dalia grybauskaitė

Naujasis Lietuvos vadovas kartais paaiškėja ir per slaptas derybas užsienio viešbutyje. Po kelių savaičių, birželio 13 d., sukaks 15 metų, kai sveikata anksčiau nesiskundęs netikėtai mirė buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone, kandidatas (1993 m.) į Lietuvos prezidentus Stasys Lozoraitis. Šiemet rugpjūtį bus minimos jo gimimo 85-osios metinės.

Po to, kai internete Andrius Kubilius su savo ministrais policininkus ir ugniagesius apsvaidė batais, prezidento rinkimų kampanijos metu virtualioje erdvėje galima tikėtis bet ko. Dalia Grybauskaitė internete kojos smūgiu galėtų patikrinti Algirdo Butkevičiaus dantų ir argumentų tvirtumą, Valentinas Mazuronis – tapšnoti savo partijos lyderį ir šypsotis, Loreta Graužinienė – svaidyti prakąstus agurkus.

Tai buvo baisus netaktas. Paklausti premjero Andriaus Kubiliaus apie "Leo LT" tuo metu, kai jis jau apsisprendė. Kai "Leo LT" gavo dovanų jungties su Švedija projektą. Jungtį finansuos Europos Sąjunga, mūsų valstybė, jos piliečiai, o 38 proc. viso to naujo gėrio gaus krautuvininkai, VP 10-ukas. Taigi mokės visi, išskyrus dešimt tų, kuriuos išskyrė du politikai. Gediminas Kirkilas ir A.Kubilius su svita. Su savo dešimtuku. - Premjere! - Taip. - Dar vienas klausimas.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Lietuvos prezidento posto siekianti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė baigusi darbą Europos Komisijoje kas mėnesį atskaičius mokesčius gautų 7,9 tūkst. eurų (apie 27 tūkst. litų) išmoką. D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys BNS pirmadienį sakė, jog darbą baigusiems eurokomisarams iki trejų metų gali būti mokamos išmokos, kurios neturi viršyti pusės anksčiau gauto atlyginimo. „Išmokos mokamos, jei naujame darbe buvęs EK narys gauna mažesnį atlyginimą.

Penki mėnesiai. Tiek laiko vis dar naująja vadiname Andriaus Kubiliaus valdomą penkioliktąją Vyriausybę. Praėjo beveik pusė metų, o mes vis dar prisimename šios Vyriausybės kūdikystės kančias, ypač naktines, kai buvo tiesiog prievartaujami mokesčių įstatymai. Tada buvo sakoma, o vėliau teisinamasi, jog reikia skubėti, nes pavėluosime. Dangus griūva. Be to, buvo tikinama, kad viskas daroma teisingai, nes nepapildžiusi kitų metų biudžeto valstybė gali bankrutuoti.

Dalia Grybauskaitė nemelavo sakydama, kad elektra Lietuvoje brangesnė nei Belgijoje. Šios valstybės gyventojai gali rinktis elektros tiekėją, o tuo pačiu ir pigesnius tarifus. Lietuviai tokio pasirinkimo neturi. Briuselyje elektra pigesnė nei Lietuvoje. Tai kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė pasakė per paskaitą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentams.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne tik Seimo salėje įtikinėja parlamentarus balsuoti už jo parengtą aukštojo mokslo reformą, bet mėgina juos paveikti aplinkiniais keliais. Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Dalia Grybauskaitė nepūtė miglos būdama eurokomisarė. Nors į Europos Komisiją buvo deleguota socialdemokratų Vyriausybės, ji pirmoji švaistūnišką ir neatsakingą Gedimino Kirkilo ministrų kabineto politiką viešai pavadino puota maro metu. Neišsisukinėja ir dabar, tapusi kandidate į Lietuvos prezidentus. - Žinia, kurią šiandien girdi rinkėjai, yra ta, kad siekiate prezidento posto norėdama kovoti su oligarchais ir demonopolizuoti valstybės ūkį.

Eurokomisarė, kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto nuosmukis šiemet gali siekti iki 15 procentų. "Situacija šalyje nėra lengva. 2009-ieji Lietuvai bus gana sunkūs, esame nuosmukyje - BVP smukimas greičiausiai bus tarp 10 ir 15 proc., nedarbas turėtų viršyti 10 proc.", - sakė D.Grybauskaitė susitikime su Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų nariais ir ambasadoriais.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas teigia, jog svarstytų pasiūlymą dirbti Europos Komisijoje. „Šiuo metu dirbu man patikėtą ir patinkantį darbą. Kol kas pasiūlymų kitam darbui neturiu. Jeigu gausiu, svarstysiu“, - ketvirtadienį portalo delfi.lt konferencijoje sakė V. Ušackas, paklaustas, ar sutiktų būti skiriamas į naujos kadencijos EK. Dabartinės sudėties Europos Komisijos kadencija baigsis spalį.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ privačios akcininkės atstovas Ignas Staškevičius mano, kad „Leo LT“ prezidentas Virgilijus Poderys, kuris kartu yra ir Kainų komisijos vadovas, turi apsispręsti, kurį iš šių postų pasirinkti.

Apklausose pirmaujanti kandidatė į prezidentus eurokomisarė Dalia Grybauskaitė susitikime su rinkėjais užsiminė apie galimybę atsisakyti prezidento atlyginimo arba jį susimažinti perpus. Kiti kandidatai teigia esą už tai, kad prezidento alga būtų mažinama labiau, nei yra siūloma. Pasak laikraščio "Kauno diena", susitikime su rinkėjais Kaune D.Grybauskaitė sakė esanti pasiryžusi susimažinti atlyginimą perpus arba jo visai atsisakyti.

...ir Condoleezza Rice. Aišku, po tokiu teiginiu šiandien reikia rašyti klaustuką. Daugelis Lietuvos piliečių norėtų, kad suktas klaustukas „?“ jau dabar virstų tiesiu kaip strypas šauktuku „!“ Klaustuko tiesinimas – D. Grybauskaitės ir jos štabo reikalas. Verta pasistengti atsižvelgiant į D. Grybauskaitės politines galimybes. Kol kas ji sulaukė palaikymo, koks nesisapnavo Rolandui Paksui. Į Paksą reikėjo daug investuoti, o D.Grybauskaitės pasiekė reitingų viršūnes, taip sakant, už dyką.

Kainų komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio paskyrimas nacionalinės energetikos bendrovės "Leo LT" prezidentu yra interesų konfliktas, neabejoja kandidatė į prezidentus, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. "Tai tiesioginis interesų konfliktas", - Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje antradienį sakė ji. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija balandžio pradžioje nutarė nepradėti tyrimo, ar V.Poderys gali vadovauti "Leo LT" stebėtojų tarybai.

Lietuva privalo išmokti gyventi pagal kišenę ir radikaliai mažinti valstybės išlaidas, nes kitas pasirinkimas yra tik nacionalinės valiutos devalvavimas, teigia eurokomisarė, kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė. "Pasirinkimo per vidurį nėra. Išlaidų mažinimas, be jokios abejonės, - priemonė skausminga. Ji sukelia ir sukels socialinę įtampą, ji gali kainuoti Vyriausybių kaitą.

Lietuvos politinės tradicijos vis dar artimos rusiškoms – realiausia kandidatė į prezidento postą Dalia Grybauskaitė nenori būti visiškai viešas asmuo. Ši tema buvo nagrinėta balandžio 20 d. TV3 laidoje „Balsas.lt televizija“. Vakarietiškos demokratijos šalyse pretendentus į šalies vadovo postą žiniasklaida išrengia nuogai. Kartais net tiesiogine prasme. Beveik viskas žinoma apie dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos vaikystę, jaunystę, tėvus ir artimuosius.

Dėl valstybės vadovo posto besirungiantys politikai turto ir piniginių lėšų vidutiniškai nurodo turintys po pusę milijono litų. Tik rinkimų favorite laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė deklaravo 1,6 mln. litų vertės turtą. Visi septyni kandidatai nurodo niekada nebendradarbiavę su užsienio specialiosiomis tarnybomis, o du iš jų pateikė pažymas, kad yra sveiki. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje paskelbti duomenys apie kandidatus.

Kandidatė į prezidento postą Dalia Grybauskaitė teigia, jog nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę bendrovė „Leo LT“ buvo sukurta „neteisėtai ir neskaidriai“. D.Grybauskaitės nuomone, tai yra klaida, už kurią brangiai teks sumokėti visiems mokesčių mokėtojams, o klausiama ar reikia naikinti šią bendrovę, kandidatė atsakė nematanti „Leo LT“ veiklos prasmės. „Leo LT“ - klaida, kuri jau padaryta.

Prezidento rinkimuose besivaržanti savarankiška kandidatė Dalia Grybauskaitė teigia, jog Lietuvoje perėjimas prie profesionalios kariuomenės buvo pernelyg staigus ir abejoja, ar tam buvo deramai pasiruošta. D. Grybauskaitės manymu, Lietuva galėtų turėti pagrindinę - šauktinių kariuomenę ir šalia to nedidelę profesionalų kariuomenę. „Kariuomenė Lietuvoje atliko keletą funkcijų - ne tik gynybos, bet ir puoselėjanti bei ugdanti patriotizmą.

Kandidatai į prezidentus penktadienį startuojant agitacinei kampanijai pasirašė garbingų ir sąžiningų rinkimų deklaraciją. Pasirašydami deklaraciją kandidatai įsipareigojo "tiksliai ir nenuklystamai laikytis pagrindinių rinkimų teisės nuostatų, vadovautis abipusės pagarbos ir tolerantiškumo dvasia vienas kito atžvilgiu". Deklaracijoje pažymima, kad "rinkimai turi būti skaidrūs tiek vykdant rinkimų kampaniją, tiek šiuos rinkimus finansuojant". Penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ...

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ karšta tema - „Katė maiše“. Perskaitę sužinosite, kodėl Lietuvos politinės tradicijos artimos rusiškoms – realiausia kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė nenori būti iki galo viešu asmeniu. Skiltyje „7dienos“ publikacija apie Lietuvos ministro pirmininko A. Kubiliaus mestą akibrokštą, po kurio Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus perspėjo, jog prieš kalbėdamas premjeras privalėjo geriau apgalvoti, kokių pasekmių tai turės.

Penktadienį Lietuvoje prasideda prezidento rinkimų agitacijos kampanija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį 11 val. 30 min. Seimo konferencijų salėje kandidatams įteiks pažymėjimus, planuojama, kad šie pasirašys deklaraciją dėl sąžiningos ir skaidrios rinkimų kovos. VRK kandidatais įregistravo septynis asmenis.

Kandidatas į prezidento postą opozicinės socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius teigia, jog padėtis Valstybės saugumo departamente (VSD) yra bloga ir žada, jog tapęs šalies vadovu keistų VSD direktorių. „Situacija yra bloga, reiktų ne tik vadovo (keitimo - BNS), bet ir daug stipresnės šios institucijos reformos“, - ketvirtadienį susitikime su Piliečių santalkos atstovais atsakydamas į susitikimo dalyvių klausimus sakė A. Butkevičius.

Lietuvos piliečiai užsienyje balsuoti prezidento rinkimuose galės nuo gegužės pradžios. Balsuoti bus galima Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat - iš anksto paštu. Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapyje jau skelbiamas laikas, kuriuo bus galima balsuoti diplomatinėse atstovybėse prezidento rinkimų pirmajame ture.

Konservatorius Rytas Kupčinskas siūlo grąžinti ankstesnę Prezidento rinkimų įstatymo nuostatą, numatančią, jog antrasis prezidento rinkimų turas rengiamas po dviejų savaičių nuo pirmojo balsavimo dienos. Siekiant antrąjį prezidento rinkimų turą rengti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą, įstatymas buvo pakeistas, numatant, kad antrasis turas, jei jo prireikia, rengiamas po dviejų savaičių nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.

Visuomeninės organizacijos šią savaitę pradeda susitikimus su kandidatais į prezidentus, visuomenininkų akiratyje kol kas du kandidatai - eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Savaitės pabaigoje į diskusijas su kandidatais kviečia Piliečių santalka. Diskusijose kartu su ekspertais bus aptariamos kandidatų siūlomos tautos ir valstybės raidos gairės.

Renkant valstybės vadovą, kol kas įtartinai tylu. Gal tai tyla prieš audrą? Beveik jokių intrigų, jokios kompromitacijos ir panašių „linksmybių“. Pirmieji rimti susišaudymai gali pasirodyti po Velykų, prieš pat oficialios rinkimų kampanijos pradžią. Panašiai jau yra buvę. Beje, kalbėdamas apie įtartiną tylą ir ramybę užmiršau paminėti Kazimieros Prunskienės atvejį. Tik prasideda rinkimai – iš karto „prisimenama“ jos KGB byla.

Prieš metus prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, jog turi numatęs favoritą, kurį norėtų matyti savo vietoje.  Esą jis gerokai jaunesnis ir politikoje nedalyvauja. Tuomet valstybės vadovas galimo įpėdinio pavardės neatskleidė ir siūlė kiek palaukti. Iki prezidento rinkimų likus vos mėnesiui, Adamkus vis dar neatskleidžia, kokį asmenį norėtų matyti už valstybės vairo.  Tačiau tikisi, jog prezidentas bus išrinktas jau pirmame ture.

Dėl prezidento posto rinkimų kovoje rungsis septyni kandidatai. Tai: savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas bei buvusi Lietuvos valstiečių liaudininkų ...

Prezidento rinkimų kampanijai daugiausiai lėšų iš rėmėjų kol kas yra surinkęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iškeltas kandidatas Algirdas Butkevičius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, LSDP pirmininkui A.Butkevičiui yra paaukota 88 tūkst. litų. Fiziniai asmenys A.Butkevičių parėmė 12 tūkst., įmonės - 66 tūkst. litų. Antroje vietoje pagal surinktas lėšas yra savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, kuriai paaukota 79 tūkst. 643 litai.

Prezidento rinkimų favorite laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė agitacinei kampanijai iki šiol sukaupta pinigų suma gerokai lenkia konkurentus. Kitų kandidatų kišenėse, galima sakyti, vis dar švilpauja vėjai. Oficialiai įregistruoti kandidatai į prezidentus dar tik pradėjo kaupti lėšas rinkimams. Tačiau jau dabar matyti, kad dosniausiai aukojama visuomenės palaikymo nestokojančiai nepartinei D.Grybauskaitei.

Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose užteks vieno turo. "Gali būti vienas patrauklus kandidatas, kuris gali vienu turu nuimti. O jeigu čia išsibarstys tarp dešimties (kandidatų - BNS), jeigu nors kiekvienas nuims po keletą proc. balsų, reiškia (vienas kandidatas - BNS) negali surinkti 50 proc. ir tai praktiškai nenorom bus antras turas. Bet aš tikrai norėčiau, kad užtektų vieno", - trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė V.Adamkus.

Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato. Laisvu pagreičiu žemyn Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba.  Įmonės ėmė bankrutuoti.

Vienas pirmųjų užpernai sukritikavęs ką tik užgimusį ir „slibinu“ anuomet pakrikštytą „Leo LT“ projektą, ekonomistas Raimondas Kuodis ir toliau tvirtina, kad šis projektas yra girnapusė, smukdanti visuomenės gerovę. R.Kuodis anksčiau yra tvirtinęs, kad daugelį mūsų valstybės problemų sukelia korupcija ir bukumas. Pagrindine „Leo LT“ kaip problemos priežastimi ekonomistas įvardija antrą iš šių veiksnių - bukumą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį priėmė sprendimus, kuriais kandidatais į prezidentus įregistruoti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos iškelta Loreta Graužinienė bei socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Įstatymas numato, kad VRK ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti.

Jei šiandien būčiau Dalia Grybauskaitė arba jos štabo vadovas, labiausiai baiminčiausi ne oponentų klausimų apie dėstymą partinėje mokykloje Sąjūdžio laikais ir seksualinę orientaciją. Katalikiška Lietuvos visuomenė jau yra įrodžiusi galinti išsirinkti prezidentu vyriausiąjį iš kolaborantų, o pilvai ir noras vartoti jau ne kartą yra privertę didelę jos dalį palikti vertybinius klausimus Bažnyčiai.

Ties pirmuoju barjeru prezidento rinkimuose suklupę pretendentai biudžete paliko virš 80 tūkst. litų. Prezidento rinkimuose kandidatuojantys privalo sumokėti paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių užstatą, šiuo metu siekiantį 11,6 tūkst. litų. Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jei kandidatas gavo daugiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Užstatą jau prarado pretendentai, laiku neįteikę 20 tūkst.

Ketvirtadienį baigiantis terminui Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jų kandidatavimą remiančių piliečių parašus įteikė 8 iš 14 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Parašus, jų nespėjęs net suskaičiuoti, įteikė ir signataras Zigmas Vaišvila, tačiau pasirodė, jog iki 20 tūkst. jam pritrūko kelių šimtų parašų - iš viso jų įteikė 19 tūkst. 397. Tad Z.Vaišvilą kovą dėl prezidento posto jau baigė.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) prezidento rinkimuose iškelto lyderio, Seimo pirmininko Arūno Valinsko štabas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 21 tūkst. 78 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Jei daugiau kaip tūkstantis parašų pasirodytų negaliojantys - pasikartojantys, neteisingai užpildytos grafos, netiksliai ar pateikti ne visi duomenys - A.Valinskui gali jų neužtekti, kad būtų registruojamas kandidatu.

Savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs leidėjas Algirdas Pilvelis ketvirtadienį į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) atėjo su keliais parašais.

Savarankiškai prezidento rinkimuose siekianti dalyvauti Kazimira Prunskienė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 25 028 jos kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Ketvirtadienis - paskutinioji diena, kai pretendentai, kad būtų registruoti kandidatais, turi įteikti VRK ne mažiau kaip 20 tūkst. jų kandidatavimą remiančių piliečių parašų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį, paskutinę dieną parašams įteikti, laukia 4 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Laiką parašams įteikti rezervavo: 15 val. Kazimira Prunskienė, 15.30 val. - Algirdas Pilvelis, 16 val. - Arūnas Valinskas, 16.30 val. - Zigmas Vaišvila. Seimo pirmininką A.Valinską į prezidentus iškėlė jo vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, kiti minėti pretendentai rinkimuose išsikėlė savarankiškai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigia tikrinti pirmųjų parašus įteikusių pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose parašus, kliūčių dėl jų registravimo neturėtų kilti. Tai - savarankiškai rinkimuose kandidatuojanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Socialdemokratų partijos iškeltas lyderis Algirdas Butkevičius, partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prezidento rinkimuose iškelto partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio štabas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį įteikė 36 tūkst. 981 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašą. Pats pretendentas dalyvauti rinkimuose V.Tomaševskis antradienį VRK įteikiant už jį surinktus parašus nedalyvavo. Parašus yra įteikę partijos "Tvarka ir teisingumas" į prezidentus keliamas Valentinas Mazuronis, iš viso įteikęs apie 35 tūkst.

Eurokomisarė, į Lietuvos prezidento postą kandidatuojanti Dalia Grybauskaitė patarė Lietuvos valdžiai pačiai tvarkytis su ekonominiu nuosmukiu ir neskubėti žvalgytis finansinės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Anot jos, į TVF paramos besikreipiančių šalių vadovai demonstruoja politinę impotenciją. "Vyriausybės, kurios praktiškai yra priverstos skelbti nemokumą ir kreiptis į tarptautines organizacijas, demonstruoja politinę impotenciją.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prezidento rinkimuose iškeltas partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį 14 val. ketina įteikti jo kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Parašus jau yra įteikę partijos "Tvarka ir teisingumas" į prezidentus keliamas Valentinas Mazuronis, iš viso įteikęs apie 35 tūkst. parašų, savarankiškai save iškėlęs atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas - apie 27 tūkst. parašų.

Gegužės 17 dieną Lietuva rinks prezidentą.  Jei to nepavyks padaryti pirmu mėginimu, antras turas numatytas birželio 7-ąją. Tądien bus renkami ir 12 asmenų, kuriuos Lietuva deleguos į Europos Parlamentą. Norą balotiruotis į prezidento postą, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, pareiškė dešimtys kandidatų. Įstatymų reikalavimus atitiko ir įvykdė 14 asmenų. Dalis jų – žinomi politikai, tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad politinės patirties tokiam darbui nereikia. „Balsas.

Liko vos keturios dienos, kurios taps lemiamos pretendentams, siekiantiems dalyvauti šalies vadovo rinkimuose - iki balandžio 2-osios pretendentai Vyriausiajai rinkimų komisijoje (VRK) turi atnešti lapus su ne mažiau kaip 20 tūkst. juos remiančių piliečių parašų. "Atlikę rašysenos ekspertizę, kriminologijos specialistai pateiks savo išvadas dėl parašų tikrumo", - teigė komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Dėl šalies vadovo posto siekia kovoti 14 pretendentų.