bankai

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

Euro zonos finansų ministrai susitarė šį mėnesį paskolinti Ispanijai 30 mlrd. eurų, kuriuos šalis panaudos savo bankų sektoriaus stiprinimui, informuoja BBC. Tai bus pirmoji 100 mlrd. eurų siekiančios finansinės paramos paketo dalis. Dėl paketo buvo susitarta birželį. Ministrai dar turi gauti savo parlamentų pritarimą, tačiau jie tikisi, kad išmoką Ispanijai pavyks pervesti iki liepos pabaigos.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos centrinis bankas ėmėsi skatinimo priemonių – pigindamas skolinimą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento. Tokio žingsnio – 0,25 proc. punkto sumažinimo – tikėjosi daugiau nei du trečdaliai „Dow Jones Newswires“ apklausti analitikai. Tai pirmasis palūkanų normos sumažinimas nuo gruodžio mėnesio.  Taip pat ECB sumažino vienos nakties indėlių ir skolinimo palūkanas atitinkamai iki 0 ir 1,5 procento.

Didžiausi Jungtinių Valstijų teritorijoje dirbantys bankai sudarė likvidavimo planus bankroto atveju. Dalis tokių planų skelbiama JAV federalinio atsargų banko tinklapyje. Konfidenciali medžiaga nepublikuojama.

Graikijos piliečiai grąžino į savo sąskaitas Graikijos bankuose iki 5 mlrd. eurų po birželio 17 d. rinkimų, kurių rezultatai išsklaidė nerimą dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos, trečiadienį praneša „RIA Novosti“ remdamasi Atėnų televizijos kanalu „Skai“. Ir vis dėlto sugrįžę į šalį kapitalai padengė tik lėšas, nutekėjusias per pastarąsias dvi savaites prieš rinkimus, patikslina televizija.

Tris pirmąsias pelningiausių pasaulio bankų reitingo eilutes užėmė Kinijos finansų įmonės. Pirmąją poziciją reitinge, kurį kasmet sudaro žurnalas „The Banker magazine“, užėmė Kinijos pramonės ir prekybos bankas (Industrial and Commercial Bank of China), jo pelnas 2011 metais siekė 43,2 mlrd. JAV dolerių. Nuo jo šiek tiek atsilieka „Construction Bank“ - 34,8 mlrd. dolerių pelno. Trečioji vieta atiteko bankui „Bank of China“, kurio pelnas 2011 metais siekė 26,8 mlrd. dolerių.

Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ direktorių tarybos pirmininkas Marcusas Agiusas patvirtino atsistatydinsiantis, kilus skandalui dėl banko manipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis, informuoja BBC. „Barclays“ bankui buvo skirta 290 mln. svarų sterlingų (per 400 mln. eurų) bauda už mėginimus manipuliuoti finansų rinkos LIBOR ir EURIBOR palūkanų normomis, kurios turi įtakos paskolų ir nekilnojamojo turto įkeitimo kainoms.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia esanti patenkinta dėl pasiekto susitarimo finansuoti prasiskolinusias euro zonos šalis, praneša BBC. „Manau, kad mes suradome gerą kompromisą“, - sakė A. Merkel po visą naktį trukusių derybų, per kurias buvo ypač jaučiamas Italijos ir Ispanijos spaudimas. Nauja priežiūros institucija suteiks Europos centriniam bankui (ECB) galimybę „atidžiai stebėti Europos bankus“, sakė Vokietijos kanclerė.

Lietuvai, priešingai nei euro zonos šalims, dar nereikia bankų priežiūros instrumentų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje euro zonos valstybės sugebėjo susitarti dėl bankinės sistemos priežiūros ir siekdamos atskaitomybės pasirašys memorandumus. Penktadienio rytą žurnalistams D. Grybauskaitė sakė, kad iki beveik 5 val.

Praėjusį mėnesį finansų pasaulyje netilo kalbos apie 2 mlrd. JAV dolerių nuostolius, kuriuos patyrė „JPMorgan“ Londono investicijų padalinys, prekiaudamas išvestiniais finansiniais instrumentais, rašo „Business Insider“. Milijardiniai nuostoliai Volstrite ne naujiena. Investicijų vilkai turėjo progos stebėti ne vieną nuostolingą sprendimą, kurio padariniai pranoko „JPMorgan“ netektį. Siūlome susipažinti su nuostolingiausiais visų laikų investiciniais sprendimais.

Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų tarnyba (FPT) trečiadienį skyrė bankui „Barclays“ 59,5 mln. svarų sterlingo (256 mln. litų) baudą dėl manipuliavimo Londono tarpbankinės rinkos palūkanų normomis (LIBOR) ir Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normomis (EURIBOR), skelbia BBC. Kartu su FPT skirta bauda „Barclays“ sutiko sumokėti baudų už 290 mln. svarų sterlingo (1,24 mln. litų) atsakingoms Britanijos ir Jungtinių Valstijų tarnyboms.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, šalies bankų sistema ketvirto pagal dydį banko - „Snoro„ - netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro“, leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingų kapitalo atsargų. Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

Organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas pareiškė, kad centriniai bankai ir toliau manipuliuoja aukso rinka, nes yra suinteresuoti palaikyti vyriausybinių obligacijų ir dolerio kursą. C. Powellas įspėja, kad auksas – „popierinis“. Pasak jo, investuotojai turi suprasti, kad jeigu ruošiasi įsigyti aukso, verčiau tegu perka tikrąjį auksą, tai yra metalą.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Dabar pensininkais tampantiems žmonėms bankomatai jau nebekelia tokio siaubo, kokį keldavo prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. „Sodros“ Panevėžio skyriaus duomenimis, mieste ir rajone gyvena apie 42 tūkstančius pensijų gavėjų. Ir tik mažesnei daliai jų pensijos atnešamos tiesiai į namus. 25 tūkstančiai pensininkų pinigus gauna per bankus.

Nepriklausomas Ispanijos bankų auditas nustatė, kad šalies bankams reikia 62 mlrd. eurų papildomos paramos, informuoja BBC. Praėjusios savaitės pabaigoje, dar prieš paskelbiant bankų patikros rezultatus, euro zonos šalių finansų ministrai sutiko skirti Madridui iki 100 mlrd. eurų paramą bankų rekapitalizacijai. Pasak euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininko Jeano-Claude Junckerio, Ispanija turės iki kito pirmadienio pateikti oficialų prašymą dėl finansinės paramos.

Kreditų reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 15 bankų ir finansinių įstaigų reitingus, skelbia BBC. Jungtinėje Karalystėje nuvertinti „Barclays“, HSBC ir „Royal Bank of Scotland“ bankai. JAV sumažinti „Bank of America“, „Citigroup“, „Goldman Sachs“ ir „JP Morgan“ reitingai.

Volstrito bankininkai ir spekuliantai gali neplanuoti ištaigingų vasaros atostogų – tradicija jau tapęs nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotojų algas ir premijas. JAV investiciniams bankams jau trečius metus iš eilės prognozuojamas pajamų nuosmukis. Visus šiuos metus priežastis išlieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis šios šalies finansinis neįgalumas.

Didžiosios Britanijos ekspertai paskaičiavo, kad perkant namą, o ne jį nuomojantis, per 50 metų galima sutaupyti vidutiniškai 194 tūkst. svarų sterlingų, rašo šalies dienraštis „The Daily Mail“. Banko „Barclays“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vidutinės išlaidos namo pirkimui, įmokoms už būsto paskolą ir namo išlaikymui per pusę amžiaus sudaro 429 tūkst. svarų sterlingų. O nuomai per tą patį laikotarpį žmogus išleistų 623 tūkst. svarų sterlingų.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai pasiūlė sukurti Europos Sąjungoje bendrą pasaulinio masto reitingų agentūrą. Tokią parlamentarų iniciatyvą paskatino tai, kad pastaruosius kelerius metus egzistuojančios reitingų agentūros „ne kartą klaidingai prognozavo kompanijų bankrotus ir ekonominio kataklizmo pasaulyje padarinius“, sakoma antradienį paskelbtoje Prancūzijos Senato ataskaitoje.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, beveik pusė suomių nepritaria savo šalies dalyvavimui planuojamame Ispanijos bankų gelbėjime, ir tik ketvirtadalis yra už paramą Ispanijai, informuoja AFP. Remiantis dienraščio „Iltalehti“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 48 proc. suomių mano, kad Suomija neturėtų prisidėti prie planuojamo 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo Ispanijos bankams. Tik 25 proc.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Rusijos mieste Ufoje esančiame banke „Sberbank“  įrengtos vaizdo kameros užfiksavo šios kredito įstaigos darbuotojo gyvenimo dramą. Apsaugininku dirbęs vyras užėjo į pagalbines patalpas ir bendradarbių akyse iššovė sau į galvą. Vaizdo įraše galima stebėti, kaip pasisveikinęs su kolegomis 37 metų vyriškis nueina į kitą patalpą. Po minutės, išgirdę užtaisomo pistoleto spragtelėjimą, subėgo banko darbuotojai. Apsaugininkai bandė perspėti kolegą nesiimti drastiško veiksmo.

Anglijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas paskelbė naują ekonomikos gelbėjimo planą, praneša „The Guardian“. Šalies centrinis bankas ketina skirti lengvatinį finansavimą komerciniams bankams, o tie savo ruožtu išduos šalies ekonomikai 80 mlrd. svarų sterlingų (per 100 mlrd. eurų) paskolas. Kiek anksčiau Didžiosios Britanijos iždo kancleris George Osborne paskelbė, kad Didžiajai Britanijai (kaip ir visai Europai) gresia giliausia finansinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Konsultacinių bendrovių „Oliver Wyman“ ir „Roland Berger“ atlikta Ispanijos bankų patikra parodė, kad bankų rekapitalizacijai prireiks 60-70 mlrd. eurų, praneša neįvardinti šaltiniai. Audito rezultatai šalies vyriausybei bus pateikti pirmadienį, birželio 18 dieną, nors anksčiau ketinta patikrą užbaigti trimis dienomis vėliau.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino ilgalaikį Ispanijos skolinimosi reitingą nuo A3 iki Baa3. Be to, naujasis reitingas įtrauktas į peržiūrimų reitingų sąrašą, o tai reiškia, kad per artimiausius tris mėnesius reitingas gali būti ir vėl sumažintas, apie tai skelbiama agentūros ataskaitoje. Agentūra sumažino ir Kipro ilgalaikį skolinimosi reitingą dviem laipteliais - nuo Ba1 iki Ba3. Kipro reitingas taip pat išlieka peržiūrimų reitingų sąraše.

Lėšų nutekėjimas iš Graikijos bankų klientų sąskaitų per pastarąsias kelias dienas išaugo kelis kartus, praneša šaltiniai bankininkystės sektoriuje. Kapitalo nutekėjimas iš bankų išaugo iki 500 mln. eurų per parą, vienas iš bankininkų agentūrai pateikė ir kitus skaičius - 700 mln. eurų. Nemažas kapitalo nutekėjimas Graikijoje prasidėjo dar 2009 m. spalį, kai šalyje buvo užfiksuoti pirmieji skolų krizės požymiai.

Lietuvos bankui įteiktos dvi pirmosios paraiškos elektroninių pinigų įstaigos licencijoms gauti. Šios įstaigos taps alternatyva bankams, kuria galės pasinaudoti tiek verslas, tiek gyventojai, „Verslo žinios“. Viliamasi, kad išaugusi konkurencija tradicinius bankus irgi paskatins mažinti savo įkainius. Sąlygos Lietuvoje kurtis ir veikti e. pinigų įstaigoms atsirado 2011 m. balandį, kai įsigaliojo Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį sumažino 18 Ispanijos bankų reitingus. Tokio žingsnio agentūra ėmėsi praėjus vos savaitei po to, kai trimis padalomis, iki BBB, sumažino pačios Ispanijos skolinimosi reitingą. Pirmadienį „Fitch“ jau sumažino bankų „Santander“ ir BBVA reitingus. Antradienį ji sumažino bankų „CaixaBank“, „Bankia“, „Banco Popular Espanol“ ir kitų reitingus.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, kad Europos bankus turėtų prižiūrėti tarpvalstybinė institucija su gelbėjimo fondu, finansuojamu iš mokesčių finansinėms institucijoms, informuoja AFP. J. M. Barroso interviu „The Financial Times“ pažymėjo, kad šį ambicingą planą galima įgyvendinti iki kitų metų ir dėl jo nereikės keisti galiojančių sutarčių. „Europos valstybės narės dabar daug aiškiau supranta būtinybę eiti į priekį integracijos, ypač euro zonoje, atžvilgiu.

Ispanijos bankų sektoriui reikalinga mažiausiai 40 mlrd. eurų parama, kad būtų išvengta tolesnio ekonomikos blogėjimo, šeštadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša „RIA Novosti“. TVF pranešimas pasirodė po atliktų Ispanijos bankų „streso testų“. Penktadienį tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą trimis padalomis iki BBB, nes mano, kad šalies gebėjimas tvarkytis su savo skolomis sumenko.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Manoma, kad Ispanija Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos sunkiai besiverčiančiam savo bankų sektoriui paprašys šeštadienį, kad užbėgtų už akių suirutei rinkose, teigia „Reuters“ šaltiniai ES ir Vokietijoje. Keturi anonimais panorę likti šaltiniai iš ES informavo, kad euro zonos finansų ministrai šeštadienį surengs telekonferenciją ir aptars Ispanijos prašymą suteikti finansinės paramos paketą, tačiau konkreti suma kol kas nenustatyta.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą trimis padalomis iki BBB, nes mano, kad šalies gebėjimas tvarkytis su savo skolomis sumenko, informuoja BBC. Ispanija per ketvirtadienį vykusį vyriausybės obligacijų aukcioną sėkmingai pritraukė 2,1 mlrd. eurų, tačiau palūkanos išaugo, nes nerimas dėl šalies bankų sektoriaus išliko. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas siekė 6,044 proc., palyginti su 5,7 proc.

Europos Komisija trečiadienį pristatys planą, skirtą užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų naudojami gelbėti žlugusius bankus, informuoja BBC. Plano tikslas yra užtikrinti, kad nuostolius padengtų akcininkai ir kreditoriai, o mokesčių mokėtojų išlaidos būtų sumažintos iki minimumo. Norima apsisaugoti, kad sunkumų slegiami bankai keliose šalyse, kaip Ispanija ar Graikija, nenutemptų žemyn visos sistemos.

Pagaliau atostogos! Lagaminai sukrauti, vaikai išprausti, šunelis – uošviams prižiūrėti, raktelis – kaimynams gėles palaistyti ir pirmyn! Tačiau ramybės neduoda mintis, ką daryti su vertingais popieriais, brangiais daiktais. Namuose palikti nesaugu. Kur juos patikimai padėti? O gal investuoti? Individualų seifą banke galima išsinuomoti nuo 10 litų  dienai iki 380 litų metams.

Kipro centrinio banko vadovas teigia, kad, esant būtinybei, šalis prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, informuoja BBC. Tokie banko vadovo Panicos Demetriades komentarai dienraščiui „The Financial Times“ sutapo su prezidento Dimitris Christofias penktadienį išsakytomis pastabomis. Kipras anksčiau kategoriškai neigė gandus apie galimą gelbėjimą, tačiau šalies bankų sistema neapsaugota nuo Graikijos problemų.

Palaipsniui didėjantis išduotų paskolų kiekis, palyginti mažas namų ūkių įsiskolinimų skaičius ir verslo sukauptas kapitalas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių netrukus galime laukti verslo sektoriaus atsigavimo. Tokią nuomonę „Swedbank“ spaudos konferencijoje išsakė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis. „Ateityje namų ūkių skolos lygis turėtų augti, o verslininkai gali tikėtis atsigavimo, – aiškino M. Miškinis.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Šiuo metu bankai toliau finansuoja verslo sektorių Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), tačiau manoma, kad padėtis skirtingose šalyse artimiausiu metu ir toliau bus labai nevienoda, teigia „UniCredit“ VRE ir Lenkijos strateginio planavimo departamentas, neseniai atlikęs įmonių finansavimo tyrimą Vidurio ir Rytų Europoje.

Finansų ministerija plečia taupymo lakštų platinimo tinklą - nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės šių Vyriausybės vertybinių popierių įsigyti ir per DNB, SEB bei „Swedbank“ bankus. Tikimasi, kad taupymo lakštų platinimas per bankus padarys šią investavimo priemonę populiaresnę. „Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino bankų DNB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ reitingus ir tokį savo žingsnį pagrindė bankų finansavimo ir aktyvų kokybės pažeidžiamumu, taip pat kukliu pelningumu. „Moody's“ bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus sumažino viena padala, nuo Aa2 iki Aa3. Norvegijos grupės DNB reitingą agentūra sumažino nuo Aa3 iki A1 ir pabrėžė grupės priklausomybę nuo rinkos finansavimo.

JAV įtraukė Baltarusijos banką „KredeksBank“ į organizacijų, įtariamų dalyvavimu plaunant pinigus, sąrašą, praneša radijo stotis „Svoboda“. JAV finansų ministerijos pareiškime tvirtinama, kad Baltarusijos bankas „yra įtrauktas į daugybę sandorių, kurie rodo, kad yra plaunamos lėšos, susijusios su fiktyviomis kompanijomis“. Žinyba rekomendavo visoms JAV finansų organizacijoms nebendradarbiauti su šia kredito įstaiga.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Bankų makleriai, disponuodami didelėmis pinigų sumomis, kartais dėl pelno tinkamai neįvertina rizikos, o planui nepasisekus sukrečia ne tik savo bendrovę, bet ir visą rinką. Didžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase“ tapo puikiu pavyzdžiu, kai riziką nugalėjo noras uždirbti daugiau. Situacija dar galutinai neaiški, tačiau skelbiama, kad bankas dėl vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksmų patyrė bent 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

JAV valdžia trimituoja apie savo pastangas išrauti prekybą, pasinaudojus vidine informacija, iš akcijų biržų. Tačiau daugelis Volstrite įtaria, kad slapta informacija apie akcijų reitingus nuteka pirkėjams dar dažniau nei anksčiau, rašo „New York Times“ Dar labiau neramina tai, kad pateikus Vertybinių popierių ir biržų komisijai (ang. Securities and Exchange Commission S.E.C.) įrodymų apie, pavyzdžiui, dažną vidinę prekybą „Lehman Brother's“ banke, SEC taip ir nesugebėjo iškelti bylos.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.