baudos

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti. Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus. Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų.

Per pastaruosius metus Lietuvos keliuose šimtais padaugėjo momentinių ir vidutinio greičio matuoklių, kurie verčia vairuotojus mažinti greitį arba mokėti už greičio viršijimą. Valstybės kontrolė skelbia – už Lietuvos kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ pastaraisiais metais statydama naujus greičio matuoklius gerokai perlenkė lazdą.  Statė greičio matuoklius ten, kur avarijų skaičius lygus nuliui, o be to naujiems matuokliams išleido bene milijoną eurų.

Konkurencijos taryba pripažino, kad bendrovė „Giantera“, oficiali prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos atstovė Lietuvoje, ir 19 šios produkcijos platintojų susitarė neparduoti maisto papildų bei kosmetikos priemonių mažesnėmis nei tiekėjos nurodytomis kainomis ir netaikyti vartotojams nuolaidų ar akcijų. Už sudarytą draudžiamą susitarimą įmonėms iš viso skirta 1 415 520 Eur baudų, rašoma Konkurencijos tarybos pranešime žiniasklaidai.

Rudens metu daugeliui sodininkų norisi susitvarkyti savo lauko aplinką ir pasirūpinti, kad žemė nebūtų nuklota nukritusiais lapais. Visgi, ne vienas jų pamiršta, kad svarbu ne tik sugrėbti lapus, bet ir tinkamai juos tvarkyti. Už netinkamą lapų ir kitų žaliųjų atliekų kompostavimą gresia triženklės baudos, specialistai primena, kad jų šiukštu negalima mesti į komunalinius konteinerius, o už netinkamą žaliųjų atliekų deginimą taip pat gresia atsakomybė.

Kartas nuo karto viešumoje pasigirsta istorijų, kai už apgadintus greičio matuoklius lietuvių reikalaujama sumokėti penkiaženklę sumą, viršijančią ir 46 tūkst. eurų. Po tokių pranešimų kyla ir nemažas pasipiktinimas – už ką reikia tiek mokėti ir ar trikojų taisymas iš tiesų gali tiek atsieiti? Vis tik pasirodo, kad už seno matuoklio sutvarkymą mokama apie 50 proc. daugiau, negu policija sumokėjo už naują, kartu su jo integravimu ir darbuotojų mokymais.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja teigė, kad tikrai nesididžiuoja savo poelgiu ir gailisi, todėl nori perspėti ir kitus vairuotojus. Ją pribloškė, kai sužinojo, kad iš policijos gavo baudą už trumpą naudojimąsi telefonu prie vairo, kai sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui. Policija praneša, kad jų duomenimis, per metus nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų.

Rūkantys asmenys neretai mėgsta prisidegti cigaretę ar užrūkyti elektroninę cigaretę nepagalvodami, kad pažeidžia įstatymus. Už rūkymą neleistinose vietose gresia ir baudos. Zarasų rajono savivaldybės administracija socialiniuose tinkluose pasidalijo informacija, kuriose vietose rūkyti draudžiama.

Eurolyga paskelbė sprendimus dėl incidentų, įvykusių per Eurolygos ketvirtąjį, šeštąjį ir septintąjį turus. Šūsnį baudų susirinko Belgrado „Crvena Zvezda“ atstovai.

Dar nuo pavasario automagistralėje Vilnius–Kaunas buvo taisomas 10 km ruožas, taigi kelias buvo susiaurintas, o greitis sumažintas iki 70 km/h. Vis tik vairuotojams tai – nė motais. Esą visi kaip lakstė, taip ir laksto. Tuo skundėsi vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurį, neseniai grįžtantį iš Kauno 90 km/h greičiu, lenkė „absoliučiai visi“. „Kelis kartus vos į užpakalį neįvažiavo, esą per lėtai judu, visiems eismą trikdau.

Chuliganiško vairavimo gali būti įvairaus: grėsmę keliantis greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, kitų eismo dalyvių lenkimas ir pan. Tokiam elgesiui daugeliu atveju yra numatyta kokia nors atsakomybė, sudrausminanti bent dalį vairuotojų.

FIA išlaidų kontrolės valdyba, atlikusi „Formulės 1“ jėgainių gamintojų finansinių dokumentų tyrimą, nustatė, kad „Alpine“ ir „Honda“ padarė tam tikrus procedūrinius pažeidimus. Nors 2023 m. „Alpine“ ir „Honda“ išlaidų limito neviršijo, bet dėl tam tikrų pažeidimų turės sumokėti baudas. „Honda“ teks sumokėti 600 tūkst. JAV dolerių baudą, o „Alpine“ – 400 tūkst. JAV dolerių. FIA teigimu, nėra jokių požymių, jog „Alpine“ ir „Honda“ tyčia siekė sukčiauti.

Paprastai darbuotojų algos yra mokamos į jų banko sąskaitą, tačiau yra nemažai išimčių, kada darbdavys gali mokėti ir grynaisiais pinigais. Visgi už juos didesnės vertės daiktų vis tiek nenusipirksite – teks dėti į banką, kitaip grės baudos. Tokia tvarka Lietuvoje yra nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesne nei 5 tūkst. suma. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad per šį laiką gavo net 22 tūkst.

Gyvenantys nuosavame name kiemo aplinką kuria ir puoselėja taip, kaip patys nori. Tačiau panašu, kad toks požiūris nėra teisingas. Netgi savo kieme tam tikrose vietose negalima sodinti medžių ir kitų augalų. Vilnietė Augustė pasakojo, kad į namą, su vyru prieš 5 metus, persikėlė, nes norėjo tylos ir ramybės. „Daugiabutyje to nebuvo, be to, auginame šunį, todėl sulaukdavome kaimynų skundų, kad jis loja ir jiems trukdo. Taigi, nepatenkinti kaimynai tik pagreitino sprendimą keltis į namą.

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Atrodo, kad triukšmo problema yra gan opi – policija skambučių dėl garsios muzikos ar vakarėlių nakties metu sulaukia gana dažnai. Vis tik daug sunkiau yra pričiupti ir nubausti tuos, kurie ramybę drumsčia dieną, net jei tą daro nuolatos. Tokiu atveju, panašu, padėti negali niekas – belieka išsikraustyti. Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) pasakojo, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai turi mažametį vaiką, kuris nėra vedamas į darželį.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas atliekas. Vyras atvirauja: „Tai ne pirmas kartas.“ Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis miškas, galintis būti švaria ir ramia gamtos prieglobsčio vieta, vėl tapo žmonių aplaidumo liudijimu.

Galbūt esate pastebėję, kad reikšdami savo nepasitenkinimą, taip pat keršto, o galbūt pamokymo ar dėmesio atkreipimo tikslais dalis vairuotojų kitus įspėja pakeldami jų automobilių valytuvus, iššaukdami signalizaciją ar netgi nuleisdami padangą. Vis tik, kad ir kaip kitas vairuotojas būtų bepasielgęs, tokie veiksmai yra nelegalūs ir yra baudžiami. Specialistai nurodė, kokias teises įgyjate, jeigu kažkas užstato jums pravažiavimą ar patį automobilį.

Įspėja dėl lapų: kai kuriems jų kompostuoti ar tvarkyti kaip visada šiemet nepavyks

Kartais prie atliekų konteinerių galime išvysti paliktas tokias šiukšles, kurių ten palikti negalima. Būna paliktų net baldų ar kitų didelių daiktų. Tačiau taip atsikratyti nereikalingomis atliekomis – nevalia. O kad gyventojai būtų drausminami, prie konteinerių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nelegaliai atsikratantieji atliekomis baudžiami ir piniginėmis baudomis, kurios gali taip patuštinti piniginę, kad daugiau pažeidimų nesinorės daryti.

Kartas nuo karto pasigirsta istorijų apie nelegalų darbuotojų įdarbinimą, jų išnaudojimą ir neišmokėtas algas. Taip pat būna atvejų, kuomet dėl keistų aplinkybių žmonių nepriima į darbą, mažina algą, etatus ar net atleidžia dėl lyties, amžiaus, ligos ar kitos diskriminacijos.

Vilniaus vairuotojai stulpų tarsi nepastebi: nors metai dar nesibaigė, jau muša rekordus. Šiemet eismo įvykių metu buvo sugadinti net 204 apšvietimo stulpai. UAB „Vilniaus apšvietimas“ prabilo ir apie baudas. „Per 2023 metus buvo užfiksuoti net 234 eismo įvykiai, kai buvo sugadinti miesto apšvietimo stulpai.

Be darbo sutarčių dirbantys ir algą „vokeliuose“ gaunantys gyventojai apie nelegalią savo darbovietės veiklą dažnai nepraneša, nes baiminasi netekti darbo, gero atlyginimo ir nenori atsakyti už tai, kad dirbo neteisėtai. Tačiau ne visi supranta, kad taip dirbdami ne tik jie, bet ir jų šeima praranda teises į įvairias išmokas, kompensacijas, paskolas, taip pat mažėja ir jų pensija.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Jos mokėti neskubėkite: atsakė, į ką atkreipti dėmesį

Paukščiams padėti norintys gamtos mylėtojai neretai mėgsta juos palesinti, tačiau tai gali užtraukti nemenką baudą. Štai, Vilniaus autobusų stotyje įspėjama, kad už netinkamą paukščių lesinimą žmonėms gali grėsti nuo 50 iki 230 eurų bauda. Ornitologas Gediminas Petkus pastebi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu lesalu reikėtų lesinti paukščius.

Šiemet Mokslo ir žinių diena bus švenčiama skirtingai: vieni ją paminėjo jau penktadienį, kiti šventę rengs tikrąją rugsėjo 1 d. – sekmadienį. O dauguma gėles mokytojams neš pirmadienį. Vis tik alkoholio pardavimai jau 18-tus metus iš eilės bus draudžiami būtent Rugsėjo 1-ąją. Tad rytoj alkoholio parduotuvėse nebus galima įsigyti išvis, nors paprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val.

Alkoholio vartojimas prie vaikų dažnai yra laikomas neatsakingu tėvų elgesiu. Vis tik neretai pasitaiko, kad, daugiau ar mažiau, bet alkoholį geria visi aplinkiniai ir, išskyrus vaikus, nėra nė vieno blaivaus asmens.

Daugelis vairuotojų žino, kad atsisakymas pūsti į alkotesterį yra prilyginimas girtumui. Vis tik kiek kitaip yra nesutikus blaivumo pasitikrinti nesėdint už automobilio vairo. Policija nurodė, kokiais atvejais ir kokių baudų gali susilaukti gyventojai. Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad savaitgalį šventė gimtadienį ir kaimynai dėl triukšmo iškvietė policiją.

Daugelis jau žino, kad dabar už pernelyg taršų automobilį vairuotojai gali sulaukti baudų ne tik iš policijos pareigūnų, bet ir aplinkosaugininkų. Vis tik bauda gali būti skiriama ir tokiu atveju, jei automobilis tapo taršus vos prieš kelias minutes. Vilnietė Greta (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad bestatydama automobilį daugiabučio kieme į šaligatvio bortelį arba duobę pramušė kuro baką, tad ant kelio ėmė bėgti degalai.

Kaip dažnai gavę baudą susimąstote, kad ji galėjo būti paskirta neteisingai ar nepagrįstai? Pasirodo, baudų už administracinius nusižengimus verta nemokėti ir palaukti, kitaip pinigų jums negrąžins. Vilnietis Gediminas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskundė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimą apie baudą už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje.

Ne paslaptis, kad važiuojant viešuoju transportu be bilieto gresia baudos, tačiau didžiuosiuose miestuose daugybė keleivių nuolat rizikuoja ir būna pričiumpami. Kiekvieną dieną Lietuvoje kontrolė užfiksuoja šimtus „zuikių“. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais ir kokios baudos yra skiriamos ir tais atvejais, kai bilietas yra, tačiau ne su ta lengvata.

Grybavimas ir uogavimas miške viena iš dažnų vasaros veiklų. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.  Pareigūnai primena, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas), taip pat lankantis miškuose negalima niokoti augalų.

Dalis darbuotojų, turinčių tokią galimybę, kartas nuo karto apsimeta, kad serga, siekdami gauti biuletenį ir kelias laisvas dienas nuo darbo. Ypač, jeigu šeimos gydytojas  laikiną nedarbingumą sutinka išduoti nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad gydytojams yra suteikiama teisė patiems spręsti, kuriais pacientais pasitikėti. Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama.

Daugelis žino, kad mokiniams, studentams, vairuotojams ar darbuotojams nuolat reikia tikrintis sveikatą. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai, bijantys prarasti darbą ar teisę vairuoti, susiveikia netikras medicinines pažymas, slėpdami kokias nors sveikatos problemas. Vis tik būna ir taip, kad tokias pažymas, nieko netikrinę be paciento sutikimo išduoda ir patys gydytojai.

Poilsiaujantiems Kuršių nerijoje aplinkos apsaugos specialistai primena, kad automobilius galima statyti ne bet kur – nesilaikant numatytų taisyklių, gresia baudos. Aplinkos apsagos departamentas socialiniuose tinkluose atsakė į klausimą, ar galima statyti automobilį kopose. Atsakymas – griežtai ne.

Vasaros metu daugelis stengiasi išnaudoti gerą orą, tad daug laiko leidžia gamtoje, mėgaujasi poilsiu prie įvairių vandens telkinių. Vis tik dalis upių ar ežerų pakrančių priklauso privatiems asmenims. Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.

Kiekvienais metais gyventojai skundžiasi kainomis pajūryje: tiek maisto ir gėrimų, tiek nakvynės. Tad kai kurie poilsiautojai pinigus nakvynei nusprendžia pataupyti ir miega ten, kur tą daryti draudžiama. Pavyzdžiui, stato palapines ir kemperius tam neskirtose vietose, miega kopose, paplūdimiuose ar savo automobiliuose.

Ne paslaptis, jog neįgalumo pažymėjimą turintiems žmonėms pasistatyti automobilį bet kurioje Lietuvos vietoje nieko nekainuoja. Tačiau atsiranda piktnaudžiaujančių šia lengvata. Vos per kelis mėnesius užfiksuota daugiau nei pusšimtis atvejų, kuomet neteisėtai panaudojami neįgalumą įrodantys pažymėjmai. Pagautieji be baudų neišsisuka.

Paprastai žmonės gamtinius reikalus daro tualete. Tačiau tolį gražu ne kiekvienas poilsiautojas, atsidūręs prie jūros ieškos, kur yra artimiausia tokia vieta. Ypač jeigu jūra – čia pat. Ispanijoje rimtai susirūpinta tokia žmonių praktika. Tad už šlapinimąsi jūroje čia gresia didžiulė bauda, praneša užsienio žiniasklaida.

Ne savo parkavimo vietoje pastačius automobilį vairuotojams gali tekti rimtai papurtyti kišenes. Seimas svarsto vairuotojui, pirmą kartą užėmusiam kito vairuotojo privačią parkavimo vietą, skirti baudą nuo 100 iki 300 eurų, o už antrą kartą – net pusės tūkstančio eurų baudą. Toks siūlomų baudų dydis piktina vairuotojus – šie sako, kad baudos neadekvačios. Be to, net ir pritarus baudoms, nėra aišku, kas turės jas skirti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Geri orai – tai idealus metas griliui. Tie, kas turi nuosavus namus, turėtų džiaugtis dvigubai. Visgi Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad kuriant ugnį, yra taikomi kai kurie apribojimai ir reikalavimai. Jie yra nurodyti Bendrinėse gaisro saugos taisyklėse. Pagal šias taisykles, šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus, kurie kūrenami kietuoju kuru, galima naudoti tik tada, kai jie yra bent 6 metrus nuo pastatų.

Prasidėjus vasaros sezonui, itin karštomis dienomis, ypač, jei automobilyje nėra kondicionieriaus, kai kurie važiuoja ne tik atdarais langais, bet ir be viršutinių drabužių. Tą patį galima pamatyti ir tarp praeivių mieste – kaitinant saulei, dalis žmonių nusprendžia išsirengti. Tik kur yra ta riba? Pavyzdžiui, pernai kai kurie gyventojai piktinosi Vilniaus centre, prie upės, besideginančiais išsinuoginusiais poilsiautojais.

Daugeliui atrodo, kad radus įbrėžimą ant automobilio, subadytas padangas ar kitas tyčinio vandalizmo žymes, į policiją kreiptis neverta, mat nebus įmanoma įrodyti, kas tą padarė. Vis tik specialistai pataria kiekvieną tokį įvykį fiksuoti, kitaip tikrai nepavyks atgauti pinigų už patirtą žalą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.

Kai kuriems gali atrodyti, kad ramus pasibuvimas miške su šeima, stovyklavimas, uogų ragavimas, mėsos kepimas ar smagus pasivažinėjimas keturračiu niekam nekenkia ir tuo labiau nėra nusikaltimas. Vis tik, kol šiltuoju metų laiku daugelis lietuvių mažiau laiko leidžia mieste ir traukia į gamtą, reikia nepamiršti, kad ir miškuose yra privaloma laikytis tam tikrų taisyklių.

Vairuotojai kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą – įvairius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.

Jeigu jūsų nepasiektų informacija apie gautą baudą, o tada staiga antstoliai nuskaičiuotų daugiau nei 300 eurų, greičiausiai manytumėte, kad įvyko klaida. Vis tik gali būti, kad pinigų ir neatgautumėte dėl vienos paprastos smulkmenos. Specialistės aiškinimu, jei įrodytumėte, kad apie paskirtą baudą jūsų tikrai nepasiekė jokie pranešimai, atsirastų galimybė nuskaičiuotus pinigus atgauti.

Vasarą akį traukiančiais žiedynais pasipuošia ir invaziniai augalai, todėl vis dar pasitaiko žmonių, kurie, neatpažinę šių augalų, susivilioja grožiu ir sodina juos savo darželiuose arba prekiauja turgavietėse, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos apsaugos departamentas informuoja apie dažniausiai Lietuvoje sutinkamus invazinius augalus, kurie kelia pavojų vietinėms rūšims, ar net gali būti pavojingi žmonių sveikatai ir kuriuos būtina naikinti.

Vasarą susidūrimų su gyvūnais kelyje itin padaugėja. Gyventojai ne tik susižeidžia ar žūsta, bet praranda ir automobilius ar teisę vairuoti. Patekus į tokį eismo įvykį kartais tenka mokėti ne tik tūkstančius eurų siekiančias baudas, bet ir už kur kas daugiau kainuojantį automobilio taisymą. Specialistai atskleidė, kad apsidraudusiems asmenims vidutiniškai skiriama apie 2,5 tūkst. eurų siekianti išmoka. Susidūrus su tokiais stambiais gyvūnais, kaip briedis, išmoka gali siekti ir 5,4 tūkst.