darbuotojai

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Lietuvoje 2022 metais buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6 proc. daugiau nei 2021 metais. Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Vokietijos elektroninės prekybos drabužiais ir avalyne milžinė „Zalando“ antradienį pranešė planuojanti atleisti šimtus darbuotojų, reaguodama į „sudėtingesnę“ ekonominę aplinką, su kuria susidūrė po daugelio metų spartaus augimo. „Nusprendėme pradėti programą, kurioje numatyta atsisakyti kelių šimtų papildomų pozicijų iš daugelio mūsų komandų“, – laiške darbuotojams teigė generaliniai direktoriai Davidas Schneideris ir Robertas Gentzas.

„Amazon“ reikalaus, kad įmonės darbuotojai grįžtų dirti į biurus bent tris dienas per savaitę. Internetinės prekybos milžinės generalinis direktorius Andy Jassy paskelbė apie naująjį reikalavimą penktadienį išsiuntinėtame pranešime darbuotojams. Iki šiol skyrių vadovai galėjo nustatyti, kaip dirbo jų komandos. Pakeitimas įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Daugelis įmonių vėl kviečia savo darbuotojus į biurą po to, kai COVID-19 pandemija privertė juos dirbti virtualiai.

Darbe daugelis praleidžiame bent trečdalį savo dienos. Tačiau ne visi darbdaviai yra patenkinti savo darbuotojų elgesiu darbo metu. Anot jų, kai kurie poilsiauja ar rūko per dažnai. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad taip nebūtų, jeigu darbuotojai uždirbtų daugiau. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, kiek darbuotojai darbo metu gali turėti pertraukėlių. Darbdaviai skundėsi, kad daugiausiai pertraukėlių reikia rūkantiems darbuotojams.

Penktadienį dešimtys tūkstančių keliautojų susidūrė su skrydžių vėlavimais ar atšaukimais, nes, reikalaudami didesnių atlyginimų, aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojai surengė streiką. Įtakingos profsąjungos „Verdi“ sušauktas vienos dienos streikas privertė didžiausią Vokietijos vežėją „Lufthansa“ atšaukti daugiau nei 1,3 tūkst. skrydžių vien vežėjos judriausiuose centruose Frankfurte ir Miunchene.

Vyriausybė siūlo tobulinti asmens duomenų teisinės apsaugos mechanizmą, nustatant lankstesnę skundų nagrinėjimo tvarką, galimybę susitarti taikiai, darbdaviams – ir galimybę tikrinti darbuotojų ar besidarbinančiųjų teistumą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tai numatančiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai, ją dar turės patvirtinti Seimas.

Didžiausios pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovės „Walt Disney“ įplaukas ir grynąjį pelną pirmąjį jos finansinių metų ketvirtį išaugino geri pramogų parkų verslo rezultatai. Bobas Igeris, pernai vėl perėmęs bendrovės valdymą, paskelbė apie verslo reorganizavimą, kurį įgyvendinant išlaidos bus sumažintos 5,5 mlrd. JAV dolerių per metus ir atleista apie 7 tūkst. darbuotojų.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ antradienį paskelbė atleisianti 3,6 tūkst. darbuotojų Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje bei dar 200 kitose Europos šalyse, paaiškindama sprendimą būtinybe mažinti išlaidas augant konkurencijai elektromobilių gamybos srityje. Bendrovė pranešė, kad per ateinančius trejus metus Vokietijoje neliks 2,3 tūkst. darbo vietų produktų kūrimo ir administravimo srityse. Didžiojoje Britanijoje šis skaičius sieks 1,3 tūkstančio.

JAV pramogų milžinė „Disney“ trečiadienį pranešė atleisianti 7 tūkst. darbuotojų, generaliniam direktoriui Bobui Igeriui paskelbus apie įmonės, kuriai grįžo vadovauti praėjusiais metais, reorganizavimą. Apie panašius žingsnius jau pranešė ne viena didžioji šalies technologijų įmonė. „Nepriimu šio sprendimo lengvabūdiškai“, – pažymėjo „Disney“ vadovas. 2021 metų ataskaitoje grupė buvo nurodžiusi, jog visame pasaulyje turėjo 190 tūkst. darbuotojų, iš kurių 80 proc. – etatinių.

Jungtinių Valstijų bendrovė „Zoom Video Communications Inc.“, teikianti vaizdo konferencinio ryšio paslaugas, pranešė planuojanti atleisti apie 1,3 tūkst., ar maždaug 15 proc., darbuotojų. Bendrovės tinklaraštyje „Zoom“ vykdomasis direktorius Ericas Yuanis parašė, kad bendrovei būtina  prisitaikyti prie „neapibrėžtumo pasaulio ekonomikoje“ ir „jo poveikio mūsų klientams“, pasauliui keičiantis po COVID-19 pandemijos.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

„Danske Bank“ filialo Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas sako, kad šiemet organizacija ketina priimti 100-200 naujų darbuotojų, rašo portalas vz.lt.  Daugiausiai bus ieškoma technologijų, įvairių bankinių, finansinių, klientų aptarnavimo, duomenų mokslo kompetencijų turinčių bei skandinavų kalbomis šnekančių darbuotojų. Artimiausiais metais „Danske Bank“ taip pat sieks įdarbinti daugiau brandžių talentų.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

JAV korporacija „Boeing“, viena didžiausių pasaulyje orlaivių, kosminės ir karinės technikos gamintojų, planuoja 2023 metais sumažinti darbuotojų skaičių, atsisakydama apie 2 tūkst. darbo vietų finansų ir žmogiškųjų išteklių departamentuose, pranešė bendrovė. „Planuojame atleisti apie 2 tūkst. darbuotojų, visų pirma finansų ir personalo departamentuose“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė „Boeing“. Kartu bendrovė planuoja 2023-aisiais „žymiai padidinti“ bendrąją darbo jėgą.

Kauno moterų rūbų siuvimo įmonė „Augimada“ atleidžia visus darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Įmonei paskelbtas bankrotas dėl skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“. Daugiausiai darbo neteks siuvimo mašinų operatorių (14), darbininkų (5) ir lygintojų (4), BNS pranešė tarnyba. Nuo 2003 metų veikianti įmonė pranešė, kad 31 darbuotojas apie atleidimą įspėtas sausio 23-iąją – po to, kai įmonės kreditoriai sausio 21-ąją nutarė kelti bankroto bylą ne teismo tvarka.

Nedarbas Lenkijoje sausį išaugo iki 5,5 proc. nuo 5,2 proc. gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi išankstiniais duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 858,7 tūkst. registruotų bedarbių – 45,5 tūkst., arba 5,6 proc., daugiau nei prieš mėnesį. Sausį darbdaviai šalyje pateikė 89,9 tūkst. darbo pasiūlymų, gruodį – 67,1 tūkstančio.

Neretai nutinka taip, kad darbuotojas pradeda abejoti savo darbo vieta. Didelė įtampa ir užgriuvę sunkumai verčia galvoti apie darbovietės keitimą. Tačiau iš kur žinoti, ar darbo vietos keitimas bus teisingas sprendimas? Galbūt sunkumai – tik laikini, o naujame darbe situacija taps tik blogesnė? Specialistės papasakojo, kokius žingsnius verta padaryti prieš nusprendžiant išeiti iš darbo ir kokias klaidas darbuotojai dažniausiai daro.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ mažina pajėgumus ir atleidžia dalį darbuotojų, nes mažėja produkcijos paklausa, svyruoja žaliavų, transporto bei energijos kainos, sako gamyklą valdančios Danijos grupės „Espersen“ prezidentas Klausas B. Nielsenas. „Espersen“, kaip ir daugelis kitų įmonių, nuo 2022 metų vasaros pabaigos susidūrė su mažėjančia produktų paklausa.

Po pandemijos atsigaunantys Lietuvos oro uostai, pernai įdarbinę itin daug naujų darbuotojų, šiemet toliau teikia dešimtis darbo pasiūlymų, trečiadienį pranešė įmonė.  Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LOU) pernai įdarbino 147 žmonės, o šiemet ji pasiūlys daugiau nei 40 darbo pozicijų.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. Įmonė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Tarnybos teigimu, daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 67. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleis mažindama gamybos apimtis, iš dabar esamų keturių darbo pamainų grafikų bus paliekami du – vienas gamybai, kitas – gamybos įrenginių plovimui.

Nyderlanduose įsikūrusi medicinos įrangos gamintoja „Philips“ pirmadienį paskelbė visame pasaulyje papildomai atleisianti 6 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į dar vieną nuostolingą laikotarpį, kurį lėmė brangiai atsiėjęs kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimas. Bendrovės vadovas Roy'as Jakobsas paskelbė apie „sudėtingą, bet būtiną tolesnį darbo jėgos mažinimą“ iki 2025 metų, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paskelbta apie 4 tūkst. darbuotojų atleidimą.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Šiaulių bankas už 1,87 mln. eurų įsigijo 2,49 mln. vienetų savų akcijų, kurias išdalys banko ir jo valdomų įmonių darbuotojams, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. Aukciono metu bankui buvo pasiūlyta 22,5 mln. akcijų, rašo vz.lt.   Valdybos sprendimu akcijos supirktos trečiadienį ir ketvirtadienį, mokant po 0,75 euro už akciją. Biržoje ketvirtadienį banko akcija kainavo 0,738 euro. Šiaulių banko nuosavybe įsigytos akcijos taps penktadienį.

Pirmaujanti pasaulyje kompiuterinių paslaugų teikėja „International Business Machines“ (IBM) atleis maždaug  3,9 tūkst. darbuotojų, arba šiek tiek daugiau nei 1 proc. savo darbo jėgos, trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė su klausimu susipažinęs šaltinis. Visgi Niujorko valstijoje įsikūrusi įmonė nei savo ketvirčio pelno ataskaitoje, paskelbtoje trečiadienį, nei pokalbyje su analitikais, skirtame aptarti finansinius rezultatus, nepaminėjo darbo vietų mažinimo.

Šiaulių banko valdyba nusprendė supirkti dalį savų akcijų, kurios bus suteiktos darbuotojams. Banko valdyba antradienį nusprendė supirkti 2,49 mln. akcijų, kurių vienos įsigijimo kaina – 0,75 euro, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. Šios akcijos bus suteiktos banko ir jo patronuojamųjų įmonių darbuotojams kaip atidėta metinio kintamojo atlygio dalis. Akcijos bus superkamos „Nasdaq“ Vilniaus oficialaus siūlymo rinkoje sausio 25-26 dienomis.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pirmadienį paskelbė atleisianti 6 proc. iš maždaug 10 tūkst. darbuotojų.  Tai reiškia, kad bendrovė prisijungė prie kitų technologijų įmonių, jau pranešusių apie sąnaudų mažinimą. „Žvelgiant į praeitį, buvau išsikėlęs per daug ambicingus tikslus investuodamas iki pajamoms išaugant. Dėl šios priežasties šiandien mažiname savo darbuotojų skaičių visoje įmonėje maždaug 6 proc.

Pernai 76 įmonės pranešė apie grupės darbuotojų atleidimus – trečdaliu daugiau nei 2021 metais. Įspėjimų pernai sulaukė 5,5 tūkst. darbuotojų skelbia Užimtumo tarnyba. „2022 metų pirmąjį pusmetį gautuose grupės darbuotojų pranešimuose darbuotojų atleidimų priežastys buvo susijusios su geopolitiniais neramumais, o antrąjį – su energetikos kainomis, problemomis tiekimo grandinėse“, – pranešime sakė tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.

Pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje įmonės norėdamos išsaugoti ir paskatinti darbuotojus jiems mokėjo premijas. Dalis darbuotojų gavo tryliktą atlyginimą. Darbdaviai tikina, kad pernai premijos buvo didesnės dėl kylančios infliacijos. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad premijų, susimokėti kas mėnesį kylančioms sąskaitoms, neužtenka. Todėl ragino darbdavius kelti darbuotojams algas.

Faktinis nedarbas Latvijoje gruodį sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis negu lapkritį, parodė nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vyrų realus nedarbas per mėnesį paaugo 0,4 procentinio punkto iki 7,8 proc., o moterų – nepakito ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 6,4 procento. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinį 2022 metų mėnesį sudarė 6,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis negu lapkritį.

„Google“ patronuojančioji įmonė „Alphabet“ penktadienį paskelbė apie 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje atleidimą, prisijungdama prie kitų JAV technologijų milžinių, anonsavusių didelio masto pertvarkas. Apie sprendimą pranešta praėjus dienai, kai kita technologijų milžinė –„Microsoft“ – paskelbė, jog per ateinančius mėnesius savo darbuotojų skaičių sumažins 10 tūkstančių.

Krizė vis plačiau rodo savo dantis ir renkasi aukas. Kėdainiuose veikusi mažoji bendrija „Jūsų oazė“, kuri valdė kavinukę tuo pačiu pavadinimu, susidūrė su finansiniais sunkumais. Ne mažiau sunkumų atsirado ir žmogiškuosiuose santykiuose – finansinių bėdų prispaustas mažosios bendrijos vadovas ieško paaiškinimo, kodėl įmonės veikla staiga tapo labai nuostolinga, o trys darbuotojos piktinasi iki šiol negaunančios atlyginimų ir teisybės ieško tiek darbo inspekcijoje, tiek su teisininkais.

JAV technologijų milžinė „Microsoft“ trečiadienį paskelbė, kad per ateinančius mėnesius atleis 10 tūkst. darbuotojų. Tai reiškia, kad atleidimai paveiks šiek tiek mažiau nei 5 proc. įmonės darbo jėgos. Panašių žingsnių jau ėmėsi kitos technologijų galiūnės, tokios kaip „Facebook“ savininkė „Meta“, „Amazon“ ir „Twitter“, kurios paskelbė apie tūkstančių darbuotojų atleidimų kažkada, regis, jokių sunkumų netrikdomame technologijų sektoriuje.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Informacinių technologijų (IT) bendrovei „Uber Lithuania Software and Development“ uždarant programavimo biurą Vilniuje, apie atleidimą ji įspėjo 39 darbuotojus. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, jog atleidimo priežastis – veiklos nutraukimas ir likvidavimas vienintelio akcininko sprendimu.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimas privers daugiau žmonių sutikti dirbti jų kvalifikacijos neatitinkančius ir blogiau apmokamus darbus 2023-aisiais, tuo metu infliacija mažina realųjį atlyginimą, pirmadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT). Atsižvelgiant į tai, kad kainos kyla greičiau nei pajamos, pragyvenimo išlaidų krizė gali įstumti daugiau žmonių į skurdą, pranešė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO), prognozuojanti, jog nedarbas visame pasaulyje didės.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pernai atleido apie 1,6 tūkst. darbuotojų, kuriems išmokėta apie 6 mln. eurų išeitinių išmokų.  Grupė BNS pranešė, kad iš krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atleista 800, iš infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ – kiek daugiau nei 500, o iš pagrindinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – beveik 300 darbuotojų. Tuo metu keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ darbuotojų neatleido.

Estija trečiadienį Rusijos ambasadoriui pranešė apie sprendimą, pagal kurį Rusija iki vasario 1 dienos turi sumažinti darbuotojų skaičių savo ambasadoje Taline iki aštuonių diplomatų ir 15 deleguotų administracijos, techninio ir aptarnaujančio personalo darbuotojų. Estija pranešė, kad išsiunčia 21 Rusijos diplomatą ir ambasados darbuotoją.  Įtampa tarp Rusijos ir jos Europos kaimynių padidėjo po to, kai Maskva pernai įsiveržė į Ukrainą.

Darbuotojai ir darbdaviai darbo rinką šiemet mato nevienodai. Darbdaviai tikisi plėstis, didinti gamybos pajėgumus, o trūkstamų darbuotojų ieškoti užsienyje. Anot jų, lietuviai nemotyvuoti. Tuo metu darbuotojai mano, kad šiais metais įmonės mažins plėtrą ir gamybą, todėl darbuotojų jiems reikės mažiau. Tačiau nepaisant to, tikisi, kad algos didės.  Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas svarstė, kad šiuo metu darbuotojų lūkesčiai galbūt yra per dideli.

Turbūt daugelis žmonių bandydami įsidarbinti yra išgirdę neigiamą atsakymą. Ieškantys darbo jo negauna dėl įvairių priežasčių – per mažos patirties, netinkamo išsilavinimo ar įgūdžių trūkumo. Tačiau darbo galite negauti ir tuo atveju, jeigu jūsų kvalifikacija per didelė.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ trečiadienį paskelbė atleisianti daugiau nei 18 tūkst. darbuotojų dėl „neapibrėžtumo“ ekonomikoje“ bei dėl to, kad pandemijos metu bendrovė „samdė didelius skaičius“ darbuotojų. „Nuo lapkričio mėnesį skelbtų darbo vietų sumažinimų iki šiandien suplanavome panaikinti šiek tiek daugiau nei 18 tūkst. darbo vietų“, – pranešė generalinis direktorius Andy Jassy. Lapkritį bendrovė buvo paskelbusi apie 10 tūkst. darbuotojų atleidimą.

Klaipėdos plieno gaminių gamybos bendrovė „Fabbro“ planuoja statyti naują metalo konstrukcijų gamyklą, kurioje įdarbintų apie 100 darbuotojų. Anot įmonės vadovo Igorio Guno, bendrovė ateityje planuoja turėti daugiau užsakymų, o gamyklos pajėgumai turėtų siekti apie 6 tūkst. tonų konstrukcijų per metus.  „Mes planuojame turėti užsakymų, bet kol kas jų neturime. Galvojame, kad jų turėsime, o kokia situacija bus pasaulyje, ne taip paprasta dabar pasakyti“, – BNS sakė I. Gunas.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Baltijos šalyse veikianti statybos, remonto ir buities prekių prekybos bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ teigia, jog Baltarusijos institucijų veiksmai prieš jos bendrovę šioje šalyje yra neprognozuojami. Tikėtina, kad grupė gali patirti papildomų išlaidų Baltarusijoje – jos valdomai įmonei OMA gali būti apskaičiuotos neplanuotos mokesčių, baudų ir palūkanų sumos, rašoma Registrų centrui pateiktoje 2021 metų veiklos ataskaitoje.

Daugiau nei 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jiems didės algos.  Apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jų atlyginimai augs. Beveik trys iš dešimties (28 proc.) tikisi minimalus algos padidėjimo – iki 10 proc, rodo lrt penktadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Maždaug penktadalis (18 proc.) dirbančių gyventojų kitais metais tikisi nuo 10 iki 20 proc. darbo užmokesčio kilimo.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ į technologijų parką Vilniuje, Liepkalnyje, investuos 96 mln. eurų ir sukurs 700 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas.