biudžetas

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Iki šiol nesutarimai dėl biudžeto gąsdino visuomenę ir kėlė daug įvairių diskusijų. Savo poziciją išsakė ir Prezidentas. Gitanas Nausėda prasitarė, kad nevengtų vetuoti netinkamą biudžetą. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, atlyginimai.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama papildomu 5 proc. dydžio tarifu apmokestinti bankų ir kitų kredito įstaigų pelną. Pelnu laikoma suma pinigų, kuri gaunama iš pajamų atėmus išlaidas. Standartinis pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc. 2018 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo beveik 360 mln. eurų grynojo pelno. 15 proc. nuo šios sumos būtų 54 mln. eurų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad nuo sausio nebus įvestas didžiųjų prekybos tinklų mokestis, o svarstymai dėl jo bus pratęsti pavasarį. „Nuo sausio 1-os tikriausiai bus neįmanoma to įstatymo priimti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.   „Opozicija daro viską, kad to mokesčio nebūtų. Tai liūdina.

Seimui antradienį grįžtant prie kitų metų biudžeto projekto, finansų ministras mano, kad kompromisas bus surastas, o projektas sulauks ir Seimo, ir prezidento pritarimo.  „Nepaisant tų įvairių diskusijų ir skirtingų nuomonių (Seimo – BNS) komitetuose, aš manau, kad bendrą vardiklį tikrai surasime ir tiek Seimas pritars Vyriausybės nuomonei, tiek prezidentas.

Pakoreguotame šalies biudžeto projekte 10 mln. eurų mažėjantis finansavimas gynybai privers peržiūrėti kitų metų kovinio rengimo planus, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Tai nėra maži pinigai, mes planavome kitų metų biudžeto išlaidas, tikrai įvertinome, kad tie 10 mln. bus.

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų.

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Opoziciniai konservatoriai apsisprendė nepalaikyti kitų metų biudžeto ir kaltina valdančiuosius nesirengiant ekonomikos lėtėjimui, kritikuoja dėl neapgalvotai siūlomų mokesčių.

Viena Alytaus mokyklos bendruomenė liko šokiruota, kai sužinojo, kad vietos valdžia ruošiasi nugriauti jų mokyklą ir paskui pastatyti naują. Niekas nesupranta, kodėl užsimota griauti vėliausiai pastatytą miesto mokyklą. Pastatui – 30 metų. Žmones šokiruoja ir kaina. Mokyklos nugriovimas miesto biudžetui atsieitų 5 milijonus eurų. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje pastaruoju metu tvyrp nerimo nuotaikos. Vietos valdžia sprendžia – nugriauti šią mokyklą ar ne.

Vilniaus universitetas (VU) pradėjo streiką ir dviem dienoms užsirakino visas duris. Paskaitose nėra nei dėstytojų, nei studentų. Nors algos čia per 2 metus padidėjo 50 proc., dėstytojams to maža. Jie reikalauja kitąmet dar 20 proc. didesnių atlyginimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina neturįs tiek pinigų, tačiau sutinka derėtis dėl algų kėlimo ateityje. Šalia Vilniaus universiteto ketvirtadienį sąmyšis.

Gruodžio pradžioje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, kuriems įsigaliojus, nuo kitų metų pradžios turėtų didėti kai kurios išmokos. Taip pat, kitais metais nemokamą maitinimą gaus daugelis pirmokų. Pakeitus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, šalpos pensijų bazė negalės būti mažesnė negu 56 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar – 54 proc.

Prieš penktadienį Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomą kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą toliau netyla diskusijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas rėžė tiesiai šviesiai – valdžia aukoja 7513 pacientų gyvybių tam, kad medikai gautų 50 eurų per mėnesį. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia, kad tokios kalbos tik dar labiau kiršina visuomenę.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė turi įgyvendinti švietimo tinklo pertvarką visuose lygiuose. Pasak jo, tai leistų gerinti švietimo kokybę ir daugiau pinigų skirti sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o akcijos prieš valstybės biudžeto priėmimą situacijos iš esmės nepakeis. „Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Jau vos įregistravus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF ) biudžeto įstatymo projektą netilo kalbos ir pasipiktinimas dėl numatytos į rezervą pervesti jo sumos. Medikai piktindamiesi svarstė, kokia gi didelė krizė laukia, kad turime tiek kaupti rezervui, užuot tuos pinigus panaudojus medikų algoms kelti ir pacientams teikiamoms paslaugoms gerinti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą dėl vadinamojo automobilių mokesčio įstatymo pakeitimo. Jeigu jam pritars Seimas, mokestis bus taikomas registruojant ne tik naujai į Lietuvą atvežamus, bet ir čia jau eksploatuojamus automobilius. Trečiadienį pasiūlymai įstatymo projektui svarstomi papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete. Jie dar taip pat bus svarstomi pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.

Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų biudžetą, taip pat „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Paaiškėjo, kad pagal naujus projektus žadėto išmokų didinimo nuo kitų metų pradžios nebus. Vaiko pinigai, kurie dabar siekia 50 eurų, iki 60 eurų turėtų didėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos. Papildomas bazinės pensijos indeksavimas taip pat žadamas tik nuo kitų metų vidurio.

Vyriausybė, koreguodama 2020 metų biudžeto projektą, sumažino planuojamą savivaldybių pajamų augimą, tačiau šis sumažėjimas nėra reikšmingas, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka. „Jei anksčiau savivaldybių bendras pajamų augimas tiek savarankiškoms, tiek deleguotoms funkcijoms vykdyti siekė 11,9 proc., dabar jis bus 11,4 procento. Pirmame biudžeto projekte buvo numatytas beveik 350 mln. eurų bendras pajamų augimas, dabar jis yra 14 mln.

Valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad Vyriausybės siūlymas iki liepos atidėti vaiko pinigų didinimą yra apsidraudimas, bet jo neprireiks Seimui priėmus atitinkamus mokestinius pakeitimus. „Mes visa tai žinome, tai manęs nestebina.

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Lapkritį pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms, Vyriausybės atnaujintame kitų metų valstybės biudžeto projekte finansavimas gynybai mažėja dešimčia milijonų eurų, tačiau asignavimų procentas nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlieka tas pats. Seimui pirmadienį pateiktame atnaujintame biudžeto projekte gynybai numatyta skirti kiek daugiau nei 1 mlrd. 17 mln. eurų. Ankstesniame projekte krašto apsaugai buvo numatyta daugiau nei 1 mlrd. 27 mln. eurų. Abiem atvejais tai siekia 2,02 proc.

Jau nuo kitų metų pradžios universali vaiko pinigų išmoka, kuri kas mėnesį mokama už visus vaikus, veikiausia nedidės taip, kaip planuota anksčiau. Pirminiame Vyriausybės pateiktame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta, kad vaiko pinigai jau nuo 2020 m. sausio 1 d. didėtų nuo dabartinių 50 eurų iki 60 eurų. Kai kurie Seimo nariai šią išmoką reikalavo didinti iki 70 eurų.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Paaiškėjo, jog parlamentarų bendrabutyje naktis leidžia Seimo nario Zbignevo Jedinskio sūnus. O yla iš maišo išlindo po to, kai politiko atžala šįryt savo automobiliu įsirėžė į Seimo viešbučio šlagbaumą ir galimai pasišalino iš įvykio vietos. Na, o valstietis Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas su žmona nemokamai gyvena Seimo viešbutyje, nors sostinėje kartu su žmona turi net tris butus, kuriuos nuomoja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ant derybų stalo padėjo savo portfelį. Jei Vyriausybė galutinai nesusitars su mokytojais bei dėstytojais, neištesės duoto žodžio ir neras papildomų 60 milijonų eurų biudžete, Monkevičius ketina atsistatydinti ir palikti ministro postą. Kur bus ieškoma pinigų finansų ministerija neatskleidžia. Diplomų už ačiū dalinimo akcija iš Vilniaus persikėlė į Kauną.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Šimtai mokyklų, darželių ir aukštųjų mokyklų ketvirtadienį dalyvavo įspėjamajame pedagogų streike. Kol nevyko pamokos, vieni vaikai klasėse ruošė namų darbus, antri mokykloje filmus. Beje, buvo ir tokių mokinių, kurie kartu su savo streikuojančiais mokytojais meldėsi mišiose, kad tik pedagogų reikalavimus Vyriausybė išgirstų.  O valdantys politikai nesiliauja kartoti, kad visi anksčiau duoti pažadai pedagogams bus ištesėti.

Gerovės valstybės kūrimo bakalauras, sveikatos mokslų bei teisės magistro laipsniai. Tokius diplomus trečiadienį šalia Vyriausybės nemokamai dalijo Vilniaus universiteto rektorius. Akademinė bendruomenė kartu su studentais taip bando atkreipti valdžios dėmesį į mažus dėstytojų atlyginimus, kurie, anot Vilniaus universiteto rektoriaus, yra mažesni nei Afrikoje. Valdžia tuo metu aiškina, kad dėstytojams nėra kuo skųstis, esą jų atlyginimai smarkiai kyla metai iš metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad chaotiški įvykiai Seime pagrindžia būtinybę transformuoti valstybės biudžeto sudarymo mechanizmą. „Chaotiški įvykiai Seime tik patvirtina, kad šiandien jau nepakanka keisti pavienių sistemos elementų – būtina transformuoti visą biudžeto sudarymo mechanizmą“, – sakė prezidentas, atidarydamas Valstybės kontrolės tarptautinę konferenciją.

Protesto akcijų Lietuvoje netruks ir trečiadienį: į patį Vilniaus centrą link Seimo žada išvažiuoti vilkikų vairuotojai, o po Vyriausybės langais streikuos dėstytojai. Ketvirtadienį savo porciją įspėjamojo streiko pateiks pedagogai mokyklose bei darželių auklėtojos. Profesinės sąjungos piktinasi, kad valdžia neranda prisižadėtų pinigų pedagogų algoms, todėl streiką mato kaip vienintelę išeitį.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Tiek pirmadienį, tiek antradienį Seimas intensyviai priiminėja įstatymus, kurie susiję su naujuoju Lietuvos biudžetu. O dėl jo verda aršios diskusijos ne tik Seime. Ūkininkai antradienį jau išvarė savo sunkiąją techniką į gatves reikalaudami nekelti jiems mokesčių, kitos socialinės grupės taip pat pasirengusios išeiti į gatves ir piketais reikalauti geresnio gyvenimo.

Prasidėjus žemdirbių protestams ir jų traktoriams pasiekus miestų gatves, parlamentarai neišdrįso pritarti Vyriausybės pasiūlymui mažinti jiems taikomą žemės mokesčio lengvatą. Šiuo metu žemės mokestis taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Savivaldybės pačios nustatyto mokesčio tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Seimas grąžina vyriausybei taisyti biudžetą. Jame – daugybė naujų mokesčių. Kartu vyriausybei pavesta sugalvoti, iš kur paimti pinigų dosniai pridalintiems pažadams didinti socialines išmokas, vaiko pinigus ir biudžetininkų algas. Seimas Vyriausybei parengė galvosūkį, kaip įgyvendinti valdančiųjų išdalintus pažadus pagerinti gyvenimą labiausiai skurstantiems ir mažiausiai uždirbantiems.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako tikintis, kad nepaisant įvairioms visuomenės grupėms sukeltų lūkesčių, Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai pavyks rasti sutarimą dėl 2020 metų biudžeto, kuris turi būti subalansuotas ir atitikti fiskalinės drausmės taisykles. „Sprendimai nebus lengvi, bet vardan stabilaus valstybės veikimo esame pajėgūs surasti sutarimą tarp Vyriausybės, Seimo ir prezidento.

Ruošk roges vasarą. Atrodo, kad šia liaudies išmintimi vadovaujasi nemaža dalis Seimo narių. Likus dar nemažai laiko iki kitų Seimo rinkimų, parlamentarai suskubo įsiteikti savo vienmandačių apygardų rinkėjams, prašydami milijoninių sumų mokyklų ar ligoninių renovacijai, baseinų statyboms ar maldos namų remontui. Gausiausios prašytojų gretos – valdančiųjų valstiečių frakcijoje.  Portalas tv3.lt pateikia Seimo narių siūlymus ir prašymus valstybės biudžeto projektui.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad partijų įsipareigojimas iki 2030 metų padidinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bus įgyvendintas. „Mes turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Pabradės poligone apsilankęs Gitanas Nausėda paragavo tankisto duonos. Prezidentas pasivėžino legendiniu amerikiečių „Abramsu“ ir vokiečių „Leopardu“. Nors šalies vadovas iš jų patrankų neiššovė, tačiau kritikos nepagailėjo bei įtempė lanką. Kliuvo ir krašto biudžetą lipdantiems politikams. Žvarbų rytą Pabradės poligone pasirodo prezidento Gitano Nausėdos kortežas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį pritaręs 2020 metų valstybės biudžeto projektui, Vyriausybei siūlo papildomai įvairioms reikmėms rasti 60 mln. eurų. Be to, komitetas siūlo mažinti Lietuvos gynybos finansavimą.   Komitetas nutarė, kad Lietuvos išlaidos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. „Šiandien (šiemet – BNS) yra 2,01 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete sprendžiant dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų, dalis parlamentarų žiūrėjo savo, o ne valstybės interesų, teigia šias pataisas inicijavęs prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo pateiktos pataisos numato didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą. „Komitetas, pirmiausia, man atrodo, pernelyg susifokusavo į savo atskirų narių situaciją.

Savivaldybėms priklausančių ugniagesių gelbėtojų, panašu, kad laukia itin skurdžios Kalėdos. Iš biudžeto šiemet jie gavo beveik trimis milijonais mažiau, nei buvo numatyta, tad ugniagesiams šį gruodį algos mokėti nebeliko iš ko.

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuriame didelis dėmesys skiriamas bloko ekonomikos augimui ir konkurencingumo stiprinimui, kovai su klimato kaita bei kitiems ES prioritetams, pavyzdžiui, saugumui ir migracijos valdymui. 2020 metų biudžete numatyta bendra 153,6 mlrd. eurų bendra išmokų suma – 3,4 proc. didesnė nei 2019-aisiais.

Ir medikai, ir mokytojai, ir dėstytojai šiomis savaitėmis daug skaičiuoja ir kraupsta: iš biudžeto pinigų gyvenantys specialistai moto, kiek jiems kitais metais planuojama skirti lėšų. Ir jie sutartinai tvirtina, kad gausiai dalytų pažadų valdantieji neįgyvendins. Esą tam, kad algos didėtų žadėtais 10-15 proc., trūksta dešimčių ar net šimtų milijonų. Tam, kad atkreiptų į save valdžios dėmesį, biudžetininkai planuoja ir streikus, ir kitokias protesto akcijas.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas patvirtins subalansuotą ir socialiai atsakingą kitų metų biudžetą.    „Tikrai tikiu politikų atsakomybe. (...) Privalome turėti atsakingą biudžetą, kitaip sunku įsivaizduoti. Aišku, yra variantas, galimybė gyventi su viena dvyliktąja (šių metų biudžeto – BNS), tai realu (...) Apie Vyriausybės stabilumą neturėtume jau kalbėti, apie politiką taip pat“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.