ekologija

Įsigytam ekologiškam transportui kompensuoti penkios įmonės prašo 8 mln. eurų paramos, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), pasibaigus kvietimui teikti paraiškas.  Kvietimui buvo skirta 10 mln. eurų. Jis orientuotas į transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimą ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimą ar plėtrą.

Švedijos tyrėjų duomenimis, vieniši vyrai išskiria apie 18 procentų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei moterys. Šią vasarą žurnale „Journal of Industrial Ecology“ paskelbtame naujame tyrime buvo lyginamas vienišų vyrų ir vienišų moterų anglies pėdsakas prieš ir po to, kai abi grupės pakeitė savo gyvenimo būdą į tvaresnį, pavyzdžiui, vyko atostogų ne lėktuvu, o traukiniu, ir iškeitė pieno produktus į augalinius.

Šimtai ugniagesių ketvirtadienį grūmėsi su naujais liepsnų židiniais miškų gaisrų nuniokotose vietovėse Graikijoje, kur vasaros karščiai, anot ministro pirmininko, sukėlė „didžiausią Graikijos ekologijos katastrofą per pastaruosius kelis dešimtmečius“. Tačiau tam tikruose rajonuose dėl naktį iškritusio lietaus ir nukritusios temperatūros padėtis, regis, palengvėjo po dvi savaites besitęsiančių gaisrų.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Europos Sąjungos miškų strategija paskatino politinę kovą itin miškingoje šalyje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijos teritorijos yra padengta miškais ir todėl šalis tampa kovos lauku tarp medkirčių ir klimato aktyvistų.  Kibirkštimi tapo naujoji ES miškų strategija ir ja siekiama paskatinti bioįvairovę, apriboti medžių deginimą energijai išgauti, apsaugoti senus miškus nuo kirtimo ir pasodinti 3 milijardus medžių.

Penktadienį Nidoje Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Neringos savivaldybė pasirašė reikšmingą įsipareigojimą – bendromis pastangomis sieks, kad iki 2030 metų Neringa taptų žaliąja savivaldybe, kurioje būtų pasiektas nulinis anglies dioksido (CO2) išmetimas į aplinką.

Plastikiniai buteliai į vanilės skonio kvapiąją medžiagą buvo paversti naudojantis genų inžinerijos būdu sukurtomis bakterijomis. Tai pirmasis kartas, kai iš plastiko atliekų buvo pagaminta vertinga cheminė medžiaga. Šios cheminės medžiagos gamyba galėtų skatinti atliekų perdirbimą ir padėtų įveikti pasaulinę plastiko taršą. Plastikinių butelių perdirbimas į pelningas medžiagas padarytų perdirbimo procesą kur kas patrauklesnį ir efektyvesnį. Šiuo metu plastikas praranda apie 95 proc.

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas sekmadienį pareiškė, kad gamintoja vėl pradės priimti mokėjimus bitkoinais, kai virtuali valiuta taps ekologiškesne. Amerikiečių bendrovė sukėlė tikrą sensaciją vasarį, kai paskelbė, kad klientai gali atsiskaityti bitkoinais.  Bendrovė pradėjo priimti atsiskaitymus kriptovaliuta kovo pabaigoje. Visgi netrukus E. Muskas persigalvojo ir pranešė, kad bitkoinai nebebus priimami, nes jų „kasyba“ yra per daug tarši.

Lietuvai siekiant iki 2030 metų turėti bent vieną klimatui neutralų miestą, juo norėtų tapti Tauragė – jos meras sako, kad savivaldybė nori tapti žaliausia Lietuvoje. Savo ruožtu aplinkos ministras teigia, kad natūraliausiai klimatui neutraliais miestais galėtų tapti kurortinės savivaldybės. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Vyriausybės programoje numatyta paremti vienos savivaldybės siekį tapti klimatui neutralia. Pasak jo, tą lengviausia būtų padaryti kurortams.

Ispanijoje – keli labai skirtingi protestai. Išraiškingomis ir kartais gana aršiomis akcijomis visame pasaulyje išgarsėję kovotojai už ekologiją blokavo Madrido gatves; kiti – Greenpeace priklausantys aktyvistai – įsiropštė į vieną gražiausių miesto Cibelės fontaną; o Barselonoje – genijaus Pikaso muziejuje – surengtas tylus protestas. Kodėl? Netrukus parodysime.

Apšviestas Eifelio bokštas – ne naujiena. Tačiau šįkart besikeičiančios ir akį traukiančios šviesų instaliacijos – ypatingos. Mat pirmąkart Paryžiaus simbolis apšviestas pasitelkiant vandenilio energiją naudojančius prožektorius. „Įprastai tokiam įvykiui energija gaunama iš dyzelinių elektros generatorių. O dabar mes naudojome elektrovandenilio generatorių, kuris teikia elektrą.

Lietuvos 15-16 metų paaugliai daugiausia elektroninių cigarečių bandę nepilnamečiai Europoje. Mangų, braškių, mėtų ar kitų įvairių egzotinių skonių elektroninės cigaretės nors ir atrodo nekenksmingai, pasak medikų, yra ne ką mažiau toksiškos nei įprastos. Tačiau kai kurie Seimo nariai mano, kad uždraudus įvairių skonių elektronines cigaretes paauglliai rūkys toliau, tik rūkalus pirks šešėlyje. Beveik 7-i iš 10-ies Lietuvos 15-16 metų paauglių yra bandę elektroninę cigaretę.

Įsivaizduokite, kad negalite keliauti lėktuvu, tiek kartų per metus, kiek norite? Jums skirtas ribotas skaičius skrydžių kiekis. O jeigu jį išnaudosite greičiau nei per metus, už kiekvieną skrydį mokėsite papildomai. Siekiant mažinti taršą ir klimato kaitą, panašūs siūlymai jau rimtai svarstomi užsienyje. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai kategoriški – gyventojai nepritartų šiems ribojimams. Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų.

Jūs turėtumėte šlapintis duše. Ir ne tik todėl, kad tai darydami galbūt pajaučiate išlaisvinantį ir kiek maištingą adrenalino antplūdį. Tai reiktų daryti, nes taip galite bent šiek tiek pagelbėti planetai. Pagalvokite apie tai matematiškai. Kiekvieną kartą po šlapinimosi tualete reikia nuleisti vandenį. Nors po tuštinimosi iš bakelio reikia išleisti didelį kiekį vandens, šlapimui jo reikia labai nedaug.

Mažiausiai 97 proc. mūsų planetos Žemės paviršiaus yra ekologiškai pažeisti ir sutrikdyti žmogaus veiklos. Ši žiauri statistika buvo paskelbta žurnale „Frontiers in Forests and Global Change.“ Terminas „ekologiškai nepažeistas“ neturi jokio tikslaus apibrėžimo, tačiau paprastai jis yra vartojamas kalbant apie žemės plotus, kurie nebuvo sutrikdyti žmonių veiklos, ir kuriuose vis dar gyvena tokios gyvūnų populiacijos, kaip iki industrializacijos.

Klimato aktyvistė Greta Thunberg planuoja nedalyvauti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26), kuri, kaip tikimasi, lapkričio mėnesį vyks Glazge, Škotijoje. BBC pranešė, kad G. Thunberg įsitikinimu, konferencija turi būti atidėta dėl Covid-19 pandemijos. Jungtinės Karalystės organizuojama COP26 bus pirmoji didelė klimato kaitos konferencija, kurioje G. Thunberg nedalyvaus, po to, kai 2018 m. surengė pirmąjį savo protestą prie Švedijos parlamento.

Naujausi atmosferos anglies dioksido matavimai rodo, kad žmonija sumušė dar vieną pavojingą klimato krizės rekordą. Vidutiniškai kovo mėn. ore buvo 50 proc. daugiau anglies dioksido nei prieš pramoninę revoliuciją. Nepaisant mažesnio išmetamųjų teršalų kiekio 2020 m., šis padidėjimas yra žymus. Anglies dioksido koncentracija ore keičiasi kiekvieną mėnesį, o didžiausia būna apie gegužę.

Šimtus kilometrų nuo artimiausio kranto vandenyno srovėse plazda į kaspinus panašūs lapeliai – jūros žolės. Jie ramiai sau juda, dengdami Šveicarijos dydžio povandeninį kalnų plokščiakalnį Indijoje. O „Greenpeace“ komanda neria turkio spalvos vandenin, kad įamžintų didžiausią pasaulyje jūros žolių pievą. O po vandeniu atsiveria užburiantys vaizdai – jūros žolės, koralai ir nedidelės spalvotos žuvytės.

Kaune antradienį pranešta apie tepalus, bėgančius į Nemuno upę. Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 14.21 val. gautas pranešimas, jog Piliakalnio gatvėje prie Žemųjų Šančių iš geležinkelio į Nemuną bėga tepalas. Ugniagesiai pradėjo teršalų stabdymo darbus ir informavo aplinkosaugininkus. Pasak Aplinkos apsaugos departamento, nustatyta, kad, kaip manoma, naftos produktai į Nemuną teka iš miesto nuotekų sistemos.

TV3 laidos „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ vedėjas Leonardas Pobedonoscevas apsilankė aplinkosaugos aktyvistės Karolinos Lukminės namuose ir domėjosi, kaip jai šiame skubančiame pasaulyje sekasi gyventi, sąmoningai nusprendus atsisakyti nuosavo automobilio. Mergina pasakoja, kad dar labiau atsigręžti į ekologiją ją paskatino antrasis nėštumas. Dėl noro gyventi tvariau, mažiau naudotis aplinką teršiančiančiais automobiliais, ji su vyru net pakeitė gyvenamąją vietą.

Jeigu galite atsistoti, nueiti į virtuvę ir įsipilti stiklinę švaraus, gardaus vandens – jūs jau esate laimingesnis nei 4 milijardai Žemės gyventojų. Mat būtent tiek žmonių susiduria su vandens trūkumu mažiausiai mėnesį per metus. O dar ketvirtadalio milijono gyventojų nepasiekia švarus vanduo. Įsivaizduokite, jei iš jūsų čiaupo bėgtų rudos spalvos vanduo. Deja, prognozės prastos – su tokiu vandeniu ar jo trūkumu per artimiausius 30 metų susidurs pusė pasaulio gyventojų.

Valdžia pristatė planus, kaip mažinti taršą ir jos poveikį klimato kaitai. Kai kurie jų turės būti įgyvendinti žemės ūkio srityje. Pavyzdžiui, ūkininkai turės didinti ekologiškos žemės plotus, mažinti trąšų kiekį, atsisakyti dyzelinio kuro. Ūkininkai sutinka, kad klimato kaita yra opi problema, tačiau, anot jų, nes visi valdžios užmojai yra įgyvendinami. Dyzelinių traktorių pakeisti nėra kuo, o brangesnės ekologinės produkcijos gali nebūti kam pirkti.

Ant užšalusio ir šalčio ornamentais išraižyto Baikalo ežero čiuožinėja dešimtys žmonių. O netoli kranto įrengta ledo ritulio aikštelė, nuo kurios atsiveria stulbinantys apsnigtų kalnų vaizdai. Čia susirinkusios į rungtynes Rusijos ledo ritulio žvaigždės taip siekia atkreipti dėmesį į ekologines problemas, nuo kurių kenčia UNESCO pasaulio paveldu laikomas Baikalo ežeras. „Čia ledas – labai švarus, ant jo galima greitai čiuožinėti.

TV3 laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ – verslininkės Darijos Ilevičiūtės-Zaveckienės pasakojimas apie jai su vyru ir drauge kilusią tvarią verslo idėją, kuri sėkmingai skinasi kelią ir pasaulinėje sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Darija su savo vyru Karoliu prieš trejus metus įkūrė internetinę kojinių parduotuvę „Ūkai“, o 2020 m. pabaigoje jie nusprendė, kad savo veikloje nori didesnės pridėtinės vertės, tad kojinių gamyboje pradėjo naudoti iš perdirbtų p...

Ankstų penktadienio rytą į darbą išsiruošęs Kauno technologijos universiteto (KTU), socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas buvo nemaloniai nustebintas – už traukiniu norimą vežti dviratį teko sumokėti papildomai. A. Lašas gyvena Vilniuje, tačiau darbo reikalais į Kauną važiuoja dviem transporto priemonėm: dviračiu ir traukiniu. Vyras mieste važiuoja dviračiu, o tarp miestų – traukiniu.

Aistės Virketės noras įamžinti žmogaus ir gamtos ryšį fotografijose moterį atvedė prie gyvybės langelio augalams idėjos. Moteris siekė savo studiją pripildyti augalais, tokiais, kurie turi išliekamąją vertę, o ne plastikiniais rekvizitais, kuriuos dažnai fotografai kas sezoną išmeta ir keičia naujais.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą iš viso gyventojai pateikė daugiau kaip 9 tūkst. prašymų už 8 mln. eurų.  Pirmadienį baigėsi pratęstas kvietimas paraiškoms teikti, kompensacijos bus išmokėtos per 60 dienų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio kompensacijoms iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 5 mln.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Vis daugiau gyventojų laisvalaikį leidžiant nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, aplinkosaugininkai ragina žmones tuo pačiu padėti švarinti tas teritorijas. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ 35 parkų lankytojų centruose įrengė specialias dėžutes su maišeliais, skirtais surinkti pakeliui aptinkamas šiukšles. Lankytojams šie maišeliai siūlomi nemokamai.  Priklausomai nuo saugomos teritorijos dydžio lankytojų centruose padėta nuo 500 iki 800 maišelių.

Trisdešimt trejų metų sutuoktiniai Margarita ir Valdas prieš metus iš Vilniaus persikraustė į vienkiemį Lyduokių kaime, Ukmergės rajone. Tačiau aplinkinius jie stebina ne tik šiuo sprendimu. Tualete pas juos vietoje vandens – durpės, namo vėdinimas – iš žemės ir jokių naminių gyvulių, tik du šunys.

Europos Komisija ruošiasi bausti lietuvius už jų meilę lauko išvietėms. Ne tik kaimuose, bet ir pačiame Vilniaus centre, Šnipiškėse, gamtinius reikalus žmonės tvarkosi medinėse būdelėse. Jų šeimininkų negąsdina nei baudos, nei smarvė, nei infekcijų pavojus. Tuo naudojasi egzotinių kelionių organizatoriai: Šnipiškes ypač mėgsta turistai-ekstremalai iš Japonijos – aukšta tualetų kultūra garsėjančios šalies.

Prekeivių sostinės Kalvarijų turgaus prieigose netrūksta. Tiesa, šioje vietoje daugiausiai prekiauja pensininkai. Jie pardavinėja savo darže ir sode užaugintas gėrybes. Tačiau prekyba šioje vietoje nelegali, prekeiviai nemoka turgaus mokesčio. Pensininkai tvirtina, kad tai vienintelis jų būdas prisidurti prie pensijos. Turguje prekiaujanti pensininkė Janina sako, kad kas rytą į turgų skuba ne tik dėl pinigų, bet ir noro pabendrauti su žmonėmis.

Šalies vandens telkinių pakrantėse – vis dar apstu šiukšlių. Rytoj organizuojamos masinės talkos metu, vyksiančios net 50-yje šalies vietų, planuojama surinkti virš 50 tonų atliekų. Populiarėja ir kitos iniciatyvos – lietuviai šiukšlių rinkimą vis dažniau pradeda derinti ir su poilsiu, ir su kasdieniais pasivaikščiojimais gamtoje. Aplinkos apsaugos dieną švęsti geriausia 5-iese plauste, kad ir be šuns.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Ryškėjant klimato kaitos padariniams, gamtą tausojantis gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis – tai skatina verslus žengti tvarumo linkme. Modernių technologijų vystymas ir ekologiškų produktų gamyba ne tik gerina aplinkos kokybę, bet ir atveria duris į Vakarų rinkas.

Per didelis žmonių vartojimas – nuo maisto ir drabužių, kuriuos perkame, iki pasirinktų transportavimo būdų – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato pokyčius. Todėl vis svarbiau yra suprasti vartotojų pasirinkimus ir tai, kaip šie sprendimai daro įtaką planetos sveikatai. Tačiau į kovą su klimato kaita turi stoti ne tik vartotojai, bet ir verslai tam, kad diegtų žaliąsias inovacijas, prisitaikytų prie besikeičiančių vartotojų įpročių bei skatintų tvarų vartojimą.

Per pasaulį nusirito Žemės valanda, kurios metu išjungiamos šviesos, siekiant atkreipti dėmesį į ekologines mūsų planetos problemas. Tuo tarpu Europoje įsigaliojus griežtam karantinui, kai kuriuose didmiesčiuose net 40-čia procentų sumažėjo tarša. Trys, du, vienas ir šviesa užgęsta. Per pasaulį ritasi Žemės valanda, kuomet vietos laiku nuo 20 val. 30 min. valandai žmonės ir įvairios organizacijos išjungia gyvybiškai nebūtiną namų ir iškiliausių pasaulio objektų apšvietimą.

Pastaruoju metu ekologijos ir aplinkos kaitos temos tampa vis aktualesnės. Ypač daug nerimo ekologijos specialistams ir jų pasekėjams kelia plastiko vartojimas. Tačiau juos vis dažniau išgirsta gamintojai ir prekybininkai. Nuo šios savaitės  prekybos tinkle nebeliko trijų rūšių plastikinių pirkinių maišelių, o pirkėjai kviečiami vietoj jų rinktis popierinius maišelius arba pačią tvariausią alternatyvą – daugkartinius pirkinių maišelius.

Ūkininkai su Vyriausybe susikirto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai į šuns dienas deda Vyriausybės užmojus skubiai priversti juos į aplinką skleisti mažiau tokių dujų. Ūkininkai piktinasi, kad Lietuva šioje srityje siekia būti pirmūne tarp kitų ES šalių, nors ekologiškiau ūkininkauti esą nebeapsimokės. Žemdirbiams grasinant protestais, Vyriausybė jau žada derėtis.

Aplinkosaugininkai ir miškininkai svarsto prašyti Vyriausybės pagalbos tvarkyti teršalus Kretingos rajone, kur po tanklaivio avarijos prieš kelis dešimtmečius buvo užkasta tūkstančiai tonų mazuto, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Siekiant sustabdyti gruntinio vandens teršimą, užterštą gruntą reikėtų iškasti ir išgabenti sunaikinimui, tai gali kainuoti per milijoną eurų.

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai.

Jau seniai nekilnojamojo turto rinkos specialistai ir architektai žino taisyklę – buto ar namo vertę pirmiausiai lemia vieta. Visai nesvarbu, ar kalba eina apie mažesniuosius miestelius ar apie didžiuosius mietus, šis faktorius visada išlieka aktualus. Būsto kainai mieste kylant, pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių mieliau renkasi užmiestyje infrastruktūriškai išvystytus rajonus ir kvartalus.

Prieš kelias savaites uostamiestyje pakilusi ekologinės taršos banga vilnija per visą Lietuvą. Savaitgalį Neryje, greta Vilniaus nuotekų valyklos ir vos už kelių kilometrų nuo premjero Skvernelio namų žvejai vandenyje aptiko galimai nevalytų nuotekų. Ir jos, pasirodo, išteka iš „Vilniaus vandenų“ išleistuvo. Savivaldybės įmonės atstovai pripažįsta, jog iš jų valytuvų į upę pateko plastiko dalelių. Tačiau taršos šaltiniu galimai įvardijami neatsakingi verslininkai.

Buvęs šalies prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuvos visuomenė nėra ekologiškai brandi, todėl tokie atvejai kaip pastarojo meto ekologinės nelaimės Alytuje ir Klaipėdoje vyks ir toliau. „Kol nebus visuomenėje supratimo, ekologinės brandos, tokie dalykai vyks“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sekmadienį sakė V. Adamkus. Jis taip pat kritikavo Vyriausybę, kuri, anot jo, daro nepakankamai, kad būtų užtikrinta tinkama gamtos apsauga.

Vokietijos geležinkelių atsakas Gretai Thunberg: jūs keliavote pirma klase

Naujausi duomenys parodė, kad besitęsianti klimato krizė, iš visų Europos šalių, labiausiai paveikė Lietuvą – per kelis dešimtmečius aplinką teršianti veikla ryškiai pakeitė Lietuvos klimatą. Valdžios atstovai jau parengė planą, kaip kovoti su klimato kaita, nors, iš pirmo žvilgsnio, tai labiau paskatino ne gąsdinantys duomenys, o į nugarą alsuojantys Briuselio biurokratai. Vyriausybė trečiadienį pritarė Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui.

Net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų rūpi aplinkosauga – šiuos duomenis atskleidė Aplinkos ministerijos užsakymu metų pradžioje vykdyta apklausa. Padidėjusį vartotojų dėmesį tvariems prietaisams jaučia ir buitinės technikos ekspertai. Jei anksčiau renkantis siurblį svarbiausias kriterijus buvo galingumas, dabar vartotojai daugiausia dairosi į tylius, funkcionalesnius ir efektyvesnius prietaisus, o pridėtinę vertę kuria ekologiški sprendimai.

Dešimtys tūkstančių plastiko gabalėlių, teršiančių visą planetą, yra vos keleto tarptautinių korporacijų gaminių likučiai, trečiadienį pranešė viena aplinkosaugos grupė „Break Free from Plastics“ („Išsilaisvinkime nuo plastiko“). Grupė, vienijanti fizinius asmenis ir aplinkosaugos organizacijas iš viso pasaulio, įvardijo bendroves „Coca-Cola“, „Nestle“ ir „PepsiCo“ kaip didžiausias teršėjas plastiku bei perspėjo, kad bendroves iš esmės vengia atsakomybės už atliekų pašalinimą.