baudos

Net ir toks paprastas dalykas, kaip zefyrų ar šašlykų kepimas terasoje ar nuosavame kieme, laužas savo sode ar gesintuvo neturėjimas gali prišaukti nemažas baudas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neslepia, kad vien dėl neatsargaus elgesio pernai kilo beveik 600 gaisrų. Pareigūnų teigimu, dažniausia to priežastis – privalomų atstumų nesilaikymas. O už tai gali grėsti baudos iki 600 eurų.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant. Pažymima, kad už tam tikrų taisyklių nesilaikymą gresia baudos.

Daugeliui lietuvių nuosavame kieme kurti kepsnines ar šašlykines vasarą yra įprastas dalykas. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po metai iš metų kepant dešreles ar šašlykus sužinoma, kad tą daryti – draudžiama. Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti – jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus. Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato.

Mokslo ir žinių dieną Lietuvoje alkoholį pardavinėti draudžiama – gali grėsti baudos, siekiančios beveik 1,5 tūkst. eurų. Dėl to prieš rugsėjo 1-ąją alkoholinių gėrimų pirkimai kartais išauga beveik dvigubai. Prekybos tinklai papasakojo, kaip keičiasi alkoholio vartojimo įpročiai ir kada kils jo kainos. Prekybininkai spėja, kad rugsėjo 1 d. sutapus su penktadieniu alkoholinių gėrimų pardavimai dieną prieš ir dieną po galimai bus didesni nei įprastai.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės dažnai nesutaria dėl įvairiausių dalykų. Šįkart kaimynų konfliktas kilo dėl kieme kepamos mėsos. Veganai tikina, kad mėsos kvapas juos vimdo, tuo metu visavalgiai kaimynai tikina, kad kepsninėje nori kepti ne tik daržoves, bet ir mėsą. Savivaldybė primena apie kepsninių naudojimo taisykles ir įspėja apie baudas. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl kepsninių naudojimo.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.

Šiltuoju metų sezonu daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame aplankyti miškus, vandens telkinius ir kitas unikalias šalies vietas. Tačiau kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėtis tik keliais.

Triukšmas Lietuvoje sudaro didžiąją dalį pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Vis tik, jei anksčiau už kitų žmonių ramybę, poilsį ar darbą trikdantį triukšmą asmenims buvo skiriama 20–80 eurų bauda, nuo š. m. vasaros ji siekia 80–200 eurų. Policija nurodė, kad dažniausiai žmonės skambina dėl garsios muzikos, šūkavimų, motociklų garsų, triukšmo gyvenamosiose patalpose, renginiuose, baruose, paplūdimiuose ar net dėl per garsiai sportuojančio jaunimo.

Menka paslaptis, kad vairavimo egzaminuose pasitaiko žmonių, kurie mėgina sukčiauti. Tačiau gudraujantiems už neleistinus susitarimus, kyšius, kameras ar ausines kviečiama policija, skiriamos bausmės, egzaminų rezultatai panaikinami ir juos perlaikyti galima tik po vienerių metų.  „Regitros“ atstovas neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai egzaminą laiko ne tas asmuo arba su savimi turi draudžiamą įrangą. O pabėgimas nuo policijos gudravimą tik patvirtina.

Turite konteinerį, bet nerūšiuojate atliekų? Darote pažeidimą ir gausite pranešimą. Vėliau tūkstančių gyventojų gali laukti ir bauda. O už kiekvieną pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, padarytas pakartotinai – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų, praneša Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.

Liepą pradedama aplinkosauginė akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki vasaros pabaigos. Per akciją Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aktyviai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosauginių reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijai tvirtinant, kad prekybos tinklai beveik atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu uždrausti prekybininkams taikyti baudas, kai tiekėjai negali pristatyti sutartimis neapibrėžtos produkcijos per labai trumpą laiką.

Lietuvoje draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes su skoniais. Nepaisant to, jos pardavinėjamos iki šiol, nes verslininkai įsigudrino keisti jų sudėtį. Vis dėlto Seimas pasiryžęs dar labiau griežtinti draudimą ir rūkalų kontrolę – specialistai galės nepranešę tirti pardavinėjamus el. cigarečių produktus. Prekeiviai tikina, kad nei seni, nei nauji draudimai problemos nesprendžia – esą el. cigarečių su skoniais gyventojai nusiperka nelegaliai internetu.

Greičio matuokliai ir vaizdo kameros Lietuvos keliuose jau tapo įprastu dalyku. Tačiau apie šiais prietaisais užfiksuotus pažeidimus vairuotojai kartais sužino po jų padarymo praėjus metams ar dar daugiau. Vis dėlto jau netrukus pranešimai apie tokius pažeidimus ir raginimai susimokėti baudą vairuotojus pasieks vėliausiai per du mėnesius. Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Ne paslaptis, kad kai kurie prabangius automobilius turintys gyventojai mėgsta juos demonstruoti kitiems, taip rodydami savo statusą ir geresnę finansinę padėtį. O taisyklės jiems neva negalioja, nes baudos negąsdina. Vis tik būna taip, kad vietoje baudos jie gauna didelį pažeminimą prieš kitus, kai iš prabangaus restorano juos išlydi policijos pareigūnai.

Seimas ketvirtadienį sutrumpino terminą skirti baudoms už greitį, kai pažeidimą fiksuoja kameros. Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turės būti paskiriamos per 60 kalendorinių dienų. Už tokias pataisas per priėmimą balsavo 111 parlamentarų, keturi susilaikė. Pakeitimai įsigaliotų po prezidento pasirašymo.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis numatoma griežčiau bausti gyventojus ir įmones už viešosios rimties trikdymą ir triukšmavimą neleistinu paros metu.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar griežčiau bausti už triukšmavimą viešose vietose ir namuose. Baudos grėstų ir triukšmadariams, ir įmonių vadovams, kai vieša rimtis trikdoma jų patalpose.   Jeigu Seimas tokias pataisas priims, didėtų baudos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose.

Seime kelią skinasi idėja griežčiau bausti už triukšmavimą viešose vietose ir namuose. Baudos grėstų ir triukšmadariams, ir įmonių vadovams, kai vieša rimtis trikdoma jų patalpose.   Jeigu Seimas tokias pataisas priims, didėtų baudos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms ir dėl jų balsuos iki atostogų.

Sostinės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė didesnėms baudoms už nukirstus brandžius medžius, jos galės siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Priimtas sprendimas padidinti atkuriamosios vertės įkainius apima brandžius, storesnius nei 80 centimetrų skersmens miesto želdinius. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma griežčiau bausti už viešosios rimties trikdymą, rašoma parlamento pranešime spaudai. Numatoma, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.

Nuo birželio 1-osios pradeda galioti beveik 10 kartų didesnės baudos už atkimštų alkoholio butelių gabenimą automobiliuose – už tai grės baudos iki 140 eurų. Šiomis baudomis siekiama užkirsti kelią situacijoms, kuomet automobilio salone alkoholį vartoja keleiviai. Policija sako, kad toks keleivių elgesys turi įtakos vairuotojo budrumui ir yra išbandymas jo ryžtui atsispirti prie vairo išgerti.

Pasibaigus visiems ribojimams dėl praėjusios pandemijos, lietuviai, kaip ir kitų šalių gyventojai, vėl patraukė į keliones. Dažnas dabar renkasi kelionę automobiliu – ne tik nuosavu, bet ir vietoje nuomotu. Tačiau net ir minimaliai viršijus leistiną greitį užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, galima gerokai nudegti. Tuo galėjo įsitikinti vilnietė Neringa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kartu su šeima gana dažnai besilankanti pamėgtoje Italijoje.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius, kitu atveju grės baudos. Vaistinių atstovai nurodė, kuo šios vaistinėlės skirsis nuo senųjų, kiek kainuoja jos ar priemonės atskirai. Jų teigimu, naujose vaistinėlėse atsiras 5 naujos priemonės ir naudojimosi taisyklės, su kuriomis reikėtų atidžiai susipažinti.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį patenka kuro, tepalų, degimo produktų, korpuso dažų, rašoma departamento pranešime spaudai.

Valstybinių miškų urėdijos, policijos bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai visą gegužės mėnesį vykdys reidus miškuose, akylai stebės miškų kelius, kuriuose pavasarį padaugėja motorinių transporto priemonių, ypač keturračių neatsargaus ir aplinką niokojančio vairavimo atvejų. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojami prevenciniai reidai daugiausia bus vykdomi darbo dienomis po darbo valandų bei savaitgaliais, kuomet keturračių vairuotojų aktyvumas miškuose ypač išauga.

Daugiau nei savaitę vykstant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui pagal naujas taisykles, žemės ūkio viceministras teigia, kad sankcijos už pažeidimus šiemet yra labai sušvelnintos. Pasak Egidijaus Giedraičio, pavyzdžiui, ūkininkai nebus baudžiami, kitais metais jiems neišmokant išmokų.   „Dėl sankcijų taikymo, visos sankcijos yra sušvelnintos, reglamentas neleidžia visiškai panaikinti sankcijų, tačiau jos sušvelnintos iki žemiausios ribos.

Neteisėtai pastatytus namus Preiloje įsigiję, tačiau apie tai nežinoję žmonės neprivalo mokėti baudų už tai, kad pastatų nenugriauna, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę konstatavo, kad už neteisėtų pastatų griovimą atsakinga Statybų inspekcija, o ne savininkai, nežinoję, kad perka neteisėtai pastatytus namus.

Degalinės kasdien susilaukia begalės klientų, kurie užsuka ne tik įsipilti degalų, bet ir pasiimti kavos, užkandžių ar nueiti į tualetą. Kartais nutinka taip, kad žmogus visai nesąmoningai pamiršta susimokėti už kurą ir išvažiuoja. Būna ir tokių atvejų, kai už kurą nesusimoka planuotai. Degalinių tinklai Lietuvoje papasakojo, kiek tokių situacijų pasitaiko ir kokių priemonių būna imtasi.

Ne paslaptis, kad moksleivių atostogų metu kelionių pasiūla ir paklausa stipriai išauga. Taigi ta pati kelionė gali atsieiti net keliais šimtais eurų daugiau. Siekdami sutaupyti kai kurie tėvai su vaikais pasirenka keliauti praleidžiant pamokas. Specialistai tokį įprotį vertina itin neigiamai ir laiko tai didele problema. Mokinių lankomumu piktnaudžiaujantys tėvai gali susilaukti Švietimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos dėmesio.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių registruoto Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) siūlymams, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudų dydžiai už triukšmą viešose erdvėse turi būti proporcingi. Kaip anksčiau buvo skelbiama pranešime, policijos pareigūnams dažnai tenka reaguoti, siekiant užtikrinti gyventojų ramybę ir viešąją tvarką. Policijos vertinimu, šiuo metu galiojančios baudos už tokius nusižengimus nepakankamai drausmina triukšmadarius.

Seimas svarstys, ar nuo kitų metų didinti baudas už netiksliai deklaruojamus į Lietuvą įvežamus grynuosius pinigus bei leisti juos konfiskuoti. Tvarką siūloma griežtinti, padidėjus per sieną su Rusija ir Baltarusija gabenamų, tikėtina, iš užgrobtų Ukrainos teritorijų prisiplėštų grynųjų pinigų srautui. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Administracinių nusižengimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.

Šeštadienį Vilniuje ir Vilniaus prieigose policijai įkliuvo kone 30 girtų vairuotojų. Lietuvos kelių policija surengė reidus su Viešojo saugumo tarnyba. Įkliuvusiems vairuotojams gresia tūkstantinė bauda, mažiausiai metams bus atimta teisė vairuoti. O septyniems vairuotojams dėl girtumo gresia ir baudžiamosios bylos. 28-i girti vairuotojai – štai toks kelių policijos šeštadienio laimikis.

Vilniaus savivaldybė nusprendė parkavimo kontrolę mieste patikėti naujoms technologijoms ir atsisakyti geltonųjų lapelių, kuriais iki šiol gyventojus informuodavo, kad šie nesusimokėjo už stovėjimą. Susimokėję vėliau vairuotojai išvengdavo baudų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų.  Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkių prašomų prekių.

Padaugėjus atvejų, kai iš Rusijos ir Baltarusijos bandoma įvežti su nusikalstama veikla ir karu Ukrainoje siejamus ir į mažas sumas išskaidytus grynuosius pinigus, siūloma griežčiau bausti asmenis, kurie padeda gabenti šiuos pinigus, bei suteikti galimybę juos konfiskuoti.  Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui siūlys skubos tvarka priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma griežtinti baudas už netikslią informaciją apie pinigų kilmę, savininkus, bei jų panaudojimo tikslą.

Automobilio techninė apžiūra už 50 eurų – senas, bet iki galo, matyt, taip ir neišnykstantis smulkios korupcijos būdas. Siekiant jos išvengti yra taikoma daugybė griežtų priemonių: pakartotiniai patikrinimai, vaizdo medžiaga, įspėjimai, baudos, atleidžiami darbuotojai. Vis tik žmonės iki šiol randa būdų, kaip visa tai apeiti. Vieno autoserviso atstovas atskleidė, kiek žmonių techninę apžiūrą bando praeiti už kyšį, kokiais atvejais jiems tai pavyksta ir kaip šis procesas atrodo.

Algis niekaip negali patikėti, kas vyksta – vyras jau kurį laiką nevairuoja, tačiau gavo baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vyras neatmeta, kad šį bjaurų pokštą jam iškrėtė dukra, todėl Algis nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalba“. Vyras neprisimena, kaip ir kada jis tapo vieno automobilio savininku, dėl kurio dabar jis turi didelių bėdų.  „Gaunu laiškus, kad kažkur automobilį pastačiau ir už tai man skirta 75 eurų bauda. Kaip jie čia užregistravo tą automobilį, neaišku.

  Užsienio reikalų viceministras teigia, kad griežtesnės baudos už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus turėtų būti papildoma atgrasymo priemonė. Pasak Jono Survilos, įstatymu siūloma numatyti galimybę bausti įmones, konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes.

Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė ketina griežtinti atsakomybę už jų pažeidimus. Siūloma konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes, skirti jų vertei prilygstančias baudas įmonėms, taip pat – iki 5 proc. metinių pajamų baudas, bet ne mažesnes kaip 10-20 tūkst. eurų. Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos siūlo, kad griežtesnės bausmės galiotų ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir valstybės nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Valdžia nusprendė užmauti apynasrį triukšmautojams. Tiems, kas trankiau pasitiks savaitgalius ar garsiai švęs bet kokias šventes bare ar bute, remontuos namus ar bėgios po namus vakarais, teks susimokėti keturis kartus didesnę baudą nei yra dabar. Baudos siektų nuo 80 iki 500 eurų. Vyriausybė pritarė grupės parlamentarų siūlymui didinti baudas už triukšmą. Ir plačiau piniginę gali tekti atverti ne tik triukšmautojams, bet ir tiems, kieno įstaigoje yra triukšmaujama.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą tiriant nelegalaus atliekų išvežimo ir tvarkymo atvejus, baudžiant pažeidėjus ir užkertant kelią tokiems nusikaltimams. Pasak S. Gentvilo, nuo pavasario bus taikomos žymiai didesnės baudos už žalą gamtai. Projektu siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seimo narių iniciatyvai didinti baudas už triukšmą viešose erdvėse, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dabar dar laukia balsavimai Seime, kad įstatymas būtų palaimintas. „Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių registruoto Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo projekto siūlymams, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudų dydžiai už triukšmą viešose erdvėse turi būti proporcingi“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Gyvenantys su triukšmingais kaimynais ar vietose, kur renkasi ne pati tyliausia publika, netrukus galės gyventi ramiau. Arba pasiguosti bent tuo, kad triukšmadariams bus skiriamos daug didesnės baudos už viešosios tvarkos pažeidimą. Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamoms pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo grupė Seimo narių. Tiesa, ministrų kabinetas siūlo kiek švelnesnes baudas, nei buvo siūlę parlamentarai.

Ketvirtadienį, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prie visų pastatų, taip pat ir gyvenamųjų daugiabučių bei privačių namų turės būti iškeltos Lietuvos valstybines vėliavos, kitaip grės baudos. Vėliavos turės būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, taip pat jos turi atitikti nustatytus dydžio matmenis, būti iškeltos garbingiausioje vietoje ir būti tvarkingos, nenublukusios.

Dėl Mažeikių rajono savivaldybėje neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų kaltais dėl kyšininkavimo pripažintiems trims darbuotojams skirtos baudos ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, penktadienį pranešė prokuratūra. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narį ir buvusį savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių Šiaulių apygardos teismas nubaudė 20 tūkst. eurų bauda, tokia pat skirta ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjui Alfonsui Žiulpai.

Šaltuoju sezonu nuo sniego ir ledo tenka valyti ne tik kelius, bet ir pastatus. Pavojingi varvekliai ar sniego luitų nuošliaužos gali būti taip pat pavojingos sveikatai ar net gyvybei. Už jų nešalinimą arba neatsakingą šalinimą gali grėsti kelis šimtus siekiančios baudos. Prižiūrėti ir nuo sniego bei ledo valyti pastatus privalo jų savininkai arba administratoriai. Tvarkoma teritorija turi būti saugiai aptverta, o sniegas šalinamas laikantis tam tikrų reglamentų.

Lietuvoje vyraujant žiemiškiems orams, kai kuriems vairuotojams toks laikotarpis tapo savotiška pramoga – dalis jų išbando savo vairavimo įgūdžius slysdami šonu. Visgi teisininkas primena, kad už tokius veiksmus galima ne tik sulaukti baudos, bet ir netekti teisių.