darius kuolys

Paramą trims aukščiausiems Generalinės prokuratūros vadovams išreiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visuomenei turi kuo greičiau viešai paaiškinti, kodėl ji galvoja būtent taip, kokie jos argumentai, įsitikinęs Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. Keista ir tai, kad Generalinės prokuratūros sprendimas Kauno pedofilijos byloje paskelbtas išsyk po prezidentės pokalbio su Algimantu Valantinu  ir jo pavaduotojais.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją, prašydama ištirti viešumoje paskelbtą informaciją apie žurnalistų pokalbių telefonu pasiklausymą bei apie tyrimo rezultatus informuoti visuomenę. "Manau, kad ši komisija tikrai turėtų sureaguoti į tokius viešus pareiškimus. Oficialiai kreipiausi į tą komisiją, prašydama, kad būtų atliktas tyrimas. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai yra skandalas, jeigu tai yra netiesa - tai irgi yra skandalas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, vadovaudamasi Teismų įstatymu, savo potvarkiu paskyrė Darių Kuolį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu. Darius Kuolys į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją skiriamas kaip visuomenės atstovas ir dirbs visuomeniniais pagrindais. Darius Kuolys yra visuomeninės organizacijos Piliečių santalka pirmininkas.

Su Dalia Grybauskaite, pradėjusia eiti prezidentės pareigas, siejamos didelės viltys. D.Grybauskaitės inauguracija kol kas tik simboliškai žymi naujos politinės eros mūsų valstybėje pradžią. LŽ kalbinti politikai, profsąjungų atstovas, visuomenės veikėjas iš naujosios prezidentės laukia daugybės valstybėje įsišaknijusių problemų sprendimo: nuo ekonominių sunkumų įveikimo iki pastangų subrandinti pilietinę visuomenę, nuo pertvarkų slaptosiose tarnybose iki socialinio dialogo skatinimo.

Lietuvos istorijos institutas ir  „Versus aureus“ leidykla maloniai kviečia dalyvauti knygos „Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos“ pristatyme. Renginys vyks 2009 m. birželio 17 d. (trečiadienį), 17 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Renginį ves doc. dr. Edmundas Rimša Knygos sudarytoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė Dalyvaus: prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, doc. dr.

Įvyko prezidento rinkimai. Prieš pusmetį vyko rinkimai į Seimą. Po kelių savaičių rengiami rinkimai į Europos Parlamentą užbaigs beveik metus trunkantį įvairių rinkimų maratoną. Geras metas susimąstyti ir prabilti apie tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai Lietuvoje, pagalvoti, ką žmonės, visuomeninės organizacijos gali padaryti kuriant teisinę demokratinę valstybę, kuria didžiuotųsi piliečiai.

Operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti "Lietuvos žinias" ir sukompromituoti dienraščio autorius, išsikvėpė. Nors čia nesunkiai galėjai įžvelgti vienos krašto slaptosios tarnybos šešėlį, kodėl jis priminė senas KGB grimasas? Metas mėtyti akmenis, metas juos rinkti.

Dešimt dienų vykstanti prezidento rinkimų agitacija nykesnė nei ankstesniosios. Kai kurie kandidatai į valstybės vadovus tikisi, kad kova dėl posto dar įgaus pagreitį. Politologai tokių vilčių nepuoselėja, nes rinkimų favoritas yra aiškus. Varžytuvės dėl svarbiausio posto nė iš tolo neprimena įnirtingos rinkimų kovos.

Nacionalinio transliuotojo žurnalistai vakar susidūrė su savotiška cenzūros forma. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ėmėsi nurodinėti, ką kviesti į laidas. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistas Tomas Dapkus, ruošdamasis vakarykštei tiesioginei laidai "Akiračiai", kuri transliuojama tiek per radiją, tiek per televiziją, tradiciškai kviesdavosi įvairius pašnekovus. Į šią laidą kviesti europarlamentaras prof.

Pilietinės visuomenės institutas (PVI) siūlo sukurti vieningą informacijos teikimo sistemą, apimančią nuoseklų informacijos apie valdžios institucijų priimamus sprendimus ir viešuosius finansų srautus skelbimą. Tokias rekomendacijas antradienį pateikė PVI, pristatydamas vykdyto projekto „Atvira valdžia“ rezultatus. „Lietuva yra valstybė, turinti labai uždarą valdžią.

Premjeras Andrius Kubilius gauna trečdaliu mažiau nei jo pirmtakas Gediminas Kirkilas, tačiau vargu ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai pasirodys svarbus skirtumas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos spaudos tarnyboje pasiteiravus, ar tiesa, kad sudėjus tai, ką premjeras  gauna parlamente ir Vyriausybėje, jo pajamos siekia 18 tūkst. litų, atsakyta neigiamai. „Balsas.lt savaitė“ pabandė suskaičiuoti A. Kubiliaus pajamas.

Jie atėjo pas Liudviką Pociūnienę tą dieną. Tačiau ne tam, kad praneštų žinią apie vyro žūtį. Ne, jie atėjo su popieriumi, ant kurio turėjo pasirašyti Vytauto Pociūno našlė, vienintelė turinti juridinę teisę spręsti, ką galima daryti su jo palaikais. Taigi, jie atėjo ir pasakė, kad jeigu Liudvika neleis savo vyro skrosti Baltarusijoje, tai kilsiąs diplomatinis skandalas. Visiškai išmušta iš vėžių žinios apie vyro mirtį, Liudvika pasirašė.

Gan simboliška – Pilietinės visuomenės institutas sausio 19 d., vos kelioms dienoms praėjus po įvykių prie Seimo rūmų, pristatė Lietuvos pilietinės galios indeksą. Kaip pastebėjo PVI direktorius Darius Kuolys, riaušės, mitingai yra pilietinės negalios išraiška, kai visuomenė nesijaučia esanti krašto šeimininkė, nejaučia turinti pilietinių galių.

Naujos kadencijos parlamentas vėl bando iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gauti 12 slaptų pažymų, kurių nepavyko pamatyti buvusiems parlamentarams. Prieš pora savaičių su prašymu pateikti minėtas pažymas į VSD generalinį direktorių Povilą Malakauską kreipėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas. Pirmadienį parlamentinės kontrolės bei VSD pažymų klausimą kėlė ir su Seimo pirmininku susitikusio visuomeninio judėjimo Piliečių santalka atstovai.

Algirdas Mykolas Brazauskas su svita susiruošė medžioti. Susirinko visi - nepakeičiamas Bronius Bradauskas, buvęs Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas, net Gedimino Kirkilo apgautas įpėdinis Zigmantas Balčytis. Dar verslininkų pulkelis. Šįkart - kelininkai. Ir pulkas bevardžių „vergų“ - du mėnesius algos negaunančių urėdijos darbininkų. Ir tąryt į mišką patarnauti medžiotojams jie ėjo už dyką. „O mums nusispjaut...“ „Mums čia pramoga.

Penktąją kadenciją Seime dirbantis socialdemokratas Algimantas Salamakinas ne vienus metus vadovauja parlamento etikos sargams. „Taip blogai dar nebuvo“, - dėl kolegų elgesio šiurpsta jis. Kodėl blogyn? -  Kada ir kaip supratote, kad iš ramaus Kėdainių užutėkio esate pajėgus eiti į didžiąją sostinės politiką? -  Po sovietinio sąstingio labai žavėjausi Atgimimu, atsiradusiais pragiedruliais.

Iki sausio šešioliktosios visada maniau, kad ji – riaušininkai. O dabar tai – jau visiškai rimtas klausimas. Duok Dieve, kad toks klausimas būtų kilęs tik man vienam. Ir atsakymas gal galėtų paaiškėti Andriui Kubiliui įvykdžius savo pažadą visu griežtumu riaušių kaltininkus nubausti.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius nors ir sutinka, kad jo Vyriausybė ne viską padarė „laiku ir kokybiškai“, o visa mokesčių našta nebuvo paskirstyta „absoliučiai teisingai ir solidariai“, prašo Lietuvos žmonių nepasiduoti kurstymams, panašiems į tuos, kuriuos šalis jausdavo Jedinstvos siautėjimo laikais. „Sutinku, kad ne viską padarėme laiku ir kokybiškai, nepavyko visos naštos paskirstyti absoliučiai teisingai ir solidariai, ne visus sprendimus tinkamai paaiškinome.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Vytautas Greičius jau pusę metų dirba be įgaliojimų, bet nėra Seimo atleistas. Jis pateko į politinių peripetijų, intrigų ir šantažo ritę, kurioje sunku rasti siūlo galą. Kovą dėl kadenciją baigusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko galvos atidžiai sekęs visuomenininkas Darius Kuolys sako, kad šioje nepasisekusio atleidimo istorijoje pritaikyti metodai yra amoralūs, necivilizuoti, net nusikalstami.

Seimas baigs metus būdamas skolingas visuomenei. Tarp neatliktų praėjusios ir dabartinės kadencijos parlamento darbų - Elektros energetikos ir Teismų įstatymų pataisos, paslaptingai įstrigusios Valstybės saugumo departamento pažymos apie galimą korupciją. Sakoma, kad baigiantis metams būtina grąžinti visas skolas, kitaip jų kupra neleis ramiai gyventi ir po Naujųjų. Metų sandūra - puiki proga kritiškai įvertinti nuveiktus ir nenuveiktus darbus.

O atrodė, kad šį kartą gali būti kitaip, nes istorija, prasidėjusi Lietuvos valdžios viršūnėse ir, bent pradžioje, irgi atrodė tikroviška, žengianti į tokią pat baigtį. Konstitucija įpareigoja prezidentą teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kandidatūras ir, Seimui jas patvirtinus, vieną iš jų pasiūlyti teismo pirmininku. Teisėjo tarnybiniam laikotarpiui pasibaigus, prezidentas gali siūlyti Seimui paskirti jį kitam tarnybiniam laikotarpiui arba prašyti atleisti.

Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamas galerijoje rengiamas Dainoros Pociūtės knygos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai pristatymas. Lietuvos dailės muziejus praneša, kad spalio 8 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks kultūros ir literatūros istorikės, hum. m. daktarės, VU doc. Dainoros Pociūtės monografijos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai aptarimas.

Praėjusią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė korupcijos suvokimo indekso tyrimus. Lietuvai skiriamas įvertinimas per metus pablogėjo 0,2 balo ir siekia 4,6. Jis rodo, kad Lietuva išlieka korumpuota šalimi. Šiemet, kaip ir pernai, mūsų valstybės ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pasipiktino tokiais tyrimų rezultatais ir dar kartą apkaltino TILS vadovą priešiškumu jo vadovaujamai Vyriausybei. Ar pagrįstai piktinasi Lietuvos premjeras? Bernardinai.

Jaunimo organizacijų rengiamame projekte jaunimą sąmoningai balsuoti Seimo rinkimuose kvies žymūs visuomenės atstovai ir pramogų pasaulio žvaigždės. Pirmadienį Piliečių santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu dešimtyje Lietuvos savivaldybių pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunime, rinkis rimtai“. Projekte kartu su iniciatyvine grupe rengiasi dalyvauti grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės „Skamp“...

Kam atiduoti balsą per artėjančius rinkimus į Seimą, rinkėjams patars ir virtualus pagalbininkas. Neįsivaizduojate, už ką balsuoti? Neviltį varo storos ir dažniausiai nuobodžios politinių partijų rinkimų programos? Net nenutuokiate, kokiai partijai atstovaujantys politikai galėtų geriausiai atstovauti jūsų interesams? Visiems sutrikusiems ir pasimetusiems tarp partijų vilionių ranką tiesia internetinė svetainė manobalsas.lt.

Prieš dvejus metus Baltarusijoje žuvusio Lietuvos saugumo pulkininko Vytauto Pociūno atminimui vėl vyks akcija po prezidentūros langais. „Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad ištirti pulkininko žūties aplinkybes - valstybės garbės reikalas, tai iki šiol nepadaryta“, – primena akciją inicijuojanti Piliečių Santalka. Vienas iš Santalkos lyderių Darius Kuolys portalui „Balsas.

Mielo bičiulio Zenono Rekašiaus rašiniai visada provokuodavo polemikas ir nepalikdavo abejingais „Akiračių“ skaitytojų. Lygiai kaip jie įžiebdavo karštas diskusijas pačių akiratininkų ir santariečių tarpe. Tuo Zenonas man kaip niekas kitas siejosi su volteriška santarietiškos diskusijos dvasia, kuri niekada bičiuliškų santykių nelaikė dingstimi vengti aštrių klausimų ar negerbti savo pačių ir bičiulių idėjinių oponentų.

Šimtametės Lietuvos krikščionių demokratų partijos inkorporavimą į Tėvynės sąjungą ne visi Lietuvos dešinieji sutiko palankiai. Įsikūrusios Krikščionių demokratų partijos atkūrimo (nonkonformistų) iniciatyvinė grupės koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) padalinio vadovas Imantas Melianas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad taip elgtis verčia aktualūs politiniai iššūkiai.

Buvęs šalies aplinkos apsaugos vadovas stebisi, kodėl Prezidentui jo šalies gamta tapo nemiela. Skambutis Prezidentui. „Geriau mirti, nei matyti kaip Lietuvoje naikinama gamta valdant gamtosaugininkui Prezidentui“, - pareiškė buvęs šalies gamtosaugos vadovas Kazys Giniūnas.

Penktadienį, birželio 27 dieną, Alantoje, netoli Molėtų, darbą pradeda tradicinis Santaros-Šviesos suvažiavimas. 1954 metais JAV lietuvių studentų sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus  rengia ir Lietuvoje. Santara-Šviesa šiandien jungia Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Jos konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai.

Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys. Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

„Balsas.lt“ skelbia ƒ„Piliečių Santalkos“ parengtą dokumentą, skirtą artėjantiems Seimo rinkimams, kuriuo turėtų susidomėti žurnalistai ir visi piliečiai. Gerbiamasis žurnaliste ir leidėjau, Jūsų dėmesiui siūlome Piliečių Santalkos parengtus „10 pasiūlymų žiniasklaidai-2008”.  Tai rekomendacijos visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams bei redakcijoms, kurios rengs informaciją apie artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Šviesiais tarybiniais laikais, kai visi dirbo Lietuvai, kai visiems be jokių klausimų ir atsakymų viskas buvo aišku, Juozas Erlickas, tuomet dar ne klasikas, vis klausė: kodėl? Klausimas atrodė labai juokingas, o pats Erlickas - tikras humoristas. Nuo tų laikų daug vandens nutekėjo. Ne tik humoristai, bet ir lietuviai, matyt, aklai Vakarais sekdami, buvo pradėję savam krašte klausti ir atsakymų ieškoti. Tačiau, regis, tik trumpam.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Dar visai neseniai – balandžio 1-ąją – atsakydamas į klausimą, ar priklauso „valstybininkų” klanui, ką tik išrinktas LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius juokėsi. Sakė nežinąs, kas tie „valstybininkai” tokie. Žinoma, galima būtų nuleisti LRT boso juoką juokais, tačiau tuomet tektų nerimtu laikyti ir patį Siauro išrinkimą.

Ne tik dėl to, kad tave kviečia buvęs vadovas prof. Vytautas Landsbergis, tikriausiai vildamasis sustiprinti Lietuvos politikos viršūnėje silpnokai besikapstančius konservatorius, bet daugiau dėl to, kad šiuo laiku esi beveik vienintelė likusi viltis grąžinti valstybės vairą į tautos patriotų idealistų rankas. Tų, kurie anais laikais, iškėlę į dangų rankas, prašė Dievą padėti jiems baigti pusšimtį metų trukusią laisvės kovą ir atkurti lietuvių tautai savo nepriklausomą valstybę.

Trečiadienį Vilniaus miesto III-iasis apylinkės teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas D. J. bylinėjosi su žurnalistais dėl neva pažemintos garbės bei orumo, ir atmetė jo ieškinį. Nutarta, kad atsakovų veiksmai nepažeidė ieškovo, kaip viešojo asmens, teisių. Skaitant nutartį dalyvavo ne tik žurnalistų būrys, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai. Piliečių Santalkai atstovaujantys Darius Kuolys, gen.

Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat laiko nekorektišku „Panoramos” siužetą, kurį savo radijo laidoje kritikavęs Darius Kuolys susilaukė piktos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus reakcijos. Portalui „Balsas.lt” J. Sabatauskas ketvirtadienį tvirtino, jog klausimas buvęs užduotas apie viena, o rodant jo atsakymą kalbėta apie kitką. Jis tvirtino nemanąs, kad kažkas specialiai sabotuoja naujų Teismų įstatymo priėmimą.

Daugėja pranešimų, jog Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) gali atsisakyti Dariaus Kuolio laidų.  Pranešama, jog naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius „D.Kuolio atvejį“ žada nagrinėti labai griežtai.

Visuomeninė Piliečių santalka spaudžia Seimo pirmininką Česlovą Juršėną apginti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorę Aureliją Stancikienę ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovę Rūtą Baškytę nuo politikų antpuolių. „Piliečiams nelabai suprantama, kaip gali Seimo Aplinkos komiteto nariai pradėti kovą su valstybės pareigūnėm, kurios gina įstatymus. Šiuo atveju mes prašėm Seimo pirmininko, kad nebūtų kompromituojamas pats Seimas.

Visuomeninė organizacija Piliečių Santalka kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis buria stebėtojų grupę, kuri stebės ir analizuos „Leo LT“ veiksmus.Pasak Santalkos atstovų, veiksmai bus stebimi kiekviename naujosios branduolinės jėgainės statybos etape – perkant betoną, reaktorius, sudarant sandorius ir t.t. Stebėsenoje dalyvaus ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Apie tai buvo pranešta šiandien spaudos konferencijoje.

Net keletas mįslingų reiškinių yra susiję su šį sekmadienį (2008-02-10) LTV2 transliuota Dariaus Kuolio laida „Sankirtos“, kurioje dalyvavo Seimo narys socialliberalas Antanas Valionis. Seimo narys išsisukinėjo nepasirašęs dokumento, nors tai pasirodė netiesa. Ši „Sankirtų“ laida vienintelė dėl iki šiol nežinomų „techninių aplinkybių“ nebuvo įdėta į Lietuvos radijo ir televizijos archyvą. Be to, (sutapimas!) D. Kuolio laida nuo šiol bus transliuojama netiesiogiai.

Vienas VP dešimtuko narių ir bendrovės "NDX energija" vadovų Žilvinas Marcinkevičius trečiadienį patikino šalies prezidentą, kad "NDX energija" dalyvaus naujos atominės elektrinės statyboje ir tiesiant elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją. "Labai aiškiai įsipareigojame ir patvirtiname, kad dalyvausime. Toks yra tvirtas mūsų bendrovės nusistatymas", - po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė Ž.Marcinkevičius.

Prie prezidento rūmų Vilniuje vyko nesankcionuota protesto akcija prieš „Leo LT“ projektą. Protestuotojai skatino prezidentą Valdą Adamkų vetuoti parlamento priimtą įstatymą, atveriantį kelią kurti nacionalinį investuotoją „Leo LT“, praneša alfa.lt. Mitinge dalyvavo Artūras Zuokas, Vytenis Andriukaitis, Darius Kuolys, Antanas Terleckas, Petras Gražulis, Andrius Navickas, Rytis Juozapavičius, Nijolė Oželytė, Gintautas Babravičius.

Aistros dėl "Leo LT" nerimsta. Raimondas Kuodis pareiškė, kad Atominės elektrinės įstatymu įteisinami akcijų mainai tarp valstybės ir privataus kapitalo neduoda pinigų, kurių reikės jėgainei statyti, o visa tai, kas vyksta nuo VST privatizavimo yra viena didelė afera. Padėti V. Adamkui atsispirti prieš tokį oligarchinį valstybės valdymą kviečia pilietinės organizacijos.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.