bedarbiai

Lietuvoje pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje buvo 19,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 4,9 proc., arba 1 tūkst. darbo vietų mažiau nei praėjusių metų kovo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų kovo pabaigoje, palyginti su 2018-ųjų pabaiga – padaugėjo 19,3 proc., arba 3,1 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo statyboje ir prekyboje – po 0,7 tūkst., taip pat pramonėje – 0,5 tūkstančio.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kad turintys mažus ūkius gyventojai galėtų būti pripažinti bedarbiais.  Siūloma, kad bedarbio statusas būtų suteiktas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kai jų turimos žemės ūkio valdos vertė už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neviršija 4,8 tūkst. eurų.

Užimtumo tarnyba skelbia ateities užimtumo Lietuvoje prognozes ir 2018 metų darbo tendencijų apžvalgą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių darbuotojų pernai trūko labiausiai, kas uždirbo daugiausiai ir kokių specialistų darbdaviams reikės šiemet. Praėjusiais metais užimtumas šalyje pasiekė 72,1 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbdaviai įregistravo 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, o rasti darbą siekė 253,7 tūkst. bedarbių.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Kėdainių rajone registruotas nedarbas nesustojo mažėti ir liepos 1-ąją sudarė 8,0 proc. – tai 0,2 proc. punkto mažiau nei gegužės mėnesį. Prieš metus atitinkamu laikotarpiu nedarbas teritorijoje buvo 1 proc. mažesnis ir sudarė 7 proc. Šio mėnesio pradžioje Kėdainių Darbo biržos skyriuje buvo įregistruota beveik 2,2 tūkst. rajono gyventojų, neturinčių darbo. Iš jų 272 asmenys dalyvavo laikino užimtumo priemonėse.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime. Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui.

Nedarbo lygis 2018 metų pradžioje šalyje buvo 8,7 proc. – 1 punktu didesnis nei pernai gruodžio pradžioje ir 0,2 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje šalyje buvo 152,5 tūkst. bedarbių – 17,4 tūkst. (12,9 proc.) daugiau nei pernai lapkričio pabaigoje ir 503 (0,3 proc.) daugiau nei prieš metus. 52,5 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 47,5 proc. – moterys, arba atitinkamai 0,3 proc. mažiau ir 1,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Pagrindinės tendencijos, kokių profesijų atstovų labiausiai trūksta, išlieka visose Lietuvos apskrityse. Tačiau yra ir skirtumų, kuriuos lemia darbo krūvį neatitinkantis atlyginimas. Nors metinės ataskaitos dar nėra, tačiau panašių profesijų darbuotojų trūkumas turėtų atsispindėti ir antrajame pusmetyje bei kitų metų prognozėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2017 metų I pusmetį darbdaviai įregistravo 118,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Nedarbo lygis gruodžio pradžioje šalyje buvo 7,7 proc. – 0,3 punkto didesnis nei spalio pradžioje ir 0,1 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio pabaigoje šalyje buvo 135 tūkst. bedarbių – 4,6 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei spalio pabaigoje, bet 294 (0,2 proc.) mažiau nei pernai lapkričio pabaigoje. Metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – lėtėja visus metus augusi paklausa.

Palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką parlamentarai patvirtino dar birželio mėnesį. Pagal patvirtintas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, bedarbiams Lietuvoje pašalpos bus mokamos ilgiau - 9 mėnesius: 1-3 nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, 3-6 mėnesį - 40 proc., o 6-9 mėnesį – 30 proc.

Prieš įsigaliojant naujajam darbo kodeksui birželį darbo neteko pusantro karto daugiau asmenų negu liepą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Sodros“ duomenimis, birželį darbo sutartis nutraukė 61 tūkst. 894 darbuotojai, 4,4 tūkst. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Tačiau liepą darbo neteko beveik 21 tūkst. žmonių mažiau negu prieš mėnesį. Atsisveikinimų su darboviete skaičius birželį visuomet lenkia liepą, bet šiemet tas atotrūkis beveik triskart didesnis nei pernai.

Teismui paskelbus nutartį virėju įsipareigojusiam tapti, tačiau profesinius mokymus metusiam vyrui, Darbo biržos atstovė sako, kad sankcijos yra kraštutinė priemonė ir jų mažės. Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį pranešė, kad virėjų kursus įsipareigojęs baigti, tačiau juos metęs vyras Vilniaus teritorinei darbo biržai turės sumokėti 2655 eurus. Į teismą birža kreipėsi, nes bedarbis O.T. Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre nelaikė baigiamojo egzamino.

Vis daugiau jaunuolių prabyla apie tai, kokius absurdiškus mokymus jiems siūlo Darbo birža. Aukštąjį išsilavinimą įgiję ir darbo parties turintys jauni žmonės brukami į mokymus, kur jie žaidžia žaidimus ar kone tiesiogiai ruošiami emigracijai – mokomi, kaip rašyti užsienio šalims pritaikytus gyvenimo aprašymus. Maža to, birža užsibrėžusi apmokyti daugiau jaunuolių negu yra bedarbių. O projekto suma – daugiau kaip 30 mln. Darbdavių atstovai tikina, kad projektas skirtas tik pinigams įsisavinti.

Darbo birža milijonus eurų išleidžia įvairiems nedarbo mažinimo projektams. Tik bedarbių įspūdžiai verčia abejoti, ar tie milijonai darbo vietoms surasti, ar emigracijai didinti, mat darbo birža siūlo ir padirbėti be atlygio ir kitaip gerinti butaforinio įdarbinimo statistiką. Jaunas šiaulietis, po beveik dešimtmečio triūso įmonėje atleistas iš darbo, naujo ieškoti atėjo į darbo biržą. Vyriškis sako, kad tai, ką patyrė darbo biržoje, jį šokiravo – jis sunkiai galėjo patikėti savo ausimis.

Bedarbių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja ir tuo galima pasidžiaugti. Tačiau ne į visų savivaldybių kiemus ši šventė atėjo. Kai kur vis dar išlieka didžiulės problemos. Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad per mėnesį nedirbančiųjų Lietuvoje sumažėjo 8,1 tūkst. – balandžio 1 d. šalyje buvo 148,6 tūkst. bedarbių, tai yra 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau pateiktame žemėlapyje lengvai galima pastebėti, kurios savivaldybės raudonuoja dėl itin didelio nedarbo.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 0,8 procento mažesnis - 7,5 procento. Toks nedarbo sumažėjimas atitiko lūkesčius. Tiesa, bedarbių skaičius vis dar dvigubai didesnis, palyginti su geriausiu laikotarpiu darbo rinkoje prieš 2008–2009 metų ekonomikos nuosmukį. Be to, nedarbo lygis Lietuvoje, nepaisant labai garsių kalbų apie darbuotojų trūkumą, yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Kovai su nedarbu skirta daugiau nei 180 milijonų eurų. Už šiuos pinigus bus bandoma bedarbius išmokyti naujo amato. Verslininkai šį planą vertina skeptiškai, mat žmonės mokosi ne tų specialybių, kurių darbdaviams reikia. Iš Rokiškio kilusi Lolita į sostinę atvyko išmokti naujo amato. Sporto klube trenere dirbusi moteris nusprendė atverti naują gyvenimo puslapį ir dabar pluša Vilniaus mokymo centre.

Lietuvoje bedarbių įtraukimui į darbo rinką skiriami šimtai milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų, tačiau jų įsisavinimas galėtų būti kur kas efektyvesnis, sako darbdaviai. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės teigimu, ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skiriami „milžiniški pinigai“. „Norėtųsi, kad tie pinigai padėtų.

Seimui priimant Darbo kodekso naujoves, Darbo birža jau ruošiasi galimam bedarbių antplūdžiui. Birža diegia naujoves, kurios turėtų pagreitinti bedarbių aptarnavimą ir šie darbo pasiūlymą gautų jau per pirmąjį apsilankymą. Tiesa, iki šiol darbdaviai dažnai Darbo biržos vengdavo teigdami, kad gerų darbuotojų čia nesusiranda. Vilnietis Arūnas darbo biržos slenkstį mina jau trečius metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusitaikė į bedarbių pašalpas – jas siūloma apmokestinti, panašiai kaip ir atlyginimus, kitas pajamas. Ekspertai tokius valdžios užmojus vertina dviprasmiškai – ragina susimąstyti, ar bedarbio pašalpa yra darbo pajamos ar kažkas panašaus į draudimą. Tuo tarpu bedarbiai piktinasi – esą pašalpos ir taip per mažos, o valdžia dar ir paskutinį kailį nori nudirti. Nuo pat ankstaus ryto vilniečiai plūsta į darbo biržą ir pašalpų, ir ieškodami naujo darbo.

Ateityje bedarbiams iki 9 mėnesių pailgėtų bedarbių pašalpos mokėjimo trukmė, o jos mokėjimo pradžios būtų iš karto po darbuotojo atleidimo iš darbo, o ne po tiek mėnesių, už kiek jis būtų gavęs išeitinių išmokų. Seimas penktadienį apsvarstęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, nutarė, kad į šią išmoką pretenduotų asmenys, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus.

Situacija šalies darbo rinkoje ir toliau gerėja – tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus atliktas tyrimas. Tarpžinybinės duomenų sistemos (TDS) duomenimis, 2016 metų trijų mėnesių teigiama darbuotojų skaičiaus pokyčio tendencija rodo, kad 2016 m. situacija darbo rinkoje yra dar geresnė nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Šių metų sausio-kovo mėnesiais į darbą buvo priimta daugiau nei 29 tūkst.

Ramunė iš Širvintų darbo neturi nuo praėjusių metų. Ji pati, ankstesniame savo darbe, daug bendravusi su ilgalaikiais bedarbiais, todėl moteris tvirtina: ilgą laiką nedirbant, imi priprasti prie tokios situacijos, o darbo tiesiog pradedi bijoti. Ramunė teigia, kad, neturint darbo, prarandi pasitikėjimą savimi, o darbo tiesiog pradedi bijoti.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pataisoms, pagal kurias penkerius metus nedirbantys asmenys galės tikėtis socialinės pašalpos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siūloma „atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma“. Šiuo metu numatoma, kad antrais nedarbo metais socialinės...

Šiandien Vilniaus miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas 2016 metų viešųjų darbų projektas, kuris ne tik padės bedarbiams užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, bet ir palaikys bei plėtos vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama pagerinti bedarbių integraciją į darbo rinką, šiais metais ketina įsteigti 159 laikinas darbo vietas. Per 2016 metus viešuosius darbus turės galimybę dirbti apie 1000 asmenų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tiria galimą kyšininkavimo atvejį vienoje iš Skuodo rajone esančių seniūnijų – įtariama, kad darbo neturintys asmenys už kyšius galėjo gauti bedarbio pašalpas nedirbdami jiems paskirtų privalomųjų viešųjų darbų. STT trečiadienį pranešė, kad gauta duomenų apie seniūnijos seniūno, specialistės ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus klientų aptarnavimo centrų vyresniosios specialistės galimai darytus korupcinius nusikaltimus.

Lietuvoje nedarbo lygis pernai buvo 9,1 proc. - 1,6 procentinio punktais mažesnis nei 2014 metais, o realusis darbo užmokestis pernai, palyginti su 2014 metais, padidėjo 5,8 proc., remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pranešė, kad 2015 metais šalyje buvo 134 tūkst. bedarbių, o dirbo 1,335 mln. gyventojų. Pernai šalyje taip pat buvo 1,015 mln.

Darbo netekimas arba jo paieškos kiekvienam žmogui yra tikras iššūkis. Nors 2015 – aisiais metais nedarbo rodikliai šalyje toliau mažėjo, tačiau ilgą laiką darbo nerandančių asmenų skaičius beveik nepakito. Žmonės, praradę viltį rasti tinkamą bei jų išsilavinimą atitinkantį darbą, paprasčiausiai nustoja jo ieškoti. Specialistai teigia, kad ilgalaikiai bedarbiai – bene pažeidžiamiausias gyventojų sluoksnis Lietuvoje.

Rugsėjį darbo rinkos aktyvumą sąlygojo dar labiau išaugusi darbo paklausa – darbdaviai įregistravo darbo biržoje daugiausiai šiais metais laisvų darbo vietų – 35,3 tūkst. Tai 4 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 8,4 proc. daugiau nei pernai. Pirmąjį rudens mėnesį poreikis didėjo augalininkystės ir gyvulininkystės darbininkams, slaugos specialistams, sandėliavimo darbuotojams, dailidėms ir staliams, verslo paslaugų agentams ir suvirintojams.

Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.

Nedarbas Lietuvoje rugsėjo pradžioje buvo 8,5 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,1 proc., o per metus - 0,4 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 dieną šalyje buvo 153,3 tūkst. bedarbių - 1,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,5 proc. mažiau nei prieš metus. „Rugpjūtį švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų – ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis šiemet 11 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku“, - rašoma Darbo biržos pranešime spaudai.

Jau antrus metus iš eilės, kaip rodo Lietuvos darbo biržos duomenys, tarp darbo ieškančių absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugiausia yra teisininkų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet sausio-liepos mėnesiais biržoje užregistruota 214, pernai - 237 ką tik diplomus gavę teisininkai. Darbo pasiūlymų jiems skaičius nedidelis.

Bedarbiai – ypatingą socialinė grupė, kurios problemą stengiamasi išspręsti, tačiau rezultatai nėra tokie greiti kaip norėtųsi. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 155 tūkst. bedarbių – 8,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad lyginant su sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo visuose miestuose, tik Vilniuje nekito. Atsigavusi ekonomika, augantis gyventojų vartojimas tiesiogiai turi įtakos ir darbo rinkai.

Įdarbinimo specialistai sako, kad pašalpomis kurį laiką tenkintis turės aplinkosaugos, slaugos, socialinio darbo absolventai. Tuo tarpu apskaitininkai, vairuotojai – graibstyte graibstomi. Tiesa, yra ir paradoksų – darbo birža net psichologą samdo, kad save darbo rinkoje surastų jaunimas, mat šimtai jaunuolių, net ir baigę mokslus nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Vien Šiaulių darbo biržos duris per birželį – liepą pravėrė daugiau nei pusė tūkstančio mokslus baigusių jaunuolių.

Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto net 45 proc. mano, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai.   „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc. Lietuvos gyventojų, - dėsto cvmarket.

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

 Daugiausia nelaimingų atsitikimų patiria moksleiviai iki 18 metų. Taip pat neretai susižeidžia studentai, darbininkai ir vadybininkai. Į daugiausiai nelaimingų atsitikimų patiriančių asmenų sąrašą pakliuvo ir bedarbiai, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys. „Pastebėjome, kad dažniausiai nuo nelaimingų atsitikimų nukenčia moksleiviai iki 18 metų. Per pirmus keturis šių metų mėnesius jau užfiksavome net 288 tokio tipo atvejus.

Daugiau nei 1600 bedarbių įgyti profesiją padėjo Lietuvos darbo biržos įgyvendinamas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“. Darbo rinka šiuo metu yra pasipildžiusi vairuotojais, virėjais, suvirintojais, statybininkais, pjaustytojais elektra ir dujomis, kirpėjais, medkirčiais, siuvėjais, metalų suvirintojais ir kitais kvalifikuotais specialistais.

Darbo biržos pasiūlyto darbo atsisakę asmenys neberizikuoja prarasti bedarbio pašalpos ir kitų socialinių garantijų. Kaip rašo „Lietuvos žinios", balandžio 24 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pasirašytas įsakymas dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo nebeleidžia Darbo biržai atimti bedarbio statuso iš asmenų, kurie atsisako jiems siūlomos darbo vietos.

 Darbo biržos duomenimis, kovą mažėjo nedarbas ir augo darbuotojų paklausa. Šiuo metu ypač padidėjo sezoninių darbuotojų poreikis. Kovą darbdaviai Lietuvoje įregistravo apie 29 tūkst. laisvų darbo vietų – maždaug ketvirtadaliu daugiau negu vasarį. Ypač padidėjo paklausa terminuotam darbui. Laisvų darbo vietų padaugėjo žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams, slaugos specialistams, dažytojams, statybos ir mechanikos inžinieriams.

Algimanta Pabedinskienė Rinkimai ar ne rinkimai, bet negalima priešrinkiminiam politikavimui naudotis žmonių sunkesne socialine padėtimi ir kaltinti juos tyčiniu veltėdžiavimu. Kai tokiais kaltinimais svaidosi opozicija (nors ir deklaruodama sveiką protą, bet neišgirsdama keletą kartų kartotų aiškinimų) galima būtų nutylėti – kai neturi ką pasiūlyti, kritikuoti parasčiau.

Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo projekto „Išlik darbo rinkoje“ tikslas – tikslingai integruoti į darbo rinką jaunus ir vyresnius nei 50 metų bedarbius. Pernai šiame projekte sėkmingai dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma jų – 7 tūkst. liko dirbti toje pačioje įmonėje, kurioje buvo priimti projekto metu, arba per 6 mėnesius susirado kitą darbą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Lyginant 2014 metų sausio ir spalio mėn. rezultatus, jaunimo nedarbas nuo 20,9 proc. sumažėjo iki 17,5 proc. – t.y. 3,4 procentiniais punktais. Taip pat jaunimo nedarbas Lietuvoje yra mažesnis nei 11-oje ES šalių ir 1 proc. punktu mažesnis už ES vidurkį. „Šiandien galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Per šiuos metus įdarbinta 40 proc.

Ilgalaikis nedarbas, kai darbingam žmogui nepavyksta rasti darbo pusmetį, metus ar dar daugiau, laikomas ypatingai pavojingu reiškiniu. Jis sukelia ne tik ekonominių, bet ir psichologinių sunkumų: gali išsivystyti nepasitikėjimo savimi jausmas, netikrumas dėl ateities, atsirasti pasyvumo apraiškų elgsenoje.