ekologija

Kaune penktadienį šurmuliavo tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją pasiūlė bemaž 300 mūsų gamintojų. Pasirinkimas milžiniškas, tad mūsų žurnalistai domisi, ar tautiečiams vis dar svarbu, kad prekė būtų pagaminta Lietuvoje, ir kodėl lietuviškos prekės, nors ir brangesnės, vis tiek yra pačios populiariausios. Šurmulys darbo dieną Kaune „Žalgirio“ arenoje. Čia prasideda paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Renginyje – minios pirkėjų.

Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas. Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių.

Ėjo 2019-ieji metai ir kas galėjo pagalvoti, kad lietuviai, prieš metus taip aršiai gynę smurtą patiriančius vaikus, o dar seniau kovoję dėl to, ko nori mergaitė, imsis 16-metę aktyvistę grasinti užmėtyti akmenimis, pašiepti jos „atgrasų“ veidą, vadinti „durnele“ ar susirūpinti jos psichine sveikata labiau nei savo duona kasdienine. Pasirodo, ir taip būti gali, nes būtent tokias reakcijas (toli gražu ne tik Lietuvoje) sukėlė Gretos Thunberg aktyvizmas kovoje prieš klimato kaitą.

Nors Europa Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti senas padangas. Transporto priemonių perdirbtų padangų guma dažniausiai naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams. Tačiau vis daugiau valstybių atranda naujų technologijų, kurių dėka senų padangų granulės naudojamos keliams tiesti.

Europos Sąjungos tarybai priėmus naują direktyvą, jog nuo 2021 nebeliks vienkartinio plastiko gaminių, vieni prekybininkai ieško, kuo reikės pakeisti pakuotes, kiti kuria galimybes apsipirkti visai be pakuotės. Tokios parduotuvės atsiranda ir Lietuvoje. Štai viena jų Vilniaus centre – čia pirkėjai ateina su sava tara įsigyti ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei buitinių prekių. Vilnietė Simona renkasi prekes.

Rusijos aplinkos išteklių ir ekologijos ministerijos specialistai tikrina informaciją apie masinį kirų gaišimo atvejį Irtyšiaus upės pakrantėse Sibiro pietvakarinėje Omsko srityje, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Gautas pranešimas apie rastus negyvus kitus prie Irtyšiaus netoli Novoomsko gyvenvietėse. Tai patikrinti išvyko srities veterinarijos tarnybos darbuotojai“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus viršininkas Sergejus Liašukas.

Liepos 29 diena mes pradėjome naudoti daugiau išteklių nei Žemė gali papildyti. Žemės perviršiaus diena kasmet vis ankstėja, šiais metais mums užteko vos 209 dienų, kad išnaudotume visų metų resursus, kuriuos gali atgaminti Žemė. Tai ir maistas, mediena, žemė ar anglis. Žemės resursus mes naudojame 1,75 karto greičiau nei jie gali atsikurti.

Speciali vaikų vasaros stovyklos ,,Svajonių planeta" pamaina su BBQ meistru, natūralių, ūkiuose užaugintų produktų žinovu Vyliumi Blauzdavičiumi kviečia ilsėtis vaikus nuo septynerių iki penkiolikos metų jau ne vienerius metus.

Vokietijos automobilių klubas „ADAC“ yra viena iš tų organizacijų, kuri savo nuomonę mėgsta pagrįsti akivaizdžiais tyrimų rezultatais. Todėl nenuostabu, jog būtent šio klubo nariai šiuo metu aktyviai gina (jeigu galima taip pasakyti) modernių dyzelinių variklių garbę.  Daugelis politikų, elektromobilių šalininkų, įvairiose diskusijose ar kalbėdami su žiniasklaidos atstovais teigia, jog dyzeliniai varikliai = didžiausias aplinkosaugininkų siaubas.

Paskutiniu metu ekologiškumo, atsakingo vartojimo idėjos dažnai tampa prioritetu daugelyje šalių visame pasaulyje. Ne išimtis ir grožio pramonė, kur saikingas sveikų, saugių produktų vartojimas itin svarbus ne tik aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. Svetur vis populiarėja „green“ (liet. „žalias“) grožio salonai, kuriuose viskas, nuo interjero iki naudojamų priemonių bei siūlomų paslaugų, yra paremta natūralumo, sveikatos ir aplinkos tausojimo idėja. Tokių salonų galima rasti ir Lietuvoje.

Variklių tūris mažėja, efektyvumas didėja, tarša mažėja? Anaiptol. Neseniai įsigaliojęs naujas  kuro sąnaudų ir taršos matavimas parodė tamsiąją mažesnio tūrio variklių problemą – pernelyg dideles kuro sąnaudos ir ne tokias geras taršos emisijas, kurios paskatino visus gamintojus pakeisti variklių konstravimo formules. Automobilių gamintojai dabar jaučiasi, lyg būtų įsprausti į kampą.

 Vieni tarakonais šlykštisi, kiti juos augina namuose, o štai Kinijos Jinano mieste auginami tarakonai atlieka ekologų funkciją. Daugiau nei milijardas jų gyvena šalia Jinano miesto įkurtoje plantacijoje, kur kasnakt jiems patikima neįtikėtina užduotis – sudoroti maisto atliekas, atvežamas iš septynis milijonus gyventojų turinčio miesto. Skaičiai įspūdingi – per dieną tarakonai sudoroja maždaug pusšimtį tonų maisto atliekų – tiek, kiek sveria septyni suaugę drambliai.

Penktadienį Lietuva su kitomis Europos valstybėmis minės Tarptautinę dieną be automobilio. Šią dieną dalis šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. Klaipėdoje nuosavų automobilių vairuotojai skatinami naudotis viešuoju transportu. Jie penktadienį galės miesto autobusais keliauti nemokamai, tik turės pateikti automobilio techninį pasą.

Plastiko fragmentų galima rasti visame pasaulyje, kiekviename žemyne ir kone kiekviename vandens telkinyje. Tyrėjai nustatė, kad 73 proc. šiaurės vakarų Atlanto giliavandenių žuvų valgo būtent... plastiką. Tai dažniausiai plastiką valgančios žuvys pasaulyje, rašo iflscience.com. Plastiko tarša – didžiulė. Naudodami žuvų tinklus 600 metrus po vandeniu, tyrinėtojai iš Nacionalinio Airijos universiteto ištyrė per 230 giliavandenių žuvų, kurių dydis siekė nuo 3,5 cm iki 59 cm.

Būrys Igliaukos miestelio netoli Marijampolės gyventojų, aplinkosaugininkai, vietos valdžia renkasi prie gyvenvietės pasididžiavimo – ežero. Jis visai šalia miestelio. Žmonės mėgsta čia žvejoti, kai šilta – maudytis ar kitaip pramogauti. Tačiau dabar žmonės sunerimo, kad jų ežeras pavirs atmatų duobe, mat šiuo kanalizacijos grioviu tiesiai į ežerą ir teka ne kas kitas, o Igliaukos gyventojų išmatos, kitos nuotekos ir dar visokie teršalai.

Du šalia esantys verslai nebūtinai turi būti konkurentai, atvirkščiai, geriau žengti koja kojon, moko danai. Pramoninė simbiozė – modernus būdas verslui bendradarbiauti ir gauti naudos iš kaimynui nebereikalingų produktų. Seime pirmadienį organizuotoje tarptautinėje energetikos konferencijoje viešėjusi Danijos Simbiozės centro vyriausioji projektų vadovė Maggie Lund atskleidė, kaip verslas gali pasipelnyti vienas iš kito atliekų.

Daugiau kaip trečdalis Vakarų šalių gyventojų renkasi ekologišką būstą. Tai sąmoningas pasirinkimas, siekiant gyventi darnoje su gamta. Šiomis dienomis vyrauja milžiniška statybinių medžiagų pasiūla. Tobulėjant technologijoms, kenksmingas ar net sveikatai pavojingas medžiagas paprasta pakeisti natūraliomis arba „sveikomis“. Juk gerai savijautai vien „Feng Shui“ praktikos nepakanka.

Kone kiekvieno namuose esančių šiukšliadėžių turinys galiausiai virsta gigantiškais šiukšlių kalnais gamtoje. Kiekviena šalis kasdien sąvartynus papildo tonomis atliekų. Dalį rūšiuojame, perdirbame, kompostuojame, tačiau likusios šiukšlės suyra, cheminės medžiagos susigeria į dirvožemį, neigiamai veikia vandenį, orą. Pamažu pasaulis, kuriame kvėpuojame, tampa vis purvinesnis. Mąstydama apie tai, keliu klausimą, ką aš galiu padaryti, kad nors kiek padėčiau žemei.

Nors ekologijos ir aplinkosaugos idėjos šiandien jau tapo neatsiejamos nuo daugelio gyvenimo sričių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko teigimu, Lietuvos transporto sektorių jos veikia mažiausiai.

Naktį Vilniaus pakraštyje prie pat Vokės hidrografinio draustinio kilo gaisras. 22.42 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad atvira liepsna dega angaras Sandėlių g. 16. Čia įsikūrusios net kelios antrinių žaliavų perdirbimu užsiimančios įmonės. Į gaisravietę atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos – atvažiavo bent šešios cisternos, operatyvaus valdymo štabo vadovai.

Penktadienį paviešinta istorija apie Vilniaus pakraštyje aptiktą pogrindinį fabriką, kuriame buvo gaminamas viskiu atsiduodantis skystas kuras šildymui, tęsiasi. Aplinkosaugininkai nustatė, kad aptiktos pavojingos bei nuodingos medžiagos buvo tik pradžia. Po savaitgalio paaiškėjo, kad slaptu vamzdynu jos jau kurį laiką nuodija gamtą. Minėtame fabrike iš angaro ėjo slaptas vamzdynas, kuriuo buvo išpilamos po gamybinio proceso likusios atliekos. Vamzdis baigiasi kūdroje.

Po ekologinės nelaimės Vilniuje taršos normos Kaune esančiuose upių ruožuose neviršytos, trečiadienį rašo „Kauno diena“. Anot dienraščio, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai tikrino užterštumo lygį Neryje ir Nemune iki upių susijungimo ir tolėliau po upių santakos. „Penktadienio ir šeštadienio tyrimo rezultatai patvirtina, kad taršos normatyvai neviršyti.

Šiaulių rajone – eismo ir ekologinė nelaimė. Apvirtus bitumą vežusiam vilkikui verdantis bitumas lyg ugnikalnio lava išsiliejo į šalikelę. „Važiavo vilkikas, kuris vežė bitumą, panašu kažkas atsitiko ir vilkikas apvilto. Apvirtęs vilkimas, kur vežė bitumą, prakiuro ir pradėjo tekėt bitumas‘‘, – sakė Šiaulių APGV viršininko pavaduotojas Nerijus Adomavičius. Avarija sukėlė daug nerimo. Visų pirma, ugniagesiai negalėjo skubiai užtverti kelio bitumo upei.

Sultingas lietuviškas obuolys, kvapnus pomidoras, tarsi ką tik primelžtas pienas – pastaraisiais metais virtuvėse ir šaldytuvuose galima aptikti vis daugiau ekologiškos produkcijos. Visuomenėje šiuo metu itin populiarėja sveikatos, ekologijos ir „žaliųjų“ idėjos. Šios tendencijos yra parankios Lietuvos ūkininkams – anksčiau savo kokybiškas prekes eksportuodavę, dabar jas gali realizuoti ir vietos rinkoje. Čia jiems gerai sekasi – ekologiškų ūkių plotai auga kasmet, nuo 125 tūkst.

Mediena namuose suteiks taip norimo jaukumo. Jei turite nereikalingą rastą ar mažus medienos gabalėlius, jie bus puikus būdas pasigaminti išskirtinį baldą. Pastaraisiais dešimtmečiais ekologija ir natūralumas tapo toks populiarus, kad architektai ir interjero dizaineriai kuo dažniau siūlo rinktis šią medžiagą. Medis išsiskiria savo tvirtumu, ilgaamžiškumu, todėl turėsite ne tik išskirtinį, bet ir ilgai naudojamą daiktą.

Pirkdami maisto produktus tikimės, kad švieži ir skanūs jie išliks kuo ilgesnį laiką. Tam, kad maistas toks ir išliktų, būtina juo reikiamai ir rūpintis. Greičiausiai bet kuris žmogus ilgai negalvojęs, norėdamas produkto egzistavimo laiką prailginti, jį deda į šaldytuvą. Tačiau tai gali būti klaida. Šeši produktai, kuriems šaldytuvas – ne vieta. Pomidorai.

Ieškantys išskirtinių, šviežių maisto produktų šeštadienius pradeda nuo savitu ritualu tapusio apsilankymo vietiniame turguje, kur akys raibsta nuo sezoninių žalumynų kiekio. Nors ekologišką gyvenimo būdą puoselėjantys pardavėjai ir pirkėjai gėrybes vynioja į popierių arba siūlo medžiaginius krepšius, vienkartiniai plastikiniai maišeliai – vis dar dažna turgaus realybė.

Automobilis, be jokių abejonių, yra vienas iš svarbiausių pastarųjų 150 metų išradimų. Jis suteikia galimybę lengvai ir patogiai keliauti neribotai didelius atstumus, todėl ne vienoje šalyje ir ne vienai kartai jis tapo laisvės ir savarankiškumo simboliu. Tačiau kaip ir visa gyvenime, šios keturratės transporto priemonės turi ir savų trūkumų, tarp kurių didžiausi – tarša bei abejotina jų sauga.

Šiandien darnus verslas yra pagrindinė inovacijų ir sėkmės varomoji jėga. Darniai vykdomas verslas nekenkia planetai, o taip pat skatina vystymąsi ir geresnį klientų norų bei poreikių supratimą. Žaliasis verslas daro kaip įmanoma mažesnį neigiamą poveikį pasaulio arba vietos aplinkai, bendruomenei, visuomenei arba ekonomikai ir gali atverti duris tiems kanalams, kurie priešingu atveju būtų likę uždaryti.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Jau  vasarį už gėrimus plastikiniuose buteliuose bei skardinėse teks mokėti 10 ct  brangiau. Tačiau šiuos pinigus galėsite susigrąžinti. Didesnės parduotuvės jau rengiasi statyti supirkimui 1000 taromatų ir kiekvienam jų įdarbinti po žmogų. Nors gyventojai už buitinių atliekų tvarkymą jau moka, o įvedus užstatą patys atliks dalį atliekų tvarkytojų darbo, naujos užstato sistemos diegėjai ragina guostis, kad pats gėrimas nebrangs.

Kauno rajone aptikta grėsmingai tiksinti ekologinė bomba. Atliekų verslą vykdanti bendrovė neseniai įsigytas apleistas fermas pavertė pavojingų teršalų sandėliu. Galimą nusikaltimą aiškinasi aplinkosaugininkai ir prokurorai. Kauno rajono Eigirgalos kaime apleistas fermas patikrinę pareigūnai rado didžiulę netvarką. Be leidimų čia saugoma keli šimtai tonų teršalų, tarp kurių ir pavojingos atliekos.

 Didėjant socialinei ir ekonominei gerovei, sparčiai didėja energijos suvartojimas, kyla naftos kainos, energijos išteklių tiekimas tampa nepastovus, o apie iškastinį kurą vis dažniau kalbama kaip apie laikiną energijos tiekimo šaltinį. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai pasiūlė savo sprendimus, kaip spręsti su tuo glaudžiai susijusias problemas.

 Sakoma, kad ekologija – tai nauja mada, kuria seka lengvai paveikiami žmonės. Tik ar iš tiesų tai tik mada? Pasaulio mokslininkai kalbėdami apie klimato kaitą ir pavojų gamtai kaskart pasisako vis griežčiau ir įspėja žmones, kad visų laukia pražūtis, jei nepradėsime keisti savo įpročių.

 Klimato kaitai įtaką daro nemažai veiksnių. Vieni iš jų – globalūs ir jų vienas žmogus nepajėgus suvaldyti. Tačiau kiti veiksniai yra nereikalaujantys daug fizinių pastangų ir individas tikrai puikiai su jais susidorotų. Šios smulkmenos dažnai sudaro įprastą žmogaus dieną, tačiau verta susimąstyti, kad pakeitus savo įpročius, dienos režimą ir gyvenant ekologišką gyvenimo būdą galima prisidėti prie tikrai svarbios problemos suvaldymo – klimato kaitos.

 Tai, kad automobilių gamintojai neabejingi klimato kaitai ir jai progresuoti padedančiai oro taršai, galima suprasti vos tik išvydus, kiek jau sukurta ir vis dar kuriama hibridinių automobilių. Šie automobiliai sparčiai populiarėja ir tikimasi, kad ateityje bus vieni iš labiausiai naudojamų automobilių. Vis dėlto kol hibridiniai automobiliai neužima didžiosios rinkos dalies, automobilių dalių gamintojai taip pat stengiasi prisidėti prie aplinkos tausojimo ir mažesnės oro taršos.

 Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje diskutuojama apie tai, kad automobilių skaičiaus didėjimas sukelia vis daugiau ekologinių problemų – juk transportas yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų. Miestų gyventojai skęsta smoge, įkvėpdami vis daugiau teršalų, o automobilių išmetamos kenksmingos dujos ir toliau ardo ozono sluoksnį.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Specialiose aikštelėse pernai sutvarkyta daugiau kaip 51,6 tūkst. tonų nafta ir jos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens. Šie darbai kasmet padeda išvengti dešimtis tūkstančių eurų siekiančios žalos gamtai, skelbia Aplinkos ministerija. Naftos produktais užterštas gruntas, dumblas ir vanduo valomas viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ aikštelėse, esančiose Jonavoje ir Klaipėdoje. Šiose ir laikinai įrengtose aikštelėse nuo įstaigos įkūrimo 1997 m. išvalyta beveik 266 tūkst.

Trečiadienį bus paskelbti konkurso „PR LAPĖS 2014“ nugalėtojai, kurie praėjusiais metais vykdė sumanios ekologijos projektus. Novatoriškomis bei gamtą tausojančiomis idėjomis varžosi verslo įmonės ir visuomeninės organizacijos, aplinkosaugininkai, mados dizaineriai, energetikai ir net darželinukai.

Vienas žymiausių Lietuvos operos solistų Merūnas Vitulskis, kartu su kitais gamtos apsaugai neabejingais atlikėjais dalyvausiantis aplinkosaugos kampanijai „Aš galvoju“ skirtame koncertiniame ture, sako, jog informacija apie ekologiją ir kitomis su tuo glaudžiai susijusiomis temomis domisi nuo vaikystės. „Esu perskaitęs daugybę knygų ir straipsnių, matęs ne vieną filmą, pasakojantį apie aplinkosaugą. Ta tema man aktuali nuo vaikystės. Ekologija „sergu“ jau daugybę metų“, - sakė M. Vitulskis.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią savaitę į Klaipėdos gatves išvažiuos dar 11 naujų ekologiškų autobusų, varomų suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis. Nuo šiol apie penktadalis uostamiestyje važinėjančių didžiųjų autobusų bus ekologiški. Naujieji ekologiški autobusai yra spalvingi, juose įrengtos stebėjimo kameros, kurios vairuotojui leidžia matyti, kas vyksta tiek autobuso viduje, tiek išorėje.

Sekmadienį „Nemuno žiedo“ trasoje taupiausi sunkvežimių vairuotojai kovojo dėl Lietuvos „The Drivers‘ Fuel Challenge“ varžybų čempiono titulo. Nugalėtoju tapo „Gran Taralrud“ vairuotojas Jonas Gudauskas. Jis atstovaus Lietuvai didžiajame Vidurio Rytų Europos šalių finale Slovakijoje, kur 15 vairuotojų rungsis dėl pagrindinio prizo – naujo lengvojo „Volvo S60“ automobilio. Dvylika vairuotojų liepos 27 dieną nuo ankstyvo ryto rinkosi „Nemuno žiedo“ trasoje.

Įvairios iniciatyvos skirtos besikeičiančio klimato švelninimui dabar paplitusios visame pasaulyje. Tokios iniciatyvos aktualios ne tik įvairioms organizacijoms, bet ir miestams. Ekologiškų mietų idėja gimė iš vienos organizacijos, kuri buvo užregistruota dar 1975 metais ir viena pirmųjų pradėjo kalbėti apie ekologiškų miestų plėtrą. Tokia idėja itin pagirtina, nes miestai yra vieni pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetėjai.

Dar prieš keletą metų ieškoti ekologiškų produktų lietuviai dažniausiai traukdavo į turgų. Tačiau situacija keičiasi, nes gamintojai siūlo vis įvairesnių ekologiškų gaminių, taip pat ir tokių, kokių turguje nerasite. Be to, ir prekybos centrai yra priversti siūlyti kuo daugiau ir įvairesnių ekologiškų produktų, kad patenkintų išrankių vartotojų poreikius.

Ekologiškiems produktams keliami aukšti reikalavimai, todėl atidžiai stebimi ir tokių produktų gamintojai. Kontrolės institucijos kiekvieną tokių produktų gamybos etapą kruopščiai prižiūri, o patiems gamintojams tenka investuoti nemažai lėšų ir laiko. Vis dėlto sertifikuoti ekologiškus produktus apsimoka, nes vartotojams nelieka abejonių, dėl to, kas įsigyjama.

Maištingasis rokas neretai kėlė svarbias, rimtas ir net politines diskusijas. O kad jo ritmai gali paskatinti jaunimą susimąstyti ir apie ekologines problemas bei mūsų santykį su aplinką, pavyko įrodyti VšĮ „Remigijaus akcija“, sukūrusiai ir į Lietuvos mokyklas „paleidusiai“ originalią „EKOperą“ – audiovizualinį kūrinį, įtaigiai primenantį, kad aplinka – mūsų visų reikalas.

Didžioji dalis šiandienos ekologinių problemų, apie kurias garsiai diskutuojama viešojoje erdvėje – žmogaus ūkinės veiklos padariniai. Didžiuliai kiekiai atliekų kasmet užgula mūsų žemę ir sąvartynais paverčia milžiniškus žemės plotus, vandens telkiniai kenčia nuo užterštumo, kasmet vis mažėja neatsinaujinantys energijos ištekliai, tokie kaip nafta ar iškastinės gamtinės dujos. Naudodami pastaruosius šaltinius, į aplinką išmetame ir ją teršiančias dujas.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas keičia klimatą – pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas (CO2). Jis sudaro 82 procentus visų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse. ES įsitikinusi, kad galima mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir tuo pat metu toliau gerinti žmonių gyvenimo standartus ir kokybę.