biudžetas

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 275,251 mln. eurų – 9,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai šiemet padidėjo 11,9 proc. iki 172,183 mln. eurų, vyno – 14 proc. iki 31,438 mln. eurų, alaus – 3,6 proc. iki 66,599 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų akcizai sumenko 6,4 proc. iki 5,03 mln. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl kitų metų biudžeto pagrindinis klausimas – kas bus daroma su skolintais pinigais, tarp jų – ir iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis. Pasak I. Šimonytės, planuojamas „tikrai didelis“ biudžeto deficitas, tad skirtumą tarp išlaidų ir pajamų teks dengti skolintais pinigais.

Europarlamentaras, buvęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius įvertino Vyriausybės patvirtiną kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatomas 5 proc. biudžeto deficitas. A. Kubilius šį biudžetą vadino „skausmingų pagirių“ ir perspėjo, kad tai gali reikšti žiaurų diržų suveržimą. „Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Vyriausybės trečiadienį patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, yra tvarus, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Mes (su deficitu – BNS) užsimojome pagal situaciją, kurią realiai turime šiemet. Matome, kokios yra makroekonominės prognozės.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas kitąmet turėtų siekti 53 mln. 794 tūkst. eurų, tai – beveik 7,5 mln. daugiau nei šiais metais. Tai numatyta finansų ministro Viliaus Šapokos trečiadienį Vyriausybei pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte. LRT finansavimas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetams, taip pat daugeliui su jais susijusių kitų teisės aktų. Jie numato nemažai pokyčių dėl to, kokias išmokas gyventojai gaus ir kiek mokesčių turės mokėti. Tiek biudžetų, tiek kitų įstatymų projektams dar reikės Seimo pritarimo. Priimti projektai įsigalios tada, kai juos pasirašys prezidentas.

Vyriausybė trečiadienį pradeda svarstyti 2021 metų biudžeto projektą. Jam pritarus, dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimui.  Vyriausybės posėdyje bus svarstomi valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, kartu su jais teikiami susijusių kitų teisės aktų projektai, įskaitant, tikėtina, ir dėl minimalios algos (MMA) didinimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje.  Fondas numato, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc. Balandį TVF prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc., o kitąmet augs 8,2 procento. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,2 proc. ir 6 proc., o 2021 metais – padidėti 4,5 proc. ir 5,2 proc.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų – 30,7 proc. (27,151 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (88,446 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,2 proc. (157,2 mln. eurų) ir 3,8 proc. (184,4 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

„Sodros“ išlaidos 2021 metais, lyginant su 2020-ųjų planu, didinamos beveik tris kartus sparčiau nei pajamos. Kaip rašo portalas vz.lt, daugelis išmokų mokama iš skolintų valstybės biudžeto lėšų, kurias turės grąžinti mokesčių mokėtojai. „Sodra“ nepatiria viešųjų finansų išlaidų krizės, o tai rodo palyginti menkas rezervo tuštinimas.

Šių metų valstybės biudžeto deficitas sieks 8-9 proc., tačiau nuo kitų metų jis turėtų nuosekliai mažėti, kol po kelerių metų taps subalansuotas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, 2021-aisiais biudžeto deficitas turėtų siekti apie 5-6 procentus.  Pasak patarėjo, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas. „Deficito kontrolė yra būtina sąlyga, tikrai deficitas šiemet sieks galbūt 8-9 proc.

Trečiadienį, Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko eilinis metinis VšĮ „KK Statyba“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi jų atstovai: Adomas Bužinskas, Donatas Kazlauskas, Jordanas Kenstavičius, Darius Gudelis ir Olegas Šibkovas. Klubo sirgaliams ir visuomenei pateikiame detalią ataskaitą apie priimtus sprendimus, audito išvadas ir pokyčius administracijoje.

Vyriausybė Seimo rinkimams organizuoti trečiadienį papildomai skyrė 3,9 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Šios VRK lėšos žadamos paskirstyti rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Paskutinė prieš rinkimus Seimo sesija prasidėjo tradiciniais parlamentarų ginčais ir net premjero įsižeidimu dėl patyčių Seimo salėje. Nepaisant to, parlamentas priėmė dar vieną rezoliuciją dėl sukrėčiančių Baltarusijos įvykių. Visi salėje buvę balsavo už, tik Seimo pastate buvę Lenkų rinkimų akcijos nariai balsavime nepasirodė – jie nusprendė surengti puotą parlamente esančios frakcijos patalpose.

Nuo to, koks prieš rinkimus bus partijos biudžetas, priklauso itin daug – politinės reklamos gausumas, plakatų ir skrajučių margumas bei partijos ar politiko komandos dydis. Todėl nenuostabu, kad partijos skuba sukaupti kuo didesnį iždą. Tačiau, kol vieni gali planuoti didžiules išlaidas, sukaupę šimtus tūkstančių eurų, kitų kišenėse švilpauja vėjai. Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo 21 politinės kampanijos dalyvį daugiamandatėje apygardoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svaria balsų dauguma nubalsavo, kad būtų pareikalauta atlikti pakeitimų daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto projekte, suderintame Bendrijos 27 narių lyderių. EP priimtoje rezoliucijoje perspėjama, kad europarlamentarai vėliau šiais metais nepatvirtins sunkiai iškovoto projekto dėl 1,074 trln.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Iki liepos turėjo ne tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus, bet taip pat sumokėti mokesčius ir įmokas „Sodrai“. Tačiau dešimtys tūkstančių gyventojų to dar nepadarė. Dalis jų dar turi laiko iki rugpjūčio vidurio, tačiau kitiems jau dabar gresia sankcijos ir pinigų išieškojimas. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, ji neturi duomenų, kiek gyventojų, deklaravusiųjų pajamas už 2019 metus, nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.

Dar viena įtempta derybų diena Briuselyje, kur Bendrijos lyderiai panašu taip ir neras sutarimo dėl milijardinio Europos ekonomikos gaivinimo plano. Tuo tarpu koronavirusas niekur nesitraukia – per pastarąją parą pasaulyje užfiksuotas didžiausias užsikrėtusių skaičius nuo pat pandemijos pradžios. Garsūs, pasipiktinę ir nė neketinantys trauktis, – šimtai izraeliečių protestuoja prie premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje. Jų neišvaiko net vandens patrankos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trečią dieną derybas tęsiantiems Europos Sąjungos šalių vadovams kol kas nepavyko suderinti pozicijų dėl ekonomikos gaivinimo fondo, todėl lieka abejonių, ar šiame viršūnių susitikime bus pasiektas susitarimas. „Iš tikrųjų pozicijos kol kas lieka ganėtinai išsiskyrusios, ypatingai kas link taupiojo ketverto ir Pietų Europos šalių“, – sekmadienio popietę sakė viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje rinksis dar vienam derybų raundui, kaip pasidalyti beveik du trilijonus eurų naujojo bendrijos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo lėšų. Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų šešis mėnesius buvo 4,98 mlrd. eurų – 722,4 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota ir 364,3 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-birželį. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,994 mlrd. eurų – 718,1 mln. eurų (15,2 proc.) mažiau nei planuota ir 372 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų šešis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Po karantino verslas ir gyventojai grįžta prie daugmaž įprasto gyvenimo. Tačiau į valstybės biudžetą nesurinktos lėšos jau artėja prie milijardo eurų. Tai reiškia, kad suplanuotoms išlaidoms finansuoti teks skolintis itin daug. Kaip žinoma, skolas teks grąžinti, o jei nebus mažinamos išlaidos, gali tekti didinti mokesčius. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – birželio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,8 proc. (364,3 mln.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad nėra garantijų, jog šią savaitę Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks susitarti dėl naujojo bendrijos biudžeto ir atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo. Praeitą savaitę pateiktus pasiūlys šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė pavadino „žingsniu į priekį“, tačiau teigė, kad Lietuva dar tikisi sulaukti papildomos paramos.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Maskvos CSKA komanda šią vasarą prisiviliojo garsias Europos krepšinio pavardes, tačiau klubo biudžetas mažės gana ryškiai. CSKA vadovas Andrejus Vatutinas patvirtino, kad kitą sezoną jis bus 25 – 30 proc. mažesnis. Praėjusiame sezone Rusijos klubas turėjo 40,7 mln. eurų biudžetą. CSKA šią vasarą pasirašė kontraktus su tokiais krepšininkais kaip Tornike Shengelia ir Nikola Milutinovu bei išsaugojo lyderį Mike‘ą Jamesą.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui suteikti galimybę valstybės ar savivaldybės įmonėms mokėti mažesnes pelno įmokas į biudžetą, jei jos galėtų tapti nemokios šalį ištikus krizei, pavyzdžiui, karui, ekstremaliai situacijai, karantinui. Praėjusią savaitę tam buvo pritarta pasitarime.

Vyriausybė turi teisę finansuoti išlaidas skolintomis lėšomis, tačiau siekiant skaidrumo reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti šių metų biudžetą, pareiškė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Daugiametis Europos Sąjungos (ES) biudžetas turėtų būti ambicingesnis, taip pat būtina derėtis dėl didesnio finansavimo Sanglaudos politikai, pirmadienį kalbėdamas su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Per konferencinį skambutį kalbėta apie ES atsaką į ekonominę krizę, kilusią dėl koronaviruso, pranešė Prezidentūra.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas sako, kad norint pasiskolintus 6 mlrd. eurų įlieti į šalies ūkį, kad jis greičiau atsigautų po koronavirusio krizės, reikia daryti biudžeto korekcijas. „Būtina numatyti... inicijuoti teisė aktų pakeitimus ir nuspręsti, kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti teisių Vyriausybei vykdyti biudžetą“, –  trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete pareiškė M. Macijauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja nematantis poreikio Seimui teikti patikslintą šių metų biudžetą.  „Šiuo metu aš tokio poreikio nematyčiau, nes tos išlaidos, kurios yra papildomai skiriamos, susijusios su ekstremalia situacija“, – antradienį pareiškė ministras, atsakydamas į Audito komiteto pirmininkės Ingridos Šimonytės klausimą dėl galimos biudžeto peržiūros.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Sporto pasauliui sustojus dėl koronaviruso pandemijos viskas kaip niekada susijaukė. Nukeliami ir didžiausi renginiai, klubai skaičiuoja galimus finansinius nuostolius bei dėlioja būsimų metų planus. Didžiausias šiemet atšauktas renginys, be abejo, yra Tokijo olimpinės žaidynės. Organizatoriai  ilgai delsė imtis priemonių, bet vis dėlto turėjo pripažinti, kad pasauliui esant tokioje situacijoje surengti pilnavertiškų ir be trukdžių žaidynių yra neįmanoma.

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Nesėkmingas startas šio sezono Lietuvos futbolo A lygoje „Panevėžio“ klubo vadovams iškėlė ne vieną klausimą, tačiau jau visai netrukus jiems teko ieškoti atsakymų į kitokio pobūdžio rebusus. Koronaviruso pandemija skaudžiai palietė Panevėžio miestą ir jo apskritį, kurioje yra įsikūrusi ne viena stambi įmonė – daugeliui jų entuziazmas remti sportą yra visiškai išblėsęs.