dalia grybauskaitė

Leidėjas Algirdas Pilvelis numatytu laiku atėjo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pateikti pareiškinių dokumentų dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau jų nepateikė. A.Pilvelis prašė registruoti jo dokumentus, kai juos pateiks eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. A.Pilvelis sakė „norintis susitikti su ja ir paprašyti, kad atsiimtų kandidatūrą“. „Mano labai rimtas argumentas, Lietuva yra katalikiškas kraštas, ir norėčiau su ja pakalbėti asmeniškai.

Lietuvoje vykstant prezidento rinkimų, kuriuose dalyvaus eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, kampanijai šalies politikoje ir demokratijoje ateis naujas etapas, mano politologas Alvidas Lukošaitis. „Aš vertinu labai teigiamai (D.Grybauskaitės kandidatavimą - BNS). Mūsų politinė sistema arba mūsų demokratija yra kamuojama labai skausmingų problemų. (...) Šitas lyderis rinkimų kampanijai, esu įsitikinęs, suteiks konstruktyvumo.

Birželio 7 dieną vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai. Lietuvoje bus išrinkta 12 atstovų, kurie penkerius metus atstovaus mūsų šaliai. Rinkimams ruošiasi ir dabartiniai EP lyderiai, iš kurių trečio pagal dydį Liberalų demokratų aljanso (ALDE) lyderis britas Grahamas Watsonas nutarė mesti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai. Apie tai jis sutiko papasakoti ir „Lietuvos žinių“ skaitytojams.

Lietuvoje su neoficialiu vizitu lankosi už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Dalia Grybauskaitė. Ofiacialių susitikimų su šalies vadovais D.Grybauskaitė neplanuoja, BNS teigė eurokomisarės padėjėja Jolanta Žutautienė. Ketvirtadienį 12 val. D.Grybauskaitė BNS spaudos konferencijų salėje rengia spaudos konferenciją „Dėl prezidento rinkimų“. Konferencijoje laukiama jos sprendimo dėl kandidatavimo gegužę vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose.

Buvusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė apsisprendė dalyvauti Prezidento rinkimuose. K. Prunskienė rinkimuose ketina dalyvauti kaip nepriklausoma kandidatė. Tačiau, politikės teigimu, su jos vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga jau tartasi dėl paramos.  Kaip politikė sakė lrt.lt, ketvirtadienį priešpiet ji pateiks dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). K. Prunskienė lrt.

Konservatorių partijos Politikos komiteto pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis neskuba vertinti bendrapartietės Laimos Andrikienės atsisakymo dalyvauti prezidento rinkimuose jo naudai. Antradienį BNS paprašytas įvertinti L. Andrikienės pareiškimą V. Landsbergis buvo lakoniškas: „Čia kiekvieno žmogaus reikalas.

Europarlamentarė konservatorė Laima Andrikienė pareiškė nedalyvausianti prezidento rinkimuose. „Saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinei ir mūsų vertybėms, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose“, - rašoma L.Andrikienės antradienį išplatintame pranešime.

Šį ketvirtadienį į Lietuvą atvyksta eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Per šį vizitą ji pasakys savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. Tai lrt.lt patvirtino jos padėjėja Rima Kaziliūnienė. Gerai informuoti lrt.lt šaltiniai teigia, kad pasakyti „taip“ dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ji turėtų ketvirtadienį vakare. Paklausus, ar tikrai taip bus, R. Kaziliūnienė šių žinių nepatvirtino ir tik dar kartą pakartojo, jog sprendimas bus pareikštas šio vizito metu.

Artėjant prezidento rinkimams sukruto savitai mąstantys ir besielgiantys veikėjai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neseniai sulaukė didžiuoju kunigaikščiu Vilgaudu prisistatančio Stasio Urniežiaus prašymo registruoti jį kandidatu. Gegužę varžytis dėl Lietuvos vadovo posto norėtų ne tik solidūs politikos ir visuomenės atstovai, bet ir įvairiais skandalais bei ekscentriškais poelgiais pagarsėję asmenys.

Kandidatai, galintys siekti prezidento pareigų, nors ir neskubėdami, ima skelbtis ir diskutuoti tarpusavyje. Įkandin parlamentaro Valentino Mazuronio oficialiai žiniasklaidai tai pripažino ir Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Kiti – užsimena. A. Valinskas apsisprendė siekti prezidento posto   Pernai įkurtos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas nusprendė kandidatuoti prezidento rinkimuose. Apie tai pranešė naujienų agentūra BNS.

Pilietinės demokratijos partijos lyderis, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ sakė kitą savaitę apsispręsiąs, ar kels savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Pasak A. Matulevičiaus, jis gaunąs daug raginimų, tačiau apsispręsti nėra paprasta. „Žiūriu ne į tai, ką pasakys konkurentai, nes nė vieno jų nebijau. Tiesiog vyksta daug konsultacijų, ir aš netrukus pasakysiu savo žodį“, – sako politikas.

LNK laida „Kaip gyveni“ aiškinasi, ar turėsime šalies prezidentę moterį?  Kol tautos geidžiamiausia Dalia Grybauskaitė tyli, kai kurios žinomos politikės ambicijų nebeslepia. „Jeigu rinkimuose dalyvaus Algirdas Brazauskas, aš tikrai kelsiu savo kandidatūrą. Gelbėsiu Lietuvą nuo galimos nepataisomos klaidos“, - užtikrintai pareiškia europarlamentarė Ona Juknevičienė.

Prezidentinė kampanija, nors dar beveik be kandidatų, ima darytis aršesnė. Įsivardijusių kandidatų vos keli, bet užtat tikri mūšiai užvirė aplink dar neapsisprendusiuosius arba slepiančiuosius savo sprendimą. Į mūšio lauką išridenta sunkioji artilerija - šalies politologų direktorius ir vienas iš „būtovės ainių“. Planas - dešinės sunaikinimas. Raimundas Lopata ir Alfredas Bumblauskas nusitaikė į ne bet ką.

Vytauto Landsbergio galimas kandidatavimas išjudino sustingusią prezidentų rinką. Ligi šiol intriga buvo tik viena - kels ar nekels savo kandidatūrą Dalia Grybauskaitė. Išskyrus Valentiną Mazuronį, nelabai kas ryžosi oficialiai pasiskelbti, kad balotiruotųsi nepaisant bet kurio eurokomisarės sprendimo. Dešiniųjų stovyklos viražai V. Landsbergis sako, kad irgi sutiktų, bet čia atgyja įdomūs prisiminimai.

Kol politikos apžvalgininkai vienas po kito spėlioja, kas dalyvaus ir laimės šių metų prezidento rinkimus, klaipėdietė teisininkė Vilma Juostė viešai pranešė, kad šį postą užimti pretenduos ir ji. Apie savo ketinimus šių metų birželį vyksiančiuose prezidento rinkimuose klaipėdietė pranešė žiniasklaidai vakar išsiuntusi trumpus laiškus elektroniniu paštu. Vėliau „Vakarų ekspresui“ ji šią žinią patvirtino telefonu.

Dilema, kuris kandidatas į prezidento rinkimus eis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos vėliava, dešiniesiems gali kainuoti vidinę santarvę. Artėjant lemtingam apsisprendimui, galimų pretendentų sąrašas tik ilgėja. TS-LKD pastangos apsispręsti dėl keliamo ar remiamo kandidato į prezidentus virsta tikru iššūkiu.

Pirmas oficialiai pasiskelbęs kandidatas į prezidentus, siūlomas į šį postą partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT), Valentinas Mazuronis sako, jog kiti kandidatai yra atsakingi už Lietuvoje susiklosčiusią padėtį ir nėra pajėgūs vykdyti būtinas reformas. Portalui „Balsas.

Interneto svetainės „Balsas.lt“ surengtus virtualius šalies vadovo rinkimus kiek netikėtai laimėjo Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Jam savo balsus atidavė  40,51 proc. respondentų. - Artėja prezidento rinkimai, jūsų pavardė nuolat mirga reitinguose. Ar norite būti šalies vadovas ir kodėl? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Seimo pirmininko A. Valinsko. - Neturiu nei noro, nei degu dideliu troškimu atsidurti šioje kėdėje.

Savaitgalį partijos „Tvarka ir Teisingumas“ kongrese atsisakęs galimybės būti iškeltas partijos kandidatu į prezidentus, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas neatmeta galimybės savarankiškai bandyti tapti šalies vadovu. Portalui „Balsas.lt“ Č. Jezerskas sakė, kad jis padėkojo „tvarkiečiams“ už išreikštą pasitikėjimą juo, tačiau nepanoro tapti partijos kandidatu. Tačiau šiuo metu jis svarsto galimybę savarankiškai kelti savo kandidatūrą.

Atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas teigia ketinantis kelti savo kandidatūrą ir dalyvauti gegužę įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Nusprendžiau pasinaudoti Konstitucijos man suteikta teise ir dalyvauti rinkimuose savarankiškai“, - BNS pirmadienį sakė atsargos generolas. Jis minėjo, jog pasitarė su „visuomeninėmis organizacijomis“, todėl yra įsitikinęs, kad pavyks surinkti reikiamą jo kandidatūrą palaikančių gyventojų parašų kiekį, kaip to reikalauja įstatymai.

Opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) prezidento rinkimuose kels Seimo nario Valentino Mazuronio kandidatūrą. Rinkimuose į Europos Parlamentą partijos vėliavnešiu bus TT pirmininkas Rolandas Paksas. Tai buvo nuspręsta sekmadienį Vilniuje vykstančiame partijos kongrese.

Su oficialiu vizitu Lietuvoje apsilankiusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė dar labiau įtvirtino savo kaip potencialios kandidatės į šalies prezidentus pozicijas. Šių metų sausio pabaigoje už šią kandidatę atiduoti balsus buvo pasiryžę 43,2 proc. šalies rinkėjų, tuo metu gruodį tokių buvo 36,4 proc. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas iš rimtų kandidatų sąrašo iškrito. Gruodį jo reitingas siekė 8,1 proc. ir garantavo trečią vietą, bet sausį galimų rinkėjų beliko 2,7 proc.

Konservatorė Laima Andrikienė teigia sulaukianti siūlymų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių kandidatuoti į šalies vadovo postą. Tačiau pati europarlamentarė tvirtino kol kas galutinio sprendimo nepriėmusi, o pasak Jurgio Razmos, dėl partijos kandidato bus apsispręsta mėnesio pabaigoje. „Rimtai kalbant, jau kelerius metus daugelio buvau ir esu raginama, drąsinama, skatinama kandidatuoti prezidento rinkimuose.

Premjeras Andrius Kubilius baigia formuoti savo patarėjų ir padėjėjų korpusą. Arti Vyriausybės vadovo taip pat laikysis keli konsultantai, valdininkai, politikai ir visuomenininkai.

Vyriausybė, sulaukusi priekaištų lavinos, jau taiso Antikrizinį planą. Premjeras Andrius Kubilius, vakar dalyvavęs Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“, tikina, kad ministrų kabinetas sutinka tartis, tačiau nežada daryti nuolaidų. „Tai nėra nuolaidos - tai mūsų pačių įsipareigojimas ištaisyti klaidas. Nereikia įsivaizduoti, kad klaidos taisomos tik tada, kai kas nors ateina ir pareikalauja“, - pareiškė premjeras A.Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius jau buvo tapęs kalbėtoju, kuriam geriau neprasižioti. Atrodė, vos tiktai prabils – kur nors ims dužti stiklai. O viešųjų ryšių žyniai vienu balsu reikalavo, kad valdžios vyrai ir moterys kalbėtų, nes prieš tai buvo nusišnekėta. Susiklostė keista padėtis – reikia dainuoti vandens prisemta burna. Charizma Svarbu ne žodis, o lūpos, kurios ištaria. Lietuviai, kaip žinoma, gerbia autoritetą.

Artėjant šalies prezidento rinkimams, kaip teigia portalo „Balsas.lt“ apžvalgininkas Vytautas Rubavičius, politinė scena atrodo tuštokai. Lietuva ne Amerika − tenka siūlyti tuos, kas nesisiūlo patys. Todėl skelbiame „Balsas.lt savaitės“ skaitytojų apklausą – ką jie mano apie galimus realiausius kandidatus varžytis dėl prezidento posto. Juk galimybė viešai pasvarstyti, pakomentuoti dalyvius ir internete skelbiamo reitingo rezultatus visada sulaukia netikėtų nuomonių ir pastebėjimų.

Seimo pirmininkas Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas iškrito iš populiariausių politikų dešimtuko, praneša „Žinių radijas“  Dar gruodį, geriausiai piliečių interesus atstovaujančių politikų sąraše jis užėmė trečiąją vietą, tačiau sausį nukrito į antrąjį dešimtuką. Sąrašo viršuje prezidentas Valdas Adamkus, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Toliau rikiuojasi Algirdas Brazauskas, Andrius Kubilius, Vilija Blinkevičiūtė, Rolandas Paksas ir Julius Veselka.

Laikas spustelti komercinius bankus. Taip vakar po pokalbio su finansų ministru Algirdu Šemeta apie galimybę Vyriausybei platinti taupymo lakštus pasiūlė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Ekonomistės nuomone, skirtumas tarp palūkanų litais ir eurais bankinės maržos yra nenatūraliai didelis, ir galimybė valstybei pačiai pritraukti gyventojų lėšų galbūt priverstų finansų institucijas keisti savo politiką.

Įvairių apklausų duomenimis, geidžiamiausia kandidatė į prezidentus yra eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Apie ją kaip apie tinkamą kandidatę yra kalbėję įvairių politinių jėgų atstovai. Tuo tarpu politologus labiausiai stebina, kad dėl bendro kandidato sutaria konservatoriai ir socialdemokratai. Iki šiol politikė D. Grybauskaitė išlaiko paslaptį ir nesako, ar kandidatuos pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Aštrios kritikos ankstesnei Vyriausybei negailėjusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė vakar Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Ministrų kabinetą pamalonino pagyrimais ir geranoriškomis pastabomis. Priemonės – būtinos Lietuvoje viešinti D. Grybauskaitė teigiamai įvertino dabartinės Vyriausybės priemones ir mokesčių reformą šalies finansų sistemai stabilizuoti, rašo „Respublika“. „Tai yra finansinio stabilizavimo priemonės, kurias privalu daryti.

Lietuva kol kas vis dar balansuoja ant nemokumo ribos, teigia Vilniuje besilankanti Europos Komisijos (EK) narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. „Visos stabilizavimo priemonės, kurios buvo naudojamos Vyriausybės sausio mėnesį, leido stabilizuoti padėtį, pasiskolinti tiek viduje, tiek ir išorėje.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ paskelbtoje internetinėje apklausoje dėl būsimų Lietuvos prezidento rinkimų ne visai sąžiningai buvo siekiama lyderiu padaryti „Tvarka ir teisingumas“ kandidatą Valentiną Mazuronį. „Balsas.lt“ internetinėje apklausoje, kurioje galima balsuoti už pageidaujamą kandidatą į šalies prezidentus, balsuotojai už V. Mazuronį balsavo pažeisdami taisykles. Daugybė šio politiko gerbėjų, naudodamiesi savo kompiuteriu, atidavė ne po vieną, o po pora tūkstančių balsų.

Europos Komisija (EK) trečiadienį patvirtino papildomą finansinę paramą dviem Baltijos šalių energetikos projektams, pranešė Vilniuje viešinti už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga EK narė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, elektros tiltui į Švediją „Swedlink“ patvirtinta 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramos, o antrajai „Estlink“ jungčiai - 100 mln. eurų (345 mln.

Lietuvoje trečiadienį - penktadienį lankosi už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitė susitiks su premjeru Andriumi Kubiliumi, finansų ministru Algirdu Šemeta ir Vyriausybės nariais, skaitys pranešimą Valstybės kontrolės 90-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje trečiadienį - penktadienį lankysis už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitė susitiks su premjeru Andriumi Kubiliumi, finansų ministru Algirdu Šemeta ir Vyriausybės nariais, skaitys pranešimą Valstybės kontrolės 90-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ karštoji tema narplioja Vyriausybės sprendimų išprovokuoto skandalingojo piketo prie Seimo rūmų priežastis. Naujausio numerio skaitytojai taip pat sužinos apie teismo panaikintą buvusio sostinės mero Artūro Zuoko ir jo politikos bendražygių malonę bendrovei „Rubicon group“, kai „Siemens“ arenoje nuolat buvo organizuojami savivaldybės renginiai. „Balsas.

A. Kubliui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje teko išklausyti ir kritikos, praneša  „LNK žinios“. Be to, posėdyje A. Kubilius patvirtino prezidento rinkimuose nedalyvausiąs. Pasak jo, jei dalyvaus Dalia Grybauskaitė, partija rems jos kandidatūrą. Išplatintame pranešime spaudai A. Kubilius pripažino, kad Vyriausybė padarė klaidų, tačiau tvirtino, jog jos bus taisomos. Pasak jo, Vyriausybė dirba ir neketina sustoti.

Iki prezidento rinkimų vajaus pradžios likus pusantro mėnesio, dar neaišku, kas rungsis dėl posto, taip pat tai, ar rinkimuose dalyvaus geidžiamiausia kandidatė - eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Europos Sąjungos komisarė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, yra viena populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų, rašo „Lietuvos rytas“. Kandidate į prezidento postą ją norėtų iškelti konservatorių lyderis, premjeras Andrius Kubilius, nors jo vadovaujama partija dėl to nėra vieninga.

Riaušėms kažkas dirigavo, jas kažkas sukurstė, kalba valdantieji. Anksčiau ar vėliau paaiškės, kiek teisingi tokie teiginiai, tačiau verta pažvelgti į gilumines žmonių nepasitenkinimo priežastis. Smurto paremti nevalia, ir puolusieji Seimą turės atsakyti. Suduotas smūgis Lietuvos demokratijai, be kita ko, ir Lietuvos įvaizdžiui. Galbūt ne iki galo savo darbą atliko ir teisėtvarkos tarnybos - juk apie tai, kad įvykiai gali pasisukti šia linkme, buvo kalbama, diskutuojama jau keletą dienų.

Geidžiamiausia kandidate į prezidento postą išlieka Dalia Grybauskaitė. Jeigu ši nedalyvautų prezidento rinkimuose, antrą kartą prezidentu Lietuvos piliečiai gali išrinkti ekspremjerą socialdemokratą Algirdą Brazauską. Tai rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Į klausimą, už kokį kandidatą balsuotų, jei rytoj vyktų prezidento, dauguma - 36,4 proc.

Šalies gyventojai prezidentą Valdą Adamkų išrinko Lietuvos 2008 metų žmogumi. V.Adamkus, kuriam šiemet suėjo 82 metai, tokio titulo nusipelnė jau septintą kartą. Svarbiausias šių metų įvykis, daugumos gyventojų (73,5 proc.) nuomone, buvo rudenį įvykę Seimo rinkimai. Tokie yra rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ gruodį atliktos apklausos rezultatai, kuriuos trečiadienį paskelbė „Lietuvos rytas“. Pasaulio 2008 metų žmogumi daugiausiai apklaustųjų (27,5 proc.

Jeigu Dalia Grybauskaitė netaps Lietuvos prezidente, jos kandidatūra antrą kartą gali būti pasiūlyta į Europos Komisijos (EK) narius. Tai antradienį per Lietuvos radijo laidą „Ant svarstyklių“ sakė premjeras valdančiųjų konservatorių lyderis Andrius Kubilius. „Jeigu ji (D.Grybauskaitė - BNS) netaps prezidente, turės galimybę tęsti darbą Europos Komisijoje“, - atsakydamas į klausimus sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak Andriaus Kubiliaus, Gediminas Kirkilas rimtai konkuruos artėjančiuose prezidento rinkimuose. Premjeras A. Kubilius Lietuvos radijui sakė, jog prie buvusio ministro pirmininko G. Kirkilo kovoje dėl šalies vadovo posto gali prisijungti ir eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. „Kandidatų, be abejo, dar nėra, bet yra žmonių, lyderių, kurie galvoja“, – sakė premjeras, tačiau daugiau konkrečių pavardžių neįvardijo.

Praėjus vos pusmečiui, turėsime naują Lietuvos prezidentą, o iki šiol nežinome nė vieno kandidato. Apmaudu – juk norime turėti daug laiko, kad galėtumėm ramiai apsvarstyti, viešai aptarti visus kandidatų privalumus ir trūkumus, palyginti vienus su kitais, be to, kad galėtumėm… taip, išpilti ne po vieną srutų kibirą jiems ant galvų. Čia gal ir yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol niekas viešai nepatvirtino sieksiąs šio posto, – nenori prisišaukti ugnies į save.

Leonidas Donskis savo poleminiame straipsnyje parodė, kad prezidento institucija dabartinėje Lietuvos politinėje sistemoje netarnauja demokratinei politikai. Čia daroma išvada, kad prezidento institucijos derėtų išvis atsisakyti. Šiems klausimams aptarti būtina gili ir išsami diskusija. Minėtame straipsnyje apibendrinama Lietuvos prezidentų veiklos patirtis ir visuomenės nerimas – ir dėl galimo būsimo prezidento asmenybės, ir dėl pačios institucijos izoliuotos padėties politinėje sistemoje.

Kadenciją baigęs prezidentas buvęs socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas neabejoja tuo, jog eurokomisarė Dalia Grybauskaitė būtų gera prezidentė. A.Brazauskas pripažino, kad D.Grybauskaitė galėtų būti „viršpartinė“ kandidatė. Tai jis pareiškė praėjusį sekmadienį interviu LNK televizijos laidai „Savaitės panorama“. „Be abejo, būtų gera prezidentė.

Nors premjeras A. Kubilius anksčiau teigė, kad neieškos pagalbos už koalicijos ribų, dabar jis jau tikina iš opozicijos tikįs konstruktyvios pagalbos sprendžiant svarbiausius Lietuvos reikalus. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Seimas nesutiko panaikinti lengvatų knygoms, regioniniams leidiniams, meno ir kultūros renginių bei rašytojų, kompozitorių ar atlikėjų paslaugoms. Taip buvo suduotas smūgis Vyriausybės programai, kurioje tokios lengvatos nenumatytos.

Nerimsta kalbos apie būsimąjį šalies prezidentą. Jo(s) laukiama su nerimu – arba kaip naujo šanso kažką keisti į geresnę pusę Lietuvos politiniame gyvenime, arba kaip naujos pavojingos intrigos ar net naujo visuomenės skilimo ir nusivylimo savo pačių valstybe ir šalimi grėsmės. Nesunku įsivaizduoti skirtingus ir net kontrastingus tolimesnių įvykių scenarijus po rinkimų rezultatų.