baudos

Keiksmažodžiai ir necenzūrinė leksika vis dažniau skamba krepšinio arenose. Ypač per lemiamas LKL kovas. Lyga sako, kad pačios nedrausmingiausios Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ sirgalių grupės, nors šie klubai ir apipilti piniginėmis baudomis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Už baudas Vilniaus klubo „B tribūnos“ fanai išliejo pykti ant LKL, o baudas vadina absurdiškomis. Tokios fanų skanduotės rungtynėse tapo neatsiejama krepšinio šventės dalimi.

Jau nuo kitų metų pradžios baudos už greičio viršijimą ir kitus pažeidimus gali didėti dvigubai. Be to, eisme negalėtų dalyvauti automobiliai, kurių savininkai nemoka baudų. O, jeigu policija dukart pagaus apsvaigus, kviesis pasikalbėti. Tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengė ir teikia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Baudos už greitį – per mažos? VRM skaičiuoja, kad 2023 m. virš 50 proc.

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta.

Rusijos Dūmos deputatai išsiuntė vyriausybei ir šalies Aukščiausiajam Teismui keletą įstatymų projektų, kurių vienas – įvesti 7000 rublių (70 eurų) baudą tėvams už vaiko rūkymą, praneša „The Moscow Times“. „Vyriausybei ir Aukščiausiajam Teismui išsiųstas kovos su tabaku įstatymų projektų paketas“, – savo „Telegram“ kanale rašė Dūmos Jaunimo politikos komiteto vadovas Artiomas Metelevas.

Gamtos teikiamų malonumų pasiilgę žmonės keliauja į miškus, paupius. Neatsiejamas tokių iškylų atributas – laužas, ant kurio liepsnų gaminamas maistas. Kol vieni mėgaujasi iškylų džiaugsmais, kiti skambina pagalbos telefonu ir praneša apie degančius laužus. Į tokius pranešimus privalo reaguoti ugniagesiai gelbėtojai. Šeštadienį 21 val. 42 min Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių mieste, ties Josvainių gatve, prie Nevėžio upės dega laužas.

Itin dosnūs valstybės biudžeto pildytojai – jaunuoliai, vengiantys privalomosios karinės tarnybos. Vien pernai jie sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų baudų! Kol vieni nuo privalomosios karo prievolės bando išsisukti įrodinėdami, kad turi kažkokių fizinių ar psichologinių negalavimų, kiti, atsisakantys atlikti pareigą Tėvynei, tiesiog mieliau moka baudas, bet tarnauti neina.

Savitarnos kasos yra naudingos, nes padeda sumažinti eiles ir pagreitinti darbą, tačiau viena pirkėja buvo įspėta, kad jos klastingas įprotis atsiskaitant yra neteisėtas. Pirkėjai buvo priversti ieškoti išradingų būdų, kaip kūrybiškai apsipirkti prekybos centruose, nes dėl pragyvenimo išlaidų krizės daugelis britų kas savaitę susiduria su sunkumais pirkdami maisto produktus. Tačiau tai nebuvo vienintelis pasikeitęs apsipirkimo būdas.

Lizdų niokojimas gali turėti neigiamų padarinių ekosistemai ir patiems gyventojams – visgi paukščių ar jų lizdų niokojimas yra aplinkosauginis pažeidimas, už kurį galima gauti triženklę baudą. „Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims priskiriamos visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Dalis gyventojų turi sklypus ar sodybas, kurių reguliariai neprižiūri, nes ten lankosi retai, pavyzdžiui, tik vasaros savaitgaliais. Visgi neprižiūrėta žolė gali prišaukti nemalonumų. Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų. O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Draudimas rūkyti lėktuvuose gyvuoja jau keliolika metų, tačiau kas antras nepaklusnių oro keleivių atvejis yra susijęs su rūkymu lėktuve. Jaunas vaikinas pasakoja, kad ne kartą yra elektroninę cigaretę rūkęs lėktuve skrydžio metu ir nebijo to daryti darkart, nes nė karto neįkliuvo. O oro linijų atstovai pabrėžia, kas gresia už rūkymą lėktuvuose ir prašo atsižvelgti į kitus.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Gavę baudą ar turėdami sumokėti mokesčius dalis žmonių tai atidėlioja, nes neturi laiko, pinigų arba bando nuslėpti turtą, kad skolos nebūtų išieškotos. Specialistai įvardijo, kokių skolų, praėjus senaties terminui, išvengti pavyks, o kurios niekada nebūna „nurašomos“ ir gali būti paveldimos ar išieškomos iš sutuoktinio.

Žolės deginimas – kiekvieną pavasarį ir rudenį aktuali tema. Deja, kad ir kiek informacijos būtų apie žolės deginimo daromą žalą gamtai bei už tai gresiančias baudas, kasmet vis tiek atsiranda žmonių, kurie to nepaiso. Dauguma žolę deginančių asmenų teigia, jog tai pagerina dirvožemį, jis tampa derlingesnis, žūsta ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tačiau šiame straipsnyje šį mitą paneigsime. Taip pat aptarsime, kodėl draudžiamas žolės deginimas, kuo jis kenksmingas ir kada taikomos išimtys.

Pasigaminti maisto namuose vietoje kavinės ar apsikirpti vietoje kirpyklos atrodo puikus būdas sutaupyti. Kaip ir patiems nusiplauti automobilį vietoje plovyklos. Vis tik ne visi susimąsto, kad tai yra nelegalu. Anot savivaldybių, transporto priemones galima plauti tik tam skirtose vietose, mat tepalai, degalai ir plovimui naudojama chemija gali užteršti net geriamą gyventojų vandenį. Už tokius pažeidimus gali būti skirtos baudos iki 600 ar net 1200 tūkst. eurų.

Vienas populiariausių mažųjų daugiabučių gyventojų užsiėmimų lauke yra žaidimai smėlio dėžėse. Jos mėgstamos ir tėvų, nes mažyliai juose laiką leidžia saugiai, lavina savo kūrybiškumą ir motorikos gebėjimus. Tačiau netinkamai prižiūrimose smėlio dėžėse slypi pavojai, kurie gali sukelti visos šeimos sveikatos negalavimus.

Atšilus orams, kaip ir kasmet, prasideda dviračių, paspirtukų, riedlenčių ir kitų susisiekimo priemonių sezonas. Vis tik jų vairuotojai turi nepamiršti, kad irgi privalo laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET). Be kita ko, jie negali vairuoti apsvaigę. Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10–140 eurų baudas. O už neblaivumą, priklausomai nuo promilių ir pasekmių, baudoms gali tekti pakloti net ir 230 eurų.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda aplinkai pavojų sukeliantis žolės deginimas, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja, vis dėlto svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų lokalizavimui. „Per penkerius metus vien ugniagesiai gelbėtojai atvirosiose teritorijose gesino per 15 tūkst.

Daugiau nei 3 metus Lietuvoje yra draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, to paprašius bent vienam namo gyventojui. Vis tik skirti baudas nėra taip lengva – rūkymą sunku įrodyti. Tam reikia ne tik vaizdo medžiagos, kurioje aiškiai matomas pažeidėjas, bet ir tikslaus jo adreso. O ir pranešti apie nusižengimą gali tik tame pačiame name prisideklaravęs gyventojas. Savivaldybių atstovai papasakojo apie atvejus, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti.

Pavasariniai aplinkos tvarkymo darbai pačiame įkarštyje: grėbiami pernykščiai lapai, šalinami sudžiūvę augalų likučiai, karpomos šakos. Šių gamtinės kilmės atliekų gyventojai, nepaisydami aplinkosaugininkų įspėjimų, vis dar dažnai atsikrato užkurdami laužą, o ugnis gali greitai persimesti į sausą žolę. Aplinkos ministerija primena, kad žolės deginimas kelia didelių pavojų.  Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Šiais metais apmokestinta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Nemuno gatvėje, šalia „Kalnapilio“ arenos – visomis savaitės dienomis, nuo 10 iki 22 val. galioja žaliosios zonos mokestis. Už automobilio stovėjimą ne daugiau kaip valandą, rinkliavos dydis – 30 ct. Už kiekvieną papildomą dvidešimt minučių teks primokėti 10 ct. Pastatytas tik vienas parkomatas Tokiais apmokestinimais panevėžiečiai nesidžiaugia.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Pavasarį paukščiai pradeda sukti savo lizdus ir dėti kiaušinius. Neretai šie gyvūnai tai daro žmonių namų balkonuose ar pastogėse, tad gyventojai sąmoningai arba nežinodami, juos sunaikina. Visgi už lizdų niokojimą galima gauti dviženklę baudą. „Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims priskiriamos visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai keisdami padangas autoservise gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama.  Kelių eismo taisyklės numato, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

Ilgąjį savaitgalį daugelis gyventojų planuoja pradėti ir maisto gaminimo lauke sezoną. Tačiau net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų. Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Seimas padidino baudas už blogą darbą ir netinkamą daugiabučių priežiūrą jų administratoriams, bendrijų pirmininkams ir jungtinės veiklos sutarties dalyviams. Už tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki.

Po žiemos tvarkant aplinką – pernykščius lapus, nugenėtas nudžiūvusias medžių ar krūmų šakas galima tvarkyti ir jas kompostuojant, o nusprendus šias atliekas sudeginti svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Svarbiausią informaciją apie žaliųjų atliekų tvarkymą rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.

Įprastai vairuojantys tėvai savo automobiliuose turi kėdutes vaikams. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet su vaikais tenka keliauti pasitelkiant taksi ar pavežėjų paslaugas. Dėl to gali kilti problemų. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), nėra skirtumo, ar automobilis yra nuosavas, ar keleivius veža įmonė – kėdutės vaikams iki 135 cm ūgio yra privalomos, kitaip grės baudos ir vairuotojo teisių atėmimas.

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ne tik prie valstybės institucijų ar įmonių, bet ir prie daugiabučių ir privačių namų turi būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos. To nepadariusiems grės baudos. Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, pagamintos iš specialios medžiagos ir negali būti nublukusios. Pardavėjai įvardijo, kiek tokios vėliavos kainuoja ir kiek įprastai joms išleidžia lietuviai.

Vengimas duoti apsipirkimo kvitų ir reikalavimas mokėti tik grynaisiais pinigais daugeliui iškart asocijuojasi su sukčiavimu. Taip pasirodė ir vienam klaipėdiečiui. Jis piktinosi, kad didžioji dalis parduotuvių viename prekybos ir pramogų centre neva slepia mokesčius, o atsakingos institucijos nieko nesiima. Vis tik pašnekovai atkreipė dėmesį, kad prašymas mokėti tik grynaisiais nėra nusikaltimas. O kasos kvitus duoti privalo ne visi.

Nusiplauti purvus ar dulkes nuo savo automobilio nuosavame ar daugiabučio kieme neatrodo kaip nusikaltimas. Vis tik tą daryti yra draudžiama dėl aplinkos taršos. Savivaldybių teigimu, transporto priemonių negalima plauti tam neskirtose vietose, vadinasi, leidžiama tik plovyklose. Net už plovimą tik su vandeniu galima gauti baudas iki 600 eurų, o už mašiną, blizginamą chemija, – iki 1200 eurų.

Švedijos transliuotojas SVT paskelbė, kad Lietuvos diplomatai – 7-oje vietoje pagal gautas baudas už netvarkingą automobilių statymą. Į dešimtuką Lietuva pateko kartu su tokiomis valstybėmis, kaip Kazachstanas, Irakas, Angola. Pernai lietuvių gautų baudų suma siekė 32 650 Švedijos kronų (2 896 Eur) ir kol kas nė viena iš jų nėra sumokėta.

Jau eina aštuntas mėnesis, kaip Lietuvos vairuotojai savo transporto priemonėse turi vežiotis naujos sudėties vaistinėles, kitaip grės baudos. Naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkiniai fizinėse ir internetinėse vaistinėse kainuoja nuo 25 iki 49 eurų. Vis tik norintiems vaistinėles pasipildyti atskirai pirktomis priemonėmis tenka mokėti daugiau. Pavyzdžiui, turniketas kainuoja apie 15 eurų, o jų reikia dviejų, tad vien jiems gali reikėti išleisti 30 ar daugiau eurų.

Socialinėje erdvėje neretai galima matyti pasipiktinimų viešuoju transportu ir vairuotojais, kurie iš stotelių išvažiuoja per anksti, užtrenkia prieš nosį duris ar tiesiog vėluoja.  Jų atstovai tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje patikino, kad viskas yra stebima realiu laiku, o vairuotojai – baudžiami. Už vėlavimą kai kur bausmių vairuotojams nėra, mat vėlavimą gali lemti daug kitų aplinkybių, dėl kurių darbuotojas yra nekaltas.

Chuliganiškas vairavimas: nusižengimas ar netyčinis manevras? Prasisuka ratai, automobilis nuslysta į šoną, apsisuka – žiemos metu tai nėra reti reiškiniai Lietuvoje. Lemtingas rodiklis – veiksmai buvo atlikti su chuliganiškomis paskatomis ar netyčia, dėl oro sąlygų. Ką reikėtų žinoti apie chuliganišką vairavimą, pasakoja advokatė Kristina Raulinaitienė, Vilniaus apskrities VPK bei Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjas Jonas Davidonis.

Nors iki pavasarinio automobilių padangų keitimo sezono dar visas mėnuo, tačiau tvarkdariai jau skundžiasi, kad gamta teršiama senomis ir nereikalingomis padangomis. Prieš keletą dienų pastebėta nemažai padangų ne tik garažų bendrijų prieigose, bet net ir šalia Kauno gatvės kapinių esančiame pušynėlyje. Apie išmestas padangas miesto seniūniją informavo jas pastebėję Kauno gatvės gyventojai.

Norintys dirbti savarankiškai neįkurdami įmonės turi du pasirinkimus: individualią veiklą su pažyma arba verslo liudijimą. Kaip žinia, pastarasis leidžia sutaupyti nemažai mokesčių. Todėl gyventojai įspėjami nesukčiauti, nes teks nemažai susimokėti. Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl labai aiškios priežasties – mažesnių mokesčių – norėjo išsiimti būtent verslo liudijimą.

Per trejus metus dėl rūkymo didmiesčių balkonuose nubausta keliasdešimt žmonių, beveik visi – Kaune. Kaip rodo BNS trijų didžiųjų miestų pateikti duomenys, Klaipėdoje vienintelė bauda skirta užpernai, tuo metu Kaune 2021 metais skirta 11 baudų, užpernai – devynios, o pernai – 13. Vilniuje dėl rūkymo balkonuose nenubaustas nė vienas žmogus, nors skundų iš gyventojų sulaukiama.

Kaip žinoma, seksualinių paslaugų teikimas už pinigus Lietuvoje yra nelegalus. Tačiau skelbimų, kuriuose yra atvirai siūlomas intymus laikas ar erotiniai masažai su laimingomis ne tik pabaigomis, bet ir pradžiomis, yra apstu. Moterys skelbimuose dalinasi ne tik savo nuotraukomis ir teikiamomis paslaugomis, bet ir kainomis, išvaizdos savybėmis, amžiumi, išsilavinimu. Kai kur net atvirai yra kalbama apie sekso paslaugas, kad už jas reikia susimokėti papildomai, mat į masažą jos neįeina.

Penktadienį, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prie visų pastatų, tarp jų – ir daugiabučių, ir privačių namų – turės būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos, kitaip grės baudos. Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, atitikti ne tik pločio, ilgio, spalvų, bet ir medžiagos, iš kurios ji pagaminta, reikalavimus. Pardavėjai įvardijo, kiek kainuoja tiek šios, tiek ir visos kitos vėliavos, kurias lietuviai suskumba pirkti paskutinę minutę.

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Amerikoje gyvenančią Sibongile Mude taip įsiutino žmonės, parkuojantys automobilius prie jos namų įvažiavimo, tad ji ėmėsi drastiškų veiksmų jiems sutrukdyti. Sibongile taip įsiuto dėl to, kad jos įvažiavimas nuolat užstatomas, kad nusprendė imtis keršto ir priklijuoti raštelius prie automobilių priekinių stiklų, kurie užstojo jos važiuojamąją dalį.

Ne paslaptis, kad daugiau laiko prie vairo praleidžiantiems lietuviams degalai yra vienas brangiausių „malonumų“. Dėl to kai kurie gyventojai kuro degalinėse nusprendžia nebesipilti, mat kontrabandiniai degalai pilnam bakui atsieina iki 45 eurų pigiau. Vis tik toks „versliukas“ gali baigtis ir 4 tūkst. eurų, ir 6 tūkst. eurų baudomis, konfiskacija, delstų mokesčių išmokėjimu ar net baudžiamąja atsakomybe. Beje, tai skaudžiai kainuoti gali ir tokių degalų pirkėjams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė baudas dėl korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse. Kaltais dėl korupcinių nusikaltimų pripažinti 3 asmenys, jiems bendrai skirta beveik 22 000 Eur baudų ir konfiskuota 4 200 Eur.

Jau ilgiau nei pusantrų metų Lietuvoje galioja draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ar jų skysčiais su skoniais ir kvapais. Vis tik iki šiol ši rinka sėkmingai gyvuoja ir toliau – veipų galima nusipirkti tiek prekybos centruose, tiek degalinėse ir kitur bet kuriuo paros metu. Šį klausimą iškėlė vienas tv3.lt portalo skaitytojas. Anot jo, vaikai „rūko ant kiekvieno kampo“, o pardavėjai tiesiog susimoka baudas ir toliau laisvai pardavinėja įvairiausių skonių el. cigaretes.

Sostinės gyventojai raginami neišsigąsti, jei prie konteinerių išgirs įspėjimus, padėkas ar bus nufilmuoti – taip stengiamasi užtikrinti efektyvų atliekų surinkimą ir pričiupti pažeidėjus. Savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) atskleidė, kad kameros vien per 2023 m. sostinėje užfiksavo 1,7 tūkst. pažeidėjų.

Į politinius partijų žaidimus įsitraukę populiarūs šalies atlikėjai nusvilo – dabar turės atverti savo pinigines tam, kad susimokėtų baudas. Prieš pusantrų metų neva supykę dėl Ramūno Karbauskio pasisakymų apie Vytautą Landsbergį ir LGBTQ bendruomenę, Naisių vasaros festivalyje staiga atsisakė koncertuoti Donatas Montvydas, Saulius Prūsaitis, grupės „The Roop“, „jauti.“ ir „TaRūta“. Dabar grupės už neįvykdytus įsipareigojimus naisiečiams sumokėjo 22 tūkstančius eurų baudų.

2023 metais kelių eismo taisyklėse įvyko pakeitimų. Sugriežtėjo mobilaus telefono naudojimo apibrėžimas, pasikeitė eismo tvarka gyvenamojoje zonoje, išnyko keletas ženklų, o bene garsiausiai nuskambėjo tai, kad nuo 2024 metų sausio aplinkosaugininkai be policijos pagalbos jau gali stabdyti transporto priemones bei tikrinti jų taršą.  Taip pat nutiko ir įdomių įvykių susijusių su eismu.