derlius

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Tradicinė Marijampolės krašto žemdirbių derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2011“ šiemet gražiai sutapo su seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko 80 metų jubiliejumi. Tad dvi šventės viena kitą papildė ir suteikė miestiečiams džiugių akimirkų. Į J.Basanavičiaus aikštę šeštadienio rytą susirinko daugybė tautodailininkų, amatininkų, prekybininkų su savo gaminiais. Nuo jų neatsiliko šio krašto ūkininkai, susivežę gausybę sūrių, dešrų, lašinių, naminės duonos, įvairių daržovių.

Dosnus derlius – džiugi žinia pirkėjams, liūdna – ūkininkams. Šiemet kopūstai, bulvės, burokėliai gerai užderėjo ne tiktai Lietuvos, bet ir Rusijos laukuose, rašo „Lietuvos rytas“. Todėl daržovių kaina turėtų vis kristi. Tuo tarpu ūkininkai suka galvą, kam parduoti pilnus sandėlius daržovių. Kaip ir kasmet jų akys krypsta į nepasotinamą Rusijos rinką. „Šįmet kopūstai nereikalingi eksporto rinkoms. Rusai ir patys užsiaugino, ir pigiau iš Kazachstano, Baltarusijos įsiveš.

Kas nedirba – tas nevalgo, byloja liaudies patarlė. Tačiau realybė kitokia – valgyti prašo ir nedirbančiojo skrandis, todėl maisto kainos – aktualios visiems. Kokių pokyčių pirkėjai sulauks šį rudenį? Džiugios žinios vegetarams Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras patikino, kad šiemet visų daržovių kainos neabejotinai bus mažesnės nei praeitąmet. „Praėjusiais metais dideles kainas iššaukė karščiai.

Tauragės policijos pareigūnai aptiko kanapių auginimo laboratoriją. Narkotikų fabrikėlis buvo įkurdintas nuo pašalinių akių gerai apsaugotoje sodyboje Šilalės rajone, Gražjūrio kaime. Netoli gyvenamojo namo esančiame ūkiniame pastate kratą atlikę pareigūnai aptiko visko, ko gali prireikti kanapėms auginti, taip pat rasta šių augalų dalelių.

Netrukus prasidės masinis bulviakasis. Tada ir skaičiuosime, kiek bulvių prikasta, kiek bus supilta į saugyklas, ar sočiai valgysime, ar įpirksime. Žemdirbiai pranašauja, kad bulvės bus brangios dėl dviejų priežasčių. Viena, bulves supūdė liūtys, kita, bulvės bus išvežtos į Rusiją. Rusai perka ne bet kokias bulves, o tik geros kokybės. Ir moka daugiau nei prekybos tinklai. sxc.hu nuotr.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad maisto produktų kainos visame pasaulyje išlieka beveik rekordinės, praneša BBC. FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 26 proc. ir siekia 231 punkto. Jis beveik siekia rekordinį vasario mėnesio rodiklį – 238 punkto. Grūdų kainos išaugo baiminantis, kad šiemet gali sumažėti jų derlius. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 6 mln.

Somalio pusiasalyje siautėjanti sausra ir badas paveikė daugiau kaip 12 mln. gyventojų, nors viena regiono šalis, Eritrėja, tvirtina, kad krizės nejaučia, praneša BBC. Daugėja įrodymų, kad reali padėtis atsiskyrėliškoje valstybėje yra kitokia. Teigiama, kad badą kenčia du Eritrėjos gyventojai iš trijų. Per pastarąjį dešimtmetį Eritrėja tapo viena uždariausių valstybių pasaulyje, kurioje nėra laisvos spaudos ir opozicijos.

Daugelis šalies bulvių augintojų skundžiasi lietaus užlietais laukais ir baiminasi, kad į aruodus supiltas derlius nepradėtų pūti. Šiemet bulvių augintojai iš pradžių džiaugėsi gerai užderėjusiu derliumi, bet rugpjūčio liūtys sutrukdė jį sklandžiai nuimti. Taip pat dėl didelės drėgmės bulves bus sudėtinga išsaugoti sandėliuose iki to laiko, kai šių daržovių paklausa būna didžiausia – žiemos ir pavasario. Stambesniuosius ūkininkus kamuoja ir nežinia dėl eksporto perspektyvų.

Vasara – į pabaigą, derlius – į namus. Šiemet lietus ir saulė išaugino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintys laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos pluta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – „Šiaulių kraštui“ sakė sutikti žemdirbiai. „Duonos“ dulkės Tolumoje kyla didžiulis dulkių stulpas. Kombainą per dulkes pamatome tik arčiau privažiavę. Raiko subrendusių kviečių lauką, purškia susmulkintus šiaudus į dirvą – bus trąša.

Mūsų valstybės teritorija nedidelė, tačiau meteorologų fiksuojami duomenys labai skiriasi – vienur lietaus norma vos pasiekta, o kitur – dvigubai viršyta. Šių metų rugpjūtis nelepina gerais orais. Ne tik ūkininkams tenka gaudyti derliui nuimti palankias valandas – ir statybininkai darbus planuoja atsižvelgdami į sinoptikų ir meteorologų prognozes.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Šalčiai, nuniokoję Lenkijos juodųjų serbentų uogynus, išėjo į naudą lietuvių augintojams. Šių uogų kaina šoktelėjo net 50 proc. Tuo metu obelys Lietuvoje nespėjo atsigauti po užpraėjusios žiemos šalčių. Sodininkai sako, kad šie metai geresni, tačiau derlius – vidutinis, praneša LTV „Šiandien“. Dar prieš keletą metų juodųjų serbentų augintojai išgyveno sunkius laikus. Buvo metų, kai už kilogramą šių uogų supirkėjai ūkininkams siūlydavo vos 30 centų.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų. Grūdai atpigo Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Ūkininkai Kauno merui apskundė tarybos narį, kuris, gindamas be leidimų prekiavusią dukrą, grasino uždaryti visus turgelius.Politikas tokio savo elgesio nekomentuoja, bet pripažįsta gynęs mergaitę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Konfliktas tarp ūkininkų ir Kauno tarybos bei Valstiečių liaudininkų sąjungos nario Kazimiero Nausėdos kilo mobiliajame ūkininkų turgelyje Šančiuose. Savo užaugintu derliumi prekiaujantys žemdirbiai pasipiktino viena iš prekybininkių.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Vasaros pradžia ypač nuskriaudė agurkų augintojus, kai kilęs žarnyno infekcijos protrūkis Vokietijoje išplito į kitas Europos šalis. Išsigandę pirkėjai masiškai nusuko nugaras agurkams „žudikams“, todėl šių daržovių augintojai patyrė didelių nuostolių: tonos agurkų iškeliavo į sąvartynus, o jų augintojai dar iki šiol nežino, kokio dydžio kompensacijas jiems išmokės Europos Komisija.

Rusijos rytuose sekmadienį įsiplieskė 186 miškų gaisrai, išplitę tris kartus didesnėje teritorijoje nei praėjusiais metais. „Šiuo metu iš viso yra kilę 12 tūkst. 100 gaisrų Rusijoje nuo gaisrų sezono pradžios. Jie yra išplitę 750 tūkst. hektarų teritorijoje, kai pernai nuniokojo tik 228 tūkst. 400 hektarų šalies teritorijos“, – teigė nepaprastųjų situacijų ministerija. Per pastarąsias 24 valandas kilo dar 186 miškų gaisrai 16 tūkst. 700 hektarų teritorijoje. 174 gaisrai jau buvo užgesinti.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.

Kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad šie metai dar prastesni nei pernykščiai. Tuo metu draudikai skaičiuoja, kad išmokų suma šiemet išaugs net 10 kartų.Viename Šiaulių rajono ūkininko lauke iššalo net 70 hektarų užsodintų kviečių. Anot ūkininko, praėjusį rudenį žieminėmis kultūromis jis iš viso užsėjo per 300 hektarų – rapsai visiškai iššalo, o javų liko tik vietomis. Vyras sako, kad žuvusių pasėlių atsodinimas kainuos nemažus pinigus.

Pastaruoju metu kainos, tiksliau – itin spartus jų augimas, kelia vis daugiau diskusijų ir nerimo. Juolab tai sustiprėja dėl to, kad po ekonominės recesijos pajamų didėjimas kainų augimo ne tik kad nepaveja, bet per dulkes nelabai ir mato... Štai vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus nuo ketvirtojo 2009-ųjų ketvirčio padidėjo vos 0,1 proc., o vartojimo prekės ir paslaugos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą per tą patį laikotarpį pabrango net 3,6 proc.

Trečiadienį Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas pranešė, kad šalies vyriausybė ir gamintojai susitarė mažinti grikių, cukraus ir saulėgrąžų aliejaus kainas, informuoja „lenta.ru“. Anot M. Azarovo, Ukrainos vyriausybė pasirašė memorandumus su cukraus, grikių ir saulėgrąžų aliejaus gamintojais, pagal kuriuos produktai bus pardavinėjami nustatytomis didmeninėmis kainomis.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių „Agrowill Group“, apibendrindama pasaulio grūdų derliaus prognozes, pastebi, kad Lietuva nėra išimtis iš pasaulio grūdų rinkos, ir šiais metais tikisi dar mažesnio derliaus nei pernai. 2010/2011 metų pasaulio grūdų derliaus prognozė yra 4 mln. tonų mažesnė nei praėjusių metų rezultatai. Tuo pat metu pasaulio grūdų suvartojimas prognozuojamas 27 milijonais tonų didesnis, nei 2009/2010 metais.

Dėl gamtos stichijų ir brangstančio transportavimo maisto kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Ar grįšime į 2008-ųjų krizę? Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija paskelbė, kad mėsos ir cukraus kainos pasaulyje pasiekė aukščiausią ribą nuo 1990 metų, o kviečių, ryžių, kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų kainos perkopė 2008-ųjų maisto krizės, sukėlusios socialinių neramumų daugelyje besivystančių valstybių, lygį.

Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks. Masinis daržovių eksportas į Rusiją – tarsi gaivus oro gurkšnis šalies augintojams. Ūkininkai sako atsikvepiantys po pastarųjų metų sunkumų, kai buvo sumažėjęs ir vartojimas, ir produkcijos kainos. Eksportas leidžia išvengti ir stambiųjų prekybininkų spaudimo. Daržovių kainos vis auga „Bulvių, galima sakyti, jau nebeturiu.

Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vien pir­mą­ją šių me­tų sa­vai­tę bul­vės pa­bran­go treč­da­liu. Ūki­nin­kai sa­ko, kad per mė­ne­sį su­pir­kė­jai kai­nas pa­kė­lė vos ne dvi­gu­bai. Ir di­di­na jas to­liau. Ga­li bū­ti, kad iki pa­va­sa­rio lie­tu­viš­kų bul­vių ne­be­liks, nes jos tie­siog iš­ke­liaus į Ru­si­ją. Ly­gi­nant su 2009-ųjų der­liu­mi, bul­vės bran­go tris kar­tus ir jų su­pir­ki­mo kai­na pa­sie­kė 1,2 li­to.

Jei neturite tinkamo rūsio, daržovės gali būti laikomos kaupuose arba tranšėjose. Kaupai dirvos paviršiuje įrengiami arba į žemę įleidžiami ne giliau kaip 0,2 m. Rekomenduojama tranšėjas kasti 1 m pločio, 0,6–0,8 m gylio. Oro temperatūrai reguliuoti kaupuose ir tranšėjose įrengiama ventiliacija. Įvairias daržoves galima laikyti viename kaupe arba tranšėjoje, sudėti tarpais ir perskirti maždaug 20 cm smėlio tarpeliu. Kelių rūšių daržoves galima kaupuoti sudėtas į dėžutes.

Prieš 20-60 metų įrengtos šlapių žemių sausinimo sistemos viena po kitos išeina iš rikiuotės. Valstybė deklaruoja, jog žemė — jos turtas, bet į jos būklę numoja ranka. Ūkininkai, murkdydamiesi šlapiose dirvose savo nauja technika, iš savo darbo negauna laukiamos naudos. Ūkininkų galvos skausmas Apskrities rajonuose iš viso yra 453 tūkstančiai hektarų drenažu sausinamų žemės ūkio naudmenų.

Ekologiniu ūkininkavimu Panevėžio rajono Samanynės kaime besiverčiantys Bronislava ir Antanas Šereliai, žvelgdami į savo laukus, tik gūžčioja pečiais iš nuostabos: Savivaldybei perbraižius seniūnijos ribas ir visą amžių nederlinga laikytą jų žemę staiga priskyrus derlingųjų kategorijai, javai augti geriau nepradėjo.

Rusijoje kyla protestai prieš Totorijoje (Tatarstano Respublikoje) pradedamą žemės ūkio produktų radiacinio sterilizavimo eksperimentą. Totorijos Antibranduolinio centro aktyvistai kreipėsi į šalies prezidentą Dmitrijų Medvedevą reikalaudami atšaukti šiame Rusijos Federacijos regione pradedamą žemės ūkio kultūrų švitinimo gama spinduliais eksperimentą, pranešė „Newsru.com“. Kreipimosi autorių teigimu, toks radiacinio sterilizavimo eksperimentas kelia pavojų būsimoms žmonių kartoms.

Ūkininkai prakalbo, kad užsieniečiai žada supirkti visą Lietuvos derlių ir jau kitų metų pradžioje turėsime tik tuščius sandėlius. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio rūmų vadovu Broniumi Markausku. Rusai masiškai supirkinėja daržoves, ypač bulves, siūlo didesnes kainas ir geresnes sąlygas. Ar mes patys nepritrūksime daržovių? Nesibaiminu, kad pritrūksime daržovių. Jei nebeliks lietuviškų, tai atveš iš užsienio. Čia, aišku, lemia kaina.

Rusija iki kitų metų liepos neeksportuos grūdų, penktadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, skelbia „RIA Novosti“. „Ketvirtadienį pasirašiau vyriausybės nutarimą pratęsti grūdų eksporto moratoriumą iki 2011 metų liepos 1 dienos“, - per susitikimą žemės ūkio klausimais Rostove prie Dono sakė Rusijos premjeras. Šią vasarą Rusiją kankino precedento neturėję karščiai. Rusijos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, sausros ir miškų gaisrai sunaikino 13,3 mln.

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Rudenį gerokai pasikeitė dalies maisto produktų kainos parduotuvių lentynose. Deja, į pirkėjams nepalankią pusę. Brangsta pieno produktai, makaronai, aliejus, o kruopų kainos pakilo kelis kartus. Lentynose atsiradus naujojo derliaus grikiams, etiketėje įraityta net iki keturių kartų didesnė jų kaina,rašo "Lietuvos rytas". Pardavėjai viliasi, kad gamintojai ir tiekėjai bus priversti ją mažinti, mat daliai pirkėjų šios kruopos tapo nebeįperkamos.

Pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa, sako Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.  Pasak jo, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose. „Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia,“ - aiškina M. Maciulevičius.

Sodininkai sako šiemet skinantys prastą obuolių derlių. Pasak augintojų, dėl to obuoliai brangs, praneša LTV laida „Šiandien“. Sodininkai rodo per žiemą nušalusius vaismedžius. Dalį derliaus suniokojus krušai, sveiko liko tik trečdalis. Verslininkai apgailestauja, kad desertinius obuolius teks pigiau parduoti perdirbėjams. Likusieji skinami ypač atsargiai. Biržiečiui sodininkui kokybiškai nuskinti padeda jo pasididžiavimas – obuolių skynimo kombainas.

Lietuvos sodininkai teigia, kad obuolių derliui pakenkė neįprastai šalta žiema ir pavasaris, o vėliau - vasaros karščiai. Rinkos informacinės sistemos ekspertai prognozuoja, kad obuolių kokybė šiemet taip pat gali būti prastesnė dėl didesnio rauplių ir kitų ligų paplitimo bei krušos. Augintojai tikisi, kad dalį prarasto derliaus kompensuos didesnė obuolių kaina. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje obuolių derlius sudarė 53,2 tūkst. tonų.

Ketvirtadienį į pasitarimą susirinkę apie pusšimtis nuo darbų ištrūkusių Šiaulių rajono žemdirbių tikėjosi išgirsti gerų žinių ar bent paguodos žodžių dėl laukuose žūstančio derliaus. Jų neišgirdo, be to, renginį ignoravo Žemės ūkio ministerija, daugelis kviestų grūdų supirkėjų, Pinigai pražūva laukuose „Žiemą nukentėjo arba pražuvo pusė žieminių javų ir rapsų pasėlių. Skolinomės pinigų, trąšų, sėklos, žuvusius pasėlius šiaip ne taip atsėjome.

Natūralių alkoholinių gėrimų gamintojas AB „Anykščių vynas“ šiemet supirks 10 tūkst. tonų obuolių. Juos bendrovė planuoja supirkinėti tik iš Lietuvos ūkininkų, net jei pasitvirtins prognozės, kad šiemetinis obuolių derlius bus gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. „Prognozuojama, kad šių metų obuolių derlius bus apie 70 proc. mažesnis – tam įtakos turėjo ir žiemos šaltis, ir vasaros karščiai.

Didžiausia pasaulyje miežių tiekėja Ukraina ketina gerokai apriboti jų bei kviečių eksportą. Išvežti grūdus jau visiškai uždraudė Rusija, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Naujienų agentūros „Reuters" šaltinių teigimu, miežių ir kviečių eksportas šiemet bus sumažintas daugiau nei perpus, palyginti su praėjusiais metais. Galutinis sprendimas dėl apribojimų turi būti priimtas šiandien. Ukraina dalį derliaus prarado dėl atšiaurios žiemos ir neįprastai kaitrios vasaros.

Dau­ge­lio ša­lies re­gio­nų so­di­nin­kai skun­džia­si itin pras­tu der­liu­mi. Į obe­lis liūd­nai žval­go­si ir mū­sų ra­jo­no so­dų sa­vi­nin­kai. Kai ku­rie iš jų obuo­lių der­liaus nu­ė­mi­mo dar­bų šie­met net ne­pla­nuo­ja – de­šim­tys hek­ta­rų vais­me­džių sto­vi ne­vai­sin­gi. Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką ne­par­da­vę vai­sių ūki­nin­kai ne­gaus ir iš­mo­kų. AB „Anykš­čių vy­nas“ – ar­ti­miau­si mū­sų ra­jo­no kai­my­nai, su­per­kan­tys vai­sius ir uo­gas.

Įsibėgėjant javapjūtei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) sulaukia vis daugiau pranešimų apie laukuose degančius šiaudus ir ražienas bei užsiliepsnojusius kombainus. Vien per praėjusią parą ugniagesiai gelbėtojai užgesino du kombainus bei 11 gaisrų atvirose teritorijose, iš jų 2 kartus vyko gesinti deginamų ražienų. Šiemet ugnis jau suniokojo 20 žemės ūkio technikos priemonių, vien per rugpjūtį - net septynias.