darbo kodeksas

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Profesinės sąjungos yra vienas iš tų pilietinės visuomenės instrumentų, kuriais dažniausiai nelabai sėkmingai naudojasi Lietuvos piliečiai. Beje, jis veikia ir kairėje, ir dešinėje valstybėje. Kol kas viešajame sektoriuje žmonės atstovaujami tiek, kiek jie patys to nori. Tai rodo mokytojų ir pareigūnų sėkmės istorijos. Tiesą sakant, savo veiklą profesinėse sąjungose pradėjau nuo 2002 m., kai paprastu nariu įstojau į tuo metu besikuriančią tardytojų profesinę sąjungą.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.

Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus? Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.

Dalį svarbių postų valstybės tarnyboje tie patys asmenys užima ištisus dešimtmečius. Riboti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kadencijas ir rotuoti pareigūnus kol kas ryžtamasi toli gražu ne visose valstybės tarnybos srityse. Tačiau parlamentarų sukritikuota valstybės valdymo tobulinimo koncepcija, kuria siekiama riboti vadovų postus užimančių tarnautojų kadencijas, rengiama toliau. Aktyviausiai šioje srityje reiškiasi Prezidentūra.

Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina  pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.

„Minimalus atlyginimas – ne mažiau kaip 1000 litų“, „850 litų = emigracija“, „Mes europiečiai ir norime europietiškų atlyginimų“ – tokie reikalavimai skambėjo pikete, penktadienio rytą vykusiame Vilniuje prie mūsų šalies Vyriausybės rūmų. Minint tarptautinę oraus darbo dieną, į jį pakvietė Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, vienijantis tris šakines profesines sąjungas.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbantiesiems draustų neatostogauti. Kai kurie parlamentarai užsimojo griežčiau reglamentuoti dirbančiųjų teisę atostogauti. Seime šį mėnesį įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria norima neleisti žmonėms dirbti be atostogų daugiau kaip dvejus metus. Pasak politikų, nenormalu, kad yra nemažai įmonių vadovų, valstybės tarnautojų, įvairių kitų profesijų atstovų, kurie neatostogauja metų metus.

Seimo nariai siūlo uždrausti darbuotojams neatostogauti 2 ir daugiau metų ir apriboti už nepanaudotas atostogas mokamas kompensacijas. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas užregistravo Seimo nariai socialdemokratai Edvardas Žakaris, Edmundas Jonyla ir Valerijus Simulikas. Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris ir E. Jonyla  siūlo privalomas atostogas.

2011 m. gegužės 30 d. „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pareiškė, jog darbdaviai ir darbuotojai išgyveno todėl, kad nesilaikė Darbo kodekso. Į viešą eterį visuomenei buvo paleista mintis, jog norint išgyventi ir nebūti blogesnėje padėtyje reikia nesilaikyti įstatymo. Po šio komentaro, deja, neteko girdėti, kad tokia LLRI prezidentės pozicija būtų sukritikuota ar kaip nors kitaip įvertinta.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ teigia, kad mūsų Darbo kodeksas nėra lankstus, lankstūs yra žmonės. „Darbdavys ir darbuotojas abu savanoriškai, sutartinai ir paslapčia nuo valdžios nesilaiko to Darbo kodekso ir tik dėl to ir išgyveno“, – aiškino R. Vainienė. Pasak jos, jeigu būtų buvę laikomasi visų reikalavimų dėl išeitinių kompensacijų, pašalpų ir kitų mokėjimų, būtume žymiai blogesnėje padėtyje negu esame dabar.

Seimas, priėmęs Darbo kodekso pataisas, sudarė geresnes sąlygas pasinaudoti papildomomis lengvatomis vaikus auginantiems pamaininį darbą dirbantiems darbuotojams.

Vyriausybė linkusi pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui suteikti laisvą dieną dirbančiajam pasitikrinti sveikatą. Kai žmogus dirba visą darbo savaitę, ir medikai dirba tuo pačiu metu, pasitikrinti sveikatą tiesiog nėra galimybių. Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo paprastas, pagrįstas ir kilnus. Vienas sakinys Darbo kodekse – ir žmonės skirs laiko profilaktiniam pasitikrinimui, liga bus diagnozuota anksti, o tai naudinga sveikatos biudžetui.

Skubos tvarka priimtos Darbo kodekso pataisos, nuo kitų metų skelbiančios gruodžio 24-ąją – Kūčias – šventine diena. „Už“ įstatymą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, nė vieno „prieš“, ir 7 parlamentarai susilaikė. Skubos tvarka priimant Darbo kodekso pataisas „už“ pasisakė 68, „prieš“ – nė vieno ir tiek pat susilaikiusiųjų.

Prieš pat šventes socialdemokratai metė pigų jauką rinkėjams ir politikams – ar Seimas spės laiku apsispręsti dėl dar vienos nedarbo dienos? Iš tiesų, Kūčios, Vėlinės ir rugsėjo pirmoji – vertos būti paskelbtos išeiginėmis, o gal net ir valstybinėmis šventėmis, nes Šventas Patrikas ir Šventas Valentinas su Helovynu, triukšmingai, bet sėkmingai integravosi į šiuolaikinį lietuviškąjį kalendorių.

Įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė birželio pabaigoje. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešimo, lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo. Pagal naująją tvarką įteisinama nuotolinio darbo sutartis.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje. Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.

Seimas pritarė siūlymui nuolatinio pobūdžio darbui įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Ši nuostata galiotų laikinai - iki 2012 m. liepos 31 d. Penktadienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas po svarstymo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimas pritarė siūlymui nuolatinio pobūdžio darbui įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Ši nuostata galiotų laikinai - iki 2012 m. liepos 31 d. Penktadienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas po svarstymo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 20 parlamentarų.

Raginame politikus atidžiai įvertinti siūlomą naują darbo santykių reguliavimą, jo galimas skaudžias pasekmes darbuotojams ir ieškantiems darbo bedarbiams, kurių balsas yra toks svarbus rinkimų metu, ir balsuoti PRIEŠ laukinio verslo lobistų brukamas pataisas. Mes, savo ruožtu, stebėsime kaip JŪS balsuojate! Pasižadame informuoti visuomenę apie kiekvieno Seimo nario apsisprendimą! Šalies ekonominė krizė spręstina solidariai, o ne mažiausiai apsaugotų Lietuvos piliečių sąskaita.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai nepritaria Vyriausybės teikiamiems LR Darbo kodekso pakeitimams. Siūlomais pakeitimais negalima pasiekti Vyriausybės deklaruojamo tikslo - nedarbo grėsmingo lygio Lietuvoje sumažinimo. Manome, kad tokie Darbo kodekso pakeitimai, kaip atleidimo darbdavio valia, viršvalandinio darbo, suminės darbo laiko sistemos įvedimo sąlygų palengvinimas dar labiau pablogins darbuotojų padėtį, sumažins jų pajamas, apsunkins jų šeimų gyvenimą.

Seimo Mišrios Seimo narių grupės nariai, atstovaujantys Valstiečių liaudininkų sąjungai, siūlo nepritarti daliai Vyriausybės pateiktų Darbo kodekso pataisų. Seimo nariams Rimai Baškienei, Antanui Baurai, Konstantui Rameliui nepriimtinas tokios svarbos dokumento svarstymas Seime skubos tvarka. "Profsąjungų nuomonė šiuo svarbiu Darbo kodekso nuostatų keitimo klausimu turi būti išgirsta, o Trišalės tarybos išvada turi tapti pagrindu priimant Darbo kodekso pataisas", - teigia parlamentarai.

Vyriausybė nepritarė Darbo kodekso pataisoms, draudžiančioms prekybos centrams dirbti Velykų sekmadienį ir pirmąją Kalėdų dieną. Seimo prašymu teikiamoje išvadoje Vyriausybė nurodo, kad šiuo metu įstatymo projekte minimi darbo santykių subjektai gali susitarti dėl nedarbo švenčių dienomis, kadangi Darbo kodeksas to nedraudžia. Be to, anot Vyriausybės, siūlyme nepagrindžiama, kodėl draudimas būtų taikomas tik vienai ūkio subjektų grupei.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kategoriškai atsiriboja nuo pastarosiomis dienomis Vyriausybės  vadovų viešojoje erdvėje pateiktos informacijos, esą profesinės sąjungos iš principo sutiko su lankstesnių darbo santykių įteisinimu krizės metu.

Ministrų Kabinetas nusprendė įtvirtinti kolektyvinio ginčo tarpininko instituciją. Tarpininkai padės nesutariančioms šalims - darbdaviams ir darbuotojų atstovams - spręsti kolektyvinius darbo ginčus. Tarpininko institutas įtvirtintas Darbo kodekso nuostatose. Tarpininkai turės padėti nesutariančioms kolektyvinio darbo ginčo šalims išspręsti darbo ginčą.

Greitai visiems nebeužteks kalėjimų: motinoms, kurios sukčiauja, pasididindamos algas, kad gautų didesnes motinystės pašalpas; dainininkei, kuri bando pasisavinti Europos Sąjungos (ES) pinigus; darbdaviams, kurie moka algas vokeliuose; "feniksams", kurie atgyja iš pelenų, ir t.t. Absoliučios daugumos mano paminėtų nusikaltimų nebūtų, jei tokių poelgių neprovokuotų... įstatymai.