darbuotojai

Kauno kojinių ir pėdkelnių gamintoja „Skinija“ numato atleisti 29 darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl gamybos apimčių ir  pardavimų mažėjimo.  Iš numatomų atleisti darbuotojų septyni yra sulaukę senatvės pensijos. Pagal profesijas daugiausiai atleidžiama mezgėjų, rūšiuotojų, pakuotojų ir siuvėjų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 198 darbuotojai.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Užimtumo tarnyba sausį-rugsėjį gavo 60 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus – įmonės pranešė numatančios atleisti 4,8 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gautas 41 pranešimas apie 2,5 tūkst. dirbančiųjų. Vien rugsėjį septynios įmonės pranešė atleidžiančios 301 darbuotoją (prieš metus – keturios įmonės ir 187 darbuotojai), skelbia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, rugsėjį keturis pranešimus pateikė paslaugų įmonės, du – pramonės ir vieną – statybų įmonės.

Seimas antradienį ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, kitais metais didinti penkiais eurais iki 186 eurų.  „Teikiamo projekto tikslas – nustatyti, kad 2023 metais sutartas bazinis dydis pasieks 186 eurus, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu – 181 euru.

Bankrutuojanti vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo bendrovė „Santechnikos verslas“ atleidžia visus 26 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, daugiausia atleidžiama santechnikų – 14 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 19,6 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, pernai įmonės nuostolis siekė 73 tūkst. eurų, kai 2020 metais jis buvo 48,2 tūkst. eurų.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Danijos kapitalo Kauno komercinio transporto šaldytuvų gamintoja „Carlsen Baltic“ atleidžia 31 darbuotoją. Daugiausiai darbo neteks surinkėjai–montuotojai ir kiti darbuotojai, penktadienį BNS informavo Užimtumo tarnyba, kuriai įmonė pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą. „Carlsen Baltic“ nurodė, kad darbo sutartys nutraukiamos darbdavio iniciatyva bei šalių susitarimu. Bendrovėje iš viso dirba 91 darbuotojas, nurodė tarnyba.

Naujų darbo vietų kūrimo tempas Jungtinėse Valstijose rugsėjį, kaip ir tikėtasi, šiek tiek sulėtėjo, o nedarbo rodiklis grįžo į liepą fiksuotą lygį, parodė vyriausybės penktadienį paskelbti duomenys. Darbo departamentas pranešė, kad darbo vietų skaičius praėjusį mėnesį padidėjo 263 tūkst., o nedarbo lygis smuktelėjo 0,2 procentinio punkto iki 3,5 procento.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ savo sandėlių pajėgumams papildyti šventinio sezono metu pasamdys 150 tūkst. etatinių, ne visą darbo dieną dirbsiančių ir sezoninių darbuotojų. Ketvirtadienį paskelbtas pranešimas rodo, kad elektroninės prekybos milžinė laikosi ne tokio konservatyvaus požiūrio į šventinio sezono planavimą nei varžovė „Walmart,“ kuri praėjusį mėnesį paskelbė planus šiais metai pasamdyti papildomus 40 tūkst. darbuotojų Jungtinėse Valstijose, palyginti su 150 tūkst.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo kabinete pernai pavasarį buvo slapta palikta garsą įrašanti įranga, o nusikaltimo aplinkybes nagrinėja teismas. Į vadovo kabinetą pateko ir įrangą paliko tuometinis įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas, anksčiau vadovavęs įmonei. Praėjusių metų sausį susisiekimo ministras Marius Skuodis jį atleido iš šių pareigų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Vartojančiųjų alkoholiu darbo vietose per pastaruosius aštuonerius metus padaugėjo, bendras rūkančių darbuotojų skaičius sumažėjo, rodo antradienį konferencijoje pristatytas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tyrimas. Departamento komanda susistemino beveik dešimties tyrimų šioje srityje duomenis, kurie buvo atlikti nuo 2014 iki 2021 metų. Tyrimai buvo atliekami rengiant sociologines gyventojų apklausas.

Pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje ir infliacijos išvarginti lietuviai savo pyktį lieja ant paslaugų sektoriaus darbuotojų – restoranuose, degalinėse, skambučių centruose. Tą parodė verslininkų atlikta apklausa. Jos metu kas antras aptarnavimo sektoriaus darbuotojas nurodė susidūręs su netinkamu klientu elgesiu. O 40 proc. apklaustųjų nuo piktų klientų kenčia bent kartą per savaitę.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

„Sodros“ duomenimis šį birželį vyrai uždirbo vidutiniškai 1 869 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, arba 229 eurais daugiau nei moterys, kurių vidutinės darbo pajamos – 1 640 eurų, tai yra moterų darbo užmokestis siekė 87,7 proc. vyrų darbo užmokesčio, rašoma asociacijos „Lyderė“ pranešime spaudai. Jei įsivaizduotume laikrodį, kuris matuoja atlygį už moterų ir vyrų dirbtą laiką nuo 9:00 iki 17:00 val., tai jis parodytų, kad moterims atlyginimas mokamas tik iki 16 val. 01 min.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį 505 nariams balsavus už, 92 – prieš ir 44 susilaikius priėmė naują teisės aktą dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (ES), skelbiama EP tinklalapyje. Naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse užtikrintų deramą gyvenimo ir darbo sąlygų lygį, tuo tarpu pabrėžiama, kad bloko valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio.

Veiklą rugpjūtį po kelių mėnesių pertraukos atnaujinusi sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ gamybą vėl stabdys trečiadienį, rugsėjo 14 dieną, BNS informavo įmonės administratoriaus atstovas.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Vokietija sieks suteikti pilietybę užsieniečiams, kurie yra ypač gerai integruoti į šalies gyvenimą, vos per trejus metus, mėgindama užpildyti maždaug ketvirtadalio milijono darbuotojų spragą iki 2026 metų. Pagal planą, kurį trečiadienį pristatė Užimtumo ministerija, didžiausia Europos ekonomika taip pat siekia, kad darbuotojai būtų labiau suinterestuoti persikvalifikuoti arba įgyti tolesnį išsilavinimą.  Maždaug 80 mln.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus, kad dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimas socialines pasekmes, veiklą sustabdžiusios Jonavos azoto trąšų gamintojos „Achema“ savininkės „Achemos grupės“ pagrindinė akcininkė Lidija Lubienė teigia pasigendanti objektyvumo ir verslo palaikymo. „Gerbiame visas viešai išsakytas nuomones apie susidariusią padėtį „Achemos“ gamykloje.

Išsipūtusios dujų ir elektros kainos jau rašo nuosprendžius darbuotojams – jau yra įmonių, kurios žmones atleido ar netrukus atleis būtent dėl nepakeliamų energetikos sąskaitų. Ekonomistai neabejoja, kad tai – tik problemų pradžia, nedarbas Lietuvoje tikrai augs. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad darbuotojų negalima lengva ranka mėtyti į gatvę, darbdaviai esą turi jausti atsakomybę.

Pasitinkant rudens sezoną, nuo rugsėjo 5 dienos, pirmadienio, Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ trumpinamas parduotuvių darbo laikas – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val., rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas reaguojant į išaugusias elektros energijos kainas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse taikomas efektyvaus energijos vartojimo praktikas.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, rašoma pranešime spaudai.  PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.

Rusijos rekordiniai užimtumo rodikliai atskleidžia stebėtinai sėkmingą šalies atsiskyrimą nuo Vakarų. Greitas „McDonald‘s“ ir „Starbucks“ pakeitimas vietiniais prekių ženklais rodo, kad viskas vyksta kaip įprasta.

Jungtinėje Karalystėje tūkstančiai pašto darbuotojų penktadienį pradėjo streiką reikalaudami didesnio darbo užmokesčio stiprėjančios pragyvenimo išlaidų krizės fone.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada optimizuoti savo veiklą – naikinti kai kuriuos skyrius, atsisakyti dalies pastatų, atleisti kelias dešimtis darbuotojų, rašo naujienų portalas 15min.lt. Įstaigos vadovo Manto Staškevičiaus teigimu, tikslas – pakelti specialistams algas, nes jos vienos mažiausių valstybiniame sektoriuje. „Dalis teritorinių tarnybų turi per daug nereikalingo ploto. Čia vienas dalykas.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, jog pelningai pirmąjį pusmetį dirbusios didžiausios rajono darbdavės – azoto trąšų gamintojos „Achema“ stabdymas nėra netikėta naujiena. Gamykla, mero žiniomis, nedirbs mažiausiai tris mėnesius, todėl privalo „socialiai sąžiningai“ pasirūpinti darbuotojais. „Mes suprantame, kad prastovos bus ne kelių dienų – mano neoficialiomis žiniomis, yra kalbama apie terminą iki lapkričio 30 dienos–  tai yra bent trijų mėnesių prastova.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, verslas taupys, todėl įmonėse galimi darbuotojų atleidimai, mažėsiantys atlyginimai, sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. „Įmonės savo kaštus stebi. Tikėtina, kad įmonės atleidinės žmones, kad mažės atlyginimai. Neigiamo poveikio tikrai sulauksime“, – penktadienį lrt radijui sakė R. Skyrienė.  Trečiadienį 18–19 val. visose Baltijos šalyse elektra biržoje siekė rekordinę kainą – 4 tūkst.

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Pagal pelningumą tarp didžiųjų prekybos centrų valdytojų pirmauja Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“, kurių praėjusių metų grynojo pelno marža buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 4,8 proc., pranešė portalas vz.lt. Trečiąją vietą pagal šį rodiklį užima „Norfos mažmena“ (2,5 proc.), ketvirta ir penkta pagal pelningumą – Vokietijos grupei „Rewe“ priklausanti „Palink“, kuri valdo „Iki“ tinklą (1,2 proc.) ir Švedijos „ICA Gruppen“, valdantis „Rimi“ (1 proc.

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių vertė šį pusmetį siekia 9,5 mln. eurų, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta stebėsenos ataskaita. Pasak jos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai verslui padėjo sutaupyti 5,8 mln. eurų, Aplinkos ministerijos – 3,4 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 212,6 tūkst. eurų, Lietuvos geologijos tarnybos – 194,3 tūkst. eurų.

Viešojo maitinimo sektoriuje, įskaitant pajūrio kurortus, šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota 200 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių šalyje, įskaitant pajūrio kurortus, kitas poilsiautojų lankomas vietoves, šiemet sausį – liepą patikrinimų metu nustatyta apie 370 įvairių mokestinių pažeidimų. Jų metu nustatyta, kad įmonės į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst.

Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant galimą trijų užsienio piliečių išnaudojimą Šventosios atrakcionuose, liudytojai teigia, kad purvini, nesikirpę ir tarsi benamiai atrodę darbuotojai buvo įbauginti, neturėjo dokumentų, gyveno užrakinti vagonėlyje bei prašė pagalbos pabėgti. Bylos duomenimis, tris užsieniečius darbuotojus Šventosios atrakcionų parke galėjo išnaudoti čekų šeima – vyras, žmona ir jų sūnus.

Dirbantiems tėvams kasdien tenka susidoroti su atsakomybėmis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Derinant šeimą ir karjerą itin svarbu jausti palaikymą iš aplinkos, o ypač – darbdavio. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ investuoja į darbuotojų šeimų gerovę ir įvairioms papildomoms naudoms vaikus auginantiems darbuotojams per metus skiria beveik ketvirtį milijono eurų. „Vaikų auginimas netrukdo sėkmingos karjeros kūrimui. Tai yra įrodęs ne vienas mūsų komandos narys.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Įmonės praneša mažinančios gamybą, kai kurios apskritai skelbia bankrotus, tad auga atleidžiamų darbuotojų skaičius. Tuo metu kitos įmonės skundžiasi, kad trūksta norinčių dirbti. Pramonės įmonės neranda žmonių, kurie sutiktų dirbti ne iš namų, pamainomis ir už 750 eurų į rankas.  Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius 44 įmonės pranešė apie atleidžiamas grupes darbuotojų. Jos ketina atleisti 4,2 tūkst. darbuotojų.

Į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržytoą ir laikinojo administratoriaus prižiūrimą Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“ šią savaitę iš prastovų grįžta 97 darbuotojai, dar daugiau jų grįš kitą savaitę, BNS patvirtino įmonės atstovas. Šią savaitę grįžtantys darbuotojai atliks planinius įrangos remonto darbus, sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius. „Produkcijos gamybos atnaujinimo procesas vyksta, kaip ir buvo suplanuota.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.