bedarbiai

Įdarbinimo verslo vingrybių neperpratusiems krizės iškamuotiems bedarbiams net ir solidžiai sumokėjus legaliai veikiančiai agentūrai vietoj pažadėtosios aukso gyslos gresia likti prie suskilusios geldos. Pasirašyta sutartis su įdarbinimo agentais ir sumokėti pinigai dar negarantuoja, kad lagaminus kelionei susikrovęs būsimasis emigrantas paskutinę minutę nesulauks agentūros skambučio: atsiprašome, bet jums žadėtojo darbo nebėra, mainais galime pasiūlyti kitą, tik – už keliskart mažesnį atlygį.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Stodami į universitetą būsimi studentai įsivaizduoja rožinę ateitį ir puikias karjeros galimybes, o baigę mokslus dažnai atveria daugybės rankų nučiupinėtas darbo biržos duris. Tai, kad jaunas, studijas ką tik baigęs specialistas priverstas laiką leisti eilėse prie darbo biržos, ne naujiena. Jau kelerius metus su tokia padėtimi priversti taikstytis ne tik šalies aukštąsias baigę absolventai, bet ir po studijų užsienyje nusprendę grįžti jauni specialistai.

Kauno mieste ir rajone šiemet birželį užregistruoti 2595 bedarbiai, tai yra 8,6 proc. daugiau nei gegužę. Didžioji dalis, apie 90 proc., bedarbių užregistruota mieste. Nuo birželio 15 d. pastebimas darbo biržoje besiregistruojančių absolventų skaičiaus didėjimas. Gegužę užregistruoti 88, o birželį– 252 absolventai. Per birželį Kauno teritorinėje darbo biržoje nedarbo lygis, palyginti su praėjusio mėnesio duomenimis, nepakito ir siekė 10,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdyba pradeda pertvarką, kurios metu bus siekiama padidinti fondo administravimo įstaigų veiklos gerinimą bei pagerinti klientų aptarnavimo kokybę. Įgyvendinus pertvarką, nuo 2012 m. kasmet bus sutaupoma daugiau nei 10 mln. Lt VSDF administravimo lėšų, skelbiama pranešime.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,2 tūkst. asmenų – penktadaliu daugiau nei praeitą savaitę. Palyginti su praėjusia savaite, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota daugiau – 48,3 proc. (praeitą savaitę jie sudarė 32,1 proc.).  Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 7 d. šalyje buvo registruota 230,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,45 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Gegužės pabaigoje 45 proc. šalies gyventojų tvirtino, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius nepasikeitė. 7 proc. šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pagerėjo.

Bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužę padidėjo labiau nei prognozavo ekonomistai. Tokie duomenys, anot ekspertų, rodo, kad dėl šalyje augančios infliacijos namų ūkių finansinė padėtis išlieka sudėtinga, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. D. Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius šoktelėjo 19 600. Balandį prieaugis sudarė 16 900. „Bloomberg“ apklaust...

SEB banko atlikta Lietuvos didmiesčių statistinių duomenų apžvalga parodė, kad kauniečiai praėjusių metų antrąjį pusmetį nuosekliai kopė iš krizės: darbuotojų skaičius nors ir pamažu, bet vis dėlto sparčiau negu kituose miestuose, didėjo, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitais miestais, labiausiai priartėjo prie buvusio pačioje krizės pradžioje – 2009 pirmą ketvirtį.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 26 d. šalyje buvo registruota 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,1 tūkst. asmenų – 8,1 proc. mažiau negu ankstesnę. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 769. Daugiausia bedarbiais tapo nedirbę iki 3 mėnesių – 45,2 proc., turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką – 23,2 proc., nedirbo nuo pusės iki dvejų metų – 12,8 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai. Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų - šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Bedarbiams, kurių nepriima į darbą dėl kūnus puošiančių tatuiruočių, valstybė skirs pinigų šių piešinių šalinimo operacijoms, skelbia „The Daily Mail“. Britanijos darbo biržų darbuotojai nuo šiol galės nukreipti bedarbio pašalpas gaunančius žmones pas tatuiruočių šalinimo specialistus. Tiesa, tikinama, kad tokios operacijos bus finansuojamos tik esant „išskirtinėms“ aplinkybėms.

Gegužės pradžioje Lietuvoje nedarbas siekė 12,5 proc. ir buvo 1,1 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį, skelbia Lietuvos darbo birža. Gegužės 1 dienos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 269,3 tūkst. bedarbių – 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 17,1 proc. mažiau nei 2010 metais.Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje: labiausiai – Tauragės (1,7 proc. punkto) ir Alytaus (1,6 proc. punkto) teritorinėse darbo biržose.

Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje. Lietuvoje gegužės 1-ąją registruota 269,3 tūkst. bedarbių - 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 61 proc. mažiau nei 2010 metais, rodo naujausi Darbo biržos pateikti duomenys. Bedarbiai sudaro 12,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų - 1,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį. Šalies teritorinių darbo biržų klientais per mėnesį tapo 17,8 tūkst. žmonių - 12,5 proc. mažiau negu kovą.

Prieš dvejus metus Anykščių rajono taryba priėmė sprendimą, kuriuo pašalpų gavimas susietas su jų gavėjų darbu. „Dabar bent dalis žmonių sužinos, kas yra darbas ir kaip uždirbami pinigai“, - tuomet pareiškė rajono meras Sigutis Obelevičius. Sprendime numatyta, kad pašalpų gavėjai privalės dirbti visuomenei naudingus darbus. Kasdien po keturias valandas. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Veneta Veršulytė naujienų portalui Nyksciai.

Lietuvoje dirbti neapsimoka. Statistinis bedarbis, pradėjęs dirbti, gaus vos 14 procentų didesnes pajamas už dabar gaunamas pašalpas. Statistika šį reiškinį vadina „nedarbo spąstais“. Darbo birža — “skurdo“. Lietuvos nedarbo spąstai — vieni didžiausių Europoje ir siekia 86 procentus. „Į spąstus“ savo noru Kai 45-erių šiaulietė Jolanta, kvalifikuota specialistė su aukštuoju išsilavinimu, buvo atleista iš darbo, išgyveno šoką.

Džiugios naujienos darbo fronte: pirmąją balandžio savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,5 tūkst. bedarbių - daugiausia nuo 2009 metų. „Per pastaruosius dvejus metus pasiektas rekordinis įdarbintųjų skaičius. Kasdien dirbti pradėjo 1,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o ankstesnę savaitę tokių asmenų buvo dvigubai mažiau“, - pažymėjo Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kovo 25 d. šalyje buvo registruota 298,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,82 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo pasiūlymų šalies darbdaviai pateikė 19,3 proc. daugiau nei praėjusią savaitę – 3,1 tūkst. (praėjusią savaitę – 2,6 tūkst.

Nesuinteresuoti dirbti ilgalaikiai darbo biržų klientai netrukus pajus didesnį spaudimą ieškotis darbo ar neatsisakyti jau siūlomo. Lietuvos darbo birža parengė priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti motyvuoti bedarbius pradėti dirbti. Mažins bedarbių skaičių Dabartinė situacija, kai vien per du šių metų mėnesius – sausį ir vasarį – iš pateiktų 70 tūkstančių darbo pasiūlymų bedarbiai atmetė 50 tūkstančių, laikoma nenormalia.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasario 25 – kovo 3 dienomis darbdaviai įregistravo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Pernai analogišką savaitę tokių pasiūlymų buvo 56 proc. mažiau. Praėjusią savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 3,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Per savaitę bedarbio statusas suteiktas 4,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo įregistruota 7,1 tūkst. bedarbių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio mėnesį darbdaviai teritorinėse darbo biržose įregistravo 14,4 tūkst. laisvų darbo vietų, tai per 17 proc. daugiau negu paskutinįjį praėjusių metų mėnesį ir net 72,6 proc. daugiau negu 2010 metų sausį. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Bedarbių skaičius pasaulyje 2010 metais siekė 205 mln. ir per metus beveik nepakito, nepaisant pagyvėjimo pasaulio ekonomikoje. Tokie duomenys skelbiami Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje. Nors 2009 metais pasaulyje daugiau žmonių –  212 mln. - neturėjo darbo, dabartinis rodiklis vis dėlto 27,6 mln. žmonių viršija 2007 metų skaičius. Neturinčių darbo žmonių procentas praėjusiais metais sudarė 6,2 (2009 metais - 6,3 proc.

Daugiau kaip pusė tūkstančio panevėžiečių šiemet bent keliems mėnesiams galės pamiršti bedarbio vardą. Drauge su nuolatiniais darbuotojais 45 miesto įmonėse plušės ir pagal viešųjų darbų programą įdarbinti žmonės. Viešųjų darbų programai įgyvendinti sausio pradžioje iš miesto biudžeto jau skirta daugiau kaip 1,6 milijono litų, programą finansuoja ir Panevėžio darbo birža.

Iš Lietuvos jau išvyko šimtai tūkstančių žmonių, tačiau ketinančių palikti tėvynę nemažėja.Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emigracijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmonių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbdaviams jie jau neturi, ką pasiūlyti, o siūlantieji darbo vietas Nyderlanduose tvirtina, kad ir toliau sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuojama, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos.

Iki šiol populiariausios emigrantų kryptys neabejotinai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Tačiau dabar šios šalys jau turi rimtą konkurentę – Vokietiją. Septynerius metus apribojimus įsidarbinti lietuviams taikiusi šalis pagaliau atvėrė savo darbo rinką. Jau dabar vokiečiai išskėstomis rankomis laukia gydytojų, slaugių, aukštos kvalifikacijos specialistų, o kiek daugiau nei po trijų mėnesių apribojimų neliks niekam.

Neseniai premjeras Andrius Kubilius interviu Lietuvos radijui konstatavo, kad mažiau nei pusei bedarbių, baigusių profesinio perkvalifikavimo kursus Darbo biržoje, pavyksta susirasti darbą, – tokiu būdu neva sprendžiama įdarbinimo problema.

Vyriausybė palaimino siūlymą socialinės paramos skurstantiems gyventojams teikimą priskirti savivaldybėms ir fi nansuoti tai iš jų biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia tai įtvirtinsiantį įstatymo projektą. Taip siekiama tobulinti sistemą ir paskatinti asmenines vargstančiųjų pastangas išbristi iš skurdo. Ekspertams atrodo, kad taip valstybė bėga nuo esminių skurdo mažinimo problemų.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį šalyje įregistruota 19,8 tūkst. bedarbių, o įsidarbinti padėta apie 13 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Lietuvos darbo biržos (LDB) teigimu, metų pabaigoje šalies nedarbo lygis vėl ūgtelėjo dėl sumažėjusios paklausos sezoniniams bei laikiniesiems darbams. Sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 311,3 tūkst. bedarbių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per gruodžio mėnesį darbdaviai darbo biržose įregistravo 12,3 tūkst.

Nors metų pradžioje Lietuvoje darbo neturėjo 311,3 tūkst. žmonių, darbdaviams tenka darbuotojų ieškoti užsienyje. Kaip pastebi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, klostosi neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Pernai JAV darbdaviai viešai pranešė apie mažiausią atleidimų skaičių nuo 1997 metų, apklausos duomenis cituoja „Bloomberg“. 2010 metais bendrovės buvo suplanavusios atleisti beveik 530 tūkst. darbuotojų – tai 59 proc. mažiau nei 2009 metais, kada atleidimo mastai buvo didžiausi per septynerius metus, rodo „Challenger, Gray & Christmas“ atlikta apklausa. Anot jos, gruodį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2009 metais, atleidimų skaičius sumažėjo 29 proc.

Praėjusiais metais Kaune tendencingai daugėjo socialinių pašalpų gavėjų. Ypač padaugėjo tarp jų šeimų, kuriose suaugę darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys, asmenys augina 1, 2 ar daugiau vaikų. Lyginant pastaruosius dvejus metus finansiniu atžvilgiu, 2009 metais socialinėms pašalpoms miestui prireikė 9,8 mln., tuo tarpu 2010-aisiais jų teko išmokėti net 33,17 mln. Lt. 2009 metų sausį Kaune socialinė pašalpa buvo mokama 857 šeimoms, o praėjusių metų sausį – jau 3186 šeimoms.

Praėjusių metų gruodžio 30 dieną Lietuvoje buvo registruota 311,2 tūkst. bedarbių arba 14,39 proc. šalies darbingo ažmiaus gyventojų. Tai 6,3 tūkst. daugiau nei gruodžio 23 d., kada bedarbių skaičius siekė 304,9 tūkst. Anot Lietuvos darbo biržos, kaip ir kasmet tokiu laikotarpiu, jaučiamas sąstingis darbo rinkoje dėl sumažėjusių sezoninių, terminuotų ir viešųjų darbų. Tačiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nebuvo drastiško nedarbo augimo.

Gyventojams, norintiems įsigyti verslo liudijimą pasinaudojant bedarbiams taikomomis lengvatomis, bedarbio pažymos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti nebereikia. Pasak VMI viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės, VMI su Lietuvos darbo birža (LDB) sudarė duomenų teikimo sutartį, todėl informacija apie tai, jog gyventojas yra įregistruotas bedarbiu VMI yra perduodami automatiškai.

Iš viso gruodžio 23 d. šalyje buvo registruota 304,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,14 procentinių punktų daugiau negu prieš savaitę, praneša Darbo birža. Šalies teritorinės darbo biržos gruodžio 17 – 23 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,8 tūkst. asmenų, t.y. 8,26 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 381. Praėjusią savaitę padėta įsidarbinti beveik 2,9 tūkst. asmenų.

Šalies teritorinėse darbo biržose gruodžio 13–16 dienomis registruota 301,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,96 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Praėjusią savaitę darbdaviai registravo net 322 vietomis daugiau nei prieš savaitę – daugiau kaip 2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Lietuvos darbo birža nusprendė atsisakyti prieš keletą mėnesių bedarbių atmintinėje atsiradusios taisyklės, kad tris kartus per dvi dienas neatsiliepęs telefonu bedarbis braukiamas iš sąrašų ir netenka socialinių garantijų. Šie pakeitimai įsigaliojo lapkričio pabaigoje. Taip pat nuspręsta, kad bedarbis nesulauks sankcijų, jei į darbo biržą neatvyks sutartu laiku dėl pateisinamos priežasties. Anksčiau nebuvo taikomos jokios išlygos ir neatvykusysis laiku buvo braukiamas iš sąrašų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 300,6 tūkst. bedarbių arba 13,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – lygiai tiek pat buvo registruota šių metų pradžioje. Bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų lapkritį mažėjo 0,3 proc. punkto. „Palaipsniui nuo liepos kas mėnesį mažėjantis nedarbas rodo, kad po truputį stabilizuojasi situacija darbo rinkoje.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje ūgtelėjo nuo 10 iki 10,1 procento. 2009 m. spalį nedarbas sudarė 9, 9 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį, palyginti su rugsėju, nepakito ir siekė 9,6 proc. 2009 m. spalį šis rodiklis sudarė 9,4 proc. Lietuvoje nedarbas išaugo nuo 14,4 proc. trečiąjį 2009 metų ketvirtį iki 18,4 proc. trečiąjį 2010 metų ketvirtį.

Trečiąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 0,5 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį, praneša Statistikos departamentas. Lyginant trečiąjį ketvirtį su antruoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2 procentiniais punktais ir buvo 20,3, moterų – padidėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 15,3 procento. Mieste nedarbo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį siekė 15,8, kaime – 22,6 procento.

Didžiojoje Britanijoje nuo šiol „lėtiniams" bedarbiams gresia reali bausmė – pašalpų atėmimas nuo trijų mėnesių iki trejų metų, jeigu jie atsisakys pasiūlyto darbo, paduoti paraišką dėl atsiradusios laisvos darbo vietos ar atlikti privalomuosius viešuosius darbus. Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė naują bedarbio pašalpų koncepciją, įvesdama bendrą "universalią paskolą" (mainais į kelias bedarbio pašalpų kategorijas) ir bausmę tiems, kas vengia įsidarbinti.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa, kad šiuo nedarbo metu neprarastų specialybės įgūdžių ir įgytų naujų kompetencijų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Šį antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos iniciatyva vykusioje diskusijoje teigiama, kad net 54 proc. oficialių bedarbių gauna kitų su įvairia darbo veikla susijusių pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Donatas Jankauskas pristatė Vyriausybės darbo grupėje aptartus pasiūlymus dėl piniginių socialinių pašalpų gavėjų mažinimo ir bedarbių integracijos į darbo rinką skatinimo.

Badmetį išgyvenusios Panevėžio įstaigos kitąmet reikalauja kur kas didesnių biudžeto pyrago riekių. Prašomų lėšų poreikis maždaug ketvirtadaliu viršija šiųmetį miesto iždą. Didžiausia riekė – remtiniesiems Kad Panevėžys kitais metais pajustų, jog ekonominė krizė – jau praeity, reikėtų mažiausiai 286 mln. litų, tai yra 66 mln. litų daugiau nei šiemet. Tiek pinigų prašo iš Savivaldybės kišenės gyvenančios kultūros, švietimo, socialinės bei kitos miesto įmonės ir įstaigos.

Valdžia svarsto ilgalaikiams bedarbiams sumažinti socialines pašalpas, o paskui ir visai nutraukti jas mokėti. Tačiau šaiposi iš darbo nevengiančių žmonių, kuriems sunkmečiu pavyko įsidarbinti bent puse etato. Mat tokioms šeimoms, kuriose bent vienas iš sutuoktinių dirba puse etato, užkertamas kelias gauti socialines pašalpas ir kompensaciją už šildymą. Ir visai nesvarbu, kad pajamos atitinka įstatymų numatytas sąlygas gauti šias išmokas, t. y. neviršija nustatytų dydžių vienam šeimos nariui.

Palyginti su rugsėjo mėnesiu, gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir savo finansines perspektyvas, tačiau mažiau jų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą. Taip pat padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius metus, praneša Statistikos departamentas. Vertindami savo finansinę padėtį, daugiau kaip pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad ji per praėjusius metus pablogėjo,  37 proc. teigė, kad nepakito,7 procentai – kad pagerėjo.

Spalio 14 d. šalyje buvo registruota 308,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,28 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,03 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Pastarąją savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 4,5 tūkst. asmenų. Darbdaviai įregistravo 2590 laisvų darbo vietų – vidutiniškai 518 per dieną. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1496 asmenys. Daugiausia bedarbių – 805 (53,8 proc.) nusiųsta į viešuosius darbus, 435 (29,1 proc.

Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad šių metų rugsėjį bedarbio pašalpą gaunančių šalies gyventojų skaičius padidėjo antrą mėnesį iš eilės ir ūgtelėjo 5300 – iki 1,473 mln. žmonių, paneša šalies žiniasklaida. Bedarbių skaičius rugsėjį padidėjo daugiausiai per praėjusius 8 mėnesius. Analitikai prognozavo, kad padidės 4500 žmonių. Remiantis patikslintais rugpjūčio mėnesio duomenimis, bedarbių skaičius padidėjo ne 2300, o 3800 žmonių.

Net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų, atskleidė apklausa. Ją „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Didžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių na mų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc.