bvp

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Pernai Lietuvos ekonomika augo lėčiausiai nuo 2010 m. – 1,6 proc., tačiau atsigaunantys verslininkų lūkesčiai ir palankesnė palyginamoji bazė šiemet leis Lietuvos ūkiui atsispirti. Daugiau užsakymų ir auganti paklausa Lietuvos bei užsienio rinkose – šie veiksniai labiausiai lėmė geresnius verslo lūkesčius. Didesniu nei prieš metus optimizmu pasižymėjo visi sektoriai, išskyrus statybą.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Statistikos departamentas suskaičiavo praėjusių metų ekonomikos rezultatus. Apibendrinant metus, dažniausiai kreipiame dėmesį į bendrojo vidaus produkto rodiklį, infliaciją, eksporto, nedarbo dinamiką, ir pagal šių rodiklių kryptį apibūdiname – buvo geri metai, ar metai buvo blogesni, ir ko čia dabar reikėtų laukti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 0,5 proc., rodo penktadienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES, išankstiniais duomenimis, BVP per ketvirtį ūgtelėjo 0,3 proc., vien euro zonoje - taip pat 0,3 procento. Latvijos ūkis per ketvirtį nepakito, Estijos - išaugo 1,2 procento.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose ir nerimo dėl Kinijos ateities, „Swedbank“ ekonomistai nemato priežasčių karpyti Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai, infliacija bus šiek tiek mažesnė, nei tikėtasi anksčiau, o atlyginimų augimas įgys pagreitį.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Lietuvoje surenkamų mokesčių, įskaitant ir socialines įmokas, santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) 2014 metais buvo vienas mažiausių tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis 2014 metais buvo 28 proc. BVP - gerokai mažesnis už ES vidurkį, kuris siekė 40 procentų, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Mažesnė mokesčių dalis BVP užpernai buvo tik Rumunijoje (27,7 proc.) ir Bulgarijoje (27,8 proc.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas nekeičia šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir mano, kad šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc. 2017 metų ekonomikos augimo prognozės bankas taip pat nekeičia ir tikisi 3,2 proc. augimo. Praėjusių metų rugsėjį bankas prognozavo, kad šiemet ir kitais metais šalies ūkis plėsis atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Ateinančiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,9 proc., sako Lietuvos banko atstovas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, šalies ūkio plėtrą skatins augantis vartojimas bei atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos. „Šiais metais Lietuvos ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet numatome jau 2,9 proc. augimą - kone dvigubai greičiau.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų augti daugiau nei trečdaliu, rodo pirmadienį paskelbtas valstybės biudžeto projektas. Krašto apsaugos ministerijai 2016 metais numatoma skirti 574 mln. eurų, tai sudarys 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet asignavimai siekia 425 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP. 2014 metais gynybos biudžetas buvo 322 mln. eurų, tai sudarė 0,89 proc. BVP. 2013 metais asignavimai siekė 267 mln. eurų, arba 0,77 proc. BVP.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

 Skirti 2 proc. šalies gynybai nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra moralinis klausimas prieš mūsų sąjungininkus, nes esame geopolitiškai pavojingoje ir sudėtingoje situacijoje, bet į NATO reikalavimus žiūrime atsainiai, „Žinių radijui“ sakė politologas Gediminas Vitkus.   „Tie 2 proc. yra sudėtinga ir nelabai gera problema, kurios niekaip negalime išspręsti, nes tai yra moralinis klausimas. Tai nėra toks klausimas, ar mes sukrapštysim, ar nesukrapštysim.

Lietuva tikisi 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą gynybai, dvejais metais anksčiau nei planuota, ketvirtadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Iki 2018 metų tikimės pasiekti 2 proc.“ - NATO štabo atidarymo ceremonijoje Vilniuje sakė prezidentė. Pernai politinės partijos įsipareigojo 2 proc. pasiekti 2020 metais.

Lozanos Tarptautinio vadybos instituto kasmet sudaromame konkurencingumo reitinge Lietuva per metus pakilo šešiomis pozicijomis aukštyn - į 28-ą vietą iš 61 pasaulio valstybių ir aplenkė Estiją bei gerokai smuktelėjusią Latviją. Tyrimas, paremtas daugiau nei 300 kriterijų vertinimu, iš kurių du trečdaliai yra statistinė informacija, vienas trečdalis - įmonių vadovų nuomonės įvertinimas.

Balandžio 25 d. 7,9 balo stiprumo žemės drebėjimas sukrėtė centrinį ir vakarinį Nepalo regionus. Stichinė nelaimė palietė maždaug 8 milijonus žmonių, o praėjus mažiau nei trims savaitėms šalį sukrėtė pakartotinis žemės drebėjimas. Pasak JAV Geologijos tarnybos, apytikriai skaičiuojant, ekonominė katastrofos žala galėtų viršyti Nepalo BVP. Verslo rizikos valdymo kompanijos „Coface“ ekspertai, atsižvelgdami į nelaimės mastą, prognozuoja, jog šalį ištiks recesija.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ankstesnės vyriausybės „krizinis palikimas“ neturėtų trukdyti dabartinei, o vienas svarbiausių pastarojo meto darbų, kurių ėmėsi Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas – naujojo socialinio modelio inicijavimas. „Naujasis socialinis modelis ir su juo susijęs tyrimas įgalins padidinti užimtumą, sumažinti skurdą ir sukurti geriau veikiančią socialinę apsaugos sistemą.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto stebėtojo akimis, šis rezultatas yra gana kuklus.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

Tarptautinė finansų institucija Pasaulio bankas, esantis Vašingtone (JAV), kasmet sudaro turtingiausių ir skurdžiausių pasaulio valstybių sąrašus. Pasaulio bankas reitinguoja valstybes pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam gyventojui (Lietuvos statistikos 2013 metų duomenimis) BVP dalis siekė 40,8 tūkst. litų (daugiau nei 12 tūkst.

„Džiugu, kad perskaičiuotas 2014 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) lyginant su 2013-aisiais, didėjo 3 procentais, o ne 2,9 kaip buvo skelbta po preliminarių vertinimų. Tam turėjo įtakos ir statybų sektoriaus augimas, Vyriausybės sprendimai dėl renovacijos pagal naują programą“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, remdamasis patikslintais Statistikos departamento duomenimis. 2014 m. BVP siekė 36 287,9 mln. eurais (125 294,8 mln.

Žinių radijas Pasaulio bankas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Šiemet pasaulio bendrasis vidaus produktas ūgtelės 3 proc., o kitais metais - šiek tiek daugiau, teigiama naujoje Pasaulio banko prognozėje. Prieš pusmetį Bankas prognozavo puse procento didesnį prieaugį. „Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad pasaulio ekonomiką į priekį stumia tik Jungtinės valstijos, tuo metu kituose regionuose problemų yra daugiau nei pernai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Andrius Žukauskas Radijas „Laisvoji banga“   ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dar 2002 metais Lietuvoje buvo surinkta 29 proc. mokesčių nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais šis rodiklis buvo 27,4 proc. O štai 2012-aisiais mokestinės įplaukos smuktelėjo iki 27,2 proc. nuo BVP. Palyginimui – Latvija tais pačiais metais mokesčių surinko 27,9 proc. nuo BVP, Estija – 32,5. Visos ES vidurkis siekia 39,4 proc.

  Blogiausiu atveju – jei šalies eksportas į Rusiją visiškai sustos ir bankrutuos dalis logistikos įmonių, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), kaip teigia Lietuvos premjeras, gali smukti 4 proc. Tačiau, anot Algirdo Butkevičiaus, tokia tikimybė nelabai reali.   „Yra įvairiausių skaičiavimų.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški, o skola daugiau nei dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP) – tiek prasiskolinti Europos Sąjungoje (ES) nė vienai valstybei niekas neleistų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė.

 2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė. Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc.

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos. Rytų Europoje ūkio varikliai stoja Rusija trečiojo ketvirčio BVP rodiklius paskelbs pirmoji – ketvirtadienį. Prognozuojamas 0,3 proc. ketvirčio augimas, apie 0,50 proc.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

Žinių radijas Europos Komisija daugiau kaip puse procento sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimą. Prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc. Gegužę EK analitikai prognozavo, kad augimas šiemet sieks 3,3 procento. Vilniaus Universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad mažėjanti BVP augimo prognozė susijusi su Rusijos įvestomis ekonominėmis sankcijomis.

Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi. Vidaus paklausa, atsigaunanti statyba bei kylantis transporto sektorius tampa vienais svarbiausių ūkio augimą skatinančių veiksnių. Nepaisant to, „Danske Bank“ išlaiko nepakeistas šalies ūkio augimo prognozes 2015 bei 2016 metams. Viršijo lūkesčius Statistikos departamento pirminiu vertinimu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino ekonomikos augimo prognozes Baltijos šalims 2014-2015 metams. Spalio mėnesio apžvalgoje World Economic Outlook (WEO) palyginti su šių metų balandžio mėnesio prognozėmis, jos pablogintos tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai, tačiau ir toliau prognozuojama, kad mūsų šalies BVP augimas lenks šalis kaimynes. Lietuvos BVP šiais metais augs 3 proc., nors prieš pusmetį buvo prognozuojamas 3,3 proc. Augimas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt   Rusija nėra dominuojanti rinka Lietuviškos kilmės produktų eksporto sektoriuje, eksporto srityje vyksta diversifikacija, todėl bijoti, kad Rusijos sankcijos suduos esminį smūgį Lietuvos ekonomikai bijoti nereikėtų, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP, nepaisant geopolitinės įtampos, augs. SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuoja, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc.

Prof. Povilas Gylys „Ekonomika turi būti ekonomiška“ – tai tarybinis šūkis, kuris anais laikais buvo visuotinio pasityčiojimo objektas. Ir dabar tebėra. Tyčiotis yra pagrindo. Bet ne todėl, kad tas posakis yra visiškai neteisingas, o todėl, kad tai, moksliškai tariant, yra tautologija, o folkloriškai šnekant, tai „tas pats per tą patį“. Sakyti, kad ekonomika turi būti ekonomiška tai tas pats, kas sakyti, kad gražuolė turi būti graži ar kad sviestas turi būti iš sviesto.

Netrukus paaiškės, kad šių metų Lietuvos BVP sieks ne 126 milijardai, kaip dabar prognozuoja Finansų ministerija, o, greičiausiai, apie 130 milijardų litų. Ne, rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujas. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų ES valstybių BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai.

Kas kaltas dėl to, kad uždirbate per mažai? Visų pirma, jūs pats, tačiau priežasčių paieškoti galima ir ekonominėse aplinkybėse. Norint suprasti, kaip veikia ekonomika galima rinktis iš dviejų požiūrių. Pirmasis teigia, kad egzistuoja tam tikri universalūs dėsniai, nulemiantys kapitalo pasiskirstymą visuomenėje. Antrasis – kad ekonomika nuolat keičiasi, atitikdama jos dalyvių pasaulio suvokimą.

 „Swedbank“ mažina šių ir ateinančių metų ekonomikos augimo prognozes. Nepaisant to, kad pirmąjį pusmetį BVP augo tiek, kiek prognozuota, ateityje ekonomikos augimą slopins Rusijos-Ukrainos krizė bei Rusijos ir Vakarų valstybių tarpusavio ekonominės sankcijos.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

  Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas dėl Rusijos sankcijų gali sulėtėti 0,2 proc., teigia ūkio ministras. Tačiau Evaldas Gustas perspėja, kad Lietuvai nereikėtų tikėtis didelių Europos Sąjungos kompensacijų dėl Rusijos taikomo žemės ūkio ir maisto produktų embargo. Tiek ūkio ministras, tiek žemės ūkio ministrė mano, kad uždaryta Rusijos rinka Lietuvos gamintojų skaudžiai nepaveiks.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje mokesčių našta mažiausia visoje Bendrijoje. Ekonomistai sako, kad tai nereiškia, kad mes mažiausiai mokame mokesčių. Investuotojų forumas siūlo keisti mokesčių sistemą – tarkim, „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Mokesčių inspekcijai. Taip pat mažinti Nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jį taikyti plačiau. Į remonto dirbtuves, ekonomistų teigimu, jau reikia visai Lietuvos mokesčių sistemai.

Daiva Lapėnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po devynių mėnesių pertraukos Nacionalinis Italijos statistikos institutas „Istat“ pergalingai pranešė, kad Italija pagaliau išbrido iš recesijos. Oficialiais duomenimis, paskutinį praėjusių trimestrą bendrasis vidaus produktas (BVP) paliko minuso zoną ir ūgtelėjo 0,1 proc.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Jau dešimt metų esame padėję galvą ant minkštos Europos Sąjungos finansinės pagalvės. 2004-aisiais neregėtu mastu išsiplėtusi Sąjunga vienas šalis, deja, užmigdė letargo miegu, o kitos, tarp kurių yra ir Lietuva, atrodo, tampa vis stipresnės. Praėjusią savaitę su dar devyniomis valstybėmis minėjome įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dešimtmetį.

„Reikėjo pralieti daug prakaito ir įdėti nemažai pastangų“, – taip dabar kalba prieš daugiau negu dešimt metų vyriausiojo derybininko pareigas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Gegužę vyko dviejų dienų referendumas dėl stojimo į ES.