darbo kodeksas

Donatas Brimeris, Žinios.lt Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis įstrigo derybose dėl naujo darbo kodekso ir socialinių garantijų mažinimo. Profsąjungos pakeitimams toliau priešinasi, tad nusileisdami darbdaviai vis garsiau žada papildomas įmokas į bedarbių pašalpų fondą. Ar bus mažinamos išeitinės pašalpos, paliekama spręsti politikams, o šie sprendimų irgi kratosi, mat artėja Seimo rinkimai.

 Advokatai prognozuoja, kad naujasis Darbo kodeksas, jei bus pataisytas taip, kaip planuojama, skatins teisinius ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Verslo tarpusavio bylų kasmet mažėjant, gyventojai dėl įmonių skundžiasi vis dažniau. Pernai, palyginti su užpernai, tokių bylų skaičius išaugo 7 proc. Dažniausi skundai – dėl kokybės, atsiskaitymų. Tiesa, darbuotojų bylinėjimosi su darbdaviais skaičius išlieka panašus – pernai Darbo ginčų komisija gavo daugiau nei 5 tūkst.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Artūras Anužis, Žinios.lt Vyriausybė toliau bando įtikinti visuomenę ir Prezidentūrą, kad naujasis darbo kodeksas padės kelti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą. Tam mesta dar viena korta – autoritetingų verslininkų ir vadovų įtikinėjimai. Dešimt metų kasininkėm prekybos centruose išdirbusios moterys šiuo metu turi teisę ilgiau atostogauti. O jei kartais jas darbdavys sugalvotų pakeisti jaunesniais darbuotojais, kaip kompensaciją jos gautų daugiau nei pusės metų atlyginimą.

Vyriausybė turėtų pritarti Garantinio fondo kompensacijoms atleistiems darbuotojams, jeigu tokį mechanizmą patvirtintų Trišalė taryba, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, išmokant išeitines kompensacijas darbdaviai apeina dabar galiojantį Darbo kodeksą ir fondas galėtų padėti spręsti problemą. „Jeigu Trišalė taryba pritars, tikrai aš pritarčiau.

Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

 Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

Žinių radijas Darbo grupei, kuri, kaip teigiama, susideda iš mokslininkų, siūlant pertvarkyti Darbo kodeksą dėl ko esą padidės užimtumas ir kils atlyginimai, Maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad pačio Darbo kodekso pakeitimo projekto viešumoje dar nėra, todėl labai sunku suprasti, ar juo yra primetama politinė valia, ar tai yra derybos tarp socialinių partnerių. „Dabar mes kapstome razinas iš pyrago.

 Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas griežtai laikantis darbo sutartyje numatytų terminų. Darbo kodekse numatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – vieną kartą per mėnesį. Jei šių reikalavimų darbdavys nesilaiko, darbuotojui už uždelstą atsiskaitymo laiką turi būti mokami delspinigiai.

Albinas Čaplikas Gerumo niekada nebus per daug, meilės niekada nebus per daug, dėmesio niekada nebus per daug, juoko niekada nebus per daug, vyrams – automobilių ir meškerių, o moterims – suknelių ir papuošalų, ir apskritai, daug ko niekada nebus per daug. Bet pabandykite geroje kompanijoje pasakyti, kad darbo niekada nebus per daug, ir jus nutildys, liksite nesuprastas, mintyse išjuoktas, geriausiu atveju būsite palaikytas darbomanu.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo kodekso 180 straipsnio pataisas (projektas Nr. XIIP-820(2), nustatydamas, kad per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Liberalas Gintaras Steponavičius siūlo užtikrinti geresnes galimybes jaunimui susirasti darbą. Šiandien Seime įregistruotos Darbo kodekso pataisos, įtvirtinančios lankstesnę ir jauniems žmonėms palankesnę darbo aplinką. Atsižvelgiant į įstatymo projektą, darbo sutartį būtų leidžiama nutraukti ir tokiu atveju, kai darbuotojui sukanka 65 metai. Priėmus pataisas, jauniems specialistams atsirastų daugiau galimybių įsidarbinti švietimo, kultūros ir kitose srityse.

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Eduardas Šablinskas vėl įregistravo Darbo kodekso įstatymo 162 straipsnio pataisą, kuria gruodžio 31 d. būtų paskelbta šventine diena. Kartą dėl to balsavęs Seimas grąžino projektą tobulinti. „Patobulinau tiek, kad dar pridėjau paaiškinimus ir palyginimus, kaip yra visoje Europos Sąjungoje.

Šiaulių universiteto (ŠU) darbuotojai, išeidami kasmetinių atostogų, negauna atostoginių, nors tai ir Darbo kodekso pažeidimas. Tačiau atostoginius iš karto sau nusprendė išsimokėti vyriausioji finansininkė. Universiteto profsąjungos pirmininkė, turinti ginti darbuotojų interesus, iš valdžios sulaukė dovanėlės. Pinigų „neprispausdino“ „Išeidami atostogų negauname atostoginių. Vėluoja ir atlyginimai.

Socialdemokratų Vyriausybė tęsia Konservatorių pradėtą darbo kodekso liberalizavimą, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso atskirų straipsnių pakeitimus visiškai nederinusi su socialiniais partneriais. Vienu iš jų siūloma maksimalią darbo pamainos trukmę trumpinti nuo 24 val. iki 16 val. per parą.

 Šiandien save atrandame moderniame pasaulyje, kuris itin skiriasi nuo to, kuriame gyvenome prieš 50, 20 ar net 10 metų. Globalūs ekonominiai procesai ir technologijų kaita pakeitė ne tik mūsų ekonomikos veidą, tačiau ir mūsų darbą ar net asmeninį gyvenimą. Tapome mobilūs visomis prasmėmis: idėjomis, patirtimis ar tiesiog informacija mainomasi akimirksniu, o politiniai ir ekonominiai integracijos procesai atvėrė kelius žmonių fizinei migracijai.

Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena. Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas. Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz.

Darbo kodekso liberalizavimo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė Seimui nesutarusi su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kol kas atgulė į stalčius. Tačiau parlamente svarstomos Seimo narių grupės pateiktos Darbo kodekso pataisos, kurioms tada Trišalė taryba yra pritarusi, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Seimas svarsto darbo kodekso pataisas, kurių iki šiol šiame įstatyme nebuvo.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį darbo ginčų sprendimą steigiamas privalomas ikiteisminis organas - Darbo ginčų komisijos. Šios komisijos bus steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, bus sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto.

Artėjant mokslo metų pradžios šventei ne vienam tėvui ar motinai, planuojančiam pamatyti, kaip jo atžala žengia per mokyklos slenkstį, tenka šį klausimą aptarti su darbdaviu, nuo kurio geranoriškumo priklausys, ar ši diena virs šeimos švente.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad rugsėjo 1 dienos šventė šiais metais oficialiai bus švenčiama rugsėjo 3 dieną, pirmadienį. Tėvai informaciją, kelintą valandą mokykloje vyks šventinis renginys, galės rasti ugdymo įstaigų tinklalapiuose, skelbimų lentose arba paskambinę į mokyklą nuo rugpjūčio 24 dienos.

Nuo trečiadienio minimali mėnesio alga (MMA) didės 50-čia litų ir bus 850 litų. Tai birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino Vyriausybė. Kartu nustatytas ir 5,15 lito minimalusis valandinis atlygis. Didėjant MMA bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 litų palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkst.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriuose nustatoma, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys turės pranešti „Sodrai“ apie asmens darbo  pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Seimas, nepaisydamas aršaus ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus pasipriešinimo, pakeitė Darbo kodeksą ir nustatė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA), nesusitarus Trišalei tarybai, gali nustatyti pats. Projektui pritarė 76, prieš buvo 10, susilaikė 20 parlamentarų.

Vyriausybės sumanymai dar šioje Seimo sesijoje pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir liberalizuoti darbo santykius piktina profesines sąjungas. „Ne visoms Vyriausybės teikiamoms pataisoms pritarė Trišalė taryba, kurią sudaro valdžios institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, todėl tai profesinėms sąjungoms nepriimtina“, – sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Šią savaitę Vyriausybė skubiai teikia Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma galimybę prailginti darbo savaitę nuo 48 iki 78 valandų, sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, panaikinti garantijas, susijusias su labiau pažeidžiamų žmonių grupių (kaip neįgaliųjų) atleidimu, sumažinti išeitines išmokas ir apmokėjimą už viršvalandžius bei kt.

Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus.

Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją. (Papildyta 16:44 val.

Šiandien socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas sudavė kritikos smūgį Andriaus Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei dėl neįgyvendintų pažadų sukurti daugiau darbo vietų ir mažinti nedarbą. „Rekordinis bedarbių skaičius sumažėjo dėl išvykimo, o ne todėl, kad buvo priimti žingsniai, kad jis sumažėtų“, – konstatavo A. Sysas.

Prie Vyriausybės rūmų trečiadienį piketavę profesinių sąjungų atstovai reiškė savo nepritarimą Darbo kodekso liberalizavimo projektui, kurį Seimui žada teikti Vyriausybė. Anot jų, Vyriausybė nesistengia kurti naujų darbo vietų, nors sričių, kuriose galėtų, tikrai yra, ignoruoja socialinių partnerių nuomonę, o naujasis Darbo kodeksas įteisins vergovę.

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio teigimu, darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius, o būtinos permainos nuolat stringa, rašo „Lietuvos žinios“. Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra.

Padirbėti vasaros atostogų metu pavyks ne visiems paaugliams. Artėjant vasarai daugelis moksleivių norėtų papildyti savo kišenes pačių uždirbtais pinigais. Tačiau sezoninio darbo paieškų rezultatai Panevėžyje labai menki. Darbdaviai nepilnamečių darbuotojų atsižada iš tolo. Jaunimo įdarbinimo specialistai sako, kad daugeliui darbdavių koją kiša ir Darbo kodeksas, kuriame reikalaujama lengvesnių ir paprastesnių darbo sąlygų dirbti panorusiems moksleiviams.

Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje  svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas. Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlomus Darbo kodekso pakeitimus vadina „kosmetiniais“ ir abejoja, kad visoms pusėms pavyks rasti sutarimą. Jo vertinimu, šioje situacijoje visiems trūksta praktikos. Tokią poziciją jis išsakė po Trišalės tarybos posėdžio, vykstančio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriame dalyvauja profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą. „Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.

Penktadienį prieštaraudamos Vyriausybės siūlomam darbo santykių liberalizavimui bei tam, kad mainais už lankstesnius darbo santykius valdžia žada netolimoje ateityje dar 50 litų ( iki 850 litų nuo šių metų liepos ir iki 900 – nuo kitų metų sausio) kilstelėti minimalią mėnesinę algą (MMA), profesinės sąjungos pradėjo tęstines protesto akcijas. „Mes sutarėme su verslu, kad minimali mėnesio alga nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičius teigimu, konservatoriai dar kartą įrodė, kad jiems rūpi ne žmonės, bet skaičiai. Taip politikas vertina Vyriausybės siekį liberalizuoti darbo santykius mainais į 50 litų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). „Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė neblokuotų darbdavių ir profsąjungų susitarimo didinti MMA, jeigu pastarosios sutiktų su lankstesnėmis darbo sąlygomis – paprastais žodžiais tariant, jei sutiktų pabloginti dirbančiųjų ...