darius kuolys

Stebėtis, kad Sausio 13-ąją atsiranda laisvės kovotojus įžeidžiančių užrašų, labai nereikėtų. Kuo labiau tolstame nuo 1991-ųjų, tuo labiau pati Lietuvos nacionalinė televizija, vienas iš laisvės simbolių, kuriuos gynė iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, darosi panaši į „kasperviziją“. Kas gi ta „kaspervizija“? 1991-ųjų sausio 13-ąją, TSRS kariškiams užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, netrukus pradėjo veikti okupantų ir kolaborantų radijas ir televizija, kuriai vadovauti buvo paski...

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jungtinių Valstijų Harvardo universiteto profesorius Robertas Putnamas savo knygoje „Kad demokratija veiktų“ teigia, kad svarbiausia sėkmingo demokratijos veikimo prielaida yra ne geri įstatymai ir netgi ne stipri ekonomika, o pilietinė visuomenė. Pilietinėje visuomenėje geriau dirba valdžios institucijos, sėkmingiau veikia ekonomika, žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu.

Jo vardas Marius. Jo pavardė Poškus. Jis naujasis visus mūsų šalies mokinius vienijančios Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas. Lietuvos moksleivių sąjunga – tai 1996 metais įsikūrusi, ambicinga moksleivių nevyriausybinė organizacija, aktyviai dalyvaujanti visuomeniniame valstybės gyvenime ir atstovaujanti moksleivių interesams.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Jungtinių Valstijų Harvardo universiteto profesorius Robertas Putnamas savo knygoje „Kad demokratija veiktų“ teigia, kad svarbiausia sėkmingo demokratijos veikimo prielaida yra ne geri įstatymai ir netgi ne stipri ekonomika, o pilietinė visuomenė. Pilietinėje visuomenėje geriau dirba valdžios institucijos, sėkmingiau veikia ekonomika, žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu.

Speciali Seimo darbo grupė gruodžio pradžioje turėjo pateikti Teisinės sistemos reformos metmenų projektą, tačiau to nepadarė. Darbo grupės pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtina, jog reformą iš esmės galima laikyti baigta, nes trūksta naujų konceptualių pasiūlymų. Oponentai abejoja reformos kokybe, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“."Teisinė mūsų sistema, jos reforma jau yra įvykdyta ir nieko kardinaliai ar konceptualiai keisti nebereikia, - sakė J. Sabatauskas.

Vieną didžiausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalį atsiriekęs Kaunas iki šiol panaudojo tik pusę projektams skirtos paramos, praneša dienraštis „Kauno diena“. Nuo 2004 metų vidurio Kauno apskrityje įgyvendinami 877 projektai, iš jų daugiau kaip 500 dar nebaigti. Kauno apskrities nacionalinės ir vietinės reikšmės projektams skirta daugiau kaip 725 milijonai litų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Šiems projektams vykdyti iki gruodžio pradžios išmokėta maždaug 410 mln. litų.

Teisėkūros procese Lietuvoje trūksta skaidrumo ir viešumo, o piliečiai nušalinami nuo įstatymų kūrimo, teigia visuomenininkai."Laisva politinė bendruomenė, laisva tauta pasižymi tuo, kad ji pati kuriasi bendro gyvenimo taisykles, kuriasi įstatymus. Jeigu mes norime būti laisva tauta, mes turime turėti galimybę dalyvauti įstatymų kūryboje", - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Valdžia nepatenkinta Latvijos visuomenė išėjo į gatves, o lietuviai jau ne pirmus metus į viską numoję ranka. Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys mano, jog Lietuva išgyvena politinę depresiją ir protestuoja pasyvumu, nusispjaudami bei emigruodami. Anot jo, tokia protesto forma yra pavojinga, nes leidžia tarpti oligarchijai, rašoma „Vilniaus dienoje“. Latvijos vyriausybė ir Seimas, suaugęs su oligarchija, prarado visuomenės pasitikėjimą.

Kaip sekasi Lietuvos Seimui ginti laisvos visuomenės principus ir piliečių teises? Ar pavyks mūsų parlamentui taip išspręsti Lietuvos pilietybės klausimą, kad lietuvių tauta išliktų gausi ir gyvybinga, o lietuviai pasaulyje būtų visaverčiai piliečiai. Tokius klausimus LTV2 laidoje “Sankirtos” svarstė laidos vedėjas Darius Kuolys ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.

Jau šeštus metus Lietuvoje vyksta festivalis „Alternatyva“, siekiantis sukurti alternatyvią terpę įvairių žanrų klasikinei ir populiariajai aukšto meninio lygio muzikai bei kitoms meno rūšims, ir festivalio metu suteikti galimybę su jomis susipažinti kuo platesnei ir įvairesnei publikai. Kasmet festivalio rengėjai stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į kurį nors aktualų socio–kultūrinį aspektą. Šių metų tema – Tolerancija.

Naujoje Lietuvos televizijos Antrojo kanalo laidoje “Sankirtos” Darius Kuolys apie korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia kalbėjosi su Socialdemokratų partijos vicepirmininku Algirdu Butkevičiumi ir buvusiu Telšių apskrities mokesčių inspekcijos viršininku Antanu Naujoku. D. Kuolys: Neseniai tarptautinė organizacija “Transparency International” paskelbė pasaulio šalių korupcijos suvokimo indeksus.

Prieš rinkimus parlamentarai dažniausiai vengia ryžtingų sprendimų, rašo savitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Šią savaitę Seimas įžengė į paskutiniuosius savo veiklos metus. Ir kartu į paskutinįjį pusmetį, per kurį dar galima nuveikti vieną ar kitą darbą. Mat, kaip rodo pastarųjų penkiolikos metų praktika, likus pusmečiui iki kitų rinkimų parlamento darbas apmiršta, Seimo narius labiausiai domina ne priimamų įstatymų kokybė ir būtinumas, o populiarumas galimų rinkėjų akyse.

Prezidentas, niekaip neperprantantis, kad ne jis pasirenka teisėjo pareigas tinkamus eiti asmenis, o korumpuota sistema jam pakiša tuos, kurie teisėjų klano akyse nusipelnė paaukštinimo, ir vėl rinkosi iš vieno kandidato, rašo „Lietuvos žinios“. Ar skirti skandalingai pagarsėjusį Artūrą Drigotą Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju, ir šįkart jam teko spręsti žiūrint į vienintelio pretendento pavardę.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šiandien Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija, kurios tema – „Vidurio ir Rytų Europos bendruomenių vystymo įtaka skurdo mažinimui“. Joje bus diskutuojama apie skurdo problemą ir jos mažinimo būdus.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien būrys intelektualų įteikė viešą kreipimąsi Lietuvos Seimui. Jame rašoma: „Deja, Seimo gebėjimu diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Seimo nariai ir visuomeninių organizacijų atstovai ragina prezidentą Valdą Adamkų įvertinti, ar į Teisėjų atrankos komisiją jo deleguotas Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas neprasilenkė su etikos principais.

Lietuvos moksleiviai raginami kalbėti apie švietimo problemas bei prisidėti prie jiems artimos ir priimtinos mokyklos kūrimo. Pirmadienį Lietuvoje bei daugelyje kitų Europos šalių prasidėjusios "Veiksmo savaitės 2007" tikslas yra skatinti kiekvieną prisijungti bei išreikšti savo nuomonę apie tai, ko jis tikisi iš mokyklos ne tik kaip formaliojo švietimo teikėjos, bet mokyklos, kurioje galima tobulėti, įgyti įgūdžių ir būti laimingam.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Socialdemokratai kviečia pirma laiko paleisti Seimą ir birželio 24 d. šaukti pirmalaikius rinkimus. Sunku patikėti, kad šiame Seime atsiras net 85 parlamentarai, norintys tapti bedarbiais. Apžvalgininkai mano, kad idėjomis apie pirmalaikius Seimo rinkimus socialdemokratai valstybės negelbėja, o galvoja vien apie savo partijos interesus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Operatyvine informacija Lietuvoje taškomasi į kairę ir į dešinę. Dar daugiau – ji pateikiama būtent  taip, kaip naudinga politikams ir jų remiamoms interesų grupėms. Vykstantis interesų grupių karas dėl VSD puikiai atskleidžia, kaip nesunkiai galima manipuliuoti žmonėmis ir taip juos valdyti.

Tiesioginės LTV laidos "TV Forumas" metu vykusiame balsavime klausimu "Ar norėtumėte, kad Vilniaus meru taptų R.Paksas" televizijos žiūrovų nuomonė buvo palanki liberaldemokratų vadui. Teigiamai į klausimą atsakė 8302 žiūrovai, neigiamai - 7207. Edmundo Jakilaičio vedamoje laidoje diskutavo Darius Kuolys, Ramunė Sotvarienė, socialdemokratas Algirdas Paleckis, konservatorius Kęstutis Masiulis, liberaldemokratas Rolandas Paksas.

Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas? Kokiais argumentais jis grindžiamas? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingt...

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Žmonės mažai domisi partijų programomis ir nuostatomis. Politikai taip pat nesivargina pristatinėti savo rinkiminių platformų, veikiau ieško kitų kelių laimėti rinkėjų simpatijoms. Piliečių santalka inicijuoja visuomeninį projektą „Rinkis rimtai“. Žinomi žurnalistai ir apžvalgininkai važinės po visą Lietuvą ir kvies piliečius rimtoms diskusijoms su kandidatais į vietos tarybas.

Pasiklydęs savo minčių labirintuose prezidentas Valdas Adamkus nuo praėjusių metų birželio neskiria naujų teismo pirmininkų, rašo savaitraštis „Ekstra“. 2006 m. rugsėjį V. Adamkus lyg ir buvo sugalvojęs paskirti teismų, kurių pirmininkų kadencija pasibaigusi, vadovus. Dėl 12 kandidatūrų šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą ir paprašė iki rugsėjo 20 d. patarti dėl šių teisėjų skyrimo pirmininkais.

Lietuvoje startuoja projektas, kuriuo siekiama išgirsti visuomenės rekomendacijas socialinei atskirčiai ir skurdui Lietuvoje įveikti. Pilietinės visuomenės institutas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras bei partneriai įgyvendins projektą "Lietuva be atskirties ir skurdo" (LabAS), kurio metu penkiose šalies rajonuose bus renkami pasiūlymai, kaip atnaujinti Nacionalinį veiksmų planą kovai su skurdu.

Pirmadienį (balandžio 3) Lietuvoje prasidėjo visuomeninė akcija „Jie nenori, kad tu žinotum“. Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Europos Sąjungos lėšų paskirstymą bei pakviesti vyriausybines institucijas atviram dialogui apie ES paramos panaudojimą. Pirmadienio rytą Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojų dėmesį atkreipė nepermatomais maišais uždengtos viešojo transporto stotelės.

Praeities pranašai Konservatizmas yra viena iš trijų pagrindinių moderniųjų politinių ideologijų. Kartu su liberalizmu ir socializmu jis yra tapęs viena iš trijų idėjinių ir pasaulėžiūrinių modernybės kolonų. Tad kuo gi konservatizmas iš esmės skiriasi nuo liberalizmo ir socializmo? Konservatizmas yra tikėjimo (sykiu ir kultūrinės tradicijos bei kanono) ir galios sąjunga tikrąja šių žodžių prasme.

Kurį laiką gyvenu Švedijoje, tad apie Lietuvos gyvenimą tegaliu spręsti iš nuogirdų. Kiek teko girdėti, per šventes keli drąsuoliai išsimaudė vienos iš Kauno parduotuvių akvariume su koraliniais rifais, kuriame buvo prileista ne tik spalvingų tropinių žuvų, bet ir ryklių. Tai bent! Triukas nesulyginamai geresnis, nei Kalėdų eglės puošimas Galvės ežero dugne ar magų Gaičiūnų užsišaldymas lede. Lietuvių drąsa galima tik žavėtis - gaila, kad nepranešama, kiek tiems drąsuoliams buvo sumokėta.

Dura lex, sed lex. Įstatymai reguliuoja visuomenę, bet ši pati juos ir kuria. Lietuvoje įstatymus priima Seimas, tačiau niekas nežino, kaip gimsta pasiūlymai ir ar visuomenės nuomonė kam nors rūpi. Nors Vyriausybė teikia absoliučią daugumą niekur neaptariamų įstatymų iniciatyvų ir įtakoja Seimo darbotvarkę, jos durys visuomenei užtrenktos.

Neseniai Darius Kuolys ir Pilietinės visuomenės institutas paskelbė nedžiugias išvadas, kad mūsų visuomenę yra apėmusios depresijos nuotaikos. Papildydamas D. Kuolį šiandien noriu teigti, kad visuomenės depresinės nuotaikos yra susijusios su ryškiai pastaruosius penkerius metus matoma valstybės menkėjimo tendencija. Tarptautine kalba tai galima būtų vadinti degradavimu.

Pilietinės visuomenės instituto dvejų metų sukakties proga jo direktorius Darius Kuolys praėjusią savaitę duodamas interviu Eltai teigė, kad dabartinis atotrūkis tarp valdžios struktūrų ir visuomenės primena 1941 metų išvakares, kai visuomenė neturėjo informacijos ir nesuvokė, kas vyksta valdžios viršūnėse, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai. D. Kuolys, suprantama, turi galvoje situaciją, atvedusią prie Lietuvos nepriklausomybės praradimo.

Dabartinis valdžios atotrūkis nuo visuomenės - beveik kaip 1940-ųjų okupacijos išvakarėse, kai žmonės neturėjo informacijos apie tai, kas vyksta valdžios viršūnėse. Taip Eltai tvirtino Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, lygindamas valstybės institucijas su lėktuvų "juodosiomis dėžėmis", iš kurių visuomenė neišgauna informacijos apie rūpimas problemas, skandalingus reiškinius.

Lietuvoje studentų greitai bus 200 tūkst. Reali politinė jėga, jei pagalvoji, kad kiekvienas iš jų per balsavimą ateitų prie urnos ir balsuotų už tą patį kandidatą. Aišku, taip nebus, o aktyvių studentų nėra nė pusės, turbūt nė trečdalio... dar mažiau. Tačiau kalbėti apie jų pilietiškumą - prasminga.

Nuo sovietinės destrukcijos mašinos savame kiaute ilgai slėpęsis laisvasis Lietuvos intelektualinis gyvenimas tik dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, pradeda lįsti lauk į dienos šviesą. Jauną šalį krečiančios politinės krizės subrandino naują trisdešimtmečių intelektualų kartą, kuri palikusi patogias universitetų auditorijas išeina į viešumą ir pradeda skleisti intelektualinę mintį už didmiesčių sienų.

Efektyvios priežiūros bei viešumo stoka ir neužtikrinta sąžininga projektų Europos Sąjungos paramai gauti konkurencija kelia visuomenės nepasitikėjimą pinigus skirstančių valdžios institucijų veikla. Tokias tyrimo išvadas pristatė Pilietinės visuomenės institutas.

Vasario 21 d., pirmadienį, 10 val., minint Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo dešimtmetį, Seimo Konstitucijos salėje įvyks Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvių kalbos instituto rengiamas mokslinis seminaras „Politinės retorikos patyrimas: parlamentarų kalbos ypatumai“. Tai yra vienas iš renginių, skirtų 2005-ųjų – Parlamentinės tradicijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo – metų sukaktims paminėti.

Pirmadienį Europos Parlamento narė Laima Andrikienė sukvietė mokslo ir švietimo bendruomenės atstovus į diskusiją “Ar Lietuvai aktuali Lisabonos strategija?”. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rudzikas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir šio instituto Tarptautinių programų direktorius dr. Mantas Adomėnas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų departamento direktorius dr.

Kokios kultūros politikos reikėtų Lietuvai globalizacijos sąlygomis? Ar turime aiškų veiksmų planą, kaip šiandien stiprinsime tautos kūrybines galias, saugosime ir kursime jos tapatybę? Ar įprastomis kultūrinės rezistencijos formomis gebėsime atsispirti šių laikų kultūriniam kolonializmui? - tokia tema pirmadienį, gruodžio 13 dieną, 11.05 val. Lietuvos radijo laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" kultūrininkus ir politikus kviečia diskutuoti Darius Kuolys.

"Ar dar mokame šiandien vertinti mirti? - tokia tema pirmadienį, lapkričio 1 dieną, 11 val. 5 min., Lietuvos radijo laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" Darius Kuolys kviečia kalbėti kultūros istorikus, filosofus ir dvasininkus.

Pilietinės visuomenės institutas, kuriam vadovauja ankstesnės prezidento Valdo Adamkaus komandos narys Darius Kuolys, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir “Transparency International” Lietuvos skyrius antradienį spaudos konferencijoje pasiūlė penkis būdus, kaip būtų galima spręsti besitęsiantį šaltąjį karą tarp politikų ir teisėsaugos.

Šį ketvirtadienį, liepos 8 dieną, Atviros Lietuvos fondas ir Valdo Adamkaus fondas pristato visuomenei bendrai įkurtą Pilietinės visuomenės institutą. Instituto paskirtis - stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Oskaro Koršunovo teatras kviečia į 5 metų jubiliejui skirtus renginius, jie vyks balandžio 16-21 d. Nacionaliniame dramos teatre. Iškilmės prasidės balandžio 16 d. 17 val. 30 min. Vilniaus oro uoste vyksiančiu teatralizuotu OKT trupės sutikimu. Teatro gerbėjų lauks autobusas, kuris išvyks į oro uostą 17 val. nuo teatro įėjimo (Gedimino pr. 4). Norintys vykti kartu registruojami tel. 26 11 877. Balandžio 19 d. 15 val. Nacionalinio dramos teatro fojė (Gedimino pr.

Dabarties Lietuvos politiniai įvykiai patvirtina, kad vis dar esame kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, kad šiomis dienomis sprendžiamas ne politikų, o Lietuvos likimas. Ar šitai supranta mūsų visuomenė, kurią vis dar žavi populistiniai gelbėtojai ir kuri dar tik mokosi būti pilietine? Kovo 11-osios Lietuva per keliolika metų nuėjo netrumpą kelią nuo vienos prievartines sąjungos prie kitos.

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) šį ketvirtadienį (02.12) 16 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatys išleistus senosios raštijos paminklus ir jų tyrinėjimus.

Kokias išeitis iš Lietuvą ištikusios krizės siūlo politinis šalies jaunimas? Kaip jis vertina mūsų visuomenės ir valstybės perspektyvas? Pirmadienį (02.02) 11.05 val. Lietuvos radijo laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" Darius Kuolys suteikia tribūną jaunimo politinių organizacijų atstovams.

Kodėl elitas kaltinamas visomis bėdomis? “Elitas tapo neigiamu žodžiu, nes nomenklatūros pastangomis šis terminas buvo sutapatintas su ja”, - teigia R. Pakso visuomeninis konsultantas Aurelijus Katkevičius. “Valdžioje esantys, galią turintys neatsispiria primityviai paauglystės pagundai savo galią demonstruoti, elgtis su visuomene kaip su manipuliuojama minia”, - mano buvęs V. Adamkaus patarėjas Darius Kuolys. "Omni Laikas" toliau tęsia straipsnių apie tai, kas yra elitas Lietuvoje, ciklą.

Istorijos mokymas Lietuvos mokyklose vis dar grindžiamas iš K.Markso teorijos paveldėtu deterministiniu mitu, kad istoriją sudaro objektyvūs tam tikrų dėsnių nulemti ir valdomi raidos procesai, o visą praeitį įmanoma sudėlioti į skaidrią "priežasčių - pasekmių" lentelę, - mano pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, švietimo reformos pradininkas Darius Kuolys.

Penktadienį (01.16) 18.10 val. Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - atkurtasis “Santaros-Šviesos” klubas diskutuoja apie senųjų partijų problemas: ar tradicinės partijos išgyvena krizę? Tiesioginėje studijoje - Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, kultūrologas dr. Darius Kuolys ir “Omni Laiko” vyriausiasis redaktorius Virginijus Savukynas. Laidą veda Tomas Dapkus. “Dienos tema” transliuojama kiekvieną darbo dieną 18.10 val.

Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai, rašo dienraštis "Respublika". Specialiu įstatymu jau yra įteisintos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams.