarieji dešimtmečiai visiems mums buvo lemtingi, bandant suvokti žmogaus santykį su gamta, aplinka ir technologijomis. XXI-asis amžius tapo draugiškas: nebe industrinis, o skatinantis kurti darnų ir suderintą technikos, pramonės, verslo ir žmogaus įprasto gyvenimo pasaulį.

„Mūsų tyrimas parodė, kad šiandien lietuviai nėra abejingi taip vadinamai „eko“ madai – beveik kas antras lietuvis įsigyja ekologiškų prekių. Tačiau kol kas mūsų šalies gyventojai daugiausia dėmesio skiria ekologiškai mitybai“, – teigė kompanijos „TNS LT“ Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė. „TNS LT“ tyrimo duomenimis 46 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų teigia perkantys ekologiškas prekes. Lietuvoje ekologiškų prekių pirkėjai yra labiau moterys – 48 proc.

„Volvo" koncernas bando tris ridos didinimo įrangos sprendimus, kad padidintų savo elektromobilių ridą. „C30 Electric" automobilyje po bagažine yra sumontuotas trijų cilindrų benzininis variklis, kurio galia siekia 60 AG. Variklis suka generatorių, kuris energija aprūpina elektrinį variklį, o taip pat gali įkrauti ir akumuliatorių. „Volvo" taip pat bando dvi hibridines sistemas su trijų cilindrų benzininiu 190 AG varikliu.

Teatro, kino ir televizijos aktorius Audrius Bružas pasakoja, jog dažnai mėgautis išvykomis į gamtą nepavyksta dėl darbo reikalų. Vis dėlto kartais tokie planai įgyvendinami. Neseniai laiką leidęs Zarasų rajone, kuriame „Utenos alus“, kaip ir kituose ežeringojo  Aukštaitijos krašto kampeliuose, visai vasarai įrengė Ekostotelę – specialų šiukšlių surinkimo centrą, –aktorius teigia pastebėjęs šią ekologinę akciją ir aktyvų įsitraukimą į ją.

Praeitame žurnalo numeryje aprašėme ekologiško maisto įtaką žmogui ir nurodėme lietuviškų bei atvežtinių produktų žymėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime apsipirkinėjimo turgelyje pliusus ir minusus. Ar galima tikėti sertifikatais? Tai lazda su dviem galais. Ekologiškos produkcijos augintojai ir gamintojai paprastai stengiasi laikytis visų reikalavimų, nes ekologinių ūkių kontrolė gana griežta.

Vilniaus centre nuo rugsėjo 1 d. važiuos modernūs ekologiški autobusai. Du žiediniai maršrutai drieksis Goštauto, Maironio gatvėmis iki Rotušės. „Tai sumažins lengvųjų automobilių srautus senamiestyje, paskatins miestiečius dažniau naudotis viešuoju transportu, taip pat atgaivins Gedimino prospektą, kuriuo šiuo metu nevažiuoja nė vienas autobusas ar troleibusas,“ – teigė Vilniaus meras A. Zuokas, apie būtinybę vežti keleivius ekologišku viešuoju transportu senamiestyje prabilęs dar gegužės mėn...

Brazilijos vyriausybės tyrėjai pranešė, kad liepos mėnesį, lyginant su birželiu, Amazonės miškų kirtimas išaugo 17 proc. Per mėnesį buvo iškirsta daugiau kaip 300 kv. kilometrų atogrąžų miškų, praneša naujienų agentūra AFP. Nors gegužės mėnesį miškų kirtimas buvo smarkiai  sumažėjęs, tačiau balandį daugiau kaip 400 kv. kilometrų Amazonės miškų buvo iškirsta vienoje Brazilijos valstijoje, Mato Grosso.

Sveika gyvensena daugumai mūsų siejasi su sveika mityba. Niekas žmogaus negąsdina labiau nei laidos ir straipsniai apie užnuodytą maistą, pavojingus priedus ir grėsmingus nitratus. Iš tiesų padėtis nėra tokia tragiška, kaip bando įtikinti kai kurie žurnalistai. Tačiau taip pat būtų kvaila į viską numoti ranka ir paversti savo skrandį šiukšliadėže.

Produkcija su ženklu „Ekologiška“ vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšelyje ir tampa lyg savotiška mada. Prekybos centruose gausėja prekių lentynos, kuriose išdėliota ekologiška produkcija, turguose ūkininkai kabina sertifikatus, kad jų produkcija – ekologiška.

Ketvirtadienį Seime iškilmingai išlydėti ekologinės akcijos „Vanduo - tai gyvybė“ dalyviai. Akcijos globėja Seimo Pirmininkė Irena Degutienė žygio dalyviams įteikė Lietuvos valstybės vėliavą ir kapsulę „Gintaro ašara“, kuri bus simboliškai nuleista Baikalo ežere. Ekologinė akcija skirta lietuvių tremties 70-mečiui.

Savaitė su elektromobiliu. Tokį eksperimentą nusprendė atlikti vokiškojo “Auto Bild" žurnalistas, kuriam talkino visa jo šeima ir bendradarbiai. Tam jis iš Peugeot automobilių gamintojo pasiskolino naujutėlaitį elektra varomą iOn modelį. Ar šis automobilis gali pakeisti įprastą šeimyninį? Peugoet iOn pamaitinamas prijungus jį prie 220 voltų įtampos elektros lizdo. Tai trunka nuo šešių iki aštuonių valandų, jeigu elektromobilio 16 kWh ličio jonų akumuliatorius visiškai išsikrovęs.

Ketvirtadienį Žirmūnuose atidaryta pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija. Daugiau nei 20 mln. litų kainavusi linija buvo sumontuota mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą, kuri siekė 10,068 mln. litų.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, Baltijos jūros dugne buvo nuskandinta nemažai cheminių ginklų. Galima tikėti arba netikėti įvairiais šaltiniais, galima sutikti arba nesutikti, kad ekologai, skelbiantys, jog mūsų jūroje dabar teliūškuoja bent keli tūkstančiai tonų iprito, pernelyg gąsdina visuomenę, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki šiol tinklais iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu.

Namas medyje Kosta Rikoje, draustinis Libane, namai iš atmatų JAV ir kitos galimybėsi pailsėti, pasitarnaujant gamtai. Po iškaba „ekologinė gyvenvietė“ arba „ekologinis kaimas“ gali slėptis bet kas: hipių, kurių tėvų tėvai irgi buvo hipiai, komuna, sentikių bitininkų kaimas, sūrio valgytojų gyvenvietė ar keistų žmonių, vadinančių save anastasininkais, bendruomenė.

Po „ekologiškos gyvenvietės“ iškaba gali slėptis bet kas: hipių bendruomenė, sentikiai, bitininkai, neapdorotą maistą valgantys žmonės arba keistuoliai, susibūrę į kaimelį. Be to, be visų šitų keistenybių dažnai ekologiškos gyvenvietės save vadina mažuoju rojumi, su SPA, jogos pamokomis ir kitais privalumais. Tačiau iš tiesų ekologiška gyvenvietė pirmiausia reiškia tai, kad bandoma sumažinti gamtos išteklių naudojimą.

Nuo šiol bus ribojamas privažiavimas prie vieno švariausių Aukštaitijos ežerų – Švento, praneša LTV „Šiandien“. Stovyklautojai ir turistai mašinas, motociklus bei muzikos instrumentus turės palikti už 200 metrų nuo pakrantės. Gražutės regioninio parko direkcija ėmėsi papildomų apsaugos priemonių, rūpindamasi Švento ežero kraštovaizdžio draustinio ekologine būkle. Nuo šiol čia griežtai draudžiama stovyklauti, statyti palapines nakvynei, kurti laužus, triukšmauti.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą. Stengiasi sveikai gyventi Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

Tikriausiai ne vienam teko matyti, kaip ,,žydi“ Baltijos vanduo. Kai kam gal tai gražu ar egzotiška, bet devynių aplink mūsų jūrą įsikūrusių šalių mokslininkams džiaugsmo tai tikrai nekelia, mat tas ,,žydėjimas“ – plika akimi matomas ženklas, kad mūsų jūra kenčia nuo užterštumo. Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė teigia, kad Baltijoje teršalų net daugiau, negu kitur.

Praeitoje dalyje papasakojome kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Šioje dalyje papasakosime apie antrinį daiktų panaudojimą, „blusų turgus“, mainus bei labdarą. Antrinis daiktų panaudojimas Antrinis daiktų panaudojimas yra antras pagal svarbą ekologijos principas (po mažesnio vartojimo). Be gailesčio metame lauk dar tinkamus vartoti daiktus ir perkame naujus. Gyvename trumpo daiktų naudojimo epochoje.

Praeitoje dalyje papasakojome kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Pateikėme daug gerų patarimų. Šioje dalyje papasakosime kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Kaip teisingai apsipirkti Pirkimas daugumai mūsų ne tik būtinybė, bet ir malonumas. Bet ar mokame tai daryti taip, kad dėl šio malonumo vėliau neskaudėtų galvos ir nekentėtų kišenė? Daugiausiai išleidžiame maistui, bet jo daugiausia ir išmetame.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Praeitoje dalyje apžvelgėme kaip tapti „žalesniais“ ir apsisaugoti nuo ekologija besinaudojančių verslininkų spąstų. Šioje dalyje apžvelgsime populiariausius ekologiškumą garantuojančius ženklus, o taip pat trumpai apžvelgsime ekologijos raidą ir perspektyvas Lietuvoje.

Baltijos regiono valstybės kartu rengiasi spręsti globalios klimato kaitos problemas. Prie to raginami prisidėti energetikai, ūkininkai, vairuotojai ir visi gyventojai. Įgyvendinant „Baltic climat“ projektą regiono šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose – pasirinkta tam tikra teritorija, kurioje sprendžiamos klimato kaitos mažinimo problemos transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų srityse.

Taupieji pagaliau gali lengvai atsikvėpti – taupumas tampa vis madingesnis, dabar jis yra ne šykštumo, o ekologiškumo sinonimas. Globaliai mąstantys taupo gamtos išteklius galvodami apie būsimas kartas, lokaliai mąstantys rūpinasi savo kišene ir šeimos biudžetu. Tik kaip taupyti, kad tai nepakenktų mūsų gyvenimo kokybei? Vartojimo kultūra Pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl taupymas mums vis dar atrodo gana nemalonus reikalas. Esame vartotojų visuomenė, ypač jaunesnė karta.

Praeitoje dalyje apibendrinai apžvelgėme ekologijos sampratą ir ištakas, taip pat populiariausius ekologinius judėjimus. Šioje dalyje aptarsime kaip tapti „žalesniais“ ir apsisaugoti nuo ekologija besinaudojančių verslininkų spąstų. Mąstyk globaliai, veik lokaliai Kalbėdami apie tai, kaip keisti susidariusią situaciją, nuolat sakome: „Valdžia turi ką nors daryti“, taip nusimesdmai atsakomybę nuo savęs.

Žodžiui „ekologija“ žmonės suteikia įvairią reikšmę: vieniems – tai „žaliųjų“ judėjimai, kitiems – sudėtingas mokslas, paini sertifikavimo sistema, tretiems – siektinas, bet sunkiai įmanomas gyvenimo būdas, įkandamas tik elitui. Iš tiesų pradinė šio žodžio reikšmė yra kur kas paprastesnė. Ji artima kiekvienam iš mūsų, ją pabrėšime ir šiame straipsnyje. Mokslas apie namus Ekologija – XIX a. susiformavusi mokslo šaka, nagrinėjanti organizmų tarpusavio ryšius ir jų sąveiką su aplinka.

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, perdirbinėja atliekas ir valgo vegetarišką maistą demonstruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“. „Žmonės, kurie save vadina gamtosaugininkais nenori palikti šio pasaulio paskutinį kartą užteršdami žemę, – sako „Green Burial Council“ vadovas Joe'us Sehee.

Trys Panevėžio miesto mokyklos – Gamtos, A.Lipniūno ir Skaistakalnio pagrindinės – už aktyvų dalyvavimą gamtosaugos mokyklų programoje apdovanotos Žaliosiomis vėliavomis ir sertifikatais.

Apie ekologiją kalbama daug ir dažnai. Deja, bet vis dažniau ji tolsta nuo svarbiausios funkcijos – saugoti gamtą ir tampa mados, pasigėrėjimo prieš kitus simboliu bei manipuliacijų objektu siekiant suvilioti naivų pirkėją. Jau keletą metų Lietuvoje vienas po kito dygsta ekologiški turgeliai, kylant maisto kainoms vis daugiau močiučių ir visai jaunų žmonių patys imasi auginti daržoves ir stengiasi kuo mažiau pirkti maisto iš didžiųjų prekybos centrų.

Lietuvoje sunkiai kelią skinasi ekologiškesni hibridiniai arba aplinkos neteršiantys elektra varomi automobiliai. Vilniuje surengta konferencija „Noriu vairuoti žalią“ parodė, kad mūsų vairuotojai dar labai mažai žino ne tik apie elektromobilius, bet ir apie galimybes važiuojant savo senu automobiliu mažiau teršti aplinką. Populiarina ekologišką transportą Ecodriving.

Nuvykus į Norvegiją, pamatysite, kad nakvynė čia, kaip niekur kitur, yra viena svarbiausių kelionės detalių. Kodėl? Dėl to, kad čia yra tikrai nemažai originalių nakvynės vietų. Žvejų nameliai, švyturiai, stilingi viešbučiai...pagal kiekvieno skonį ir piniginės turinį. Pigiausi, autentiškiausi, naujoviškiausi, ekologiškiausi ir geriausiose vietose esantys viešbučiai, kad patirtumėte geriausius arktinius nuotykius,  nes nakvoti Norvegijoje yra tikrų tikriausias nuotykis.

Vokiečių superautomobilių gamintojai pristatė koncepcinį sportišką elektromobilį „Porsche Boxter E“. Tiesa, sportiškumo čia visai nedaug. Dėl „žalio“ įvaizdžio kūrimo elektrinio „Boxter“ variklio galia krito iki niekingų 121 a.g., o įsibėgėjimas iki 100 km/h – iki senesniems dyzeliams būdingų 9,8 sek.

Suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje privertė atkreipti dėmesį į politinės įtampos ir įsikišimo pasekmes. Ypač aktualios šiame kontekste pasidarė energijos importo kainos ir jos prieinamumas. Vartotojai bijo dujų kainų šuolių, o energetinis saugumas užima svarbią vietą daugelio Vakarų vyriausybių politikos darbotvarkėse. Tai nėra naujas fenomenas. Jau nuo 1960 m. Europa mėgino sukurti savo energijos atsargas.

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms.

Netoli vienos judriausių Didžiosios Britanijos automagistralių atsirado ypatinga ekologiška zona, kurioje yra aptarnavimo stotis. Šis ekologiškas kaimelis atsidarė už maždaug 45 kilometrų nuo Mančesterio, prie Prestono (Preston). Greitkeliu važiuojantys vairuotojai dabar gali atsipūsti nedideliame draustinyje. Ekologiškasis kaimelis, kurio statybos kainavo iš viso 16 mln. JAV dolerių, įsikūrė senų žvyro karjerų teritorijoje.