bankai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.  „Turime, pirmiausia, ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – žurnalistams penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomis.

Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys be visi didieji bankai. Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.  Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta praėjusį penktadienį LRT televizijai sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Nuo 2021 m. vieno namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių sostinių ir padidėjo 919 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Su 42 proc. atlyginimų augimu metus vilniečiai pajamomis beveik pasivijo Baltijos šalių lyderį Taliną, o Rygos gyventojai užsidirba mažiausiai iš visų trijų kaimynių. „Namų ūkio pajamos per pastaruosius trejus metus kilo visose šalių sostinėse, tačiau Lietuvoje pajamų augimas buvo didžiausias.

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 22,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 17 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 30 mln. eurų – 10 proc. daugiau (27,3 mln. eurų), pirmadienį pranešė bankas. Banko grynosios palūkanų pajamos augo 12 proc. iki 39,6 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 40 proc. ir siekė 6,5 mln. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. Pasak jo, LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelną bei į valstybės biudžetą pervedė daugiau nei 14 mln. eurų. „Centriniai bankai patyrė išlaidų, dėl prisiimtų įsipareigojimų, kur buvo taikomos kintamos palūkanų normos.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. Skaičiuojama, kad Ministrų kabineto patvirtinti Mokėjimų įstatymo pakeitimai krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

Gyventojams nerimaujant dėl regionuose mažėjančių bankų skyrių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnio jų skaičiaus laikyti neleidžia kaštai ir ekonomika, o judėjimas yra į elektroninių paslaugų kryptį. „Kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje. To nei buvo, nei yra, nei bus. Judėjimas yra į elektronines paslaugas, elektronine bankininkyste.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“. „Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars komercinių bankų skyrių regionuose pokyčius ir bankomatų plėtros situaciją.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, parlamentarai su Lietuvos banko ir Bankų asociacijos atstovais ketinama aptarti bankų skyrių mažinimo tendencijas ir situaciją dėl grynųjų pinigų prieinamumo.  „Bankų asociacija papasakos, kokie jos atstovaujamų bankų planai ir taktikos. Gyventojų nedaugėja, matyt, ir bankai optimizuojasi.

Dažnai atsiskaitinėdami savo mokėjimo kortelėmis ar suvedinėdami jų numerius nesusimąstome, ką iš tiesų jie reiškia. O numeriai ant jų yra daugiau nei atsitiktinai sugeneruotos skaitmenų eilutės. Skaičiai yra sudėlioti taip, kad perduotų vertingą informaciją apie kortelę, jos išdavėją ir net patį kortelės savininką. Pirmas skaičius identifikuoja mokėjimo sistemą Lietuvos bankas neslėpė, kad kiekviena mokėjimo kortelė turi unikalų numerį, kuris turi tam tikrą reikšmę.

Gyventojai už prekes ir paslaugas atsiskaito tiek banko kortelėmis, tiek grynaisiais pinigais. Tačiau šiuo metu dalis gyventojų daugiau pinigų ima grynintis dėl galimo karo baimės. Žmonės piktinasi, kad bankai leidžia nemokamai išsiimti apie 500 eurų, vėliau, viršijus limitą, už nuosavų pinigų atsiėmimą tenka papildomai mokėti. Portalo tv3.lt Kristina piktinosi, kad grynųjų pinigų pasiimti iš banko galima tik už tam tikrą mokestį.

Kuriozinė situacija nutiko didžiausiam Etiopijos komerciniam bankui. Atnaujinant vidines sistemas kurį laiką jose buvo palikta klaida. Dėl jos tūkstančiai gyventojų, daugiausia studentų, spėjo pasiimti didžiules sumas svetimų pinigų. Ankstyvą praėjusio šeštadienio rytą klientai sužinojo, kad gali pasiimti daugiau grynųjų pinigų, nei jų buvo jų sąskaitose Etiopijos komerciniame banke (CBE), rašo BBC. Žinia apie banko klaidą pasklido naktį Daugiau kaip 40 mln. dolerių (36,7 mln.

 Lietuvos bankai ir kredito įstaigos už 2023 metus sumokėjo apie 256 mln. eurų laikinojo solidarumo mokesčio, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Už antrąjį ketvirtį bankai pervedė 56 mln. eurų, už trečiąjį – daugiau nei 100 mln. eurų, už ketvirtąjį – preliminariai taip pat apie 100 mln. eurų.  „Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome.

Europos centrinio banko (ECB) stebėtojų tarybos pirmininkė perspėja euro zonos bankus nestabilioje aplinkoje neprarasti budrumo. Bankų „kapitalizacija yra geresnė, jie yra atsparesni nei pirmosiomis bankų sąjungos dienomis prieš dešimtį metų“, – pirmadienį Briuselyje iš anksto paskelbtoje kalboje teigė Claudia Buch. „Tačiau pernelyg nusiraminti negalima“, – sakė ji.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Kinija trečiadienį pranešė, kad, valdžiai ieškant būdų paspartinti stringantį ekonomikos augimą, paskolų išdavimui paskatinti šalyje kitą mėnesį bus mažinamas bankų privalomųjų rezervų dydis. Toks sprendimas priimtas, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai susiduriant su įvairiais sunkumais, tokiais, kaip užsitęsusi krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, vangus vartojimas vidaus rinkoje ir mažėjanti užsienio paklausa.

Praradę darbą, susirgę ar patiriantys kitų finansinių sunkumų gyventojai gali prašyti, kad jiems būtų sustabdytas paskolos įmokų mokėjimas. Bankai pataria pirmiausia susimažinti kitas išlaidas, tačiau, jeigu to padaryti nepavyksta, tikina, kad gyventojams paskolų įmokas atideda arba prailgina paskolos atidavimo laikotarpį. Vis dėlto bankų atstovai taip pat ragina gyventojus nelaukti ir nepradelsti paskolos įmokų mokėjimų. Pataria iš karto kreiptis į banką.

Antradienio vidurdienį vėl sutrikus tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje programėlės „Smart-ID“ veiklai, po pusvalandžio sutrikimai buvo pašalinti. Paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas BNS informavo, kad sutrikimai prasidėjo 12.05 val., jie buvo pašalinti maždaug 12.35 val.

Vienas po kito komerciniai bankai brangina savo paslaugas privatiems klientams. Gyventojai piktinasi, kad bankai reikalaus didesnių mokesčių už įprastas paslaugas, nors pernai uždirbo rekordinius pelnus. Lietuvos banko pareigūnai įžvelgia paslaugų branginimą, tačiau tik skėsčioja rankomis, mat įkainių reguliuoti negali. Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams.

Lietuvoje veikiantys ir milijoninius pelnus besikraunantys bankai erzina jau ne tik dalį eilinių gyventojų, bet ir verslininkus. Gynybos pramonėje veikiančios bendrovės sako, kad bankai joms nenori atidaryti sąskaitų. O jeigu pavyksta įtikinti tą padaryti, užlaiko pinigų perlaidas. Bankai bijo, kad sandoriai bus susiję su teroristais, nors bendrovės prekes parduoda valstybių kariuomenėms ar pareigūnams.

Lietuvos gynybos pramonės įmonėms skundžiantis, kad šalies bankai dažnai vengia joms atidaryti sąskaitas, Lietuvos bankų asociacija teigia, kad dėl to priimami individualūs sprendimai, sąskaitos atidaromos visoms įmonėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus. Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

Per pastaruosius dvejus metus didėjusios bazinės palūkanų normos leido Europos bankams smarkiai išauginti grynąsias palūkanų pajamas. Šveicarijos UBS skaičiavimais, 2023-aisiais jų gauta per 100 mlrd. daugiau nei 2021 metais, rašo „Financial Times“. Tuo tarpu skolinimo apimtys per tą patį laikotarpį padidėjo vos 2 procentais.

20 didžiausių pasaulio bankų 2023-aisiais iš viso panaikino beveik 62 tūkst. darbo vietų – daugiausiai nuo tarptautinės 2007-2008 metų finansų krizės laikų, rašo „Financial Times“, remdamasi bankų ataskaitomis bei paties leidinio skaičiavimais.

Kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir jos pasekmės bei šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas išlieka pagrindinės Lietuvos bankų ir kitų finansų įmonių rizikos, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa.  Jos duomenimis, beveik kas antra finansų įstaiga – 40 proc. – šių metų antrąjį pusmetį patyrė kibernetines atakas – 22 procentiniais punktais daugiau nei pirmąjį.  Didesnė šias atakas patyrusių įstaigų dalis (42 proc.

Jungtinės Valstijos įves sankcijas užsienio bankams, remiantiems Rusijos karą Ukrainoje, penktadienį paskelbė Baltieji rūmai. Tai dar vienas bandymas daryti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos karo Ukrainoje. Pagal įsakymą, kurį penktadienį pasirašys prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Jungtinėms Valstijoms bus leista taikyti vadinamąsias antrines sankcijas finansinėms institucijoms, kurios remia Rusijos gynybos pramonę, sakė pareigūnai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) į tiesiogiai prižiūrimų bankų sąrašą įtraukė ir Lietuvoje registruotą įmonę „Revolut Holdings Europe“ bei jo valdomą šalyje registruotą banką „Revolut Bank“.  Pastarasis tapo trečiu didžiausiu banku Lietuvoje, užimančiu 19,3 proc. rinkos pagal turtą.

Lietuvos bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku, kai jų pelnas siekė 342,9 mln. eurų. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 2,8 mln. gyventojų. Taigi šiemet iš kiekvieno lietuvio bankai uždirbo vidutiniškai po 270 eurų. Pelningai dirbo 14, nuostolingai – keturi bankai, patyrę bendrą beveik 7,4 mln.

Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, niekaip nepavyksta tapti politiku. Už aferas ir sukčiavimą teistas veikėjas nori dalyvauti prezidento rinkimuose, bet, regis, bandymas gali baigtis nė neprasidėjęs. O kelią į rinkimus jam užkirsti nusprendė ne valstybinės institucijos, bet privatūs bankai. Jie atsisako Celofanui atidaryti rinkiminę sąskaitą, o be jos rinkimuose niekas dalyvauti negali. Be to, Kandrotui nepavyksta įregistruoti ir partijos, apie kurios įkūrimą jis garsiai skelbė rugpjūtį.

Pasibaigus antros solidarumo įmokos mokėjimo terminui, vieni didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB pranešė į valstybės biudžetą pervedę atitinkamai 52,5 mln. ir 34,1 mln. eurų.   Tai BNS patvirtino „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė ir SEB komunikacijos projektų vadovė Leontina Zabarauskienė.  Tokios įmokos pervestos už trečiąjį šių metų ketvirtį. Už antrąjį ketvirtį abu bankai rugpjūtį sumokėjo atitinkamai 25 mln.

Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos iki ketvirtadienio popietės į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Jau sumokėta solidarumo įmokų 101,6 mln. eurų, jas pervedė 8 finansų įstaigos“, – BNS sakė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.  Šiaulių bankas anksčiau BNS pranešė pervesiantis daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo, „Luminor“ savaitės pradžioje jau pervedė 12,5 mln. eurų įnašą.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Šiaulių bankas nuo kitų metų didina kai kurių paslaugų kainas, tuo metu „Swedbank“ tarifų keisti kol kas neplanuoja, o SEB bankas nekomentuoja savo planų, BNS nurodė bankų atstovai. Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė BNS teigė, kad dalis įkainių keisis nuo sausio 1-osios. „Įkainius peržiūrime kasmet, šiais metais ne išimtis. Įvertinus klientų elgseną ir jų poreikius, kaštų struktūrą bei paslaugų kainodarą įkainiai bus keičiami nuo sausio 1 dienos.

Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa. „Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 276 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei prieš metus. Reikšmingos įtakos banko finansiniams rezultatas turėjo augančios verslo apimtys, didėjantis klientų aktyvumas, augusios palūkanų normos, pranešė bankas. „Swedbank“ už antrąjį ketvirtį sumokėjo 28 mln. eurų solidarumo įnašo, o dar 51 mln. eurų sukaupė už trečiąjį ketvirtį. „Swedbank“ indėlių apimtys per metus išaugo 5 proc.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje rugsėjį, palyginti su pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 0,8 proc., tai yra kukliausiai nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) trečiadienį paskelbti duomenys. Lėtą skolinimo augimą nulėmė tolesnis paskolų paklausos silpimas, tiesiogiai sietinas su ECB įgyvendinamomis precedento neturinčiomis pinigų politikos griežtinimo priemonėmis, rašo portalas „Trading Economics“. Skolinimo įmonėms metinis augimo tempas sulėtėjo iki 0,2 proc.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.