bedarbiai

Nedarbas Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 3,9 proc., penktadienį skelbia Darbo departamentas. Toks rezultatas tapo netikėtumu Volstrito analitikams, kurie pokyčio nesitikėjo, pažymi „Bloomberg“ ir „Trading Economics“. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 63 tūkst. iki 6,492 mln., o dirbančiųjų – 25 tūkst. iki 161,491 milijono. Balandį ekonomika pridėjo 175 tūkst.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Vyriausybė nepritaria grupės Seimo narių siūlymui dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.  Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį padidėjo iki 4,9 proc. nuo 4,8 proc. rugsėjį, tai yra nuo žemiausio lygio nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais, pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekia 16-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje spalį padaugėjo nuo 33,32 mln. iki 33,42 mln. mln.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Svarstant siūlymą papildomai remti 16-24 metų (vietoj 29 metų dabar) ir vyresnius negu 50 metų (vietoj 45 metų) įsidarbinusius bedarbius, nesiekiama siaurinti šių grupių – jas norima suderinti su bendromis taisyklėmis Europos Sąjungoje, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Neturėjome tikslo siaurinti grupes. Turėjome ilgą, daugiau nei metus diskusiją su Konkurencijos taryba, su Europos Komisijos ekspertais.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nepakito – 6,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,2 tūkst. bedarbių – 0,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 4,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, per mėnesį taip pat nepakito – 5,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) registruotas ir faktinis nedarbas sumažėjo 0,4 punkto.

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Nedarbas Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 3,8 proc., penktadienį skelbia Darbo departamentas. Bedarbių padaugėjo 514 tūkst. iki 6,355 mln., dirbančiųjų – 222 tūkst., iki 161,484 milijono. Naujasis nedarbo rodiklis – didžiausias nuo praėjusių metų vasario ir gerokai viršijo lūkesčius Volstrito analitikų, pokyčio neprognozavusių, pažymi „Trading Economics“. Darbo jėgos aktyvumas per mėnesį pakilo nuo 62,6 proc. iki 62,8 proc.

Prancūzijos žemyninėje dalyje registruotų bedarbių praėjusių mėnesį padaugėjo 22,8 tūkst. iki 2,817 mln., penktadienį skelbia valstybinė užimtumo tarnyba. Registruotų bedarbių – daugiausiai nuo 2021-ųjų balandžio. Tai rodo, Europos darbo rinka po stabiliai įtempto laikotarpio pasiduoda į aukštumas kilstelėtų bazinių palūkanų spaudimui, pažymi „Trading Economics“. Bedarbių pagrindinio amžiaus dirbo jėgos grupėje per mėnesį padaugėjo 16,5 tūkst., jaunimo iki 25 metų – 8,9 tūkst.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja. „Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo.

Bedarbių Šveicarijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 3,4 proc. iki 85,1 tūkst., tai yra iki kukliausio skaičiaus per daugiau nei 21 metus, rodo oficialūs duomenys. Nedarbo lygis šalyje per mėnesį nepakito, išlikdamas mažiausias nuo pernai spalio – 1,9 procento. Vien tik jaunimo iki 24 metų nedarbas praėjusį mėnesį sudarė 1,7 procento.

Stipendija bedarbiams, besimokantiems profesijos, nuo liepos 1-osios bus mokama atsižvelgiant į minimalų valandinį atlygį (MVA), o ne minimalią mėnesio algą (MMA), kaip yra dabar.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.  Tokia stipendija sieks 0,5 MVA (2,57 euro) už mokymosi valandą vietoj 0,5 MMA per mėnesį.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, jog nedarbas rekordiškai mažas arba artimas antirekordui – aštuoniose EBPO narėse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, JAV ir Kanadą. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,166 mln.

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę naujų prašymų skirti bedarbio pašalpas pateikta daugiausiai nuo 2021-ųjų spalio – 261 tūkst., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesne savaite, jų skaičius išaugo 28 tūkstančiais. Tai nustebino ekspertus, kurie pranašavo pirminių nedarbo išmokos paraiškų pagausėjimą tik iki 235 tūkstančių. Tai buvo jau trečia iš eilės šio rodiklio augimo savaitė, o tai rodo, kad darbo rinkos stiprumas blėsta.

Ekonomikai nyrant į recesiją Lietuvoje daugėja masinių darbuotojų atleidimų. Štai bankrutuojantys „Žemaitijos keliai“ paskelbė atleisiantys daugiau nei 100 darbuotojų. Tačiau visus darbininkus netrukus pažadėjo įdarbinti kita statybų kompanija. Tiesa, tikrai ne visiems darbuotojams taip sekasi, mat Užimtumo tarnyba skelbia naujus duomenis – lėtėja naujų darbuotojų priėmimas į darbus ir to netgi neatsveria jau įsibėgėję sezoniniai darbai.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,204 mln. iki 33,197 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis nepakito – atitinkamai 5,1 proc. ir 4,6 procento.

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pirmąjį šių metų mėnesį nepakito, septintą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,565 mln. iki 33,249 mln. žmonių. Moterų nedarbo lygis sumenko nuo 5,2 proc. iki 5,1 proc., vyrų – nuo 4,7 proc. iki 4,6 procento.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nedarbo lygis tebėra netoli istorinių žemumų, tačiau realieji atlyginimai vis dar mažėja, parodė antradienį – biudžeto pristatymo išvakarėse – paskelbti oficialūs duomenys. Per tris mėnesius iki sausio pabaigos, palyginti su trimis mėnesiais iki gruodžio pabaigos, nedarbo lygis išliko stabilus ir siekė 3,7 proc., teigiama Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime. Darbo užmokestis be priedų padidėjo 6,5 proc.

Baltijos valstybėse mažiausias užimtumas ir didžiausias nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko Latvijoje, skelbia šios šalies nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi regiono darbo rinkos tyrimų duomenimis. Lietuva pagal abu šiuos rodiklius nusileidžia Estijai. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 65,3 proc., Latvijoje – 64,0 proc., Estijoje – 69,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pernai gruodį nepakito, šeštą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių skaičius EBPO narėse per mėnesį kito nedaug ir metų pabaigoje siekė apytikriai 33,5 milijono. Moterų ir vyrų nedarbas per mėnesį nepakito – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Teisėsauga ir nevyriausybinės organizacijos po padidinamuoju stiklu stebi Klaipėdą. Nusikaltėliai uostamiestyje verbavo žmones ir vieną po kito vežė priverstiniam darbui į užsienį. Keliems laimingiesiems pavyko ištrūkti iš išnaudotojų gniaužtų. Grįžę į Lietuvą jie papasakojo sukrečiančių istorijų. Aiškėja, ką Jungtinėje Karalystėje su jais išdarinėjo prekeiviai žmonėmis.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesius, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 4,9 procento. Ne didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją nedarbo lygis paskutinį vasaros mėnesį užfiksuotas apytikriai keturiuose penktadaliuose EBPO narių, pažymima organizacijos pranešime. Bedarbių EBPO narėse padaugėjo pirmąkart nuo praėjusių metų balandžio – iki 33,2 mln. nuo 32,8 mln. liepą.

Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 2,7 karto arba 58,5 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst. „Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.

Penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Ilgalaikiams ir piktybiniams bedarbiams katino dienos eina į pabaigą. Seimas priėmė naują tvarką, pagal kurią ilgalaikiai bedarbiai pirmiausia turės kelti kvalifikaciją, o tik tada Užimtumo tarnyba jiems ieškos darbo. Jei tinkamo darbo jie atsisakys du kartus per metus arba bus pričiupti uždarbiaujantys nelegaliai – neteks ir bedarbio statuso, ir sveikatos draudimo – 51 eurą per mėnesį turės susimokėti patys. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, privilegijos turi pradėti kainuoti.

Parlamentarai ketvirtadienį spręs dėl didžiulės pertvarkos, kuri palies tūkstančius šalies bedarbių. Ministrė Monika Navickienė ramina, kad valdžia nori ne nuskriausti darbo neturinčių žmonių, bet suprasti, kodėl jie nėra darbo rinkoje ir bausti tuos, kurie dirba šešėlyje. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Ilgalaikiai bedarbiai, norėdami gauti nemokamą medicininę pagalbą, turės kas mėnesį susimokėti 50 eurų Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Bedarbiai jau piktinasi, kad nebeliks pinigų pragyvenimui. Tačiau ministrė Monika Navickienė žada padėti jiems susirasti darbus ir drastiškai sumažinti bedarbių būrį, kurių šiuo metu yra apie 170 tūkst. Panežėžio rajono Paįstrio seniūnijoje gyvenantis Zenonas pripažįsta esantis ilametis bedarbis.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Lietuvos verslo konfederacija aktyviai teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo tobulinimo, nes spendžiami užimtumo, darbuotojų kvalifikacijos, migracijos klausimai. Šiandien Vyriausybei svarstant numatomus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus, LVK siūlo įvertinti teikiamų pasiūlymų pagrindimą. Verslo atstovų nuomone, reikalinga nustatyti efektyvesnes priemones, sprendžiant ilgalaikių bedarbių problemą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti bedarbio statusą, jei žmogus be svarbių priežasčių du kartus per vienerius metus atsisakytų siūlomo jam tinkamo darbo. Anksčiau svarstyta tam numatyti šešis mėnesius. Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius,  pranešė ministerija. Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc.

Profsąjungos su darbdaviais peikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės projektą nebemokėti bedarbio pašalpų ilgalaikiams bedarbiams, o iš dirbančių nelegaliai atimti ir nemokamą gydymą. Profsąjungos ir darbdaviai nuogąstauja, kad dėl tokios reformos pagražės Lietuvos nedarbo statistika, tačiau reali situacija darbo trinkoje ir bedarbių gyvenimas vargu, ar pagerės. Šalia Panevėžio gyvenantis Algis Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbis.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.