bankai

Kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir jos pasekmės bei šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas išlieka pagrindinės Lietuvos bankų ir kitų finansų įmonių rizikos, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa.  Jos duomenimis, beveik kas antra finansų įstaiga – 40 proc. – šių metų antrąjį pusmetį patyrė kibernetines atakas – 22 procentiniais punktais daugiau nei pirmąjį.  Didesnė šias atakas patyrusių įstaigų dalis (42 proc.

Jungtinės Valstijos įves sankcijas užsienio bankams, remiantiems Rusijos karą Ukrainoje, penktadienį paskelbė Baltieji rūmai. Tai dar vienas bandymas daryti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos karo Ukrainoje. Pagal įsakymą, kurį penktadienį pasirašys prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Jungtinėms Valstijoms bus leista taikyti vadinamąsias antrines sankcijas finansinėms institucijoms, kurios remia Rusijos gynybos pramonę, sakė pareigūnai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) į tiesiogiai prižiūrimų bankų sąrašą įtraukė ir Lietuvoje registruotą įmonę „Revolut Holdings Europe“ bei jo valdomą šalyje registruotą banką „Revolut Bank“.  Pastarasis tapo trečiu didžiausiu banku Lietuvoje, užimančiu 19,3 proc. rinkos pagal turtą.

Lietuvos bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku, kai jų pelnas siekė 342,9 mln. eurų. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 2,8 mln. gyventojų. Taigi šiemet iš kiekvieno lietuvio bankai uždirbo vidutiniškai po 270 eurų. Pelningai dirbo 14, nuostolingai – keturi bankai, patyrę bendrą beveik 7,4 mln.

Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, niekaip nepavyksta tapti politiku. Už aferas ir sukčiavimą teistas veikėjas nori dalyvauti prezidento rinkimuose, bet, regis, bandymas gali baigtis nė neprasidėjęs. O kelią į rinkimus jam užkirsti nusprendė ne valstybinės institucijos, bet privatūs bankai. Jie atsisako Celofanui atidaryti rinkiminę sąskaitą, o be jos rinkimuose niekas dalyvauti negali. Be to, Kandrotui nepavyksta įregistruoti ir partijos, apie kurios įkūrimą jis garsiai skelbė rugpjūtį.

Pasibaigus antros solidarumo įmokos mokėjimo terminui, vieni didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB pranešė į valstybės biudžetą pervedę atitinkamai 52,5 mln. ir 34,1 mln. eurų.   Tai BNS patvirtino „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė ir SEB komunikacijos projektų vadovė Leontina Zabarauskienė.  Tokios įmokos pervestos už trečiąjį šių metų ketvirtį. Už antrąjį ketvirtį abu bankai rugpjūtį sumokėjo atitinkamai 25 mln.

Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos iki ketvirtadienio popietės į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Jau sumokėta solidarumo įmokų 101,6 mln. eurų, jas pervedė 8 finansų įstaigos“, – BNS sakė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.  Šiaulių bankas anksčiau BNS pranešė pervesiantis daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo, „Luminor“ savaitės pradžioje jau pervedė 12,5 mln. eurų įnašą.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Šiaulių bankas nuo kitų metų didina kai kurių paslaugų kainas, tuo metu „Swedbank“ tarifų keisti kol kas neplanuoja, o SEB bankas nekomentuoja savo planų, BNS nurodė bankų atstovai. Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė BNS teigė, kad dalis įkainių keisis nuo sausio 1-osios. „Įkainius peržiūrime kasmet, šiais metais ne išimtis. Įvertinus klientų elgseną ir jų poreikius, kaštų struktūrą bei paslaugų kainodarą įkainiai bus keičiami nuo sausio 1 dienos.

Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa. „Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 276 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei prieš metus. Reikšmingos įtakos banko finansiniams rezultatas turėjo augančios verslo apimtys, didėjantis klientų aktyvumas, augusios palūkanų normos, pranešė bankas. „Swedbank“ už antrąjį ketvirtį sumokėjo 28 mln. eurų solidarumo įnašo, o dar 51 mln. eurų sukaupė už trečiąjį ketvirtį. „Swedbank“ indėlių apimtys per metus išaugo 5 proc.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje rugsėjį, palyginti su pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 0,8 proc., tai yra kukliausiai nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) trečiadienį paskelbti duomenys. Lėtą skolinimo augimą nulėmė tolesnis paskolų paklausos silpimas, tiesiogiai sietinas su ECB įgyvendinamomis precedento neturinčiomis pinigų politikos griežtinimo priemonėmis, rašo portalas „Trading Economics“. Skolinimo įmonėms metinis augimo tempas sulėtėjo iki 0,2 proc.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog laikinasis, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis ateityje negalėtų būti pratęstas. Pasak jos, tai lemia pati mokesčio konstrukcija.

Nors gyventojai įspėjami saugotis sukčių, dalis jų vis tiek lieka apgauti. Žmonių naivumas ir patiklumas kainuoja tūkstantines sumas. Būtent tiek prarado pensininkė iš Vilniaus. Moteris piktinasi, kad bankas jai nepadėjo išsaugoti pinigų, o priešingai, rezervuotą sumą atidavė sukčiams. Tačiau bankas aiškina, kad viską darė laikydamasis taisyklių ir lėšas rezervuoja, kad jos nebūtų išleistos kitiems dalykams.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos bankas apskaičiavo didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, ji įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir negalės būti didesnė kaip 1,47 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,73 Eur. 2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį.

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad su savo pinigais negali elgtis taip, kaip nori. Esą bankai prašo pasiaiškinti, iš kur jie gavo grynųjų pinigų ir kur juos išleis? Tuo metu bankai tikina, kad pasiaiškinti klientų prašo, nes baiminasi „nešvarių“ pinigų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad gavę palikimą ar dovaną grynaisiais jaučiasi tarsi vagys. Žmonės negali tų pinigų įsidėti į banko kortelės sąskaitą be pasiaiškinimo bankui.

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau ne visų pajamos leidžia jį įsigyti iš karto už savo pinigus. Gyventojai teiraujasi ar užtektų jų 800 eurų atlyginimo paskolai gauti? Bankai sako, kad užtektų tačiau siūlo vos 39 tūkst. eurų paskolą. Tuo metu būsto kainos didžiuosiuose miestuose dažniausiai viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Kamilė pasakojo, kad uždirba 800 eurų per mėnesį į rankas. „Šiuo metu nuomojuosi butą, tačiau norėčiau įsigyti savo.

Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos, preliminariais duomenimis, sumokėjo 56 mln. eurų avansinio solidarumo įnašo, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šią prievolę dar turi įvykdyti du bankai.  Avansas mokamas už antrąjį ketvirtį. Jį, anot ministerijos, sumokėjo 18 kredito įstaigų.

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos ketvirtadienį į valstybės biudžetą perves pirmąjį avansinį solidarumo įnašą – Lietuvos banko skaičiavimais, bendra suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų.   Kaip BNS informavo Mokesčių inspekcija, įnašui mokėti būtina deklaracija trečiadienį jau parengta ir ją galima pildyti.

Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius sako dažnai nustembantis dėl vis dar sklandančių iš piršto laužtų teorijų apie būsto finansavimą ir paskolų suteikimo procesą.

Likus kelioms dienoms iki primojo solidarumo įnašo mokėjimo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atšaukė ankstesnius išaiškinimus dėl jo apskaičiavimo ir pateikė naują, kuris kelia neaiškumų, penktadienį pranešė Lietuvos bankų asociacija (LBA). Pasak jos, rugpjūčio 24 dieną bankai gavo naują VMI išaiškinimą, pagal kurį skaičiuojant įnašo dydį situacija finansų rinkos dalyviams gali smarkiai keistis.

Prie vieno didžiausių Airijos bankų „Bank of Ireland“ bankomatų nusidriekė didžiulės eilės. Žmonės skubėjo pasinaudoti programine klaida, leidusia išsiimti iki 1 tūkst. eurų, net jeigu jų nėra sąskaitoje.

Lietuvos bankai raško išaugusių palūkanų vaisius – fiksuoja milžiniškus pelnus. Pasak Lietuvos banko specialistų, sumos rekordinės: per pirmąjį šių metų pusmetį du didieji Lietuvos komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB sugebėjo uždirbti beveik 240-čia milijonų eurų daugiau grynojo pelno nei pernai per tą patį laikotarpį.  „Kaip sakytų tūlas, mūsų tautietis – visus bankus reikia smaugti, reikia juos žudyti, šaudyti. Juokauju.

Gegužę Lietuvoje įteisintas laikinasis bankų solidarumo įnašas galėjo ir turėjo būti didesnis, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Kai tos pataisos buvo svarstomos, buvo tokių pasiūlymų. (...) Mes buvome ir esame šalininkai griežtesnės pozicijos.

Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs. LB finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis teigia, kad tai ilgas procesas, tačiau jis neabejoja, kad naujų žaidėjų rinkoje bus.  „Tai ilgas procesas, daug dedamųjų jame, daug ir sėkmės tame. Į klausimą atsakant, kada bus, – nežinau, tik galiu pasakyti, kad tikrai bus.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per praėjusį mėnesį išaugo dar 1,684 mlrd. JAV dolerių, arba 4,5 proc., iki 38,996 mlrd. dolerių. „Tarptautinės atsargos pasiekė aukščiausią lygį per visą nepriklausomos Ukrainos istoriją“, – pažymima Ukrainos nacionalinio banko pranešime. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2011-ųjų gegužę – 38,352 mlrd. dolerių.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu pernai tuo pačiu laiku, kai bankų pelnas siekė beveik 100 mln. eurų.  Pelningai dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – keturi, penktadienį panešė Lietuvos bankas (LB)  Palūkanų pajamos šiemet padidėjo daugiau nei 2,5 karto iki beveik 475 mln. eurų, palūkanų išlaidos – dukart iki 49,7 mln. eurų.

Daugelis gyventojų planuoja atostogauti užsienyje. Beveik visose šalyse galima atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau bankai įspėja saugotis sukčių. Anot jų, pastebėjus įtartinus klientų atsiskaitymus užsienyje, kortelės užblokuojamos. Ir kol žmogus nesusisiekia su banku, tol savo pinigais naudotis negali. Taip pat bankai įspėja, kad ne visose šalyse pavyks atsiskaityti bankų kortelėmis.

Jau įprasta, kad internetu ar programėle pinigai pervedami ne tik už komunalines paslaugas, bendrus pietus, vakarėlį ar tiesiog prireikus jų artimiesiems ir draugams. Kartais centas pervedamas ir, pvz., norint perduoti žinutę žmogui, kuris užblokavo socialiniuose tinkluose. Daugeliu atvejų mokėjimo paskirtyje gyventojai nesusimąstę įrašo „skola“, „dovana“, „ačiū“ ar kokį nors linksmesnį palinkėjimą.

Kiekvienas gyventojas, turintis sąskaitą banke, kas mėnesį moka nustatytą mokestį už tam tikrą kiekį paslaugų. Finansų įstaigas prižiūrintis centrinis bankas siūlo keisti dabar galiojančia tvarką.

Lietuvos bankas siūlys keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą, kad gyventojams būtų užtikrintos pakankamos bankų paslaugos už prieinamą kainą.  Siūlymus atnaujinti Mokėjimų įstatymo nuostatas, kurios apibrėžia pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos sąlygas, centrinis šalies bankas pristatys pirmadienį.

Šalies komerciniai bankai sustabdę verslo ar žmonių bankinius pervedimus, vėliau dažniausiai ribojimus atšaukia, bet kartu spėja ir pasipelnyti – už operacijų patikros paslaugą nusirašo po 50-65 eurus, sako parlamentinio Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė.  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

Kai kurie gyventojai, savo sąskaitose sukaupę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, norėtų dalį jų išsigryninti ir naudoti savo reikmėms, tačiau to padaryti negali. Kiekvienas bankas yra nustatęs limitą, kiek žmogus gali iš savo sąskaitos išsiimti pinigų. Jeigu limitas viršijamas, tenka papildomai sumokėti ir pateikti pasiaiškinimą, kur jis pinigus ketina išleisti. Viename iš socialinių tinklų kilo diskusija, kiek pinigų žmogus gali išsigryninti iš savo sąskaitos.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įpareigoti komercinius bankus ir kitus paskolų davėjus pasiūlyti bent penkerių metų fiksuotas būsto paskolų palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad jau dabar didieji bankai siūlo tokias palūkanas, todėl naujas siūlymas aktualus tik mažesniems bankams.   „Absoliuti dauguma rinkos dalyvių tą siūlo, galbūt yra mažesnių, kurie dar to nesiūlė. Tokia nuostata teisės aktuose reikš, kad visi absoliučiai turės tą pasiūlyti.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Neaiškumas dėl palūkanų normų verčia verslą stabdyti naujas investicijas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Eivilės Čipkutės teigimu, kreditavimas atlaisvėtų, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiųstų žinią, kada jis nustos didinti bazines palūkanas.  „Euribor“ šiuo metu ypač kuria tą neapibrėžtumą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant verslo kreditavimo tendencijas sakė E. Čipkutė.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį pasirašius Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą, iš jo gautas lėšas į karinę ir civilinę infrastruktūrą galima investuoti jau nedelsiant ir taip skatinti smunkančią  Lietuvos ekonomiką, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines kliūtis, su kuriomis artimiausią parą gali susidurti klientai. Kaip teigiama banko įraše socialiniame tinkle artimiausią naktį nebus teikiamos kelios skirtingos paslaugos. SEB informavo, kad dėl atliekamų IT profilaktikos darbų šiąnakt nuo 3 iki 8 val.

Pinigų ar kitokių dovanų gavę gyventojai piktinasi, kad kai kuriais atvejais tenka jomis dalintis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir susimokėti mokesčius. VMI primena, kad dovanas, kurias gyventojai gauna ne iš artimų šeimos narių, apmokestina 15 proc. arba 20 proc. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie dovanojamus pinigus: ar gavus dovaną reikia susimokėti mokesčius? „Mama man pervedė 5 tūkst. eurų.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms, rašoma asociacijos pranešime.

Seime antradienį finišo tiesiąją pasieks vadinamasis bankų solidarumo mokestis. Valdantieji konservatoriai sako, kad tai būtina priimti, jei norima daugiau investuoti į krašto gynybą. Jų koalicijos partneriai liberalai ir laisviečiai kartoja – tikslas kilnus, bet papildomai apmokestinti bankų jie jokiu būdu nesutinka. Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.