bankai

Šalies komerciniai bankai sustabdę verslo ar žmonių bankinius pervedimus, vėliau dažniausiai ribojimus atšaukia, bet kartu spėja ir pasipelnyti – už operacijų patikros paslaugą nusirašo po 50-65 eurus, sako parlamentinio Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė.  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

Kai kurie gyventojai, savo sąskaitose sukaupę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, norėtų dalį jų išsigryninti ir naudoti savo reikmėms, tačiau to padaryti negali. Kiekvienas bankas yra nustatęs limitą, kiek žmogus gali iš savo sąskaitos išsiimti pinigų. Jeigu limitas viršijamas, tenka papildomai sumokėti ir pateikti pasiaiškinimą, kur jis pinigus ketina išleisti. Viename iš socialinių tinklų kilo diskusija, kiek pinigų žmogus gali išsigryninti iš savo sąskaitos.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įpareigoti komercinius bankus ir kitus paskolų davėjus pasiūlyti bent penkerių metų fiksuotas būsto paskolų palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad jau dabar didieji bankai siūlo tokias palūkanas, todėl naujas siūlymas aktualus tik mažesniems bankams.   „Absoliuti dauguma rinkos dalyvių tą siūlo, galbūt yra mažesnių, kurie dar to nesiūlė. Tokia nuostata teisės aktuose reikš, kad visi absoliučiai turės tą pasiūlyti.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Neaiškumas dėl palūkanų normų verčia verslą stabdyti naujas investicijas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Eivilės Čipkutės teigimu, kreditavimas atlaisvėtų, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiųstų žinią, kada jis nustos didinti bazines palūkanas.  „Euribor“ šiuo metu ypač kuria tą neapibrėžtumą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant verslo kreditavimo tendencijas sakė E. Čipkutė.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį pasirašius Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą, iš jo gautas lėšas į karinę ir civilinę infrastruktūrą galima investuoti jau nedelsiant ir taip skatinti smunkančią  Lietuvos ekonomiką, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines kliūtis, su kuriomis artimiausią parą gali susidurti klientai. Kaip teigiama banko įraše socialiniame tinkle artimiausią naktį nebus teikiamos kelios skirtingos paslaugos. SEB informavo, kad dėl atliekamų IT profilaktikos darbų šiąnakt nuo 3 iki 8 val.

Pinigų ar kitokių dovanų gavę gyventojai piktinasi, kad kai kuriais atvejais tenka jomis dalintis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir susimokėti mokesčius. VMI primena, kad dovanas, kurias gyventojai gauna ne iš artimų šeimos narių, apmokestina 15 proc. arba 20 proc. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie dovanojamus pinigus: ar gavus dovaną reikia susimokėti mokesčius? „Mama man pervedė 5 tūkst. eurų.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms, rašoma asociacijos pranešime.

Seime antradienį finišo tiesiąją pasieks vadinamasis bankų solidarumo mokestis. Valdantieji konservatoriai sako, kad tai būtina priimti, jei norima daugiau investuoti į krašto gynybą. Jų koalicijos partneriai liberalai ir laisviečiai kartoja – tikslas kilnus, bet papildomai apmokestinti bankų jie jokiu būdu nesutinka. Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.

Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį metų ketvirtį uždirbo 34 mlrd. grivinų (845 mln. eurų pagal nacionalinės valiutos kursą) grynojo pelno, palyginti su 152 mln. grivinų grynuoju nuostoliu per tą patį laikotarpį pernai, pranešė šalies centrinis bankas. Veiklos pajamos didėjo 48 proc., grynosioms palūkanų pajamoms augus 41 proc., komisinių – 20 procentų. Grynasis veiklos pelnas iki atidėjimų padvigubėjo iki 45,9 mlrd. grivinų. Nuosavo kapitalo grąžą (ROE) keitėsi nuo minus 0,25 proc.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei dvigubai. Siekdami palengvinti finansinę naštą klientams kai kurie bankai nusprendė metams visiškai panaikinti palūkanų maržą ar kelti indėlių palūkanas. Kiti teigia, kad rinką stebi ir kol kas jokių pokyčių neplanuoja.

Antradienį visoje šalyje gyventojai ir verslas patiria sunkumų naudodamiesi elektroninio parašo paslaugomis. Dėl to jie negali prisijungti prie institucijų paskyrų, interneto banko, atlikti mokėjimų. Gedimą portalui tv3.lt patvirtino „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas. „Taip, šiuo metu yra įvykęs sutrikimas su „Mobile-ID“, netrukus turėtume platinti pranešimą spaudai su daugiau informacijos“, – informavo įmonės atstovas.

Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas  neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Dauguma gyventojų kol kas neskuba prisitaikyti prie neigiamų palūkanų normų virsmo į teigiamas. Būdami pasyvūs ir nereaguodami į permainas indėlių rinkoje, jie atsisako galimybių per metus gauti beveik 160 mln. eurų. Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas palūkanų normą didino dar neregėtu tempu – nuo – 0,5 proc. pernai liepą iki + 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos. Mūsų banke už dvylikos mėnesių terminuotąjį indėlį jos yra 3,5 procento.

Lietuvoje yra sukurtos sąlygos Vokietijos finansų sektoriaus įmonių plėtrai, sako šioje šalyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. G. Nausėda ketvirtadienį Berlyne susitiko su banko „Deutsche bank“ Šiaurės ir Rytų vykdomuoju direktoriumi Joergu Bongartzu ir Europos reikalų atstovu Lotharu Meenenu, su jais aptarti Lietuvos investicinės aplinkos privalumai, galimi banko plėtros planai ir perspektyvos plačiau bendradarbiauti su Lietuva, pranešė Prezidentūra.

Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni (du liberalai ir šeši „laisviečiai“), susilaikė irgi aštuoni (du „laisviečiai“ ir šeši liberalai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen).    Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėš...

Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicijos siūlymui dalį Vyriausybės siūlomo bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.     „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o llikusią dalį –  palūkanoms kompensuoti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.  Prieš balsavo vienintelis Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas, kiti pritarė bendru sutarimu. Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti tokiai komiteto išvadai.   Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas esant „išskirtiniam kontekstui“.  „Apie masyvią sumą lėšų kalbame – 1-1,5 proc.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad siūlomas bankų solidarumo įnašas turėtų įtakos šalies investicinei aplinkai, jeigu jis būtų ne laikinas.  „Jeigu jis būtų ne laikinas, keistų investicinį klimatą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė Lietuvos banko (LB) vadovas atsakydamas į kai kurių politikų priekaištus, kad naujas mokestis pakenks Lietuvos investicinei aplinkai.

Šalies centriniame banke laikoma virš 18 mlrd. eurų komercinių bankų lėšų – tai yra apie trečdalis viso jų turto, o tai yra neįprasta padėtis, nes už šį likvidų turtą bankai gauna 3 proc. metinių palūkanų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.   „Tokios sumos neįprastos, nes ankstesniais metais, iki ECB kiekybinio skatinimo pradžios, iki 2008-2015 metų, turėjome apie 5 proc. vyraujantį lygį. Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su ekspertais pirmadienį diskutuos dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo. Savo pozicijas parlamentarams pristatys bankų, verslo atstovai.   „Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

Būsto paskola gali tapti nemenku iššūkiu, ypač tiems gyventojams, kurių įmoka padidėjo, o atlyginimas – ne. Gyventojai stengiasi iš paskutiniųjų sumokėti įmokas, tačiau finansų specialistai siūlo kreiptis į banką ir iš naujo derėtis dėl paskolos sąlygų. Anot jų, gyventojai dažnai patys nežino, kad gali susimažinti ir palūkanas, ir paskolos įmokas.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo frakcija mokesčiui pritars.  Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. „Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Liberalai ir laisviečiai skeptiškai žiūri į šią idėją, o premjerė Ingrida Šimonytė atkerta – pinigai iš oro neatsiranda. „Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia.

Valdančiosios koalicijos partnerė Liberalų sąjūdžio frakcija neketina palaikyti ketvirtadienį Seime planuojamo svarstyti Vyriausybės siūlymo įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio.

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Bankai Lietuvoje nuolat atnaujina savo svetaines, programėles, bankomatus ir diegia kitas naujoves, kurios klientams būtų patogios ir greitos. Atstovai pasidalino naujausiais pokyčiais bankuose ir pristatė projektus, kuriuos klientai išvys artimiausiu metu. Jie pristatė naujas galimybes atsiskaityti per „Apple Pay“ ir „Google Pay“ programėles, tapti klientu nuotoliniu būdu ar apsipirkti prekės kainą išskaidant dalimis per 10 mėnesių be jokių papildomų sutarčių.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo nepritarti naujajam bankų bei investuotojų mokesčiui, vadinamu solidarumo įnašu, rašoma asociacijos pranešime spaudai. Asociacijos įsitikinimu, jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Sumanymas stumiamas, nepaisant ne tik Konkurencijos tarybos bei rinkos dalyvių, bet ir Europos institucijų kritikos: projekto pateikimas parlamente numatytas balandžio 20-ąją.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės siūlomas laikinas solidarumo mokestis yra reikalingas. Ji įspėja valdančiuosius priimant sprendimą nepasiduoti komercinių bankų spaudimui.  „Gerai, kad dabar Vyriausybė pateikė šį siūlymą, gal jis šiek tiek pavėluotas, kadangi nebuvo reakcijos šiek tiek anksčiau. Gal čia tie rinkimai...“,  – Žinių radijui penktadienį kalbėjo socialdemokratė.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje pastaruoju metu kilusi bankų suirutė gali išplisti į svarbias nebankines institucijas, tokias kaip pensijų fondai, ir dar labiau apsunkinti centrinių bankų kovą su išaugusia infliacija, pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Su bankų sektoriumi susijusios rizikos „gali sustiprėti ateinančiais mėnesiais, nuolat griežtinant pinigų politiką visame pasaulyje“, ir išplisti į tarpusavyje susijusį nebankinį sektorių, kuriam dabar priklauso beveik pusė viso pasau...

Bankai įspėja gyventojus, kad Velykų laikotarpiu dalies pervedimų įvykdyti nepavyks. Dėl šios priežasties įvardijama, kaip šventiniu laikotarpiu bus vykdomos su banku susijusios paslaugos. Be to, patariama svarbius mokėjimus įvykdyti iš anksto, kad vėliau netektų nusivilti. „Luminor“ bankas informuoja, kad daugelyje Europos šalių Didysis penktadienis, balandžio 7 d., yra nedarbo diena, todėl neveiks Europos bankų asociacijos sistema ir nebus vykdomi pervedimai į kitus bankus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.   Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas.

Seimo ppozicijai pasiūlė dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų kompensavimui. Jeigu siūlymas būtų patvirtintas, gyventojai dalį pinigų galėtų susigrąžinti. „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau. „Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo.

Gyventojai piktinasi, kad negali laisvai naudotis savo turtu. Anot jų, kiekvieną žingsnį seka bankai, o už didesnę sumą, atsiradusią jūsų naudojamoje sąskaitoje, bankai liepia pasiaiškinti. Be to, jeigu nepateiksite tvarių argumentų, jūsų sąskaita gali būti netgi užblokuota. Tačiau bankai tikina, kad laikosi įstatymų, kurie įpareigoja tikrinti klientų sandorius. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad bankai apsunkino būsto įsigijimo procesą.

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad tokia iniciatyva priešina visuomenę. „Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime.