darius kuolys

Dažnai girdimas posakis, kad esą nereikia maišyti sporto ar meno su politika. Tačiau Sovietų Sąjunga, o dabar ir Vladimiro Putino režimas tai puikiai daro ir pasitelkia savo propagandai. Tad vis dažniau kyla klausimas, kodėl vis dar klausome proputiniškų dainininkų ir kodėl Vilniaus senamiestyje vis dar stovi paminklas Stalino saulę nešusiai Salomėjai Nėriai. Ar reikėtų to atsisakyti, pasisakė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

Prieš trisdešimt metų komunistų partijos kietosios linijos šalininkų grupė pabandė perimti valdžią iš sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo. Nors šis pučas ir nebuvo sėkmingas, tačiau smarkiai prisidėjo prie SSRS iširimo. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmosios Vyriausybės kultūros ministras, visuomenininkas Darius Kuolys.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka išrinktas nacionalinio radijo ir televizijos LRT tarybos nariu. Jį į šias pareigas delegavo Lietuvos švietimo taryba. Su E. Valatka į LRT tarybos narius dar kandidatavo kultūros istorikas, partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Romualdas Ozolas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos laisvės projektui. Sukūrė pirmąją nepriklausomą Lietuvos Vyriausybę kartu su premjere Kazimira Danute Prunskiene priešakyje ir buvo jos patikėtinis. Bet po mirties sulaukė smūgio – buvo paniekintas ir pažemintas kaip prieš valstybę veikęs žmogus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

Lietuvos sostinė, besirengianti 2023-iaisiais minėsimam 700 metų jubiliejui, sieks akcentuoti sostinės atvirumą bei lauks visuomenės idėjų, kaip atšvęsti sukaktį.

Darius Kuolys socialiniame tinkle piktinosi, kad iš Balio Sruogos kūrinio siūloma išbraukti eilutes apie Gedimino keliamą midaus taurę už protėvius, už jų gyvą atmintį, nes šios eilutės "neugdo moralinių vertybių, skatina alkoholio vartojimą". Dėl šio Sruogos teksto 6 klasės vadovėlis "neatitinka vertinimo kriterijaus", kuris sako:  "Tekstinė ir vaizdinė medžiaga padeda ugdytis moralines, kultūrines ir pilietines vertybes, būti atsakingiems už gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą ir tęsti...

Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį išreikštas palaikymas administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei rodo politikų, įskaitant ir dalies valdančiųjų, nepasitikėjimą pačiu meru Remigijumi Šimašiumi, teigia savivaldybės opozicijos atstovai. Į koaliciją kviečiamų socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad meras užsitikrins palaikymą tik užbaigęs formuoti koaliciją.

Trečiadienio rytą miręs filosofas Leonidas Donskis buvo Lietuvos veidas daugeliui pasaulio akademikų, sako literatūrologas Darius Kuolys. „Leonidas buvo daugeliui pasaulio akademikų Lietuvos veidas: veržlios, dinamiškos, atviros, moraliai jautrios, intelektualios Lietuvos veidas“, – BNS sakė jis.

Vilniuje sekmadienį tradiciškai paminėtos devintosios saugumo pareigūno Vytauto Pociūno mįslingos žūties Baltarusijoje metinės. Į minėjimą prie Prezidentūros susirinko apie 80  žmonių, BNS sakė jame dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys. „Susirinkę žmonės norėjo be kalbų priminti valdžios institucijoms, kad reikėtų moralesnės politikos. Priminti, kad V.Pociūno žūtis vis dar nėra ištirta, kaip nėra ištirta ir ta šmeižto kampanija, kuri buvo vykdoma po jo mirties“, - BNS sakė D.Kuolys.

 Liberalų sąjūdžio, konservatorių, socialdemokratų, „Lietuvos sąrašo“ ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai antradienį pasirašė Vilniaus savivaldybės valdančiosios koalicijos sutartį.   Vicemerais taps liberalas Linas Kvedaravičius, konservatorius Valdas Benkunskas ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

 Penkios partijos antradienį susirinko į derybas dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje. Daugiausia mandatų iškovojęs Liberalų sąjūdis pokalbiams į savo būstinę pakvietė konservatorių, socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei „Lietuvos sąrašo“ partijų atstovus.

 Daugiausia mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje gavęs Liberalų sąjūdis ketvirtadienį preliminariai susitarė dėl valdančiosios koalicijos sudarymo su dar trimis partijomis - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Lietuvos sąrašu“. Jei politikai galutinai susitars, iš viso valdančiąją koaliciją turėtų sudaryti 32 tarybos nariai, įskaitant R.Šimašių, jei jis bus išrinktas meru. Iš viso taryboje yra 51 tarybos narys.

 www.ziniuradijas.lt   Nuo kitų metų rengti Lietuvoje referendumus turėtų būti gerokai sunkiau. Piliečių iniciatyvą, paremtą net 300 tūkstančių parašų, galės blokuoti Seimas, jeigu įtariamas prieštaravimas Konstitucijos nuostatoms. Politikai teigia, jog tai atbaidytų populistinių iniciatyvų mėgėjus, o oponentai įžvelgia siekį riboti demokratiją.   Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius „Žinių radiją“ patikino, jog tai su logika neprasilenkia.

Laisvūnas Šopauskas Birželio 27 dieną, penktadienį, LRT vyko vienintelė debatų laida, skirta sekmadienį įvyksiančiam referendumui. Kaip visiems puikiai žinoma, debatai yra formali diskusija, kurioje dalyvauja šalys, besilaikančios skirtingų pozicijų tam tikru klausimu, ir kurioje tos šalys pristato argumentus, pagrindžiančius savąją ir griaunančius svetimą poziciją. Debatuose, šalia diskutuojančių šalių, paprastai būna ir moderatorius.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pataria gyventojams net nepuoselėti iliuzijų, kad galima turėti privatų gyvenimą. Šalies politinį elitą krečiantis „ambasadorių skandalas“ atskleidė liūdną realybę – piliečiai sekami ir šnipinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kuo pareigos aukštesnės, kuo svarbesnis postas, tuo didesnė tikimybė tapti specialiųjų tarnybų taikiniu.

Ką ir kaip skaito Lietuvos mokykla XXI a. pradžioje? Atsakymų į šį klausimą Vilniaus knygų mugės metu surengtoje diskusijoje ieškojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Kvietkauskas, kultūros istorijos tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis ir Vilniaus licėjaus moksleiviai.

Nagrinėjant Dariaus Kuolio bylą teismas įžvelgė  Policijos įstatymo pažeidimus Administracinė byla visuomenininkui iškelta po to, kai gegužės 31 dieną jis pakvietė gyventojus būriuotis prie Prezidentūros. Tai jau trečia buvusiam Kultūros ministrui iškelta administracinė byla. Nagrinėjant gegužės 31 –osios dienos įvykius teismas apklausė policijos pareigūnus, kurie surašė protokolus.

Vilniaus 3-iosios apylinkės teismui buvęs Kultūros ministras, kuris kaltinamas pažeidęs Susirinkimų įstatymą, aiškino, kuo skiriasi apeigos nuo pilietinės akcijos. Tęsiant administracinės bylos, kurioje Darius Kuolys kaltinamas gegužės 3 dieną prie Seimo surengęs neteisėtą akciją, nagrinėjimą teismas apklausė liudytojus.

Pirktuose debatuose politiniai vilkai ruošiasi imti avinus – rinkėjus. Džiugi, šventinė atmosfera, niekas nieko neklausia skaudžiai. Politologai jau nusprendė, kas laimės. Beliko palaukti kelias savaites, kol Vaigauskas paskelbs naują „tūsą“. Tie, kas galėjo sudaryti konkurenciją, sukelti grėsmę sklandžiam valdžios perėmimui iš dešinės į kairę to paties valdžiažmogio ranką, deja, pasirodė esantys prasti strategai ir nelyderiai.

Rugsėjo 17-ąją, pirmadienį, 10 val., Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys bus teisiamas už laisvo žodžio gynimą pilietinėmis vaikštynėmis, surengtomis Simono Daukanto aikštėje šių metų gegužės 31-ąją dieną. Tuomet prie Prezidento rūmų susirinkę piliečiai protestavo prieš neteisėtą valdžios spaudimą žiniasklaidai ir nepriklausomų žurnalistų persekiojimą. Tai trečioji D. Kuoliui iškelta byla.

Ketvirtadienį Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nusišalino nuo administracinės bylos, kurioje visuomenininkas ir buvęs Kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys kaltinamas neteisėtai surengęs protesto akciją prie Valstybės saugumo departamento (VSD) minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną bei siekiant apginti Drąsiaus Kedžio dukterį. „Su teisėja kartu dirbome Vyriausybės rūmuose 1991 metų sausio 13 dieną.

Vilniuje esančioje Simono Daukanto aikštėje Lietuvos sąrašo partija ketvirtadienį prieš pietus nutarė pristatyti Lietuvos darbų sąrašą – demokratinės Respublikos atgaivinimo programą ir šiuose Seimo rinkimuose remtinus kandidatus. (Papildyta 12:25 val.) D. Kuolys taip pat užsiminė apie radikalią teisėtvarkos reformą: „Sekame kitų šalių pavyzdžiu. Todėl Konstitucinio Teismo pareigos ir atsakomybės turi būti perduotos Aukščiausiajam Teismui. Mat KT teisėjams trūksta praktikos.

Prabėgo trys mėnesiai nuo gegužės 17-osios, kuomet iš savo senelių namų Garliavoje buvo paimta ir perduota motinai L. Stankūnaitė Drąsiaus Kedžio dukra. Po šių įvykių per šalį nusirito mitingų, eitynių ir protestų akcijų bangą. Rugpjūčio 17-ąją prie Prezidentūros vyko dar viena pilietinė akcija, kurios buvo ištiesta simbolinė „kaldrytė“, kurią laikė guminėmis pirštinėmis mūvintys žmonės, taip primindami Garliavos šturmo įvykius.

Pastarųjų metų įvykiai kaip niekada iki šiol aiškiai parodė, kad aukščiausia Lietuvos valdžia nebevaldo Lietuvos, nes pati yra valdoma neaiškių, bet galingų šešėlinių darinių, veikiančių per pirmojo Sąjūdžio taip ir nepertvarkytas teisėtvarkos ir jėgos struktūras.

Registrų centre įregistruota visuomenininko buvusio Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus, buvusio Kauno apygardos eksteisėjos Neringos Venckienės bendražygio Dariaus Kuolio vadovaujama partija „Lietuvos sąrašas". Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus teigimu, partija įregistruota ketvirtadienį. Anot partijos steigėjų, partija kilo iš siekio įveikti dabartinę jėgos grupuočių savivalę ir valdžios cinizmą, sutvirtinti demokratinius ir moralinius Lietuvos valstybės pamatus.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie Astos Baukutės ir jos vyro Kęstučio Rupulevičiaus įsiliejimą į „Drąsos kelio“ gretas, partija suskubo šias žinias paneigti. „Partija praneša, kad A. Baukutės ir K. Rupulevičiaus rinkiminiame sąraše nebus. „Drąsos kelias“ partija dėkinga šiems politikams už parodytą paramą, tačiau partija siekia būti skaidri nuo pat pirmųjų žingsnių – mes ne tik deklaruojame, bet ir darome“, – rašoma partijos vadovės Neringos Venckienės išplatintame pranešime.

Apie įkurtos naujos „Lietuvos sąrašo“ partijos neįregistravimą jos vadovas Darius Kuolys teigia sužinojęs ne iš Teisingumo ministerijos, o iš žiniasklaidos. „Man labai keista pasirodė Teisingumo ministerijos elgsena, nes mes apie tai sužinojome iš žiniasklaidos – ne iš ministerijos, nors dar vakar – ketvirtadienį – kalbėjomės su jos pareigūnais.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje nuteisti Žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių yra bene antras didžiausias išpuolis prieš laisvą žodį Lietuvos žurnalistikos istorijoje po „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo. Skirtumas tas, kad tuomet su žurnalistu susidorojo nusikaltėliai, o dabar – teisės sargai.

Čia nereikėtų painioti su „šmugelio sąrašu“, nors skamba labai panašiai, nes anasai – visai padorus, išgelbėtų žydų nuo nacių teroro  sąrašas. Visuotinai žinomas, visame pasaulyje gerbiamas ir dažnokai minimas už būrelį išgelbėtų žydų  gyvybių. Gaila, kad mūsiškio Gurevičiaus daugiau kaip 14 000 lietuvių išgelbėtų žydų sąrašo taip niekas neviešina, negarsina ir negerbia.

Trečiadienį prieš vidurdienį Simono Daukanto aikštėje būriavosi grupė žmonių. Vėliau jie patraukė prie Vyriausybės ir Seimo. (Papildyta 13.10) Akcija baigėsi. Prie Seimo užrašę žodį „Tiesos“ žmonės pradėjo skirstytis. Akcijoje dalyvavusi menininkė Elvyra Žebartavičiūtė sakė, kad dalyvavo čia todėl, jog prie Seimo buvo ir 1991 m. sausį. „Dabar taip pat atėjau prie Seimo, nes mūsų valstybėje nebeliko teisingumo“, – teigė ji.

Praėjusį savaitgalį įvykusioje pilietinio judėjimo „Pro Patria“ organizuotoje sueigoje buvo inicijuota Lietuvos savigynos lyga. Tai dar viena įdomi pilietinė iniciatyva, kuri turėtų paįvairinti mūsų visuomenės gyvenimo peizažą. Taip pat išgirdome apie kitą iniciatyvą – judėjimas „Už teisingumą“ piliečiams siūlo patiems sudaryti savo „Lietuvos sąrašą“, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą.

Vaikų gynimo dieną šeimų vaikštynėmis prie VSD rūmų Vilniuje pratęsta protesto akcijų banga prieš, anot akcijos organizatorių, su morale prasilenkiančius gegužės 17 d. įvykius Garliavoje. (Papildyta 14.20 val.) Protesto akcijoje dalyvavusi Eurika prie VSD pastato perskaitė trumpą laišką. Vėliau portalui Balsas.lt moteris pasakojo, kad maža mergaitė, vardu Emilija, pati savo rankomis nupiešė atvirutę ir parašė laišką D. Kedžio dukrai.

Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko atleidimą gaubia paslaptis. Kaip praneša BNS, dienraštį valdanti „Achemos grupė“ teigia, kad redaktoriaus atleidimas paremtas verslo logika ir neigia kaltinimus neva toks įsakymas gautas iš prezidentūros. Tokie kaltinimai, neva prezidentė nurodė atleisti V. Vasiliauską, paskleisti ketvirtadienį prie prezidentūros surengtoje protesto akcijoje.

Šeštadienį Vilniuje surengtose teisėjos Neringos Venckienės rėmėjų eitynėse ir vėliau prie prezidentūros vykusiame mitinge daugelio dėmesį atkreipė maža mergaitė. Iš pradžių ji pačiame eisenos priekyje nešė plakatą su užrašu: „Kur Lietuvoje teisingumas?“, o vėliau nuo scenos pasisakė apie įvykius Garliavoje: „Niekas neturės teisės mergaitės išvežti iš jos namų“, – sakė mažoji mitingo dalyvė.

Pirmadienio vakarą tiesioginiame TV3 televizijos eteryje transliuotoje laidoje „Kodėl?“ susirinkę dalyviai dar kartą diskutavo apie gegužės 17 d. Garliavoje vykusius įvykius. Ankstyvą rytą, pasitelkus gausias policijos pajėgas, iš jos globėjos Neringos Venckienės ir senelių namų velionio Drąsiaus Kedžio dukrą pasiėmė jos motina Laimutė Stankūnaitė.

Viešumoje nerimsta aistros dėl ketvirtadienį Garliavoje įvykdyto mergaitės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei. Per šalį nusirito mitingų ir protestų banga. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys į laidos vedėjos Edmundo Jakelaičio klausimą, kokia Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės situacija turint omenyje pastarųjų dienų įvykius, sakė: „Prezidentės padėtis labai kebli.

Pagrindinis šio tęstinio teksto tikslas buvo aptarti, kokią įtaką lietuvių bendruomenės erozijai daro etinė inteligentijos laikysena ir vertybinės nuostatos. Tikrieji Šiaurės Atėnai, arba Keletas apibendrinamųjų pastabų Etika, kaip filosofinė disciplina, susiformavo politiniame kontekste, t. y. ten, kur keliamas klausimas, kas lemia bendruomenės laimę ir klestėjimą.

Trečiadienio vidurdienį visuomeninio judėjimo atstovai pririšo žalias juosteles Seimo prieigose. Tokios juostelės artimiausiomis dienomis, anot akcijos iniciatorių, atsiras ir prie kitų svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų. Aiškindamas naujos akcijos esmę, vienas visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ iniciatorių Darius Kuolys teigė, kad „valdžios sprendimai teisingumo kol kas negina“, todėl naujosios akcijos tikslas – paraginti valdžios institucijas apsivalyti.

Kultūros istorikas ir visuomenininkas Darius Kuolys, komentuodamas profesoriaus Vytauto Landsbergio šeštadienį išsakytas mintis, esą jis yra „nuplaukęs“, o jo pasisakymai – „siaubingos tirados“, portalui Balsas.lt sakė, kad prof. V. Landsbergis, kaip ir pats D. Kuolys, yra laisvi žmonės, kurie gyvena demokratinėje šalyje ir gali sakyti, ką nori. „Kartu galiu pridėti, kad anksčiau Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos V. Landsbergis gindavo principingiau“, – replikavo D. Kuolys. Balsas.

Šiandien turėtų įvykti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo atomazga. Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Savo ruožtu Romualdas Ozolas surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo paviešinti keli žiniasklaidai kol kas nežinomi faktai. Kaip vakar pareiškė Naglis Puteikis, dviem AK nariams buvo grasinama. Pasak jo, grasinama buvo parlamentarams Sauliui Bucevičiui ir Žilvinui Šilgaliui.

Nepatenkinus vasario 22 d. visuomeninių organizacijų surengto mitingo prie Prezidentūros „Išvykime neteisingumo įšalą iš Lietuvos“ dalyvių iškeltų reikalavimų, kovo 17 d. planuojamas dar vienas mitingas, tik šįkart – prie Seimo, sakė vienas iš mitingo organizatorių, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.

Tiesioginė diskusijų laida „Sąmokslo teorija“ atsinaujinusi grįžta į BTV eterį. Laidos vedėjas Arnas Klivečka žada toliau laikytis svarbiausio principo – kalbėti apie tai, kas aktualiausia žmonėms. Po pertraukos į televiziją grįžtantis A.Klivečka nusiteikęs ryžtingai: Lietuvoje dar apstu neteisybės, apie kurią būtina kalbėti ir užduoti klausimus, į kuriuos galbūt ne visi nori atsakyti.

Šiandien Lietuva neteko poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus. Kalbinami jo artimi draugai, kolegos ir bendražygiai pažymėjo, kad tai ne vien intelektualų, menininkų bendruomenės , o visos Lietuvos netektis.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus galėtų bent dabar, kai nebegresia jokia apkalta, papasakoti, kas, kaip ir kada jam įpiršo Vladimirą Jakuniną į laureatus? Juk "diplomatiniai kanalai", valstybės vadovui "patarę" piliečiai ir visi, kas prisilietė prie šios bei kitų bjaurių istorijų, turi vardus ir pavardes. Kai kurie jų gal tebeeina arba norės eiti svarbias pareigas. V.Adamkus tuos vardus žino, bet viešai taip ir neištaria.