darbo kodeksas

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Seimas trečiadienį nepriims pirmųjų naujojo Darbo kodekso pataisų. Pakeitimų jis imsis jau po rinkimų. Naujų siūlymų kol kas neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis trečiadienį paprašė Vyriausybės išvados. Opozicijai priklausantys liberalai ir konservatoriai pasigedo Trišalės tarybos pozicijos dėl naujų pataisų. „Mes turime padaryti maksimaliai greitai, bet turime paisyti visų nuomonių“, - komitete trečiadienį teigė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį. Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais.

Ką tik priimtas Darbo kodeksas ir toliau išlieka karštų diskusijų objektu. Viliamasi, kad skubomis priimto dokumento skyles pavyks užkaišyti pataisomis. O taisyti tikrai yra ką – tą jau pripažįsta ir pozicija ir opozicija. TV3 studijoje susitikę socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir konservatorių atstovas Jonas Algirdas Dagys atskleidė ir konkrečias naujoves, kurias pajus kiekvienas lietuvis.

Pagal kitais metais įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą išeina taip, kad lietuviai mažai dirba ir todėl jiems atostogų reikia mažinti. Politikų ir paprastų žmonių matematika, atrodo, skiriasi. Kol vieni sako, kad 28 kalendorines darbo dienas kasmetinių atostogų pakeitus 20-čia darbo dienų niekas nepasikeis – žmonės jau skaičiuoja, kiek laisvų dienų praras. Kiek žmogus galės maksimaliai pasiilsėti pagal dabartinę ir naująją tvarką – nusprendėme paskaičiuoti ir mes.

Sukauptos atostogos kalendorinėmis dienomis turės būti perskaičiuojamos į darbo dienas darbuotojų naudai, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos santykiu septynios su penkiomis, ar šešiomis, priklausomai nuo to, kiek dienų per savaitę darbuotojas dirba - penkias ar šešias. Tai yra už septynias kalendorines atostogų dienas darbuotojams bus suteikiamos 5 darbo dienos atostogų, jei dirba 6 dienas - šešios.

Naująjį Darbo kodeksą nepalankiai vertina daugiau kaip pusė gyventojų, rodo iš karto po kodekso priėmimo liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, kurią ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt. Apklausos duomenimis, palankiai Darbo kodeksą vertina 1,4 proc. žmonių, greičiau palankiai – 2,7 proc. Nepalankiai Darbo kodeksą vertina 50,7 proc. respondentų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc. Dar 30,9 proc. žmonių sakė, kad į klausimą sunku atsakyti.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdavių laukia nauja prievolė, o darbuotojų – nauja pareiga. Visos didesnės įmonės turės išsirinkti darbo tarybas. Tokios tarybos galimos ir dabar, tačiau nėra populiarios. Profsąjungos piktinasi – esą darbuotojams geriau atstovauja jos, o ne tarybos. Ekspertai stebisi, kodėl tarybų steigimas tapo prievole, o Seimo nariai pripažįsta, kad priimdami šią pataisą nelabai ir diskutavo.

Seimas kitą savaitę imsis svarstyti naujojo Darbo kodekso pataisas. Trečiadienį po pateikimo pritarta Socialdemokratų frakcijos, šios partijos pirmininko pavaduotojo, Seimo vicepirmininko Algirdo Syso bei kitų parlamentarų pataisoms. Pataisas dabar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdyje jos vėl bus svarstomos rugsėjo 28 dieną. Dalį pataisų pateikęs A.Sysas teigė, kad jos padės kovoti su nelegaliu darbu šalyje.

Seimui praėjusią savaitę atmetus prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą, žadant jį pataisyti dar iki Seimo rinkimų, Seime jau registruojamos jo pataisos. Jas siūlo Socialdemokratų frakcija, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei kiti parlamentarai. Socialdemokratai kartu su „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu trečiadienį įregistravo 11 kodekso pataisų.

Seimas pirmiausia priims ginčų nekeliančias naujojo Darbo kodekso pataisas, o vėliau svarstys kitus pasiūlymus, sako Seimo pirmininkė. Loreta Graužinienė pakartojo premjero anksčiau išsakytą poziciją, jog kodeksą tikimasi pataisyti iki antrojo rinkimų turo - spalio 23-osios. „Vakar jau buvo įregistruotos pirmos 10 pataisų. Kaip ir buvo pas mane pasitarime su valdančiųjų partijų frakcijų vadovais kalbėta - tas pataisų registravimas vyks dviem etapais.

,,Svarbiausia – žmogus”, – šiuo šūkiu socdemai siekė pavergti rinkėjų, kurie šiai partiją pasodino į valdžią, širdis. Tačiau praėjusią savaitę socialdemokratai su kitomis partijomis atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą ir jį lydinčių įstatymų pataisas, BNS pranešė Prezidentūra.  Seimas praėjusią savaitę atmetė D.Grybauskaitės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir paliko birželį priimtą kodekso variantą. Konstitucija numato, kad prezidentė privalo pasirašyti įstatymą, jei Seimas atmeta jos veto.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš. Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas Lietuvą pavers konkurencinga šalimis, o tokioje šalyje gyvenantys žmonės bus laimingi. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tikina sveikinantys darbo santykių liberalizavimo idėją, tačiau perspėja, kad dalis naujovių tiesiog neatitinka lietuviškos gyvenimo realybės ir gali pridaryti rimtų nemalonumų.

Naują darbo kodeksą priėmė ir Prancūzijos valdžia, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, ten dabar masiniai protestai drebina ne vieną miestą. Neišvengė tokio likimo ir Paryžius. Nors naująjį darbo kodeksą Prancūzijos vyriausybė priėmė dar liepos pabaigoje, įsiutę prancūzai pasiduoti neketina ir aršiai kovoja dėl savo teisių. Gatvės protesto dalyviai daužo parduotuvių vitrinas, prie šaligatvių stovinčius automobilius, juos degina. Kliūna ir policininkams, ir protestuotojams.

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi buvo griežtesnis darbuotojams.

Antros pagal populiarumą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad taisyti trečiadienį priimtą Darbo kodeksą turės būti vienu iš pirmųjų naujai išrinkto Seimo darbų. „Kodeksas turi tapti socialiai teisingesnis ir subalansuotas, o ne naudingas išimtinai tik vienai pusei“, - pranešime cituojamas R.Karbauskis. Anot jo, persvarstant kodeksą būtina atsižvelgti į prezidentės ir Trišalės tarybos pastabas.

Seimui atmetus prezidentės veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jau žvalgomasi kokie pokyčiai įvyks kiekvieno gyevntojo darbovietėje. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi pakeitimai. Kodeksas įsigalios nuo 2017 metų pradžios. Darbo sutartys Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada ištesėti savo pažadus profesinėms sąjungoms ir naująjį Darbo kodeksą dar šioje Seimo kadencijoje pataisyti, kad jis būtų priimtinas visoms pusėms. Pasak Vyriausybės vadovo, kad pataisas tikimasi priimti iki spalio 23 dienos, kai įvyks antrasis rinkimų turas. „Aišku, pripažįstu, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais, neišvengėme klaidų. Pastaruoju metu man pavyko susitikti su profsąjungų lyderiais.

 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui. Už tai, kad parlamentui būtų siūloma priimti Darbo kodeksą su šalies vadovės pataisomis, trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė. Parlamentas dėl Darbo kodekso apsispręs plenariniame posėdyje po pietų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia balsuosianti prieš prezidentės veto Darbo kodeksui, mat tokiu būdu būtų galima greičiausiai pakeisti darbo santykių reguliavimą. L.Graužinienė teigė, kad atmetus veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jis bus taisomas vėliau. „Tai yra paprastesnis būdas ir pasieksime panašų rezultatą. Todėl, nes jeigu pritarsime prezidentės veto, tai net kai kurie techniniai pataisymai, reikės daryti jau priimtuose įstatymuose, kuriuos yra pasirašiusi prezidentė.

Seimo nariai trečiadienį turėtų apsispręsti dėl darbo santykių reformos. Parlamentarai gali pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms pataisoms arba jas atmesti ir palikti birželį priimtą Darbo kodeksą.

 Seimas turėtų atmesti šalies vadovės veto ir priimti pirminį Darbo kodekso variantą, o vėliau imti jį tobulinti, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mano nuomone, prezidentės pasiūlymuose yra tenai ir dalykų, kurie pagerina Darbo kodeksą, bet mano akimis, yra ir dalykų, kurie pablogina. Tiksliau būtų priimti pirminį variantą ir tada vėliau jį tobulinti“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį sakė G.Nausėda.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Atsisakiusi naujojo Darbo kodekso, kurį vetavo prezidentė, Lietuva prarastų galimybę išlikti konkurencinga, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasibaigus TVF misijai Lietuvoje, antradienį jos ekspertai pateikė išvadas ir rekomendacijas Lietuvai, kuriose nurodoma, kad šalis turi neatsisakyti naujo Darbo kodekso. „Būtų naudinga pakoreguoti Naujojo socialinio modelio politines priemones.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, partijų lyderiai aktyviai pristatinėja savo idėjas, kaip gerinti verslo aplinką šalyje, mokesčių politiką, darbo rinką. Politikų siūlymus įvertinę verslo atstovai savo ruožtu pažymi, jog verslo, nepaisant ditirambų apie gerėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, partijų atstovai orientuojasi visai ne ten, kur reikėtų.

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi.

Daugybę ginčų ir priešiškumo sukėlęs Darbo kodeksas siunčiamas atgal svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Profsąjungos stoja prezidentės užnugarin ir reikalauja Kodekso su jos pataisomis, kai tuo tarpu investuotojai ir verslininkai teigia, kad nors Seimo priimtas Darbo kodesas netovulas, jis daug geresnis nei su prezidentės pataisomis.

Šeštadienį prie Seimo mitinguojantys profesinių sąjungų atstovai protestų rengti daugiau nebeplanuoja, o veiksmų imtis, jei parlamentarai nuspręstų atmesti prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas, žada prieš rinkimus. „Per šią kadenciją neplanuosime daugiau nieko imtis, kadangi šios kadencijos tai būtų gulbės giesmė. Mes imsimės veiksmų jau prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie balsuos prieš prezidentės veto, tikrai pajaus mūsų sprendimus, mūsų rekomendacijas.

Seimas šeštadienį balsavimais dėl Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pradės paskutinę šios kadencijos sesiją. Parlamentarus prie Seimo rūmų mitingu pasitiks profesinės sąjungos. Jos ragins pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms, kurios stiprina profsąjungų vaidmenį ir griežčiau riboja terminuotas sutartis. Prezidentė darbo santykių reformą vetavo, sakydama, kad ji nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.

Seimas šeštadienį svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės veto darbo santykius liberalizuojančiam naujajam Darbo kodeksui. Pagal Seimo statutą, per posėdį parlamentarai turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. BNS pristato tris galimus scenarijus, kas gali įvykti su Darbo kodeksu.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pakartojo, kad Seimas turėtų atmesti prezidentės veto naujam Darbo kodeksui ir kiek pakoreguotas dokumentas būtų priimtas iki šios Seimo kadencijos pabaigos. „Aš buvau paprašęs kai kurių advokatų ir ekspertų, kad dar kartą pasižiūrėtų vetuotą Darbo kodeksą ir mes suradome tikrai tokių 9-10 jautrių dalykų, mažinant socialinį jautrumą, ir esam nusiteikę juos pateikti Seimui, ir yra paruoštos įstatymo pataisos.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.

Premjeras ir profesinių sąjungų atstovai trečiadienį renkasi į paskutinį pasitarimą dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso. „Turėtų būti priimtas kažkoks sprendimas dėl Darbo kodekso likimo - turi būti sutarta, kaip su juo elgtis toliau. Jie turėjo savo reikalavimus, mes pateikėme savo, derybų būdu reikės išsiaiškinti, kas kam priimtina, ir eiti į Seimą su vieninga nuomone“, - BNS teigė premjero atstovas Mindaugas Janulionis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad Seimas spręsdamas dėl veto Darbo kodeksui pritars jos siūlomam įstatymo variantui, kurį vadina kompromisiniu. „Tos reformos mums reikia, liberalizuoti darbo santykius, bet nepažeidžiant, neužgaunant ir nepriverčiant vergauti mūsų žmonių. Tai galima priimti ir šiame Seime, priimant mano pasiūlymus, kas turėtų nuimti įtampą nuo valdžios ir profsąjungų“, – antradienį Seime po susitikimo su valdyba žurnalistams sakė prezidentė.

Praėjusią savaitę apie gamyklą Alytuje paskelbė uždaranti viena žinomiausių pasaulio įmonių „Coca-cola“. Gamyba bus perkelta į Lenkiją. Taip pat pasielgė ir bulvių traškučių gamintoja „Estrella Baltics“ – po dvidešimties metų veiklos Lietuvoje. Besijungiantys DNB ir „Nordea“ bankai vietoje Lietuvos pasirinko Estiją. Dar kiek anksčiau padažų gamintoja, įmonė „Suslavičius-Felix“ nusprendė veiklą perkelti į Švediją, Austriją ir Latviją.

Po savaitės į rudens sesiją susirenkantį Seimą profesinės sąjungos pasitiks mitingu, kuriame ragins parlamentarus priimti Darbo kodeksą su prezidentės pataisomis. Kitą šeštadienį, rugsėjo 10-ąją, mitingas rengiamas Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). „Siekiame, kad būtų palaikytas prezidentės veto ir priimtas naujas subalansuotas Darbo kodeksas, nepakenksiantis darbuotojams.

Apie verslą Lietuvoje dažnai šnekama kaip apie velionį. Kol verslas gyvas ir veikia, daug kas kupini pretenzijų, kritikos ar net atviros paniekos. Algos per mažos, prekės per brangios, o verslininkas – apskritai, kažkoks kenkėjas. Kai verslas bankrutuoja ar pasitraukia iš šalies, tada šermenų papročiais visi prisimena, o gal ne toks jau ir blogas buvo? Ir algas mokėjo, ir mokesčius, ir dirbti visai patiko.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas remia svarstymus kol kas palikti galioti senąjį Darbo kodeksą, o naująjį palikti priimti kitos kadencijos Seimui. Tačiau Artūras Černiauskas siūlo į dabartinį kodeksą perkelti nuostatas dėl naujo fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos darbuotojams.

  Laukdami spalį vyksiančių Seimo rinkimų, valdančiųjų partijų lyderiai linksta baigti diskusijas dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso - neatmetama galimybė, kad liks galioti dabartinis darbdavių ir darbuotojų santykius reguliuojantis įstatymas. Dalis valdančiųjų ir anksčiau siūlė, kad naująjį kodeksą priimtų kitas Seimas, kiti gi siūlė atmesti veto, o premjeras siūlė iš dalies atsižvelgti į prezidentės pasiūlymus ir padaryti daugiau nuolaidų profesinėms sąjungoms.

Greičiausiai dar ne visi tėvai žino, kad jiems visiems prieinama lengvata savo vaikus palydint į mokyklą. Valstybinė darbo inspekcija primena vieną iš Darbo kodekso numatytų. Darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, pirmąją mokslo metų dieną suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas sako, kad partija yra linkusi pritarti prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso. Partijos vadovo - premjero atstovė teigia, jog dėl to dar nėra priimta galutinio sprendimo.

Seimas iki rinkimų turėtų apsispręsti dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso, sako krašto apsaugos ministras. Socialdemokratas Juozas Olekas, be to, teigia, kad vietoj pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai mažinimo reikia kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį. „Reikia pabaigti, nes tiek daug diskusijų... sprendimų padaryta“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui teigė ministras, paklaustas, ar Darbo kodeksą turėtų priimt dabartinis Seimas, ar būsimas naujas.

Vyriausybės ir profesinių sąjungų paskutinius susitarimus, kaip patobulinti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą naująjį Darbo kodeksą, premjeras Algirdas Butkevičius žada patvirtinti savo parašu, kuris, pasak jo, būtų garantas, kad Seimas į susitarimus atsižvelgs ir jų neiškraipys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad priimdamas Darbo kodeksą, kurį ji vėliau vetavo, Seimas nesiskaitė su socialiniais partneriais ir parodė nužmogėjimą. „Būtent tai, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kas jau buvo sutarta taip pat ir socialiniame komitete, kad buvo padaryta maksimaliai grubiai, pervažiuojant per visus socialinius partnerius, nesiskaitant su tuo, kas jau buvo pasiekta, mane tai nustebino.