darbuotojai

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Reikšdami tokį nepasitenkinimą, kokio pasaulis nematė nuo laikų prieš COVID-19 pandemiją, demonstrantai pirmadienį išėjo į miestų gatves paminėti Tarptautinės darbo dienos. Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama spręsti Lietuvai būdingą dirbančių žmonių skurdo problemą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nestabilumas darbe, nežmoniški darbo krūviai ir netikrumas dėl ateities yra didelis įtampos šaltinis mūsų žmonėms. Daugelis priversti nerimauti, ar turės tą darbą, ar užteks pajamų, kaip reikės aprūpinti vaikus.

Kenčiančios mėnesinių skausmus Ispanijos moterys gali lengviau atsikvėpti – šalies valdžia įteisino „menstruacijų atostogas“, tad prasidėjus skausmams jos gali į darbą neiti net 3 dienas per mėnesį. Nors Lietuvos politikai apie tokį dalyką kol kas nė nesvarsto, tiek daugelis moterų, tiek medikai tikina, kad kai kurioms moterims laisvadieniai per mėnesines labai praverstų. Mat dažnai užėjus skausmui tenka ryti saujas vaistų, o kartais ir tai nepadeda.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“, pernai patyrusi 6,7 mln. eurų nuostolių, dividendų šiemet nemokės. Dėl to įmonės akcininkai nusprendė susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pernai įmonė taip pat dividendų nemokėjo. 2021 metais akcininkams išmokėta 7,538 mln. eurų dividendų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno.   Konsoliduoti grupės nuostoliai pernai siekė 5,9 mln. eurų.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, praėjusiais metais uždirbusi 12,6 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 3,17 mln. eurų dividendų, arba 26,5 cento akcijai. Tai bendrovės akcininkai nusprendė penktadienį susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.  Akcininkai iš viso paskirstė 39,1 mln. eurų pelno, iš kurio 35,9 mln. eurų perkelta į kitus metus.   2022 metais Vilkyškių pieninė išmokėjo 2,4 mln. eurų dividendų.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, pernai uždirbęs 143 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais, dėl griežtėjančių reikalavimų sektoriui dividendų už 2022 metus bankas nemokės.  Visą praėjusių metų pelną nuspręsta skirti banko plėtrai, ketvirtadienį pranešė „Swedbank.  Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas uždirbo 99 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu (24 mln.

Praėjusių metų „LinkedIn Talent Solutions“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonės prioretizuoja tokį darbą, kuris yra nesunkiai suderinamas su asmeniniu gyvenimu, suteikia lankstų grafiką ir perspektyvią karjerą. Dabar susirasti darbo vietą paprasta ir per „LinkedIn“ – programėlė tam pristatė net 5 naujas funkcijas, rašoma pranešime spaudai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, sako, kad naudojantis šiais nustatymais greičiau susirasite darbą ir išskirsite iš kitų kandidatų.

JAV integruotų mokėjimo sprendimų kompanija „Shift4“ plečia padalinį Vilniuje ir iki metų pabaigos padidinti darbuotojų skaičių iki 600. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Artėjant vasaros sezonui iš tiesų vis labiau tampa aktuali sezoninio darbo sutartis. Tokią darbo sutarties rūšį reglamentuoja Darbo kodekso 100 straipsnis, pagal kurį sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI). Sezoniniai darbai – tai darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra...

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad dviejuose Kauno apskrities daržovių ūkiuose nustatė 670 nelegaliai dirbančių asmenų, kurie dirbo su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais, nors pagal atliekamų darbų pobūdį turėjo sudaryti darbo sutartis. Skaičiuojama, kad dėl to nesumokėta apie 244 tūkst. eurų mokesčių.

Kaunietė kreipėsi į portalą „Kas vyksta Kaune“, nes po langais vis dar tvarkoma Vilniaus gatvė jai kelia klausimų. Anot moters, darbininkai nesaugo praeivių ir gyventojų turto, o grindinį plauna aukšto slėgio srove, kuri nešvarumus taško ant praeivių ir šalimais esančių namų sienų. Kita bėda – kylančios dulkės darbų metu, moteriai kilo klausimas, ar šios neaiškios dulkės nėra pavojingos gyventojų sveikatai.

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje,kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių.

Šiemet sausį-kovą Užimtumo tarnyba gavo 18 pranešimų apie planuojamus atleisti 828 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 12 pranešimų apie 732 darbuotojus. Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje. Kiekvienų metų balandžio 28-ąją yra minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena.

Kiekvienas darbuotojas, susitaręs su savo darbdaviu, pasinaudoja galimybe išeiti apmokamų atostogų. Tiesa, neatostogaujantys ir liekantys dirbti galiausiai turi pavaduoti savo kolegas, o tai pareikalauja ir didesnio krūvio.  Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais ir kokio dydžio priedai priklauso darbuotojams, kurie pavaduoja atostogaujančius kolegas.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsakė į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Šiaulių bankas 35 grupės darbuotojams perdavė 2,5 mln. vienetų banko akcijų. Opcionai penktadienį įgyvendinti už 2019 metų rezultatus. Perdavus akcijas bankas nuosavų akcijų neturi, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. Praėjusią savaitę kaip dalį metinio atlygio už 2022 metus 24 darbuotojams bankas suteikė opciono teisių 2027 metais gauti 1,056 mln. vienetų akcijų, o septyniems darbuotojams 2028-aisias – 644,8 tūkst. akcijų.

Jau netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, o Panevėžio rajono žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nerimauja, kas jų ūkiuose dirbs. Kaip ir kasmet ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu, nors minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo. Kvalifikuotus žemės ūkio darbuotojus ūkininkai saugo kaip savo akį, o kaip privilioti nekvalifikuotą darbo jėgą – lieka nemenkas iššūkis.

Šiaulių bankas 31 grupės darbuotojui perduos dar 1,7 mln. vienetų banko akcijų.  Kaip dalį metinio atlygio už 2022 metus 24 darbuotojams bankas suteikė opciono teisių 2027 metais gauti 1,056 mln. vienetų  akcijų , o septyniems darbuotojams 2028-aisias – 644,8 tūkst. akcijų. Bankas penktadienį taip pat patvirtino trečdalį už 2021, 2020 ir 2019 metų darbuotojų rezultatus suteiktų opcionų teisių: 2025 metais – 581,7 tūkst. akcijų, 2024 metais – 757,5 tūkst.

Aviacijos sektorius pandemijos laikotarpiu patyrė beprecedentį sulėtėjimą. Jis privertė daugybę specialistų išeiti į pensiją ar persikvalifikuoti. Dabar, kai gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, o skrydžių apimtys beveik pasiekė priešpandeminį lygį, atsirado milžiniškas kvalifikuotų aviacijos sektoriaus darbuotojų, galinčių prižiūrėti ir remontuoti lėktuvus, stygius.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Komfovent“ Kaišiadorių rajone planuoja investuoti 25 mln. eurų ir sukurti 302 naujas darbo vietas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrove pasirašė sutartį, kuria šiam projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, rašoma pranešime. „Svarbu, kad pasinaudojus žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams įgyvendinami projektai, kurie koncentruojasi ne tik aplink Vilnių, bet ir suteikia postūmį įvairioms Lietuvos apskritims.

Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė, kad per ateinančius metus panaikins 1 500 darbo vietų, dėl lėšų stygiaus siekdamas sumažinti šimtamilijonines išlaidas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC) teigė, kad dėl numatomo humanitarinės pagalbos biudžeto sumažėjimo per ateinančius dvejus metus bus priverstas gerokai apkarpyti išlaidas.

Dizainerės Ramunės Piekautaitės-Verslovės vadovaujama viršutinių moteriškų drabužių modeliavimo, siuvimo ir prekybos bendrovė „Mados aikštė“ atleidžia du trečdalius – 14 darbuotojų. Bendrovė apie tai Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Anot tarnybos, darbo neteks siuvėjos, siuvėjos–dekoratorės bei mezgėjos. Įmonė nurodė, kad atleidimo priežastys – struktūriniai pertvarkymai, darbuotojų mažinama darbdavio iniciatyva.  „Mados aikštė“ situacijos BNS nekomentavo.

Kėdainiuose statoma viena moderniausių dviračių gamyklų „Pon.Bike“ jau pradėjo direktoriaus paieškas. Siūlomas solidus 6–8 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas. Ieškomas vadovas turi būti baigęs bakalauro studijas, turėti įmonės vadovavimo patirties. Pageidautina, kad darbo patirtis būtų automobilių, metalų apdirbimo ar pan. sektoriuose. Reikalinga darbo su „Lean“ sistema patirtis.

Dar pernai Europos atstovai paskelbė veiksmų planą, kaip kiekvienas gyventojas galėtų ne tik sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ar dujų, bet taip pat ir sutaupyti. Europos Komisija (EK) su Tarptautine energetikos agentūra (TEA) pasidalijo kiek anksčiau pasidalijo planu, kaip būtų galima suduoti skaudų kirtį Rusijos ekonomikai.  Skaičuojama, kad jeigu kiekviena šeima laikytųsi naujų rekomendacijų, būtų galima sutaupyti daugiau kaip 450 eurų.

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney“ maždaug 7 tūkst. darbo vietų mažinimo trim etapais planą, apie kurį buvo paskelbta praėjusio mėnesio viduryje, pradės įgyvendinti šią savaitę. Apie tai bendrovės darbuotojams pranešė Bobas Igeris, jos valdymą perėmęs pernai. Įgyvendindama šį drastišką planą „Walt Disney“ tikisi išlaidas per metus sumažinti 5,5 mlrd. JAV dolerių.

Seimas nutraukė svarstymus, ar įpareigoti darbdavius atlyginti dalį darbuotojų išlaidų jiems ginčijantis Darbo ginčų komisijoje.    Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė. Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.

Statybų sektoriaus darbuotojai Lietuvoje vis dar išlieka itin paklausūs – šiuo metu įdarbinti būtų galima net keletą tūkstančių naujų darbuotojų, – teigia specialistai. Tačiau didelė tokių specialistų paklausa išlieka ir užsienyje, kur kai kuriems lietuviams tiek siūlomos darbo sąlygos, tiek darbo užmokestis atrodo patrauklesnis, rašoma pranešime spaudai.

Norvegijos kapitalo medinius karkasinius poilsio namelius gaminanti ir statanti Šiaulių įmonė „Massive Wood Construction“ atleidžia visus 40 darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie grupės darbuotojų atleidimą praėjusią savaitę pranešusi įmonė nurodė, kad darbo neteks 27 dailidės–statybininkai, taip pat krovikai ir vadybininkai. „Massive Wood Construction“ informavo, kad darbuotojus atleisti nuspręsta dėl mažėjančių gamybos ir statybos apimčių.

Privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ netiesiogiai valdoma metalo apdirbimo bendrovė „Fern Production“ dėl nutraukiamos veiklos Panevėžyje atleidžia visus 28 darbuotojus. „Fern Production“ Užimtumo tarnybai tarnybai nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl bendrovės valdybos sprendimo nuo gegužės nutraukti gamybą Panevėžyje. Apie atleidimą įspėti 28 darbuotojai. Daugiausiai – surinkėjų, operatorių ir suvirintojų.

Seimas leido nuo liepos skirti išmokas iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo palankesnėmis sąlygomis.   Už tokias Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 124 parlamentarai. Seimas nustatė ilgesnį darbuotojų, kurių darbdavys bankrutavo ir su jais neatsiskaitė, kreipimosi dėl išmokų laikotarpį.

Seimui ketvirtadienį priėmus naują Muziejų įstatymo redakciją patobulinta jų finansavimo tvarka, vadovų skyrimas, valdymas, įteisintas muziejaus emerito vardas nusipelniusiems darbuotojams. Už įstatymo priėmimą balsavo 116 parlamentarų, prieš buvo vienas, septyni susilaikė. „Kultūros ministerija nuolat sulaukdavo muziejų sektoriaus siūlymų keisti ankstesnį Muziejų įstatymą, kuris nuo 2003 metų iš esmės nebuvo peržiūrėtas.

Nyderlandų maisto pristatymo platforma „Just Eat Takeaway“ antradienį paskelbė planus panaikinti daugiau nei 1,7 tūkst. darbo vietų Didžiojoje Britanijoje, mažindama išlaidas dėl didžiulių metinių nuostolių. Pranešama, kad daugiausia bus atleista maisto išvežiotojų. Bendrovės padalinys JK „pertvarko ir supaprastina pristatymo operacijas, siekdamas nuolatinio tikslo – efektyvumo didinimo“, sakoma pranešime, kurį įmonė atsiuntė naujienų agentūrai AFP.

Šešios Lietuvos įmonės dėl įvairių priežasčių apie atleidimus įspėjo beveik 200 darbuotojų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Įmonės apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybą informavo vasario 24 – kovo 7 dienomis. Bendrovės privalo pranešti tarnybai, kai planuojamų atleisti žmonių skaičius yra ne mažesnis nei 10 proc. personalo.

Baltijos šalyse veikiantys SEB bankai šiemet ruošiasi įdarbinti daugiau nei 100 naujų produktų plėtros ir informacinių technologijų (IT) darbuotojų.  Naujos darbo vietos nesusietos su konkrečia vietove, antradienį pranešė bankas. „Naujos darbo vietos nėra nustatytos geografiškai, todėl laukiame kandidatų iš visos Lietuvos“, – pranešime sakė SEB Baltijos šalių Produktų plėtros ir technologijų centro vadovė Birutė Beniušytė.

JAV vasarį buvo sukurta daugiau darbo vietų, nei tikėtasi, nors ir mažiau nei ankstesnį mėnesį, parodė penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, reiškiantys, kad pinigų politikos formuotojai turės toliau stengtis atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką. Skaičiai taip pat parodė tam tikrą nedarbo lygio kilimą, leidžiantį pinigų politikos formuotojams lengviau atsikvėpti po sausį didėjusio darbuotojų skaičiaus. Visgi ekonomika išlieka labiau įkaitusi, nei tikėtasi.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbia apie naują keleivių salono įgulos įdarbinimo kampaniją. Įmonė teigia siekianti užtikrinti įvairovę ir kviečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir įgūdžių bei ragina kandidatuoti asmenis, kurie jau turi ilgalaikės darbo patirties kitose srityse, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendrovės atstovai nurodė, kad šiuo metu ieško net 100 naujų specialistų, kuriems tereikia vidurinio išsilavinimo – apmokymus organizuos pati įmonė.

Šalies žvalgybos institucijos susiduria su problemomis pritraukdamos naujus darbuotojus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Aš manau, jog ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omeny, ir kriminalinės žvalgybos subjektus, ir kitas institucijas, jos susiduria su tam tikromis, iš tikrųjų, rekrūtavimo problemomis“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Kasmet Lietuvoje iš gyventojų sukčiai išvilioja milijonus eurų. Kad neliktumėte be pinigų, specialistai įspėja nelipti ant to paties grėblio ir vardija rizikas, kas piktavaliams padeda pelnytis iš jūsų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, sukčiai iš gyventojų ir įmonių pernai išviliojo beveik 12 mln. eurų. Nors teisėsaugos ir kitoms institucijoms pavyko nukentėjusiems asmenims sugrąžinti apie 5 mln. eurų, didžioji dalis žmonių visgi prarado savo turtą.

Lietuvos medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ iki kovo pabaigos ketina atleist iki 30 darbuotojų – tai sudaro 1,7 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 1772 darbuotojai.  „Atsižvelgiant į tai, po konsultacijų su Darbo taryba šiandien darbuotojams pranešėme apie sprendimą neženkliai sumažinti pozicijų skaičių Vilniaus padalinyje, kad atitiktume dabartinius gamybos apimties poreikius“, – BNS komentavo bendrovė.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.