bankai

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, Lietuvos banko vadovas sako, kad jo augimą lėmė įvairios išskirtinės aplinkybės, palūkanų normų augimas. Pasak Gedimino Šimkaus, tai ir toliau daro įtakos bankų veiklai – jų pajamos ir pelnas sparčiai auga ir šiemet.  „Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui praėjusią savaitę pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė, kad kosmetinės įstatymo projekto korekcijos nekeičia esmės – jos griauna pasitikėjimą valstybe ir jos mokesčių aplinka.

Bankų solidarumo mokestis Seime kursto aistras. Politikai nesutaria, kam jį reiktų skirti – krašto gynybai ar kitoms reikmėms. Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili. „Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo.

Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Europos bankų akcijos penktadienį pigo, o akcijų rinkos traukėsi po dar vienos pasaulinių palūkanų normų kėlimo bangos atsinaujinus nerimui dėl bankrotų užkrato plitimo. Frankfurto vertybinių popierių biržoje „Deutsche Bank“ akcijos nukrito daugiau nei 13 proc., sužinojus apie išaugusias banko išlaidas kredito rizikos apsikeitimo sandoriams (angl. credit default swap, CDS), tuo metu varžovo „Commerzbank“ akcijų kursas sumenko 10 procentų.

Susituokusios ir nesituokusios poros išlaidas būstui dažniausiai dalijasi per pusę. Kartu gyvenantys žmonės vienas kitam per mėnesį perveda 300–500 eurų. Žmonės baiminasi, kad šiuo pinigus gali apmokestinti bankai ar valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ši tikina, kad nuomos ir komunalinių mokesčių pinigų neapmokestins, tačiau už brangias dovanas mokesčius gali tekti susimokėti. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad buto mokesčius kartu su vyru moka per pusę.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad mokestį reikia susieti su konkrečiais ir visiems svarbiais projektais, šiuo atveju, krašto apsauga ir gynyba.

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams. Pasak jo, to naudą pajustų visa visuomenė, nes už pinigus būtų tvarkoma viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ne tik kariuomenė.

Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai.

Lietuvos komercinių bankų įkainiai už paslaugas verslui, palyginti su Baltijos šalimis ir Lenkija, nėra nei didžiausi, nei mažiausi, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Anot jo, nuo praėjusių metų sutrumpėjo įtartinų finansinių operacijų tikrinimo laikas – verslas teigia, kad dėl jo patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių.

JAV bankų sektorius „stabilizuojasi“ po to, kai neseniai įvykęs skolintojų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimas sukrėtė bankų sektorių, antradienį bankininkų konferencijoje pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą.  Pasak jos, šią idėją Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai.

Neregėtas bankinis skandalas Šveicarijoje. Šalyje ties žlugimo riba atsidūrus antram pagal dydį bankui „Credit Suisse“, finansinė suirutė vos nenusirito per visą pasaulį. Dėl to Šveicarijos vyriausybė priėmė itin skubų ir precedento neturintį sprendimą. Siekdama išgelbėti „Credit Suisse“ nuo griūties, leido kitam – didžiausiam šalies bankui UBS – perimti varžovą. Patikimiausi, saugiausi ir galingiausi pasaulyje – taip ilgus metus buvo apibūdinami Šveicarijos bankai.

Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau pirmadienį siekė nuraminti rinkas, pažymėdamas kad Europos ir Prancūzijos bankams negresia „Credit Suisse“ ir bankų Jungtinėse Valstijose problemos ir bėdos.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomą laikiną bankų solidarumo įnašą Lietuvos bankų asociacija (LBA) vertina kaip nepriimtiną ir dėl to prašo Europos Komisijos (EK) išvados. Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.

Pastarąją savaitę žlugus dviem JAV bankams bei vienam Šveicarijos bankui patyrus problemų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad tai nėra susiję su euro zonos ir Lietuvos bankais, todėl jis teigia nematantis būtinybės atsisakyti planuojamo bankų solidarumo mokesčio ar jį kaip nors keisti.  „Ketvirtadienį (kovo 9 dieną – BNS) buvo pristatytas solidarumo mokestis ir „Silicon Valley Bank“ problemos tapo viešos – gal ir gali kilti sąsajų ieškojimas.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) paskolino JAV bankams beveik 12 mlrd. JAV dolerių pagal naują vienerių metų skolinimo programą, kuri buvo pristatyta sekmadienį, valdžiai ėmus mažinti įtampą finansų sistemoje po „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimo. Bendra visų mokėjimų pagal laikiną bankų finansavimo programą suma iki trečiadienio pasiekė 11,9 mlrd. JAV dolerių, ketvirtadienį paskelbė JAV centrinis bankas.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Žlugus JAV bankui „Silicon Valley Bank“ ir finansų rinkose kritus kai kurių bankų vertei, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuvos bankų sistemai krizė negresia, nes bankų pelnai ir likvidumas yra rekordiniai.  „Stebint dabartinę situaciją ir Lietuvos bankų likvidumą, net, sakyčiau perteklinį likvidumą, tas kredito rizikas, kurios šiuo metu yra Lietuvoje, kol kas tikrai nestebime situacijos, kad galėtų pasikartoti kažkas panašaus kaip Amerikoje.

Valdančiosios koalicijos partnerių liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad Vyriausybės planuojamas laikinas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui.   „Šiandien (...) neplanuoju balsuoti už šito solidarumo įnašo arba papildomą athok – bankų apmokestinimą, nes atsiras kiti sektoriai, kurie turi taip pat netikėtai didelius pelnus.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pareiškė, kad centrinis bankas nejaučia nerimo dėl šalies bankų sistemos likvidumo.   „Kaip žinote, turime net perteklinį likvidumą, iš ko kyla poreikis kalbėti apie solidarumo įnašą, šia prasme tie likvidumo rezervai yra tikrai labai geri, atsargos yra didelės.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir bus apsispręsta, ar didinti bankų ir kitų kredito įstaigų įnašus į Indėlių draudimo fondą.   „Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos formate vyks diskusijos dėl Indėlių draudimo fondo įnašų dydžio iš finansų įstaigų pusės“, – antradienį Seime pareiškė G. Skaistė.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį patikino amerikiečius, kad, nepaisant banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimo, šalies bankų sistema yra saugi, bei pareiškė norintis griežtesnių taisyklių siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta krizių. „Amerikiečiai gali būti tikri, kad bankų sistema yra saugi. Jūsų indėliai bus prieinami, kai jums jų prireiks“, – kalbėjo J. Bidenas per televiziją transliuotame pranešime iš Baltųjų rūmų.

JAV banko „Silicon Valey Bank“ (SVB) žlugimo nereikėtų tapatinti su 2008 metų pasaulinės finansų krizės pradžia, nes pasaulio ekonomikos būklė dabar yra geresnė nei tuomet, o bankams taikomos papildomos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog bankų žlugimas gali paaštrinti finansų rinkų padėtį, tačiau Lietuvoje panašių situacijų tikėtis nereikėtų.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku siūlo solidarumo mokestį, kuriuo dvejus metus apmokestintų netikėtą bankų sektoriaus grąžą. Lietuvos bankų asociacija išplatintoje pozicijoje teigia, kad solidarizuotis turėtų ne tik bankai, tačiau ir visi šalyje veikiantys ūkio subjektai.  „Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pažadėjo patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą, siekdamas patikinti amerikiečius, kad jų indėliai yra saugūs. „Esu tvirtai pasiryžęs reikalauti, kad už šią netvarką atsakingi asmenys prisiimtų visą atsakomybę, ir toliau... stiprinti didesnių bankų priežiūrą ir reguliavimą, kad tokia padėtis nepasikartotų“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą. Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.

Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.

Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokesčiu apmokestinti jų pelno dalį, susidariusią dėl „nenormalios“ situacijos Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant kur kas didesnes palūkanas už jų Lietuvos banke laikomus indėlius, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį Vilniuje susitinka su Latvijos centrinio banko vadovu Martinu Kazaku ir Estijos centrinio banko vadovu Madžiu Miuleriu, su kuriais aptars Baltijos šalių regionui aktualius finansų ir ekonomikos klausimus.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku siūlo solidarumo mokestį, kuriuo dvejus metus apmokestintų netikėtą bankų sektoriaus grąžą. „Dėmesio centre“ studijoje plačiau apie tai papasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.    Pasak ministrės, per paskutinius metus susiformavo netikėtos aplinkybės, kurios bankams atnešė didelius pelnus.

Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria sako, kad šiais iššūkių laikais Lietuvos ir visos Europos bankai išlieka atsparūs, todėl siekiama ir toliau juos išlaikyti saugiais ir patikimais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Bankų sektoriaus atsparumas šiais iššūkių laikais rodo, kad nuolatinės visos Europos priežiūros institucijų, įskaitant mūsų kolegų Lietuvos banke, pastangos duoda vaisių.

Lietuvos bankui ir kai kuriems politikams siūlant dar didinti bankų pelno apmokestinimą, Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bankai jau moka išskirtinai didelį pelno mokestį. Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas. „Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.  Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.  Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas.   Pavyzdžiui, už 6 mėnesių indėlį didžiausias 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,3 proc. – „PayRay Bank“. Didesnes nei 1 proc. palūkanas taip pat siūlo „Mano bankas“ (1,35 proc.), „Inbank“ (1,3 proc.), SEB (1,25 proc.), „Luminor“, „Swedbank“, „Citadele“ ir SME bankas (po 1 proc.).  Didžiausią kainą už 24 mėnesių indėlius siūlo „Mano bankas“ ir „Fjord Bank“ (po 3,1 proc.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato.

Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete. Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

Ukrainos komerciniai bankiai per praėjusius metus uždirbo 24,716 mlrd. grivinų grynojo pelno – 68 proc. mažiau nei 2021-aisiais, praneše šalies centrinis bankas. Reguliuotojas pažymi, jog pelno kritimą nulėmė smarkiai išaugę atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavo padengti. Pajamos augo 30,5 proc. iki 357,488 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 proc. iki 332,673 mlrd. grivinų. Šių metų pradžioje Ukrainoje veikė 67 komerciniai bankai, iš jų 46 pernai dirbo pelningai, o 21 – nuostolingai.

Euro zonos bankai turi pakankamai kapitalo rezervų, kad atlaikytų sukrėtimus, ir jiems yra naudingos kylančios palūkanų normos, tačiau „išliekantys valdymo trūkumai“ turi būti pašalinti, trečiadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ECB ketina tik šiek tiek padidinti kapitalo, kurį bankai turi turėti, reikalavimą – vidutiniškai iki 15 proc. pagal kylančias rizikas įvertinto turto, palyginti su 14,7 procento pernai.

Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.  „Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Finansų ministrė sako, jog Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, todėl, pasak Gintarės Skaistės, bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą, o papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Gyventojai pastebi, kad būsto kainos nesitraukia, užtat bankų siūlomos paskolų sumos ima mažėti. Todėl nusižiūrėtas būstas tampa nebeįperkamas. Bankai tikina, kad taip nutikti gali dėl kylančių palūkanų. Dėl tos pačios priežasties auga įmokos už paskolas jau anksčiau jas paėmusiems gyventojams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Meda (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) pasakojo esanti įsitikinusi, kad bankai dabar griežtina paskolų išdavimą.

Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose metinis augimo tempas 2022 metais sulėtėjo iki vos 1 proc., nors ankstesniais metais siekdavo iki 20 proc., penktadienį pranešė šalies finansų priežiūros institucija. Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose suma 2022 metų pabaigoje sudarė 28,1 mlrd. eurų ir buvo 177 mln. eurų didesnė negu metais anksčiau. 2022 metais padidėjo atotrūkis tarp mažesnių ir didesnių privačių asmenų indėlių.