bedarbiai

Darbo birža tampa universitetus šiemet baigusių diplomuotų absolventų prieglauda - šiuo metu laukiama naujo nedirbančių jaunuolių antplūdžio. Nuo spalio 1 d. valstybė savo lėšomis nebedraudžia privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) abiturientų, kurie baigę mokyklą nestudijuoja, rašo „Lietuvos žinios". Rugsėjo pradžioje teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 50,5 tūkst. bedarbių iki 25 metų, iš jų beveik kas ketvirtas - aukštosios arba profesinės mokyklos absolventas.

Lietuvos darbo biržos (LDB) rodikliai, rodos, neturėtų stebinti. Rugpjūtį įdarbinta 17 tūkst. žmonių, o naujų bedarbių atsirado 17,8 tūkst. Lyg ir turėtų būti aišku, kad bedarbių daugėja. Bet stebuklas - pasirodo, bedarbių per mėnesį sumažėjo net 11 tūkstančių! T. y. nuo 330,6 iki 319,8 tūkst. Padidėjo, bet sumažėjo Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad nedarbo „mažėjimo" priežastys - nuo liepos 28 dienos socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymu užkurta pirtis.

Metų pradžioje premjeras Andrius Kubilius gyrėsi, jog šiais metais pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys bus nedarbo mažinimas. Kaip manote, ar A. Kubilius puolė skatinti verslą, naujų darbo vietų steigimą? Ne. A. Kubilius su savo parankiniais pradėjo įgyvendinti kitą programą – bedarbių išvarymą iš Darbo biržos ir iš Lietuvos. Tai padaryti nėra taip jau sunku ir didelio proto nereikia.

Rugsėjo 9 d. šalyje buvo registruota 318,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,74 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,19 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę įdarbinta 5,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra vidutiniškai 1058 (praeitą – 973) bedarbiai per dieną. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,1 tūkst. asmenų, iš jų beveik 40 proc.

Rugsėjo 1 d. darbo biržoje įregistruoti mieste gyvenantys bedarbiai (per 12 tūkst.) sudarė 16,4 proc. darbingų Panevėžio gyventojų. Palyginti su liepos mėnesiu, nedarbas sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Rugpjūtį į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 540 bedarbių miesto gyventojų – 43 proc. mažiau negu liepą, tai mažiausias per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius šiais metais. Rugpjūtį 238 Panevėžio darbdaviai įregistravo 802 laisvas darbo vietas. Palyginti su liepa, tai 13 proc. daugiau.

Šiaulių darbo biržoje šiuo metu yra registruoti 528 pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės iš Šiaulių miesto ir rajono. Daugiausiai — 120 — pradinio ugdymo mokytojų. Privačios pradinės mokyklos įkūrėja ir direktorė Jūratė Šarkuvienė įsitikinusi, kad bedarbiams pedagogams yra perspektyva — kurti privačias mokyklas. Pedagogų nedarbas auga Šiaulių darbo biržoje darbo ieško 53 dailės mokytojai, 27 socialiniai pedagogai, 26 kūno kultūros mokytojai, 34 muzikos mokytojai.

Sklando liūdni gandai, neva mūsų šalyje pilna bedarbių, bet tiesa yra kitokia: bedarbių Lietuvoje apskritai nėra. Yra tik žmonės, bandantys prisidengti neapsakomu Vyriausybės gerumu ir išpešti pašalpą. Toje šimtatūkstantinėje bedarbių armijoje beveik visi ką nors dirba. Ėjimai į talką pas kaimynus, grybavimas, uogavimas. Visi ką nors dirba, bet įžūliai bando gauti valstybės grašius.

II-ąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 proc., šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas. LTV „Labas rytas“ studijoje ketvirtadienį svečiavęsis Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet išaugo jaunimo nedarbo lygis. „Turime nemažai priemonių šią situaciją suvaldyti“, – tikino pašnekovas ir pastebėjo, kad tarp bedarbių liepą jaustas nemažas susidomėjimas verslo liudijimais.

Nors Lietuva tarp geriausių gyventi šalių atsidūrė 34 vietoje, joje kas penktas suaugęs šiuo metu neturi darbo. Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.

Pastaruoju metu situacija darbo rinkoje pamažu gerėja - darbdaviai kuria naujų darbo vietų, o darbuotojai teigia, kad rimtai dalyvaujant atrankose darbą tikrai galima surasti.Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutinius vienerius metus beveik visi darbdaviai ieškojo naujų darbuotojų. Dauguma jų siūlė nuolatinį darbą, o kiti ieškojo dirbančiųjų, kurie galėtų atlikti konkretų laikiną darbą. CVbankas.

Po miškus išguldžiusios ir namus griovusios audros į pagalbą seniūnijoms masiškai siunčiami ir Darbo biržos klientai. Tik kai kurie netikėtai suserga jau pirmomis dienomis ar eina grybauti, nei pjausto nuvirtusius medžius. Valdžios atstovai “simuliantams" ketina nukirpti pašalpas, nes darbo jėgos itin trūksta. Nukonkuravo grybai Jau šią savaitę be kariškių ir savanorių į talką tvarkant audros padarinius pasitelkti ir bedarbiai.

Užpraėjusį sekmadienį Pietryčių ir Vidurio Lietuvos savivaldybes nusiaubusios vėtros padarinių likvidavimo darbai bus vykdomi iš Europos socialinio fondo programos “Neprarask darbo įgūdžių". Skirta vos 410 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2010 m. birželį nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, nekito ir, kaip gegužės mėnesį, sudarė 10,0 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,5 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį, palyginti su geguže, nekito ir sudarė 9,6 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,0 proc. 2010 m. birželio mėn. visoje ES darbo neturėjo 23,062 mln. žmonių, iš jų 15,771 mln. – euro zonoje.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 5 dieną šalyje buvo registruota 328,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 15,19 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,1 procentinio punkto mažiau negu liepos pabaigoje. Teritorinės darbo biržos per savaitę (liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis) įregistravo 2,9 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 590 bedarbių (praeitą savaitę – 1107), kas trečias iš jų – jaunesni kaip 25 m. amžiaus.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 330,6 tūkst. bedarbių, arba 15,3 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,3 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Liepos mėnesį į darbo biržas kreipėsi daugiau darbo ieškančių jaunų asmenų – 11,6 tūkst., tarp jų 7,7 tūkst. absolventų. Iš viso per liepą įregistruota 25,7 tūkst. bedarbių. t.y. 5,5 proc. daugiau negu birželį.

Siekdama sumažinti bedarbių armiją, Darbo birža pasiskelbė griežčiau kontroliuosianti, ar tikrai visi čia plūstantys piliečiai nusipelnę bedarbio statuso. Laisvų darbo vietų ieškoti per sunku, lengviau – skelbti kovą bedarbiams. Ypač dėl statistikos. Beveik pirmi Bedarbių Lietuvoje daugėja. Ypač gausiai jų pasipylė metų pradžioje, kai paaiškėjo, kad nesumokėjusieji privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir darbo biržoje neįsiregistravę piliečiai turės pakratyti pinigines.

2010 birželį euro zonoje nedarbas, įvertinus sezoniškumą, sudarė 10 proc. ir nuo gegužės liko nepakitęs. 2009 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 9,5 proc. Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygis šių metų birželį buvo 9,6 proc. ir taip pat nepakito nuo gegužės. 2009 metų birželį nedarbas Europos Sąjungoje sudarė 9 proc., duomenis pateikia statistikos agentūra „Eurostat“. Birželį ES darbo neturėjo 23 mln. 62 tūkst. žmonių, ir jų 15 mln. 771 tūkst. – euro zonoje.

Per vienerius metus nedarbo lygis Lietuvoje išaugo pusantro karto. Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis buvo pasiekęs 18,1 proc., o jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis išaugo iki 35,9 proc. Skaičiai ne optimistiniai, o kaip darbo perspektyvas vertina patys darbuotojai ar darbo ieškantieji? Dalis darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų nemato prošvaisčių darbo rinkoje. Jų nuomone, bedarbystė augs, tik gal lėčiau nei iki šiol.

Teritorinės darbo biržos liepos 16–22 dienomis įregistravo 6,2 tūkst. bedarbių (vidutiniškai per dieną 1240). Beveik kas antras (43,2) bedarbiu įregistruotas asmuo buvo jaunesnis kaip 25 m. amžiaus. Kaip ir praeitomis savaitėmis, daugiausia per savaitę įregistruotų bedarbių anksčiau nėra dirbę pagal darbo sutartis ar nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dvejų ir daugiau metų, praneša Lietuvos darbo birža. Per savaitę padėta įsidarbinti 3,3 tūkst.

Nuo šiol darbdaviai, norintys įdarbinti jaunus žmones, neturinčius jokios darbo patirties, galės pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) parama. Jie galės gauti subsidijas, o jomis apmokėti iki 50 proc. jaunuolio darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuotas privalomojo socialinio draudimo įmokas.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija atrinko ir patvirtino 380 kvalifikacijos kėlimo programų iš septynių šimtų, kurias pasiūlė aukštosios mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Ji skelbia atrinkusi ir patvirtinusi 380 kvalifikacijos kėlimo programų iš septynių šimtų, kurias pasiūlė aukštosios mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams.

Teritorinės darbo biržos per pilną penkių darbo dienų savaitę (liepos 10–15 dienomis ) įregistravo 6 tūkst. bedarbių – 27,1 proc. mažiau nei per praeitą keturių darbo dienų laikotarpį, praneša Lietuvos darbo birža. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 1204 bedarbiai (praeitą savaitę – 2065). Ypač sumažėjo besiregistruojančio jaunimo. Jaunimas tarp bedarbiais tapusių asmenų sudarė 45,3 proc. (praeitą savaitę 51,3 proc., o savaitę prieš tai – 49,6 proc.). Iš viso įregistruota 2,7 tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos 2–9 dienomis įregistruota 8,3 tūkst. bedarbių – vidutiniškai per dieną 2065 (praeitą savaitę – 1513). Daugiau nei pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų amžiaus, praneša Lietuvos darbo birža. Kaip ir prognozuota, ieškodami darbo, pirmosiomis liepos dienomis į teritorines darbo biržas kreipėsi daugiau jaunimo. Iš visų per savaitę registruotų bedarbių 22,1 proc.

Liepos 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių, arba 15,0 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,1 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, praneša Lietuvos darbo biržos duomenimis. „Jau antras mėnuo iš eilės nedarbo rodikliai šalyje mažėja, o įdarbinimas didėja. Per pirmąjį vasaros mėnesį labiausia mažėjo vyrų nedarbas – 0,6 procentinio punkto.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, siekė 10 proc. ir nekito palyginti su balandžiu. Pernai gegužę jis sudarė 9,4 proc. Visoje ES nedarbas šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, nekito ir sudarė 9,6 proc. 2009 metų gegužę jis siekė 8,9 proc., rašo Lietuvos darbo birža. 2010 metų gegužę visoje ES darbo neturėjo 23,127 mln. žmonių, iš jų 15,789 mln. – euro zonoje.

Nedarbo lygis Europoje gegužės mėnesį laikėsi ties aukščiausiu 12 metų lygiu, nes augant nerimui dėl skolų krizės darbdaviai nesiryžta samdyti naujų darbuotojų, skelbia Bloomberg. Nedarbo lygis 16 euro zonos valstybių gegužės mėnesį išliko ties 10 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras Eurostat. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. Atskirame statistikos biuro pranešime teigiama, kad gamintojų kainų infliacija nuo balandžio mėn. 2,8 proc. pakilo iki 3,1 proc.

Birželio 23 dieną šalyje buvo registruota 324 tūkst. bedarbių - tai sudarė 15,04 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos darbo birža. Registruotas nedarbas per savaitę sumažėjo 0,04 proc. punkto. Tai pirmas kartas šiais metais, kai dvi savaites paeiliui registruotas nedarbas mažėjo. Mažiau bedarbių kreipėsi į teritorinės darbo biržas. Šią savaitę įregistruota beveik 3,4 tūkst. bedarbių, tai yra 42,2 proc. mažiau nei ankstesniąją.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikinimu, siekiama sudaryti daugiau galimybių darbo santykių srityje tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentė. Reglamentavo nuotolinį darbą Darbo kodekse, kaip nauja darbo rūšis, reglamentuotas nuotolinis darbas.

Nors nedarbo rodikliai nedžiugina, tačiau ieškantieji darbo gali įžvelgti prošvaisčių: dauguma darbdavių teigia, kad šiais metais jie jau ieškojo žmonių, kuriuos galėtų priimti į darbą ir patikėti atlikti tam tikras funkcijas. Džiugina ir skelbimų statistika: per metus skelbimų, kuriuose siūloma įsidarbinti, skaičius portale CVbankas.lt yra išaugęs apie dešimt kartų.

Teritorinės darbo biržos birželio 10-18 dienomis įregistravo 5,9 tūkst. bedarbių. Išlieka ta pati tendencija, kad dauguma įregistruotų bedarbių anksčiau nėra dirbę pagal darbo sutartis, turi ilgesnę kaip 2 metų pertrauką arba nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dviejų metų, apie ketvirtadalis įsiregistravusiųjų – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, praneša Lietuvos darbo birža. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,6 tūkst.

Darbo ir socialinių tyrimų institutas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva atliko Lietuvos gyventojų potencialo tyrimą. Išlaikytojų mažai, išlaikytinių – armija Instituto teigimu, statistinis tyrimas atskleidė svarbų socialinio ir užimtumo potencialo dėsningumą, kuris liudija tai, jog nedidelėse teritorijose, kur apdraustųjų dirbančiųjų yra santykinai mažau, senatvės pensininkų lyginamasis svoris yra didžiausias. Antai net kas ketvirtas Ignalinos raj.

Persitvarkanti Lietuvos darbo birža planuoja sutaupyti per metus apie 15 milijonų litų. Tai bus pasiekta radikaliai pertvarkant struktūrą masiškai atleidžiant darbuotojus, praneša "LNK žinios". Vykdant reformą, nuo spalio mėnesio vietoje dabar esančių 46 teritorinių darbo biržų liks tik 10 su struktūriniais padaliniais (skyriais), veikiančiais savivaldybėse.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 6,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 2 tūkst., arba 49 procentais (2009 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje jų buvo 4,2 tūkst.). Laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekyboje – 0,8 tūkst., transporte, saugojime ir statyboje – po 0,3 tūkst.

Šimtai tūkstančių lietuvių, kurie dabar sėdi be darbo, galėtų sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę padėdami tiesti kelius, o ne tvarkydami parkus ar rinkdami šiukšles. Vyriausybei tereikia apsispręsti imtis užimtumo darbo rinkoje koordinavimo – tai turėtų tapti pagrindiniu savivaldybių rūpesčiu. Kaip Lietuvoje sumažinti nedarbą? Ką daryti su 325 tūkst. darbo biržose užsiregistravusių bedarbių? Kokių priemonių turėtų imtis A. Kubiliaus Vyriausybė? Apie tai – „Balsas.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę bedarbystės pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijuoja specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus aukštosiose mokyklose. Sugrįžę į auditorijas diplomuoti specialistai įgis naujų darbo rinkoje paklausių kompetencijų.

Kokiais būdais darbo neturintieji ieško darbo? Kaip rasti darbą yra daugiausia galimybių? Ar ilgai vartotojai darbo neturi? Ar randa darbo pasiūlymų, o juos radę siūlo savo kandidatūrą darbdaviams? Darbo ieško dirbantieji ir darbo neturintieji Šiuo metu darbo paieškos aktualios tiek dirbantiesiems, tiek darbo neturintiesiems: CVbankas.lt atlikto tyrimo statistika rodo, kad 91 proc.

Dar neseniai būdavo, kad įvykus kraupiai avarijai dėl per didelio greičio ar girtumo, žmonės linguodavo galvomis: „Ko norėti iš jauno BMW vairuotojo...“ Atrodo, mada pasikeitė – didmiesčių gatvių ereliai persėda į „Audi A8“. Šiandien šiomis elegantiškomis ir greitomis mašinomis važinėja arba verslininkai, arba trumpai kirpti jauni bedarbiai odinėmis striukėmis. Tilžės gatvė – pagrindinė Šiaulių magistralė – plati, iš 4 eismo juostų.

Nurėžusi pensijas ir varguolių pašalpas valdžia skelbėsi, kad biudžetą taupys atleisdama nemažą dalį valstybės išlaikomų biurokratų. Tačiau darbo biržoje jų niekas nematė, nes tai buvo tik “mirusios sielos" - laisvi etatai. Kai tauta apgavystę išsiaiškino, prasidėjo valdininkų rokiruotės, po jų ši armija sumažėjo vos keletu tūkstančių. Gretos netirpsta Valstybės tarnautojų registro duomenimis, praėjusių metų pradžioje valstybės įstaigose buvo patvirtintos 86 032 pareigybės.

Lietuvoje nedarbo lygis auga. Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę padidėjo 0,29 proc. punkto. Balandžio 15 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo užregistruota 318,6 tūkst. bedarbių – tai sudarė 14,79 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Lietuvos darbo birža tikina, jog yra ir teigiamų tendencijų. Balandžio 9 – 15 dienomis darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 4324 asmenims – tai didžiausias savaitinis rodiklis šiais metais.

15 proc. Lietuvos gyventojų ketina vykti dirbti į kitas šalis.Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. Kovo 04 – 17 dienomis, apklausta 1041 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apklausos metu buvo klausiama, ar jie asmeniškai arba jų šeimos nariai ketina vykti dirbti/ieškoti darbo į užsienį per artimiausius 12 mėnesių.

Opozicija siūlo nereikalauti iš emigrantų ir neįsiregistravusių bedarbių už praėjusius metus susikaupusių įsiskolinimų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemai. "Akivaizdu, kad ir to įstatymo priėmimas, ir pasekmės netenkina didžiosios daugumos Lietuvos gyventojų, ir aš pasiūliau, kad reikėtų sustabdyti tos įstatymo dalies veikimą, kad nebūtų erzinami žmonės ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šiandien įstatymas veikia ir jie yra reketuojami.

Tikrasis nedarbo lygis JAV yra gerokai aukštesnis nei pranešama, teigia „Morgan Stanley“ atstovas Stephenas Roachas. Oficialus JAV nedarbo lygis yra 9,7 proc., tačiau mažiausiai 3 mln. paprasčiausiai dėl ekonominių priežasčių pasidavė ir nebeieško darbo, kalbėjo S. Roachas. Pasak S. Roacho, dėl kažkokių keistų priežasčių JAV statistikai neskaičiuoja šių žmonių kaip bedarbių, o juos įskaičiavus nedarbo lygis siektų 11,5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu Vyriausybė keičia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos aprašą. Patvirtinus pakeitimus daugiau buvusių darbuotojų galės pretenduoti į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paramą, jiems atsivers patogesnės galimybės kelti kvalifikaciją.

Kiekvieną savaitę 5–7 tūkst. gyventojų netenka darbo. Prognozuojama, kad šįmet bedarbių armija išaugs iki 370 tūkst. žmonių, tačiau sustabdyti jos didėjimą sekasi sunkiai. Vyriausybė bando kovoti su augančiu nedarbu, tačiau kovos rezultatai apgailėtini. Darbo grupė siūlo trumpinti darbo savaitę, jaunimą nuo emigracijos vilioti minimaliais atlyginimais, o „Sodros“ biudžetą gelbėti didinant pensinį amžių.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį apsisprendė dėl viešųjų darbų organizavimo ir administravimo bei numatė skirti iš miesto 2010 metų biudžeto 614 tūkst. litų viešiesiems darbams organizuoti. Kauno darbo birža šiems darbams organizuoti skirs dar 579,2 tūkst. litų. Savivaldybės teritorijoje turėtų atsirasti 97 laikinos darbo vietos, papildomai numatoma įdarbinti dar 511 netekusių darbo asmenų.

Gaunantieji valstybės paramą už ją turi ne tik padėkoti, bet ir atidirbti. Baimintasi, kad į viešuosius darbus siunčiami bedarbiai ims protestuoti, įsižeis, bet nieko panašaus neatsitiko. Savivaldybių tarybos viena paskui kitą priima sprendimus, kad socialinę paramą gaunantys piliečiai už ją atidirbtų. Tam jau ruošiasi ir Panevėžys. Šiauliečiai svarstė šią galimybę, bet jai nesiryžo. „Kažkada tokia tvarka jau buvo, bet nepateisino lūkesčių.

Praėjusiais metais užgriuvus krizei, Šiauliai jau nebevadinami bedarbių miestu. Šių metų sausį Saulės mieste nedarbo lygis mažesnis nei šalies vidurkis. Tačiau darbo ieškantys žmonės turėtų būti atsargesni kreipdamiesi į įdarbinimo agentūras ir čia, ir visoje Lietuvoje. Mat šioms nuo sausio pirmosios pagal Seimo priimtas įstatymų pataisas nebereikia licencijų ir jos nebegali imti iš bedarbių pinigų už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje.

Visagine užgesinus pagrindinę miesto maitintoją - atominę elektrinę, be nerimo dėl nedarbo bei mokesčių, tvyro ir optimistinis požiūris į ateitį. Viltis kursto ir naujos jėgainės vizija. "Aišku, kad miestas nemirs. Aš tuo tikiu, žmonės tikisi, kad nauja atominė bus pastatyta. Visoje Lietuvoje nelengva, turiu draugų ir kitose savivaldybėse, ir nepasakyčiau, kad ten labai gerai", - Eltai sakė Visagino miesto savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Nina Bunina.