bankai

Trečiąjį ketvirtį didėjo šalies bankų sistemos paskolų portfelis, augo indėlių apimtis, gerėjo pelningumo rodikliai. Pirmus du ketvirčius mažėjęs, trečiąjį ketvirtį bankų turtas padidėjo 0,4 mlrd. Litų, arba 0,5 proc., ir 2012 m. spalio 1 d. sudarė 76,9 mlrd. litų, praneša Lietuvos bankas (LB). Bankų turtą labiausiai augino suteiktos naujos paskolos. „Bendras bankų paskolų portfelis auga jau antrą ketvirtį iš eilės.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kasmėnesiniame komentare teigia, kad „blogos“ paskolos trukdo bankams perskirstyti resursus naujoms paskoloms.

Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius patyrė 47,8 mln. litų grynųjų nuostolių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu banko nuostoliai siekė 4,95 mln. litų. Prieš specialiuosius atidėjinius ir mokesčius siekė 10,6 mln. litų. Banko grupės nuostoliai per pirmus devynis šių metų mėnesius siekė 44,1 mln. litų (pernai – 131 tūkst.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) sumažino trijų Prancūzijos bankų, tarp jų ir „BNP Paribas“, reitingus, informuoja BBC. „S&P“ pažymėjo, kad Prancūzijos bankai susiduria su vis didesnėmis ekonominėmis rizikomis, dėl kurių jie tapo labiau pažeidžiami nuo recesijos euro zonoje.

Graikijos vyriausybei sprendžiant ekonomines problemas šalyje netyla kalbos dėl vadinamojo Lagarde sąrašo, kuriame atsidūrė beveik du tūkstančiai turtingų graikų, įtariamų korupcija ir mokesčių vengimu. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus.

Estijai svarbu, kad bendra bankų priežiūros sistema būtų taikoma ne tik euro zonos šalims, bet ir visoms Europos Sąjungos valstybėms, sakė Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, informuoja „Postimees“. Tai jis pareiškė ketvirtadienį vakare Briuselyje per Europos Tarybos posėdį, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba. Per susitikimą buvo svarstomi tokie klausimai kaip ekonominės ir valiutinės sąjungos stiprinimas, bendros bankų priežiūros sistemos sukūrimas.

Bendra Europos Sąjungos bankininkystės sektoriaus priežiūros sistema bus parengta iki 2013 m. sausio 1 dienos. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Šiandien mes apsvarstėme klausimus dėl bankų sąjungos ir priėjome vieningą nuomonę dėl kelių esminių principų. Dabar teks aptarti įstatymų bazę, kuria remiantis bus steigiama bankų sąjunga“, - sakė Ž. M. Barozas. Bankų sąjunga turėtų būti steigiama trimis etapais.

Švedijos premjeras Fredrik Reinfeldt per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel leido suprasti, kad jo šalis nepasirengusi prisijungti prie Europos Sąjungos bankų sąjungos tomis sąlygomis, kurias siūlo Europos Komisija. „Mūsų netenkina Europos Komisijos siūlymai. Švedija nedengs kitų šalių bankų nuostolių savo mokesčių mokėtojų sąskaita. Mes išgyvenome bankų krizę praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, tačiau į nieką pagalbos nesikreipėme“, - pareiškė jis.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Kipro vyriausybė kreipsis į Europos Sąjungą su prašymu suteikti 14 mlrd. dolerių paramą, praneša „Associated Press“ remdamasi gerai informuotu šaltiniu. Ekspertų skaičiavimais, bankams prireiks mažiausiai 7 mlrd. dolerių. Be to, 2012 m. lapkritį Kipras turi sumokėti kreditoriams 751 mln. eurų, nors vyriausybė neturi tam būtinų lėšų. Iš viso Kiprui teks kreditoriams sumokėti 6 mlrd. eurų iki 2015 m. pabaigos.

Lietuvos bankas (LB) vis dar negavo kreipimosi įvertinti banko „Finasta“ akcijų pirkėją, apie kurį buvo pranešta rugpjūčio pabaigoje. Tai ekonomika.lt patvirtino LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Bankrutuojančio banko „Snoras“, kuriam prieš bankrotą priklausė „Finasta“, atstovas spaudai Tomas Vaišvila teigė, kad bankroto administratorius nereguliuoja ir negali pakeisti, kada potencialus pirkėjas kreipsis į LB.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudarė įtakingiausių Lietuvos ekonomikai ir finansams sąrašą: pabandėme išsiaiškinti reikšmingiausius šalies investuotojus, bankininkus, verslininkus, nuomonės formuotojus bei politikus. Kaip daryti įtaką šalies ekonomikai ir finansams? Ekspertai kalba apie analitikus, formuojančius viešąją nuomonę, veikiančius tiesiogiai ir atvirai.

Dideliems bankų paslaugų įkainiams jau kyla grėsmė: Lietuvoje atsirado tarpininkų, kurie siūlo pervedimus atlikti dešimtis kartų pigiau, rašo „Lietuvos rytas“. Bankų taikomos pervedimų kainos stebina visus, tik ne pačius bankininkus. Pavyzdžiui, pervedant pinigus į sąskaitą užsienyje tokia paslauga kainuoja 40-50 litų.

Nesėkmingai baigėsi Graikijos ir tarptautinių kreditorių (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko) „trejeto“ derybos dėl išlaidų sumažinimo 2 mlrd. eurų 2013-2014 m. laikotarpiu. „Trejeto“ ekspertai nėra tikri dėl kai kurių priemonių efektyvumo“, - pastebėjo anoniminis šaltinis, informuotas apie derybas. Pasak jo, didelį kreditorių susirūpinimą kelia pertvarkymai sveikatos apsaugos sistemoje.

Skelbimų portaluose apstu „geradarių“, siūlančių suteikti milžiniškas paskolas. Tačiau susigundžiusių tariamai patraukliomis skolinimo sąlygomis arba nėra, arba jie, įkliuvę į sukčių spąstus, tyli. Gausu užsienio skelbimų Skelbimų portaluose netrūksta pasiūlymų pinigų stokojantiems ir jų pasiskolinti šalies kredito įstaigose negalintiems gyventojams bei verslininkams.

Prieš daugiau nei ketverius metus komerciniams bankams įkeistas Vilniaus televizijos bokštas grįžo į valstybės rankas. Praėjusią savaitę televizijos bokšto įkeitimas buvo išregistruotas iš hipotekos registro. Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) televizijos bokštą dviem komerciniams bankams už suteiktas paskolas įkeitė 2008 metais. Tuomet jis buvo įvertintas 10 mln. litų.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad didiesiems Europos bankams praėjusių metų pabaigoje trūko 199 mlrd. eurų rekomenduojamų kapitalo atsargų. Dėl šios naujienos atsinaujino nerimas, kad Europos bankai yra nepakankamai gerai apsisaugoję atlaikyti dar vieną didelį smūgį žemyno ekonomikai. Trūkumas buvo vertinamas atsižvelgiant į griežtas "Bazelio III" taisykles bankams, pagal kurias kapitalo atsargos turi siekti 7 proc. pagrindinio kapitalo.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti. „Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

Kinijos centrinis bankas per pastarąją rugsėjo savaitę skyrė kapitalo rinkoms 365 mlrd. juanių (57,92 mlrd. JAV dolerių). Kaip praneša „The Economic Times“, ši parama bankams - didžiausia per visą Kinijos istoriją. Taip Kinijos centrinis bankas mėgina paremti komercinius bankus ir užkirsti kelią likvidumo trūkumui šalies finansinėje sistemoje. Po šių naujienų juanio kursas ėmė kristi. Ketvirtadienį JAV dolerio kursas sudarė 6,3 juanio.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

Nuo Skandinavijos bankų krizės prabėgo du dešimtmečiai ir Šiaurės šalių finansų centrai tapo patraukliu užutėkiu nukamuotiems euro zonos indėlininkams bei investuotojams, rašo „The Wall Street Journal“. Reaguodami į naujus klientus iš užsienio didžiausi regiono bankai „Nordea“ bei DNB keičia verslo strategiją.

Daugelis tų pačių  finansinių paslaugų komerciniuose bankuose apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Šie paslaugų įkainių skirtumai pastebėti per komercinių bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo pristatymą Lietuvos banke. „Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.

Erdvės mažėti bankų paslaugų įkainiams yra, konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tam didžiausią įtaką darytų naudojimasis ne kredito, o debeto kortelėmis, vengimas mokėti grynaisias, perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų bei didesnė konkurencija rinkoje.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai. Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug.

ES vidaus rinkos ir paslaugų komisro Michelio Barnierio vardas kelia baimę Europos finansų institucijoms, rašo „Spiegel“. Šis Briuselio valdininkas jau spėjo paruošti 30 teisės aktų, kurie ateityje griežčiau reglamentuos bankų veiklą. Vis dėlto iki šiol M. Barnieris vengė struktūrinių reformų, kurios nepatiktų didžiausiems Europos kreditoriams.

Net šiais mokslo ir technologijų laikais negalime atsikratyti kai kurių mitų. Ypač daug neaiškios informacijos sklando apie pinigus. Įvairūs mitai gaubia bankomatus, kreditines korteles ir atsiskaitymus grynaisiais pinigais, akcijų rinkas. „Business Insider“ pateikia kelis iš populiariausių mitų ir juos sugriauna.

Graikijos valdžia susitarė su tarptautiniais kreditoriais dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 67 metų. Šiuo metu Graikijos gyventojai į pensiją pasitraukia 65 metų. Padidinus pensinį amžių, šalis kasmet galės sutaupyti iki 1,1 mlrd. eurų. Koalicinė premjero Antonis Samaras vyriausybė turi susitarti dėl naujo taupymo priemonių paketo, kurio mainais už paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Kol kas jai to padaryti nepavyksta. Graikijos vyriausybei trūksta susitarti dėl maždaug 2 mlrd.

„Ne paslaptis, kad esame rakštis minkštojoje komercinių bankų vietoje.... Užimdami itin mažą rinkos dalį esame ignoruojami... Kredito unijos atliko savo pareigą Lietuvai sunkiu metu“ – šiandien Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“ dalis akademikų ir kredito unijų atstovų diskutuodami nerinko žodžių.

Spartėjantis indėlių atsiėmimo iš keturių Europos valstybių tempas kelia pavojų ekonomikos augimo atsigavimui ir kenkia pagrindiniam bendros valiutos sistemos principui – integruotai finansinei sistemai. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Neseniai nuskambėję skandalai dėl Šveicarijos bankininkų dalyvavimo slepiant pasiturinčių klientų sąskaitas gali skaudžiai smogti finansiniam šalies sektoriui. Vis daugiau vietinių bankų pripažįsta, kad ruošiasi savo klientų iš Vakarų Europos lėšų „nutekėjimui“, kuris gali siekti keletą šimtų milijardų eurų nuostolį.

Savaitgalį susitikę Europos Sąjungos finansų ministrai ketino svarstyti naujos bendros bankų priežiūros sistemos planą, tačiau susitikimas parodė, kad pasiekti sutarimą tarp 27 narių yra sudėtinga netgi tais klausimais, kuriais jau sutarta anksčiau, rašo „New York Times“. Ispanijos finansų ministras, su Prancūzijos ir Italijos palaikymu, prašė greičiau imtis priemonių, kurios leistų išgelbėti Ispanijos bankus tokiomis sąlygomis, kurios tenkina valdžią Madride, bet kiti ministrai sakė Ispanijai...

Rugpjūtį fiksuotas rekordinis butų pardavimas visoje Lietuvoje gerai atspindi lietuvių būdą – didžioji dalis nori nuosavo, o ne nuomojamo būsto. Nuoma – tik tarpinė stotelė Septynerius metus Vilniuje gyvenanti Miglė pasakojo, kad nuo atvykimo gyventi į sostinę jai teko pakeisti keturis butus. Visus juos mergina nuomojosi, bet sprendimą persikelti iš vienos vietos į kitą visada priėmusi pati, neverčiama nuomotojų.

JAV valdžia įtarė didžiausią šalies banką „JPMorgan Chase“ pinigų plovimu ir pradėjo banko tyrimą. Tyrimą atlieka JAV iždo departamento nepriklausomas skyrius (Office of the Comptroller (OCC). Kol kas neskelbiamas banko įvykdytų pažeidimų mastas, nepranešama ir apie galimą baudos bankui dydį. „JP Morgan Chase“ komentuoti situaciją atsisakė.

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso paragino Vokietijos piliečius nesirūpinti dėl savo indėlių sąskaitų saugumo po pranešimų apie ES bankų įstatymų reformą. Apie tai jis pareiškė interviu Vokietijos žiniasklaidai. „Aš nenoriu, kad indėlių sąskaitos Vokietijoje būtų naudojamos kaip analogiškų sąskaitų Ispanijoje garantija. Tai beprotybė. Mes siekiame padidinti viso euro zonos bankininkystės sektoriaus stabilumą.

Chattanooga mieste Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) siautėja serijinis plėšikas, pravarde „Bucket List Bandit“, praneša wrcbtv.com. Birželį jis vienam iš plėšiamų bankų kasininkui  prisipažino, kad jam liko gyventi vos keturi mėnesiai.  Iš viso šis banditas jau apiplėšė 10 bankų 9 valstijose.

Didžiausia Danijos bankų grupė „Danske“ iš Danijos į Lietuvą perkelia savo operacijų centrą, skelbia news2biz.com. Kitais metais Lietuvoje atsidarysiančiame operacijų centre bus įsteigta 50 darbo vietų. Lietuvoje bus vykdomos tokios užduotys, kaip tarptautinių mokėjimų apdorojimas. Ši informacija praeitą savaitę pasirodė banko intranete. Danijos bankas pirmą kartą perkelia banko operacijų vykdymą į užsienį.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Armėnų kilmės Rusijos verslininkas Murazas Mstojanas, nuolat gyvenantis Belgijoje, atsidūrė Rusijos ir Lietuvos skandalo, susijusio su 2011 metais bankrutavusiu banku „Snoras“, centre, rašo tinklalapis newsbalt.ru, informuoja delfi.lt. Kaip pranešė Rusijos Kaliningrado srities antstolių tarnyba, trečiadienį, rugsėjo 12 dieną, teismo sprendimu Kaliningrado srities Černiachovsko (Įsručio) mieste buvo areštuotas 4 žvaigždučių viešbutis „Kočar“, priklausantis M. Mstojanui.

Europos Komisijai pateikus pasiūlymus sukurti bendrą euro zonos bankų priežiūros mechanizmą. Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sako, kad tai bene svarbiausias šios Komisijos pasiūlymas, kurį įgyvendinus, valstybės ir mokesčių mokėtojai, bankai ir jų klientai bus gerokai saugesni. „Kuriamas vieningas Europos bankų priežiūros mechanizmas yra istorinis žingsnis, siekiant, kad tokia krizė, kokia įvyko Europoje 2008-aisias metais dėl neatsakingos kreditų politikos, daugiau nebepasikartotų.

Šiandien Europos Komisijos Prezidentas J. M. Barroso paskelbė naujosios Europinės bankinės sistemos reguliavimo schemos juodraštį. Tai yra labai svarbios naujienos kadangi bendraeuropinio bankų reguliatorius atsiradimas yra būtinas žingsnis apdraudžiant visų ES bankų indėlius po vienu skėčiu. Pagrindiniai schemos bruožai yra šie: • Didelės priežiūros galios perduodamos Europos Centriniam Bankui (ECB). ECB galės uždaryti reguliatoriaus taisyklių nesilaikantį banką atimdamas licenziją.

Naujasis Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas teigia, kad jis greitai ir drąsiai vykdys reformas, informuoja BBC. Jis turi susitvarkyti su iššūkiu atkurti banko reputaciją po ne vieno skandalo, tarp jų ir skandalo dėl banko manipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis. A. Jenkinsas sakė, kad bankas nebevykdys veiklos, kuri praeityje pakenkė jo reputacijai. Nepaisant to, jis sakė, kad banko valdymas nebus padalintas parduodant jo investicijų padalinį.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

Stambiausi investiciniai bankai, įskaitant „Nomura“, „Credit Suisse“ ir UBS, numato darbuotojų atleidimus, taip norima sutaupyti pinigų svyruojančios ekonomikos sąlygomis, praneša “The Financial Times", cituodamas finansinių organizacijų vadovybę ir analitikus. Norėjęs likti anonimišku šaltinis laikraščiui sakė, kad daugelis didelių investicinių bankų siekia sumažinti personalo ne mažiau kaip 20 proc.