bedarbiai

Jurbarko rajone duris atvėrė jau 26-asis Jaunimo darbo centras, kuriame jauni žmonės gali ne tik gauti konsultacijas profesinio orientavimo, mokymosi ir darbo rinkos klausimais, bet ir bendrauti su bendraamžiais. Pasveikinti naujo Jaunimo darbo centro spalio 7 d. susirinko garbūs svečiai – Lietuvos darbo biržos ir vietinės valdžios atstovai. Susirinkusieji džiaugėsi, kad jaunimui skirtų erdvių daugėja, ypatingai atokesniuose Lietuvos vietose.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Žinių radijas Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ nurodė, kad Lietuvos valstybės nelaukia šviesi ateitis – emigracija didėja, jaunimo mažėja, darbuotojams esą mokami grašiai, o bedarbiai išvis, anot jos, yra stigmatizuojami. „Nedarbo draudimo fondas, įsteigtas 2002 metais, nuosekliai užsiima pagalba žmonėms, kurie neteko darbo.

Šiaulių teritorinėje darbo biržoje per rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota daugiau darbo pasiūlymų nei bedarbių. Iki rugsėjo 1-osios įregistruota daugiau nei 15 tūkst. bedarbių, penktadaliu mažiau nei prieš metus. Registruoti bedarbiai sudarė 8,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausiai bedarbystė fiksuota Kelmės r. (14,2 proc.) ir Akmenės r. (13,5 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių Šiaulių m. (5,9 proc.) ir Šiaulių r. (8,2 proc.) savivaldybėse.

Daiva Savickienė  Darbo ir pajamų neturėjimas smogia skaudžiai, todėl bedarbiais rūpintasi tiek tarpukariu, tiek ir dabar jiems skiriama dėmesio. Nedarbo problema kamuoja ne tik šių laikų panevėžiečius. Sklaidant tarpukario Lietuvos „Panevėžio balso“ puslapius, galima aptikti ne vieną žinutę apie nedarbą mieste bei kaip šią problemą bandyta spręsti tuomet.

Šie metai jaunimui palankesni integruotis į darbo rinką. Pirmą pusmetį įdarbinta 29,7 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų (71,1 proc. užregistruotų jaunų bedarbių). Jau nuo metų pradžios nuosekliai mažėja registruotas jaunimo nedarbas: sausio 1 dieną jis sudarė 6,2 proc., o liepos 1-ąją smuktelėjo iki 3,5 proc. „Atsigavusi ekonomika palanki darbo rinkai – augantis darbuotojų poreikis retina ir bedarbių gretas, ypač jaunimo.

ekonomika.lt 2014 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,4 procento, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, – sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2014 m. ketvirtį sudarė 13,9 procento, moterų – 10,9 procento.

Balandžio mėnesį toliau augo darbo jėgos paklausa – darbdaviai registravo 882 laisvas darbo vietas (Tauragės r. sav. – 321, Jurbarko r. sav. – 303, Šilalės r. sav. – 168, Pagėgių sav. – 90), informuoja Tauragės teritorinė darbo birža. Pasiūlymų įsidarbinti buvo beveik trečdaliu (31 proc.) daugiau nei kovo mėnesį. Per mėnesį įsidarbino 799 ieškantys darbo asmenys. Palyginus su kovo mėnesiu įsidarbinimo galimybės išaugo 1,5 karto. Labiausiai darbo jėgos poreikis augo paslaugų sektoriuje.

Situacija paradoksali: kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas registruotas darbo biržoje, bet darbdaviai vis garsiau dejuoja negalintys rasti darbuotojų, norinčių užimti vos 27 tūkstančius laisvų darbo vietų. Iš reemigrantų darbininkų nebus? „Mūsų reikalavimai pardavėjoms tikrai nėra labai dideli – reikia išmokti dirbti su kasos aparatu ir sugebėti šiek tiek papasakoti atėjusiam pirkėjui apie prekes.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

Tauragės teritorinės darbo biržos duomenimis, kovo 1 dieną Tauragės apskrityje registruoti 9522 bedarbiai, arba 14,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį registruotas nedarbas nepakito. Palyginti su 2013 m. kovo 1 d. registruotų bedarbių skaičius mažesnis 352, o nedarbas – 0,4 proc. punkto. Mėnesio pradžioje apskrityje buvo 4363 neturinčios darbo moterys ir 5159 vyrai. Vyrų registruoto nedarbo rodiklis 1,7 proc. punkto aukštesnis nei moterų. Bedarbiai vyrai sudaro 15,6 proc.

Jurgita Juškevičienė Pernai Šiaulių apskrityje pasinaudojant valstybės parama sukurtos 43 naujos darbo vietos. Dalį lėšų joms sukurti investavo patys darbdaviai. Tačiau bedarbių skaičius šiemet didėjo – Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje sausio pradžioje įregistruota daugiau negu 21 tūkstantis bedarbių – tūkstančiu daugiau negu prieš mėnesį.

 Lietuvos darbo birža vyresnio amžiaus bedarbių sugrąžinimui į darbo rinką per beveik pusantrų metų skirs 81,2 mln. litų. Birža pranešė, kad projektą įgyvendins nuo 2014 metų pradžios iki 2015 metų gegužės pabaigos. Jis bus finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Dalia KARPAVIČIENĖ Praėjusį antradienį Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre surengta konferencija, kurioje aptarta Šiaulių regiono artimiausių 6 metų nedarbui ir skurdui įveikti programa, Regionų vietinės ekonomikos tvarios plėtros projektas. Pranešėjai tvirtino, jog Lietuvoje būtina savivalda ir savitvarka, o norėdami išlikti – turime keistis, keisti savo požiūrį į gyvenimą, gyventi kitaip.

Darbo netekę vyrai greičiau sensta, nustatė D. Britanijos ir Suomijos mokslininkai. Tyrimo autorių straipsnis paskelbtas žurnale „PLoS ONE“. Tokią išvadą jie padarė nagrinėdami DNR mėginius, paimtus iš 5 tūkstančių Suomijoje gyvenančių vyrų ir moterų, gimusių 1966 metais. Pabrėžiama, kad jų DNR mėginiai buvo imami kas 6 metus, pradedant nuo 1993-ųjų.

Jurgita Siliūnienė Netekti darbo – nemenkas psichologinis išbandymas, nes darbas yra ne tik žmogaus ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, bet ir savirealizacijos būdas. Psichologų teigimu, darbo netekimas priskiriamas prie didelių stresų. Taigi, susidūrę akis į akį su nedarbu, žmonės tampa jautrūs, pažeidžiami, neretai netgi suserga depresija.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužės-liepos mėnesiais, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, sumažėjo nuo 7,8 iki 7,7 proc., skelbia šalies spauda. Bedarbių skaičius minėtu laikotarpiu sumažėjo 24 tūkst. iki 2,487 mln. Statistika taip pat rodo, kad bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius smuktelėjo 32 tūkst. 600 iki 1,402 mln., o tai yra žemiausias lygis nuo 2009 metų vasario.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trims Alytaus rajono mokykloms mokslo metai pasibaigė dar net neprasidėję. Mokiniams pasirinkus didesnes mokyklas, apie pusšimtis pedagogų liko be darbo. Tačiau darbuotojai toliau eina į darbą ir laukia rajono tarybos sprendimo, kaip su jais bus atsiskaityta. Butrimonių gimnazijos Vaisodžių pagrindinio ugdymo skyriaus mokytojai eina į mokyklą, nors mokinių suolai tušti. Moksleiviai pasirinko didesnes mokyklas, nors ir toliau nuo namų.

Dauguma dirbančių Jungtinės Karalystės gyventojų jau seniai mano, kad šalyje mokamos pašalpos yra per didelės ir neskatina dirbti. Tačiau neseniai išsiaiškinta, kad ir patys pašalpų gavėjai tai pripažįsta. Kaip rašo dienraštis „The Daily Mail“, neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 62 proc. britų mano, jog bedarbio pašalpos yra „per didelės ir neskatina dirbti.“ Keisčiausia, kad 59 proc. žmonių, kurie taip sakė, patys arba jų sutuoktiniai yra tokių pašalpų gavėjai.

Darbo rinkos specialistai neretai skundžiasi, kad dalis žmonių nenori dirbti ir verčiau gyvena iš pašalpų. Tačiau žinomas sociologas Romas Lazutka atkerta, kad tol, kol vaikus auginantiems tėvams apsimokės nedirbti, padėtis nepasikeis.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmojoje šio straipsnio dalyje rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Šiemet žemdirbiams ir miškininkams palengvinta laikiniems darbams pasitelkiamų darbuotojų įdarbinimo tvarka. Bet kaip paskatinti bedarbius ja naudotis? Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės džiaugiasi, kad šiemet pagaliau buvo pralaužti ledai – jie be didelių formalumų sezoniniams darbams gali samdytis darbuotojus. Tačiau praėjus vos 3 mėnesiams nuo žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitų įsigaliojimo, žemdirbiai prašo tobulinti palengvintą įdarbinimo tvarką.

Birželio mėnesį darbdaviai registravo 27,7 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 33 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Birželį bedarbio statusas suteiktas 19,7 tūkst. žmonių – 8,4 proc. mažiau negu gegužę ir 21,7 proc. mažiau negu praėjusių metų birželį. „Nedarbo lygiui įtakos gali turėti daugybė veiksnių – tiek sezoniškumas, tiek demografiniai bei ekonominiai procesai, darbo rinkos politika.

Žmonėms reikia peno ne tik kūnui, bet ir sielai. Taip nusprendė Graikijos nacionalinės operos vadovai ir pakvietė į spektaklį 2000 bedarbių, kuriems apsilankymas teatre tapo neįgyvendinama svajone. Operos spektaklyje apsilankę žmonės džiaugėsi bent trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius. Vien ko vertas pats teatras Akropolio papėdėje, pastatytas senovės Atėnų magnato Erodo Atiko prieš beveik 2000 metų.

Pirmadienį Seimas svarstys labai įdomų įstatymo projektą (XIP-2981(2)). Pirma, profsąjungas galės steigti bet kas, net ir bedarbiai. Jei gali dirbti, tai gali ir priklausyti profsąjungai. Antra, norint steigti profsąjungą (ar jos padalinį) įmonėje X, nėra būtina būti įmonės X darbuotuoju.

Lengva suprasti kodėl tiek daug Pietų Europos gyventojų sunkmečiu renkasi nelegalų darbą ir vengia mokėti mokesčius. Itin aukštas nedarbas, aukšti patekimo į darbo rinką barjerai bei biurokratinės kliūtys verčia darbuotojus bei darbdavius ieškoti neteisėtų išeičių. Dėl šių priežasčių nuo 20 iki 25 proc. Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Graikijos ekonomikos tūno šešėlyje. Vis dėlto sunku suvokti kodėl tolerancija šešėlinei ekonomikai tebėra gaji ir pasiturinčiose Šiaurės Europos valstybėse.

Šiandien euro zona paskelbė mažmeninės prekybos statistiką. Kaip ir prognozavo analitikai, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje ir toliau mažėjo – per metus prekyba susitraukė 2,4 proc. Euro zonoje kritusios mažmeninės prekybos apimtys patvirtina nuogąstavimus, kad šiemet euro zonos BVP ir toliau kris, o nedarbo lygis išliks rekordinėse aukštumose. Dėl šių priežasčių dar praėjusią savaitę Europos centrinis bankas nurėžė bazinę palūkanų normą.

Trečiadienį paskelbti skaičiai atskleidė, kad vienas milijonas iš galinčių dirbti žmonių Didžiojoje Britanijoje pastaruosius trejus metus gyveno iš pašalpų, skelbia „Mail Online“. Darbo ir pensijų departamento sekretorius Iainas Duncanas Smithas teigia, kad daugiau nei 40 procentų su darbu susijusių pašalpų atitenka ilgalaikiams bedarbiams.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad nuo dabartinės valdančiosios koalicijos darbo pradžios šalies savivaldybėse bei policijoje kasdien panaikinama beveik 450 darbo vietų, skelbia London Evening Standard.

Užsibuvusi žiema į neviltį varo ir sezoninio darbo laukiančius bedarbius, ir šimtatūkstantines prarastas pajamas skaičiuojančius darbdavius. Panevėžio miškų urėdijos medelyno direktoriui Egidijui Kaluinai orų prognozės šiuo metu – aktualiausia informacija. „Jau mėnesį vėluojame iškasti sodmenis. Neturime kur realizuoti ir laikomų šaldytuvuose, o už durų laukia iš Darbo biržos sezoniniams darbams atsiųsti 40 darbininkų“, – teigė E.Kaluina. Įprastai tokiu metu medelyne būdavo pats darbymetis.

Europiečiai turės įrodyti, kad „tikrai ieško darbo“, kad galėtų prašyti bedarbio pašalpos ir ją gauti ilgiau nei šešis mėnesius, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, skelbia Britanijos spauda. Premjeras pareiškė, kad tai yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad žmonės į Jungtinę Karalystę atvyksta „dėl tinkamų priežasčių“. Britanijos vyriausybė kol kas negali pasakyti, kiek žmonių palies naujieji pikyčiai.

Bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje šių metų vasarį sumažėjo mažiau nei prognozavo ekonomistai, o bedarbių skaičius ūgtelėjo pirmą kartą per metus, nes išaugo jaunų bedarbių gretos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Nacionalinis statistikos biuras trečiadienį pranešė, kad bedarbio pašalpą gaunančiųjų skaičius vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo pusantro tūkstančio iki 1,54 mln.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Sausį ir vasarį nedarbas Alytaus regione augo kaip ant mielių. Registruota daugiau nei 2 tūkst. naujų bedarbių. Nedarbas siekia 16 proc. ir yra aukščiausias šalyje. Tačiau, pasak Darbo biržos specialistų, pusė bedarbių apskritai nėra motyvuoti dirbti. „Motyvacija darbui [...] yra siūlomas darbdavių darbo užmokestis, kuris kartais ne visiškai adekvatus keliamiems reikalavimams.

Gerda BELOKOPYTOVA Nedarbo lygis Lietuvoje yra išties didelis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo naujas priemones, kurių tikslas – skatinti bedarbių norą susirasti darbo įstaigą. Taip pat siūloma dar viena priemonė – aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į daugiabučių renovacijos procesą. Statistika 2012 metų sausio 1 dieną Lietuvoje įregistruota 210 tūkst. bedarbių, iš kurių 22,5 proc. gauna socialines pašalpas.

 Vokietijos darbo birža jaunai moteriai surado darbą viešnamyje, praneša žurnalas „Der Spiegel“. Kaip teigiama, 19-metė mergina iš Pietų Vokietijos Augsburgo miesto darbo ieškojo mėnesius, galiausiai su ja susisiekė valstybinis darbo centras ir pasiūlė galima darbovietę. „Der Spiege“, remdamasis vietiniu laikraščiu „Augsburger Allgemeine“, teigia, kad mergina pasiūlymo padirbėti „Colosseum“ kolektyve sulaukė paštu.

Alvydas JANUŠEVIČIUS Vakar Šiaulių teritorinė darbo birža pristatė pernai apskrityje įgyvendintus Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Pristatyme dalyvavo įmonės, kurios įdarbino naujų žmonių bei įsigijo reikiamos įrangos veiklai plėsti. Garantija trejiems metams Šiaulių apskrities įmonės Akmenės, Šiaulių, Kelmės ir Joniškio rajonuose pernai įgyvendino penkis Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, buvo įdarbinti 23 žmonės. Dauguma – iki 29-erių metų.

Nedarbas krizės krečiamoje Ispanijoje pasiekė naują rekordą. Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį bedarbių skaičius čia siekė 26,02 proc. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo tada, kai šalis 1975-aisiais tapo demokratija, ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas, kuriuo remiasi agentūra AFP. Metų sandūroje Ispanijoje darbo neturėjo beveik 6 mln. žmonių. Ankstesnį ketvirtį nedarbas siekė 25,02 proc.

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje 2012 m. rugsėjį-lapkritį sumažėjo 37 tūkst., iki 2,47 mln., praneša BBC, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis. Tai didžiausias ketvirtinis nedarbo sumažėjimas nuo 2011 m. kovo–gegužės mėnesių. Bedarbio pašalpos prašančiųjų skaičius gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 12 tūkst., iki 1,56 mln., tai mažiausias skaičius nuo 2011 m. birželio. Turinčių darbą asmenų skaičius per tris mėnesius iki lapkričio išaugo iki 29,7 mln.

Bedarbių skaičius pasaulyje išaugo iki 197 mln. žmonių, o artimiausios prognozės neguodžia, teigiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pranešime "Pasaulinės užimtumo tendencijos-2013". TDO duomenimis, "2012 metais bedarbių skaičius visoje planetoje padidėjo 4,2 mln. žmonių, iki daugiau nei 197 mln. žmonių, o pasaulinis nedarbo lygis siekė 5,9 proc. Tarp netekusiųjų darbo praėjusiais metais tik ketvirtadalis gyvena išsivysčiusiose šalyse, likusieji 75 proc.

 Bedarbių problemų išspręsti negalima, nes, pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, „intelektas pas juos tiesiog praėjo pro šalį“. Tokius šalies vadovės žodžius antradienį citavo Anykščių laikraštis „Anykšta“. „Paklausta apie būdus mažinti nedarbą, prezidentė buvo tiesmuka. Dalies Darbo biržos lankytojų problemų, pasak valstybės vadovės, ir negalima išspręsti, nes „intelektas pro juos tiesiog praėjo pro šalį“, – prezidentę cituoja laikraštis.

Vos įžengus į 2013-uosius Panevėžio darbo biržoje vėl pagausėjo bedarbių. Tai, kad metų pradžioje Darbo biržoje registruojama gerokai daugiau bedarbių nei kitu laiku, tapo jau įprastu reiškiniu. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė sako, kad per pusantros darbo dienos po Naujųjų metų Panevėžio darbo biržoje bedarbių skaičius šoktelėjo.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Jau kuris laikas viešai skelbiama, kad nedarbas Lietuvoje pasiekė neregėtus mastus, tačiau kai kurie darbdaviai ieško darbuotojų, siūlydami ne tik atlyginimą, bet ir nemokamą maitinimą, darbo vietą netoli namų, stipendijas vaikams ir kt., rašo "Respublika". Bet kai kurie vis tiek mieliau renkasi bedarbio pašalpas. Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad bedarbiai šiuo metu sudaro 11 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. LDB duomenimis, šių metų gruodžio 1 d. šalyje buvo registruota 204 tūkst.

Per pastaruosius penkerius metus socialinės išmokos bedarbiams Britanijoje augo beveik dvigubai greičiau nei vidutiniai atlyginimai, skelbia BBC. Vakar paviešinti oficialūs skaičiai atskleidė, kad nedarbo pašalpos nuo 2007 metų išaugo įspūdingai - 20 procentais. Tuo metu dirbančiųjų atlyginimai padidėjo tik 12 procentų.

Naujai išrinkta vyriausybė pristatė savo planus pradėti įgyvendinti rinkimų pažadus ir nuo sausio 1 d. didinti mėnesinį minimalų atlygimą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų. Diskutuoti, ar teisinga didinti MMA Lietuvoje, palyginti MMA dydį su kitomis šalimis, galima ilgai ir nesėkmingai, mat priklausomai nuo pasirinktos statistikos būtų galima pasiekti vis kitokių rezultatų.

Kiekvienais metais prieš didžiąsias šventes Kalėdų sezono darbo paklausa auga. Gamybininkai ir prekybininkai anksčiau pradeda ruoštis šventėms ir šiam laikotarpiui ieško papildomų darbuotojų. Darbų pasiūla gamybos srityje išaugo jau rugpjūtį, o aptarnavimo ir prekybos – auga prieš pat šventes. Kaip teigia personalo nuomos įmonių grupės „Headex“ regiono vadovas Povilas Variakojis, didžiausias darbų krūvis prieš šventes tenka gamybininkams, kurių sukurti gaminiai vartojami švenčių metu.

Europos Sąjunga (ES) įšaldė 25 mln. eurų paramą, skirtą bedarbiams septyniose ES šalyse, dėl biudžeto lėšų trūkumo, praneša portalas „Equities.com“. Kaip patikslinama Europos Parlamento pranešime spaudai, parama buvo numatyta per 5 tūkst. žmonių, netekusių darbo Ispanijoje, Suomijoje, Danijoje, Italijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Austrijoje. Biudžeto komitetui teko atidėti balsavimą dėl paramos skyrimo dėl iki galo nesuderinto 2012 m. biudžeto pataisų projekto.

Palyginti su kitomis šalies teritorijomis, registruoto nedarbo rodikliai Kauno regione spalio mėnesį ir toliau buvo vieni mažiausių ir nusileido tik Vilniaus ir Klaipėdos regionams. Lapkričio 1 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 36,8 tūkst. bedarbių. Registruotas nedarbo lygis praėjusį mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir spalio gale siekė 9,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.