bvp

Latvija, kurią krizė sudrebino labiau nei kitas Rytų Europos šalis, per artimiausius dvejus metus pademonstruos įspūdingą augimą, vieną sparčiausių Rytų Europoje, teigiama naujoje „SEB banka“ parengtoje regiono ekonomikos apžvalgoje. Rusijai ir Lenkijai, „regiono sunkiasvorėms“, kovoje su ekonominės krizės padariniais per artimiausius dvejus metus seksis geriau nei kitoms šalims.

Prancūzijos centrinis bankas prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) po trijų iš eilės sąstingio ketvirčių šiek tiek susitrauks. Bankas numato, kad BVP susitrauks 0,1 proc. Jeigu ši prognozė lapkričio viduryje bus patvirtinta oficialiais duomenimis, tai būtų pirmasis neigiamo augimo ketvirtis nuo 2009 metų. Nacionalinis statistikos biuras prognozuoja, kad BVP augimas šiemet sieks 0,2 proc. Vyriausybė tikisi, kad kitąmet augimas padidės iki 0,8 proc.

Banko UBS valdybos pirmininkas Axelis Weberis teigia, kad Šveicarijos ekonomika neturėtų nugrimzti į recesiją, nors bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ateinančiais mėnesiais tikriausiai bus nepastovus. „Šveicarijos BVP augimo perspektyva geriausiu atveju yra kukli, tačiau vis vien geresnė nei daugumos jos Europos kaimynių. Pasaulio ekonomikos augimas nebus tvarus, kol nebus išspręstos problemos Europoje“, – sakė A. Weberis.

Brazilijos finansų ministerija sumažino šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, nes pasaulinis nuosmukis pakenkė eksportui, o didėjančios skolos slegia vartojimą, informuoja BBC. Finansų ministras Gvidas Mantega (Guido Mantega) prognozuoja, kad šalies BVP augimo rodiklis sieks ne anksčiau prognozuotus 3, o 2 proc. Jeigu prognozė pasitvirtins, tai būtų silpniausias metinis BVP augimas nuo 2009 metų ir smarkus sumažėjimas nuo 2010 metų 7,5 proc. BVP augimo rodiklio.

Indijos vandenyne, šalia Madagaskaro, įsikūręs Mauricijus per 44 nepriklausomybės metus ant uolėtos ir nuošalios salos žemės sukūrė patikimą, vidutinių pajamų ekonomiką, kuri yra tampriai susijusi su viso pasaulio ūkiu, rašo „Financial Times“. Paprašyti apibudinti nacionalinį charakterį Mauricijaus gyventojai vadina save išradingais ir atspariais. Šaliai ne kartą teko keisti savo pasirinktą ekonomikos kryptį ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Japonijos vyriausybė sumažino antrojo metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklius, todėl sustiprėjo nerimas, kad trečiosios pagal dydį pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo, informuoja BBC. Vyriausybė pranešė, kad Japonijos BVP balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 0,7 proc. Pirminis BVP augimo rodiklis siekė 1,4 proc. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, BVP išaugo 0,2 proc.

Vladimiras Putinas savo politiką kreipia į Tolimuosius rytus, kur tikisi sustiprinti ryšius su Ramiojo vandenyno žiedu ir įgyvendinti ambicingą Rusijos plėtrą. Pradžia – paversti buvusią slaptą karinę tvirtovę Vladivostoką į prekybos laivais centrą, rašo „New York Times“. V. Putino pasirinktas laikas negalėtų būti geresnis.

„Societe Generale“ ekonomistė Michala Marcussen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, kurios rodo, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, rašo „Business Insider“. Ataskaitoje, į kurią įeina augimo ir infliacijos prognozės iki 2016 m., apžvelgia ir individualius ekonomikų aspektus ir ekonomiką lemsiančius veiksnius. Viena iš pagrindinių pasaulio tendencijų visame pasaulyje yra lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Portugalijos biudžeto deficitas, ekspertų vertinimu, metų pabaigoje bus gerokai didesnis nei sutarta su tarptautiniais kreditoriais. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai reikš, kad taupymo priemonių nepakako deficitui sumažinti, praneša agentūra AFP. Portugalijos tikslas yra biudžeto deficitas, siekiantis 4,5 proc. BVP. Tačiau remiantis ekspertų ataskaita, skirta parlamento Biudžeto komitetui, valstybės deficitas pirmąjį šių metų pusmetį gali siekti 6,7-7,1 proc. BVP.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Jungtinių Valstijų ekonomika per pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota, informuoja BBC. Prekybos departamento duomenimis, JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. Ekonomistai prognozavo 1,5 proc. BVP prieaugį. Palyginus su pirmu ketvirčiu, BVP išaugo 0,43 proc. Per pirmus tris metų mėnesius metinis BVP prieaugis siekė 2 proc. Nedarbo lygis šalyje siekia daugiau nei 8 proc.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

Nepaisant to, kad privatūs ekonomistai sumažino šių metų Indijos augimo prognozes, šalies ministras pirmininkas Manmohanas Singhas (Manmohan Singh) tikisi, kad ekonomikos būklė šiemet bus geresnė nei pernai. Keletas tyrimų organizacijų, tarp jų ir reitingų agentūra „Moody's“, anksčiau sumažino šių metų Indijos BVP augimo prognozes. Dauguma ekonomistų numato, kad Indijos ekonomika šiemet išaugs mažiau nei 6 proc. Tai būtų prasčiausias rezultatas per dešimtmetį.

Banko SEB Estijos padalinio analitikė Ruta Arumejė (Ruta Arumae) prognozuoja, kad Estijos ekonomikos augimas ateityje ir toliau lėtės. Anot jos, nors elektroninės įrangos eksportas turėtų lėtėti iki spalio, bendras eksporto mastas turėtų augti. Penktadienį pranešta, kad Estijos BVP augimo tempas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 2 proc. Pirmąjį metų ketvirtį BVP augimas siekė 3,9 proc., o per paskutinį praėjusių metų ketvirtį - 4,5 proc.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

Remiantis pirminiais centrinio statistikos biuro duomenimis, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,1 proc. Teigiamą poveikį BVP augimui turėjo 7 proc. išaugęs pramonės ir prekybos sektorius, augimas statybų sektoriuje. Surinktų mokesčių už produktus mastas išaugo 9 proc. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, Latvijos BVP per antrąjį ketvirtį išaugo 1 proc.

Ar Kinijos ekonomika skaudžiai smuks, minkštai leisis ar lėtai kils? Sudėjus kartu ECB neryžtingumą Europos skolų krizės atžvilgiu, panašų JAV Federalinio rezervo neveiksnumą ir JAV lėtėjančią ekonomiką, kilo investuotojų nerimas dėl Kinijos veiksmų kovojant su savo nuosmukiu, rašo CNN. „Gan neramina tai, kad Brazilija ir Indija taip sulėtėjo, žinoma, daug diskutuojama ir dėl Kinijos sulėtėjimo“, - sakė Jimas O'Neillas, „Goldman Sachs Asset Management“ pirmininkas.

Lietuvos statistikos departamentui paskelbus 2012 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto pirmąjį įvertį paaiškėjo, jog ekonomikos augimo sulėtėjimas buvo spartesnis nei prognozuota. Palyginus su 2011 m. antruoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 2,1 proc. – „Danske“ banko ekonomistų prognozė buvo 2,9 proc. Metinės prognozės kol kas nekeičiamos – Lietuvos ekonomikos augimas sieks apie 2,7 proc. Ekonomikos lėtėjimą nulėmė ir vidaus, ir išorės veiksniai.

Statistikos departamentui paskelbus, kad antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 2,1 proc., DNB banko analitikai, tikėjęsi, kad augimas šį ketvirtį sieks 3 proc., sako, kad šalies ekonomiką augina eksportuotojai ir šešėlis. Pasak DNB banko vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, šalies ūkiui toliau svarbus išlieka eksportas ir panašu, jog antrojo ketvirčio duomenims lemiamą teigiamą įtaką po silpnos gegužės padarė geras šių metų birželis.

Baltieji rūmai sumažino 2012 ir 2013 m. Jungtinių Valstijų bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozę po pranešimų apie tai, kad šalies ekonomika antrąjį ketvirtį augo lėtai. Pusmetinėje biudžeto analizėje Baltieji rūmai prognozuoja, kad BVP šiais metais išaugs 2,3 proc., kitais metais – 2,7 proc. Vasarį buvo prognozuojamas atitinkamai 2,7 ir 3,0 proc. prieaugis.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nurielis Rubinis (Nourieli Roubini) mano, kad tvirto ir savarankiško Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimo laukti neverta, o augimas ateityje tikriausiai nesieks nusistovėjusių rodiklių, informuoja CNBC. Anot N. Rubinio, dėl Amerikos ekonomikos persišaldymo viso likusio pasaulio ekonomika užsikrės plaučių uždegimu.

Praėjusią savaitę vykusiame didžiausiame aviacijos atstovų susitikime Farnbore (JK) raginama pažvelgti į skaičius, atspindinčius šios industrijos svarbą pasaulyje. Pasaulinė aviacijos pramonė išlaiko 56,6 mln. darbo vietų, sukuria 3 proc. pasaulinės ekonominės produkcijos ir gauna daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių (1,4 mlrd. litų) pajamų per metus. Aviacijos industrija remia 2,2 trln. JAV dolerių (6,9 trln. litų) generuojančią ekonominę veiklą. Tai sudaro 3,5 proc. pasaulio BVP.

Italijos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja įgyvendinti ambicingą programą ir kasmet parduoti valstybės aktyvų už 15-20 mlrd. eurų, kad sumažintų didžiulę valstybės skolą, pirmadienį sakė Italijos finansų ministras Vittorio Grilli, informuoja „RIA Novosti“. „Dėl šios priemonės ir maždaug 1 proc. metinio ekonomikos augimo Italijos valstybės skola per ateinančius penkerius metus turėtų sumažėti 20 proc.“, – interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė V. Grilli.

Kinijos greito augimo dienos gali būti suskaičiuotos. Dešimtmečius vadinamoji Drakono ekonomika augo tokiais tempais, kurie padėjo milijonams gyventojų persikelti iš kaimų į megamiestus. Tačiau dėl augančios skolų krizės Europoje ir vis dar trapaus JAV atsigavimo Kinijos eksporto modelis gali daugiau taip gerai nebeveikti. Kinijos vyriausybė ir daugelis ekonomistų dabar spėja, kad šiemet ekonomikos augimas bus mažesnis nei 8 proc., o kai kas prognozuoja net didelį ekonomikos kritimą.

Kinijos ekonomikos augimas per antrąjį šių metų ketvirtį buvo lėčiausias per pastaruosius trejus metus, nes investicijos sulėtėjo, o paklausa pagrindinėse rinkose – Jungtinėse Valstijose ir Europoje smuko, praneša BBC. Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 7,6 proc. Per ankstesnį ketvirtį BVP augimas siekė 8,1 proc. Kovą Kinija sumažino šių metų BVP prieaugio prognozę iki 7,5 proc.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Garsus amerikiečių investuotojas milijardierius Warrenas Buffettas pakeitė savo nuomonę apie Jungtinių Valstijų ekonomikos būklę. Interviu televizijai CNBC jis sakė, kad bendras šalies ekonomikos augimas sulėtėjo, o Europos būklė taip pat eina blogyn. Anksčiau investuotojas atkakliai tikino, kad JAV ūkio augimą stabdo silpna gyvenamųjų namų rinka. W. Buffettas  taip pat mano, kad Europos reikalai sparčiai suprastėjo, ypač per pastaruosius šešis mėnesius.

Minimalios algos kėlimas iki 850 litų – tik pirmas žingsnis gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas ir siekiant balanso tarp infliacijos, darbo našumo ir užmokesčio. Minimalios algos augimas galėtų būti paskata atlyginimus didinti ir daugiau uždirbantiems žmonėms. Juo labiau, kad atlyginimu Lietuvoje šiuo metu patenkintas yra vos kas ketvirtas gyventojas, o situacija Lietuvos įmonėse, galinčiose pasiūlyti naujų ir patrauklesnių darbo vietų, nėra tokia jau prasta.

2012 m. pirmojo ketvirčio šalies finansinio turto metinis augimo tempas buvo 7 proc.  ir pralenkė įsipareigojimų augimo tempą (6  proc.). 2011 m. pirmąjį ketvirtį minėti augimo tempai buvo atitinkamai 3 ir 1 procentas. 2012 m. pirmąjį ketvirtį visuose sektoriuose, išskyrus finansines korporacijas, finansinio turto įsigijimo sandorių suma viršijo pardavimo sandorių sumą.

Pokyčiai turtingiausių šalies žmonių sąrašuose gali būti gera priemonė, galinti išmatuoti, kaip besivystančios rinkos yra pasirengusios konkuruoti globalioje ekonomikoje, teigia „Morgan Stanley Investment Management“ besivystančių rinkų padalinio vadovas Ruchiras Sharma. Tokias išvadas jis padarė du dešimtmečius investavęs besivystančiose rinkose ir keliaudamas po pasaulį. Milijardierių sąrašai, anot R. Sharmos, ateityje turėtų tapti dar naudingesni, kaip besivystančių rinkų augimo rodiklis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketina siųsti į Kiprą misiją, kuri ištirs padėtį šalies ekonomikoje ir aptars paskolos išdavimo sąlygas, praneša AFP. Misija į salą atvyks kitą savaitę. Kipras – jau penktoji euro zonos šalis, kuri kreipėsi į ES finansinės paramos, bandydama išgelbėti savo ekonomiką.

Kiprui kovai su skolų krize gali prireikti iki 10 mlrd. eurų paramos, tai yra daugiau nei pusė šalies BVP, teigia neįvardinti euro zonos valdžios atstovai. Tiksli prašomos paramos suma neskelbiama. Ekspertų duomenimis, šaliai gali prireikti 6 mlrd. eurų ekonomikai sustiprinti ir 2 mlrd. – finansų sektoriui paremti. Kipro valdžia oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos birželio 25 dieną.

Kipras artimiausiu metu gali prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministras Vasas Siarlis, informuoja „RIA Novosti“. Birželio pabaiga yra galutinis terminas, iki kurio Kipro centrinis bankas turės rasti mažiausiai 1,8 mlrd. eurų, kad nenusižengtų ES kapitalo taisyklėms. Kartu ministras neatmetė galimybės, kad paramos gali prireikti ne vien bankininkystės sektoriui.

Finansinių rinkų analitikai ir ekonomistai sumažino šių ir kitų metų Brazilijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Dabar ekonomistai prognozuoja, kad Brazilijos BVP šiemet išaugs ne 2,72, o 2,53 proc. Prognozė šiemet mažinama jau penktą kartą. 2013-iesiems prognozuojamas ne 4,50, o 4,30 proc. BVP augimas. Centrinio banko skelbiama apklausa sudaroma apklausiant 100 analitikų ir ekonomistų. Tiesa, šiemet prognozuojamas mažesnis infliacijos augimas - nebe 5,15, o 5,03 proc.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Nors Graikijos ekonomika blogėja, ji net neatsiduria tarp 50 nelaimingiausių pasaulio šalių, pagal nelaimingumo indeksą (angl. misery index). Į šį rodiklį, kurį sukūrė Arthuras Orkumas, įeina šalies nedarbo bei infliacijos lygis. „Business Insider“, remdamasis „CIA World Factbook“ duomenimis, apskaičiavo pasaulio šalių nelaimingumo indeksus ir pateikė 20 pačių nelaimingiausių valstybių sąrašą. 20. Iranas Nelaimingumo indeksas: 37,8 proc.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2012 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 25 249 mln.

Pastaruoju metu daug kas įspėja, kad Kinijos unikalus kapitalizmo ir komunizmo mišinys ilgai nesitęs. Iš tiesų, Kinija turi daug ekonominių problemų, tačiau „Foreign Policy“ teigia, kad Kinijos didžiausia problema yra ne jos ekonominis pajėgumas, bet ekonominė nelygybė. Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis.

Po spartesnio nei manyta ekonomikos augimo šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gerina šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes. Pagal jas, 2012 m. šalies bendrasis vidaus produktas išaugs 3,0 proc., 2013 m. - 3,5 proc., arba atitinkamai 0,8 ir 0,2 proc. p. daugiau nei prognozuota metų pradžioje.

Šiandien minime Europos dieną –Europos vienijimosi 62 metų sukaktį. Per tuos metus Europa nuėjo ilgą augimo, stiprėjimo, integracijos ir plėtros kelią. Palyginti neseniai į jį įsiliejusi Lietuva tapo svarbių Europos sprendimų partnere ir net reformų pavyzdžiu kitoms šalims. Kas išjudins ekonomiką? Didžiuodamiesi praeities pasiekimais, turime nuolat žiūrėti į priekį.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio spartesniam augimui.

Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) paskelbė prognozę, kad nedarbo lygis Britanijoje iki šių metų pabaigos išaugs nuo dabartinio 8,3 procento iki 9 procentų lygio, skelbia BBC. Anot mokslininkų, šiuo metu esantis ekonomikos silpnumas yra „beprecedentis“. Jų manymu, augimas 2012 metais bus artimas nuliui, o 2013 metais augs 2 procentais. Ketvirtadienį paskelbta CBI prognozė spėjo šiemet būsiant 0,6 procento, o ateinančias metais – 2 procento augimą.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į prof. P. Gylio žiniasklaidoje paskleistus kaltinimus visuomenės klaidinimu, informuoja, kad šių metų balandžio 30 d. buvo paskelbtas realus šių metų pirmojo ketvirčio BVP pokytis – 3,9 procento, palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu. Pranešime spaudai yra pateikta informacija, kad pokyčiui įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų įtaką ir atspindėti realius pokyčius.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2012 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BVP per metus paaugo 3,9 proc. to meto kainomis. Paskutinį 2011 m. ketvirtį augimas sudarė 4,4 proc. Nors ūkio augimas ir sulėtėjo, tačiau ekonomistai daro optimistinę išvadą, kad Lietuvoje dar nepasireiškė neigiamas euro zonos nuosmukio poveikis.

Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų  ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.

Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP. Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio.

„Bazinės taisyklės yra Mastrichto kriterijai“, – pabrėžė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie parametrus, kurių turi laikytis valstybė, norinti įstoti į euro zoną. Kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) finansinius dokumentus ir taisykles, kurios sąlygoja reikalavimus Lietuvos biudžeto planavimui bei vykdymui.