darbo pasiūlymai

Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst.  Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai. Dar 12,2 tūkst. užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybę, praneša Užimtumo tarnyba. Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje.

Vakarų medienos grupė (VMG) Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo, baldų gamyklose ir pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot VMG grupės Personalo direktorės Raimondos Mačiulskienės, sparčiai vystoma, reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvai kurianti pramonės infrastruktūra Akmenės LEZ ir pajūrio zonoje toliau augins specialistų poreikį.

Šiais laikais sukčiams gauti jūsų kontaktinius duomenis nėra taip ir sunku. Gyventojus dažnai pasiekia įvairūs keisti pranešimai tiek SMS, tiek el. laiškų pavidalu. Vis tik ne visada iškart prašoma kažkokių duomenų ar atsiunčiamos nuorodos, o tai gali suklaidinti – mat kam sukčiams tiesiog siūlyti darbą? Vienas asmuo, paskambinęs Užimtumo tarnybai, netrukus gavo pranešimą apie darbo atranką užsienio kalba.

Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo – dar iki 2025 m. tik informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų, atskleidė daugiau nei 120-ies IRT sektoriaus darbdavių tyrimas.

Po vidurvasario štilio darbo rinkoje rugpjūtį suintensyvėjo darbuotojų paieška, daugiau sugrįžo į darbo rinką, traukėsi darbo ieškančių žmonių skaičius, praneša Užimtumo tarnyba.  Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginus su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių. Darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst. Aštuoniolikoje savivaldybių darbo skelbimų buvo daugiausiai nuo metų pradžios, rašoma pranešime spaudai.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad vasarą sumažėjo darbo skelbimų. Tačiau šiuo metu darbo ieškančius žmones jie ramina. Esą rudenį darbo pasiūlymų daugės, o atlyginimai toliau kils. „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo. „Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst.

Jeigu anksčiau lietuviai darbo dairydavosi užsienyje, dabar ten vyksta rečiau. Pasak darbo paieškos specialistų, šiuo metu ir Lietuvoje galima nemažai uždirbti, o užsienyje brangesnis pragyvenimas. Todėl lietuviai atsargiau vertina savo galimybes dirbti užsienyje. Be to, daugelis darbdavių reikalauja anglų kalbos žinių ir darbo patirties. „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad susidomėjimas darbo pasiūlymais užsienyje yra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją.

Lietuvos startuolių įmonės skaičiuoja, kad turi kelis šimtus laisvų darbo vietų. Darbuotojams jos siūlo ne tik 3,5 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus, bet ir keliones į užsienį, sporto trenerius, įmonės gydytojus ar psichologus. Tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams irgi nemaži, jie turi turėti tarptautinės patirties, mokėti užsienio kalbas. Svarbios ir darbuotojų asmeninės savybės.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir birželį siekė 5,8 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,4 proc. – 1,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos poreikis nuosaikesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose. Visgi darbdaviai pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje  įregistravo  5,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – dešimtadaliu (9,4 proc.) daugiau nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiaulių apskrityje jų daugiausiai – beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) visų darbo skelbimų, praneša Užimtumo tarnyba.

Yra kelios auksinės taisyklės, kurių reikia laikytis ieškant naujo darbo: pirmiausia patikrinkite, ar jūsų gyvenimo aprašyme nėra rašybos klaidų, motyvaciniame laiške kreipkitės į teisingą įmonę ir į visus pokalbius ateikite laiku. Tačiau kai kurios klaidos nėra tokios akivaizdžios ir jų išvengti sunkiau, bet jos gali lemti, ar gausite darbo pasiūlymo, ar jūsų paraiška bus atmesta, rašo portalas CNBC.

Daugeliui skrydis lėktuvu asocijuojasi su įdomiomis kelionėmis po užsienį ir nuotykiais. Ne vienas žavisi pasitempusiais ir besišypsančiais orlaivių įgulų nariais. Jeigu kada svajojote atsidurti jų vietoje, dabar tam gali būti puiki proga. Tiesa, jūs ne tik turėtumėte būti pilnamečiai ir atitikti minimalius ūgio reikalavimus. Atsisakyti svajonės tapti orlaivio įgulos dalimi galima ir dėl ne vietoje esančios tatuiruotės.

Sausį darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 38,5 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos sistemoje, o daugiausia pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, skelbia tarnyba. Jos duomenimis, daugiausia pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (18 proc.) transporto ir saugojimo (17,5 proc.), administracinės ir aptarnavimo (16,4 proc.), prekybos (14,4 proc.), statybos (12,8 proc.) įmonės.  Beveik pusė (46,5 proc.

Prieš pandemiją ir jai įsibėgėjus buvo stebima tendencija, kad daugiau lietuvių grįždavo namo, nei išvykdavo darbuotis svetur. Tačiau atlaisvinus ribojimus, situacija pasikeitė. Vis daugiau tautiečių palieka šalį dėl darbo svetur. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelerius metus gerokai išaugo ir dabar viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau taip pat pastebimai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl to nenuostabu, kad 2–3 kartus didesniu atlyginimas užsienyje vilioja lietuvius.

Vis dažniau verslo atstovai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena opiausių problemų Lietuvoje tampa darbuotojų trūkumas. Net sparčiai didėjant atlyginimams, sunku surasti, kas galėtų užimti vieną ar kitą laisvą vietą. Pasigirsta nuomonių, kad valstybės parama pandemijos metu darbuotojams padarė meškos paslaugą. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Internetinė parduotuvė „Barbora“ praneša keičianti naujokų atlygio politiką bandomuoju laikotarpiu prekių surinkėjams ir kurjeriams. Naujokams sudarys tokias pat galimybes užsidirbti kaip ir dirbantiems ilgesnį laiką – taikys vienodą bazinį atlyginimą nuo pirmųjų darbo dienų, informuoja bendrovė. Šiuo metu įmonė ieško apie 200 kurjerių ir prekių surinkėjų – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Vieni darbą keičia gerai apgalvoję, ką veiks po to, kiti tai daro labiau impulsyviai. Specialistai pastebi, kad metuose išryškėja keli laikotarpiai, kai ieškančių naujos darbovietės padaugėja, o taip pat tuo metu ir darbdaviai iškelia daugiau laisvų pozicijų nei paprastai. Šiuo metu fiksuojamas rekordinis skaičius laisvų darbo vietų. Vis dėlto sėkmingos darbo paieškos priklauso ne tik nuo plataus jų pasirinkimo.

Lietuvos darbo rinkoje toliau didėjantis darbuotojų deficitas skatina darbdavius ieškoti alternatyvų. Šią vasarą fiksuojama itin daug pasiūlymų besimokančiam jaunimui, praneša Užimtumo tarnyba.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6,3 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,8 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – 0,9 tūkst. – jų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 0,2 tūkst., statyboje – 0,1 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Labiausiai  – 0,6 tūkst.

Praėjusią savaitę 1,1 tūkst. šalies darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu mažiau nei balandžio 26 – gegužės 3 dienomis. Tačiau pastebima, jog darbo rinka atsiveria vasaros sezonui. Iš viso karantino metu šalies darbdaviai pateikė 17,5 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė tarnyba.

Karantinas įmones paveikė nevienodai. Dalis jų patiria sunkumų, todėl stabdo veiklą ir darbuotojus išleidžia į prastovas, o kitos plečiasi ir pildo darbuotojų gretas. Ieškoti ir priimti darbuotojus netrukdo netgi karantino apribojimai. Privati verslumo ir socialinių inovacijų skatinimo organizacija „Hub Vilnius“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė 28 įmonių sąrašą, kurios siūlo daugiau negu 150 darbo vietų. Dalis įmonių siūlo darbą nuotoliniu būdu. Įmonių spektras platus.

Lietuvoje pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje buvo 19,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 4,9 proc., arba 1 tūkst. darbo vietų mažiau nei praėjusių metų kovo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų kovo pabaigoje, palyginti su 2018-ųjų pabaiga – padaugėjo 19,3 proc., arba 3,1 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo statyboje ir prekyboje – po 0,7 tūkst., taip pat pramonėje – 0,5 tūkstančio.

Nedarbas Lietuvoje šių metų gegužės pradžioje buvo 7,9 proc. - 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir tiek pat mažiau nei prieš metus, pranešė Lietuvo darbo birža (LDB). Balandį augo darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo įmonėse bei prekyboje. Darbdaviams ruošiantis vasaros sezonui, laikiniems darbams jie ieškojo daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų, teigiama LDB pranešime. LDB duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo 141,2 tūkst.

Projektas „Atrask save“ stiprina jėgas ir visoje šalyje ieško psichologijos, teisės ir informatikos specialistų. Norite prisidėti prie efektyvesnės jaunimo integracijos į darbo rinką – tapkite mūsų komandos nariu! Turite psichologijos magistro laipsnį ir vienerių metų darbo patirtį? Psichologas ieškomas: Šilutėje Skuode Alytuje Druskininkuose Lazdijuose Varėnoje Šakiuose Vilkaviškyje Panevėžyje Utenoje Zarasuose Molėtuose Anykščiuose Šiauliuose Akmenėje Joniškyje Kelmėje Pakruojyje Radviliškyje ...

Žirmūnuose esančios „Rimi Hypermarket“ aikštelėje – „Lidl“ darbo pasiūlymai. Marketingo ir vadybos specialisto nuomone, tai neatsitiktinė klaida, o gerai apgalvota strategija. „Tikrai nemanau, kad šiais laikais didelės įmonės darytų tokias klaidas: bet kur, bet kas, bet kaip, paprastai nebūna. Yra labai gerai apgalvotos strategijos, kur tikslinės auditorijos gali burtis ir vaikščioti.

Šiaulių teritorinėje darbo biržoje per rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota daugiau darbo pasiūlymų nei bedarbių. Iki rugsėjo 1-osios įregistruota daugiau nei 15 tūkst. bedarbių, penktadaliu mažiau nei prieš metus. Registruoti bedarbiai sudarė 8,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausiai bedarbystė fiksuota Kelmės r. (14,2 proc.) ir Akmenės r. (13,5 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių Šiaulių m. (5,9 proc.) ir Šiaulių r. (8,2 proc.) savivaldybėse.

Darbo ieškančių studentų ir absolventų akys vis labiau krypsta į universitetuose rengiamas karjeros dienas bei čia įsikūrusius karjeros centrus. Pastarieji taip pat tvirtina kasdien sulaukiantys vis daugiau darbdavių pasiūlymų. Neatsiliekame nuo pasaulio Pasak Lietuvos socialinių tyrimo centro profesoriaus Boguslavo Gruževskio, šiuo metu šalyje susidariusi paradoksali situacija.

Darbo rinkoje nuolat kartojasi situacija, kad darbdaviai labiausiai ieško tokių specialistų, kurių visuomet trūksta. Šių metų darbo pasiūlos ir paklausos statistika rodo, kokių darbuotojų trūksta, kokius surasti lengviausia ir kokiomis sritimis labiausiai domisi vyrai ir moterys.

Darbo biržos duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje įregistruota 200,7 tūkst. bedarbių - 10 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Rugsėjo 28 - spalio 4 dienomis teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 8,3 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, 3,2 tūkst. pasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausia iš jų - 44,9 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus, 32,4 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,6 proc.

Aukštosios mokyklos suteikia įvairių sričių teorinių žinių. Siekdamas, kad studentai įgytų praktikos, dažnas universitetas ar kolegija kaip atskirą mokymosi dalyką įtraukia praktiką pasirinktoje darbo vietoje. Studentai ne visada supranta to reikšmę, tačiau praktinis teorinių žinių pritaikymas yra vienas kertinių aukštojo mokslo aspektų. Praktika jaunuoliams dažnai kelia baimių – nežinoma, ko tikėtis, ar sugebės pateisinti darbdavių lūkesčius.

Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 4,5 tūkst. bedarbių, dar 4 tūkst. dalyvaus laikino užimtumo rėmimo priemonėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai įregistravo 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų.

Gegužę darbdaviai įregistravo 24,4 tūkst. laisvų darbo vietų – 10,7 proc. daugiau nei balandį, informuoja Lietuvos darbo birža. Praėjusį mėnesį daugiausiai darbo pasiūlymų buvo iš paslaugų sektoriaus, pardavėjams, virėjams, pardavimų vadybininkams, padavėjams. Kaip ir balandį, tarp paklausiausių profesijų išlieka sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, dažytojai ir statybininkai.

Trečdalis Lietuvos gyventojų nesikeltų gyventi į kitą vietą šalyje dėl naujo darbo, nors beveik pusė yra nepatenkinti dabartiniu darbu arba jo neturi. Tuo tarpu išvykti dirbti į užsienį yra pasiryžę 95,5 proc. žmonių.Praėjusių metų pabaigoje tokių buvo 76,1 proc. Šis skaičius auga ir artėja prie absoliučios daugumos, nepaisant šalyje jaučiamos atlyginimų stabilizacijos. Minėtus duomenis atskleidė personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa.

Jūs esate įdarbintas. Esate apkrautas niekada nesibaigiančiomis užduotimis. Nieko keisto, jog visuomet esate išsekęs, pavargęs, o idėja apie jus tenkinantį darbo ir laisvalaikio suderinimą dažniausiai atrodo kaip nepasiekiamas miražas. Be abejo, jūs net nesitikite algos padidinimo. Vargu ar sulauksite ir pasiūlymo užimti aukštesnes pareigas. Kita vertus, darbo turite tiek, jog dirbate bent jau už pusantro žmogaus.

Bedarbių mokytojų yra 15 proc. mažiau nei pernai, tačiau ne visi įsidarbinusieji ir toliau kremta pedagogo duoną. Tokius duomenis artėjant rusėjo 1-ajai surinko Lietuvos darbo biržos specialistai. „Atsižvelgdama į sumažėjusią pedagogų paklausą darbo rinkoje, Lietuvos darbo birža bedarbiams mokytojams su aukštuoju išsilavinimu skyrė didelį dėmesį, jiems pasiūlydama įgyti naujų kompetencijų.

Darbo neturintieji arba norintieji jį keisti gali atsikvėpti – šiuo metu darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų ir jiems siūlo ne blogesnes nei metų pradžioje sąlygas. Kandidatui tereikia įveikti  kitų kandidatų konkurenciją ir pasirinkti darbo sritį, kuri jam asmeniškai tinkamiausia, kad galėtų siekti geriausių rezultatų. Darbo paieškos portalo „CVbankas.

Šiemet liepą, skirtingai nei pernai tą patį mėnesį, išaugęs absolventų skaičius nelėmė spartesnio nedarbo augimo. Pernai per liepą nedarbas augo 0,3 proc., o šiemet - tik 0,1 proc. punktu. Per mėnesį teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 25,3 tūkst. asmenų, iš jų 11,2 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 25 metų. Tarp jaunųjų bedarbių buvo 7,8 tūkst. aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų, kurių daugumą - 56 proc. - sudaro merginos.

Jau ne vieną mėnesį viešai kalbama apie darbo jėgos trūkumą transporto sektoriuje. Daugiausia darbo pasiūlymų pastaruoju metu sulaukia tarptautiniuose reisuose dirbantys vairuotojai. Nors gabenimų įkainiai jau bemaž tris mėnesius kaip sumažėję apie 30 proc., kroviniai vis tiek intensyviai juda, todėl darbdaviai savo įmonėse norėtų turėti keliais, o kai kurie net keliasdešimčia vairuotojų daugiau. Dauguma verslo sektorių nesusiduria su problemomis, kuomet trūksta tinkamų darbuotojų.

Šalies vadovams atkakliai besiderant dėl vargano šimto litų priedo prie skurdžios algos, pragyventi gimtinėje neišgalintys tautiečiai visokiais būdais veržiasi į užsienius. Tik dažnam išsvajotos kelionės baigiasi liūdnai – jie lieka be pinigų ir be darbo. Skurdaus gyvenimo nukamuoti, dirbti ir užsidirbti trokštantys žmonės kartais – greičiausiai iš nevilties, – tampa tokie patiklūs, kad net visiškai nepažįstamiems darbo žadėtojams atiduoda paskutinius litus.

Kai kurie lietuviai, ieškodami darbo, neatmeta ir darbo užsienyje pasiūlymų. Pasitaiko ir tokių darbo ieškančiųjų, kuriuos domina darbas tik užsienio šalyse. Kokių darbo pasiūlymų pateikia darbdaviai užsieniečiai, kad suvilioja išvykti dirbti į svetimą šalį? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt skelbimuose apie užsienyje siūlomus darbus matyti, kad darbdaviai pirmiausia nori įtikinti, kad siūlomas darbas – rimtas pasiūlymas.

Darbo ieškantieji, nesuradę darbo per tam tikrą laiką arba nusivylę siūlomomis darbo sąlygomis, kartais ryžtasi spjauti į viską, palikti artimuosius, gimtąją šalį ir išvykti laimės ieškoti svetur. Kokios šalys labiausiai vilioja lietuvius, kokie darbai jiems siūlomi užsienyje? Darbo paieškos portale CVbankas.

Teoriškai, sunku įsivaizduoti bet kokią kitą geresnę internetinę paslaugą nei standartinę  „reikalingi darbuotojai“ skelbimų lentą. Tai padeda žmonėms surasti darbą, pateisinantį  jo/jos  galimybes, o darbdaviams - lengviau rasti žmones, kurie geba naudotis jų veiklos sričių objektais (tam tikrais įrengimais, mechanizmais ar paprasčiausia paslaugų atlikimo metodika) taip, kad patenkintų atskirų firmų bei viso pasaulio vartotojų poreikį.

Kauno teritorinė darbo birža kovo mėnesį laisvų darbo vietų registravo daugiau nei vasarį bei fiksavo 0,5 proc. sumažėjusį nedarbą biržos aptarnaujamose savivaldybėse. Pasak biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, balandžio 1 d. teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 53,09 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 12,3 proc. visų darbingo amžiaus regiono gyventojų.

Per du mėnesius, sausį ir vasarį, buvo pateikta 70 tūkst. darbo pasiūlymų, o 50 tūkst. pasiūlymų atsisakyta. Tokią statistiką kalbėdamas apie pokyčių socialinėje sistemoje svarbą pateikė Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Tai yra ar įgūdžių problema, ar kažkokios kitos struktūrinės priežastys lemia, kad žmonės atsisako šitų darbo pasiūlymų.

Lietuvoje pradeda veikti speciali darbo pasiūlymų ir paieškos sistema „Vairuotojas.eu“. Sparčiai atsigaunant transporto sektoriui ir trūkstant specialistų tikimasi, kad naujoji sistema padės įmonėms lengviau susirasti darbuotojų bei į transporto sektorių grąžins kvalifikuotus profesionalus.

Darbo paieška aktuali visuomet: vieni ieško, norėdami apskritai turėti darbą, kiti nori keisti jau turimą, todėl žvalgosi naujų darbo pasiūlymų. Išanalizavus darbo pasiūlymų statistiką, pateikiama, kokios srities darbuotojai šiuo metu turi daugiausia galimybių įsidarbinti ir kokios – mažiausiai. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt skelbimų statistika rodo, kad šiuo metu Vilniuje, kaip ir prieš pusmetį, daugiausia ieškoma pardavimų ir prekybos specialistų.

Kokiais būdais darbo neturintieji ieško darbo? Kaip rasti darbą yra daugiausia galimybių? Ar ilgai vartotojai darbo neturi? Ar randa darbo pasiūlymų, o juos radę siūlo savo kandidatūrą darbdaviams? Darbo ieško dirbantieji ir darbo neturintieji Šiuo metu darbo paieškos aktualios tiek dirbantiesiems, tiek darbo neturintiesiems: CVbankas.lt atlikto tyrimo statistika rodo, kad 91 proc.