bankai

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Nuaidėjus bankų manipuliavimo palūkanų normomis skandalui, prižiūrėtojai griebėsi kitų kainų indeksų, vienas jų – rekomendacinė naftos kaina. Įtariama, kad ja ilgus metus buvo manipuliuojama. Gegužės viduryje Europos Komisija (EK) tikrino BP, „Shell“ ir „Statoil“ biurus bei naftos kainų vertinimu užsiimančią agentūrą „Platts“. Tai buvo daroma įtariant, kad su naftos prekyba susijusios bendrovės galėjo bendradarbiauti manipuliuodamos naftos kaina.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą. Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Per gegužės mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 16 mln. litų, o bendra skolų suma mėnesio pabaigoje pasiekė 3,33 mlrd. litų. Didžiausiu tempu gyventojų skolos išaugo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms, o skolos bankams praėjusį mėnesį praktiškai nepakito, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusį mėnesį fiziniai asmenys taip pat padengė 63 mln. litų anksčiau susidariusių skolų – panašiai tiek pat kiek ir balandžio mėnesį.

„Danske Bank“ finansuoja UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) sandorį su UAB koncernu „Achemos grupė“ įsigyjant UAB „Baltijos TV“ akcijų paketą. „Verslo plėtra yra svarbi kiekvienai įmonei. Suteikdami LNK ilgalaikę paskolą mes tikime šio verslo sektoriaus patvarumu,“ – sako Aidas Ignatavičius, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Apiplėšimai, kuriuos paminėsiu, padaryti ne taip ir seniai. O ir dabartinės vagystės vyksta ne vien naudojant naujausius metodus. Noras staiga praturtėti įsilaužėlius verčia imtis laiko patikrintų metodų. Northern Bank, Šiaurės Airija 2004 m. gruodžio 19 d., sekmadienį, ginkluoti nusikaltėliai įsibrovė į dviejų „Northern Bank“ aukštas pareigas einančių valdininkų priemiesčio namus ir jų šeimas paėmė įkaitais. Bankininkams neliko nieko kito, kaip tik užpuolikams padėti.

Ajmalas Bagjelis dirba „mobiliuoju banku” atokiuose Indijos kaimuose. 25 metų indas vaikšto nuo durų prie durų viename rytų Indijos kaime, padėdamas jo gyventojams atsidaryti banko sąskaitas, išsigryninti ir pervesti pinigus tiesiog vietoje. Didžiausia galima perlaida yra 10 tūkst. rupijų (178 JAV doleriai), rašoma „The Wall Street Journal“. Jis yra vienas iš tūkstančių vadinamųjų banko korespondentų, kuriuos samdo Indijos bankai.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Europos bankai, pastaruosis kelerius metus kaupę grynuosius centriniuose bankose, dabar pradėjo naudoti sukauptus rezervus. Tai yra šios rinkos atsigavimo ir noro rizikuoti ženklai, nepaisant žemyne besitęsiančios fianansų krizės, rašo „The Wall Street Journal“. Nuo metų pradžios iki kovo 12 didžiųjų Europos bankų rezervai centriniuose bankuose krito maždaug 19 procentų. Šie pokyčiai rodo, kad rinka traukiasi iš krizės, o tai yra geras ženklas Europos bankų ir finansinei sistemai.

Dariui ir Girėnui, Maironiui, Basanavičiui, Vydūnui ir Kudirkai – sunkūs laikai. Visos paskutinės Vyriausybės pirmuoju smuiku griežė sieksiančios įvesti Lietuvai eurą ir užmiršti dvidešimtus metus cirkuliuojantį litą. Jau antra valdžia garsiai žada mestelėti saldainį bankams – apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Nors tai esą turėtų tapti pagrindiniu koziriu traukiant milijonus iš šešėlio, ekspertai džiūgauti neskuba, mat tiesioginė grynųjų ribojimo nauda šešėliui naikinti nėra nustatyta.

 Apmokestinus mokesčių rojuose besislepiančias pajamas, būtų galima lengvai panaikinti skurdą pasaulyje, rašo rašo „The Guardian”, remdamasis Oxfam tyrimu. Mokesčių, kurių išvengiama vykdant veiklą lengvatinėse mokesčių zonose (angl. offshore), vertė siekia daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių per metus, rodo Oxfam – tarptautinės organizacijos, kovojančios su skurdu – atliktas tyrimas. Pasak Oxfam, su tokia suma būtų galima padaryti galą skurdui pasaulyje du kartus.

Šveicarija spaudžiama atsisakyti savo bankų slaptumo politikos. JAV jau pareiškė Šveicarijos vyriausybei, kad tikisi, jog šalies bankai suteiks Amerikos institucijoms „automatinę“ informaciją apie jos piliečių klientus, pranešama BBC. Dabar to reikalauja ir ES. Šveicarija nėra šios sąjungos narė, tačiau turės nusileisti, jei norės patekti į Europos finansų rinkas. Tačiau bankų privatumo atsisakymas gali būti laba skausmingas procesas Šveicarijai.

Vyriausybei skatinant investicijas į biokurą, premjeras neabejoja, kad bankai skolins savivaldybėms, pertvarkančioms šilumos ūkį. Algirdas Butkevičius teigia nematantis lėšų trūkumo pertvarkai, kuri gali kainuoti iki 1,5 mlrd. litų.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

Artimiausiu metu ES gyventojai galės nevaržomi atsidaryti banko sąskaitą pasirinktoje valstybėje narėje ir lengvai palyginti bankų taikomus mokesčius skirtingose šalyse. Europos Komisija ruošia pasiūlymą, kurio pagrindu bus supaprastinta banko sąskaitos atidarymo procedūra ir suteikta galimybė be didelių pastangų palyginti skirtingų bankų įkainius skirtingose šalyse.

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. Kaip pagrindinius argumentus bankai nurodo didėjančią konkurenciją ir gerėjantį rizikos vertinimą.

Už klaidas reikia mokėti, sako liaudis ir bankų prižiūrėtojai. Pastarieji ketina neleisti įvykti antrai klaidai – finansų krizei – ir ruošia bankų priežiūros revoliuciją. Amerikiečiai jau atkreipė dėmesį, kad paskutinė finansų krizė įvyko, kai ilgą laiką buvo švelninamos bankų priežiūros taisyklės, tad šiuo metu JAV institucijos gniaužia bankus į kumštį.

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas? Prie suskilusios geldos Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Kiekybine prasme šių metų įvykiai bankų sektoriuje didelės įtakos neturėjo, tačiau kokybine – kirto per pasitikėjimą bankų sistema, o tam atstatyti prireiks daugiau laiko nei po „Snoro“ bankroto, rašo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare. Praėjusių metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kai Ūkio bankas dar teikė savo veiklos rodiklius LBA.

Lietuvos finansų įstaigoms didžiausią susirūpinimą kelia išoriniai rizikos šaltiniai: Europos Sąjungos valstybių skolų problemų paaštrėjimas, taip pat galimas Lietuvos eksporto kritimas, jeigu staiga sulėtėtų pasaulio ekonomikos augimas, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Vis dėlto rizikų pasireiškimo tikimybė ir poveikis finansų sistemai vertinami nuosaikiau nei anksčiau – rodo naujausios apklausos rezultatai.

Devynis bankus ir užsienio bankų skyrius vienijanti Lietuvos bankų asociacija patvirtino Geros bankų praktikos kodekso papildymą, kuriuo siekiama suteikti bankų klientams daugiau galimybių spręsti ginčus jiems tinkamiausia forma, įskaitant ir ginčo nagrinėjimą komerciniame arbitraže. Pažymėtina, kad toks ginčų sprendimo būdas gali būti naudojamas net tuomet, kai banko ir kliento sutartyje arbitražinis susitarimas nenumatytas.

 Liuksemburgas ketina praskleisti bankinės paslapties skraistę ir nuo 2015 metų teikti daugiau informacijos apie savo bankų sąskaitų duomenis kitoms ES valstybėms, praneša BBC. Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio teigimu reformos bus įgyvendintos po dviejų metų. ES narės tikisi, kad šis veiksmas padės sumažinti mokesčių vengimą ir padidinti skaidrumą bankų klientų tarpe. Liuksemburgas yra viena mažiausių ES valstybių, kurioje gyvena vos 500 tūkst.

Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos. Tačiau daugelis sutinka ir su priešinga prielaida, kad jei naujoji Slovėnijos vyriausybė imsis ryžtingų priemonių pertvarkant bankinį sektorių, Kipro ar Graikijos likimo šiai šaliai išvengti pavyks.

 Nepaisant pastarųjų reformų, Slovėnija žengia link sunkios bankų krizės ir gilios recesijos, rodo naujausia šalyje atlikta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apklausa. Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.

 Europos finansų rinkoje netrūksta problemų. Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje įvyko Ūkio banko pertvarka, pernai žlugo „Snoro“ bankas, dėl tokios dinamikos atsirado erdvės lizingo rinkoje. Parduodamas investicinis bankas „Finasta“ atveria ne tik naujas galimybes, tačiau kelia ir nemažai klausimų.  Lietuvos bankininkystės rinką portalui eversus.lt nušviečia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kiprui pasišalinus iš pirmųjų spaudos antračių atsirado naujas taikinys – Slovėnija. Naujų euro zonos aukų paieška tapo savotišku azartiniu žaidimu. Kas kitas? Šį klausimą uždavinėjo politikai, ekonomistai ir žiniasklaidos atstovai. Netrukus buvos sudaryta visa kandidatų rikiuotė. Į sąrašą pateko ir Slovėnija. Slovėnijos bankininkai, politikai ir verslo atstovai ėmė garsiai reikšti savo nepasitenkinimą dėl palyginimų su Kipru.

 Lietuvoje skandinaviškiems bankams pagal dabartinius kriterijus daugelis verslo projektų atrodo rizikingi, todėl jie neranda, kur įdarbinti pinigus, rašo „Verslo žinios“. SEB bankas Lietuvoje grąžins savo patronuojančiam bankui Švedijoje 100 mln. eurų vertės paskolą. Analitikai teigia, kad tai įrodo, jog bankas nerado, kur investuoti šiuos pinigus Lietuvoje.

Vokietijos Bundesbankas ir Federacinės finansinės priežiūros institucija Bafin pradėjo nuodugnų banko „Deutsche Bank“ tyrimą dėl galimai klaidingai pateiktų sandorių portfelio duomenų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Agentūros šaltiniai teigia, kad ketvirtadienį Vokietijos centrinis bankas sureagavo į kaltinimus, kad „Deutsche Bank“ galėjo pateikti neteisingus banko veiklos duomenis 2007-2010 metais ir nuslėpė apie 12 mlrd. dolerių nuostolius. „Tai yra įprastas tyrimas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė griežtą Airijos ekonominių problemų vertinimą, praneša BBC. Vertindami Airijos finansinio gelbėjimo planą, atstovai negaili kritikos „neadekvačiam“ Airijos bankų procesui. Buvo atsižvelgta į tai, kad bankai sunkiai kovoja su blogosiomis paskolomis. TVF yra susirūpinę, kad bankai praranda pinigus dar prieš padengdami blogasias paskolas.

Ekspertai ir žiniasklaida šiandien vieni be kitų jau sunkiai įsivaizduojami – kasdien paviešinama ne vieno eksperto įžvalga. Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį bankų, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų bei draudimo įmonių atstovai pagrindiniuose šaltiniuose buvo cituoti 3289 kartus, o išskaidžius šį informacijos srautą iki atskirų „veidų“, paaiškėja, jog trys citatos žiniasklaidoje per dieną garantuoja lyderio poziciją verslo eksp...

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas.

Kipro finansų ministras Michaelis Sarrisas antradienį atsisatydino po pokalbio su pagrindiniais užsienio skolintojais, kurių paskola saloje buvo finansuojama indėlininkų pinigais banke, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Ministras atsistatydino po to, kai Kipre buvo paskelbta švelnesnė politika dėl valiutos. Pakeltos piniginių perlaidų, dėl kuriu nereikia kreiptis į centrinį banką, lubos. Kiti suvaržymai liko tokie patys.

Neatsirado nė vieno banko, kuris norėtų paskolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalui. Kaip bendrovė praneša per „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą, per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo. „Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, bendrovė finansinių paslaugų pirkimą atnaujins artimiausiu metu“, – teigiama „Klaipėdos naftos“ pranešime.

Į Kipro bankus nugabenti 5 milijonai eurų grynaisiais. Pinigai atvežti vėlų trečiadienio vakarą. Šiam tikslui buvo vykdomas specialus reisas ir pasitelktos didesnio saugumo priemonės. Pinigai atgabenti iš Frankfurto prie Maino, kuriame yra Europos centrinio banko (ECB) būstinė, praneša gazeta.ru. Kipro bankai ketvirtadienį turėjo atnaujinti savo darbą po beveik dviejų savaičių pertraukos, tad valdžiai teko skubiai užsakyti naujų banknotų pristatymą iš ECB saugyklų.

Aplinkos ministerija ieško naujų finansinių tarpininkų, galinčių finansuoti daugiabučių modernizavimo projektus. „Susidomėjimas naujuoju renovacijos modeliu auga. Matome, kad be naujų tarpininkų neišsiversime. Tačiau tam, kad tarpininkai susidomėtų ir sutiktų dalyvauti procese, būtina susėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ko norime mes ir ko pageidautų jie“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Šiandien toks susitikimas įvyko Aplinkos ministerijoje.

Lietuvoje paslaugas verslo klientams pradėjusio teikti suomių bankas „Pohjola Bank“ taikosi į didžiausias šalies bendroves, rašo vz.lt. „Pohjola Bank“ vadovas Mikaelis Silvennoinenas teigia, kad „Pohjola Bank“ Lietuvoje daugiausia ketina paslaugas teikti stambiems verslo klientams. „Didelių bendrovių yra mažiau, tad bankui nereikia kurti daug padalinių, skyrių tam, kad galėtų aptarnauti klientus.

Didžiausiai Suomijos finansų grupei „OP-Pohjola Group“ priklausantis bankas „Pohjola Bank plc” šiandien Vilniuje oficialiai atidarė filialą, kuris verslo klientams teiks mokėjimų ir likvidumo valdymo, lizingo, apyvartos lėšų ir investicijų finansavimo paslaugas.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas už indėlius. Atėjo laikas už tai sumokėti. Maža šalis Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų šalies bankuose sausio pabaigoje buvo 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. Lt). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių. Banko „Finasta“ vyr.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir privataus vartojimo kreditų teikėjams.

Galimas Kipro indėlių apmokestinimas – gera pamoka Lietuvos verslininkams, kad neverta laikyti daug laisvų lėšų rizikingose vietose, mano banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų. „Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose.