baltijos jūra

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma. Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Lietuvos žvejai grasina supjaustyti savo laivus. Laikinai apribojusi menkių žvejybą Baltijos jūroje, Europos Komisija šį draudimą pratęsė net penkeriems metams. Už tai žvejams nebus kompensuojama nė cento. Menkes gaudyti Europos valdininkai uždraudė dėl sumenkusios jų populiacijos, tačiau mokslininkai įsitikinę – kol žuvies ištekliai atsikurs, praeis daugiau nei dešimtmetis, tad draudimas menkes žvejoti gali būti dar pratęstas. Klaipėdoje ant bangų liūdnai sūpuojasi žvejybiniai laivai.

Paaiškėjo prieš mėnesį iš Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojų į laisvę paleistų ruonių likimas. Trims iš vienuolikos į Baltiją išplaukusiems žinduoliams mokslininkai priklijavo specialius siųstuvus, kurie siunčia duomenis, kur ruoniai plaukioja ir kaip jaučiasi. Pasirodo, žinduoliai pasuko skirtingais keliais. Skirtingai susiklostė ir jų likimas. Šių metų spalio viduryje į Baltiją Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojai paleido 11 išgelbėtų ir išslaugytų ruonių.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį sako gavę du pranešimus apie Baltijos jūroje skęstančius, iš valčių išvirtusius, žmones. Visi trys žvejai išsigelbėjo patys, sušalę jie perduoti medikams, praneša LRT.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai teigia, kad 11 val. 34 min. buvo gautas pranešimas apie Šventojoje apsivertusią motorinę valtį. Iki ugniagesių atvykimo du žvejai krantą pasiekė patys. Sušalę vyrai perduoti medikams.  13 val. 49 min.

Unikalus reiškinys Klaipėdos pliažuose. Baltijos krantas nusėtas šimtais negyvų medūzų. Įprasta, kad jos čia nešamos srovių atkeliauja vasaros pabaigoje, o kodėl medūzas bangos išmetė lapkričio viduryje – mįslė net gamtininkams. Neįprastas reiškinys uostamiestyje. Baltijos jūros pakrantė ties pirmąja Melnrage nusėta šimtais medūzų. Pasivaikščioti išėję klaipėdiečiai stebisi tokiu reiškiniu, nagrinėja pakėlę euro monetos dydžio medūzas ir svarsto, kodėl taip nutiko.

Visuomenė ir krikštatėviai susirinko prie Baltijos jūros palinkėti sėkmingos kelionės 4 antradienį į laisvę paleistiems ruoniukams. Žinduoliai leisgyviai bangų į krantą buvo išmesti dar pavasarį, o dabar, įmitę ir pailsėję, išplaukė ieškoti naujų nuotykių. Baltijos jūros link, per kopas, atrieda traktoriukas su puspriekabe. Antradienis pliaže prie Klaipėdos – ir atrakcija, ir kartu geras darbas. Į laisvę paleidžiami 4 Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai.

 Tragedija Baltijos jūroje: prie Klaipėdos uosto vartų apvirto jachta su septyniais Lenkijos piliečiais. Per incidentą žuvo jachtos kapitonas, jo kūnas rastas dar sekmadienio vakarą. Vieno pradingusio vyro vis dar tebeieškoma iki šiol. Pasieniečiai ir ugniagesiai iš vandens išgelbėjo penkis žmones, visi jie smarkiai sušalę ir gydomi ligoninėje. Kelione jachta į Švediją išgelbėta moteris buvo gavusi iš savo šeimos – dovana 50-mečio proga.

Skaičiuojame jau antrąją kalendorinio rudens savaitę, tačiau vaizdas Palangos paplūdimyje vis dar vasariškas. Netrūksta nei besimaudančių, nei besimėgaujančių saule. Tiesa, šiuo metu į kurortą turistus traukia ne tik geri orai, bet ir kone tris kartus mažesnės kainos nei vasarą. Tai 54-as kartas, kai palangiškis Gerardas šiemet nėrė į Baltijos bangas: „Susiskaičiavęs esu. Birželį jau 8 kartus, liepą tiktai 7, o dabar tai kiekvieną dieną.

Audringa Baltijos jūra prie krantų traukia ne tik gintarų, bet ir bangų medžiotojus. Stiprus vėjas bei kelių metrų aukščio bangos – tinkamiausios skrieti banglente. Šis ekstremalus sportas Lietuvoje tampa vis populiaresnis: pajūryje surengtas jas trečiasis banglenčių čempionatas. Į paplūdimius atėję žmonės grožisi ne tik audringa jūra, bet ir dviejų metrų aukščio bangomis čiuožiančiais banglentininkais. Tokia audringa Baltija ekstremalaus sporto mylėtojams – ideali.

NATO šalių pratybose Baltijos jūroje rengiamasi galimam Rusijos puolimui prieš vieną iš šiame regione esančių strategiškai svarbių salų. Maskvai tai nepatinka, nepaisant to, kad oficialiai ji, kaip pratybų tikslas, nėra įvardijama.

Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ties Latvijos pasieniu, sekmadienį užfiksuota didelė naftos teršalų dėmė. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, teršalai aptikti Europos saugios laivybos agentūros palydovu. Žinią apie išsiliejusius teršalus patvirtino Lietuvos Kariuomenės jūrų pajėgos, įvertinusios situaciją iš sraigtasparnio. Nustatyta, kad didesnė dalis teršalų dėmės fiksuota Latvijos teritorijoje, Lietuvoje pasklido apie 12,5 proc.

Gelbėtojai ketvirtadienį ištraukė Baltijos jūroje skendusį vyrą. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, maždaug 45 metų vyras skendo Melnragės paplūdimyje. Skendęs vyras buvo su gyvybės ženklais, jį ištraukė vietiniai gelbėtojai ir perdavė medikams.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, ties riba su išskirtine ekonomine zona, pirmadienį užfiksuota trijų kvadratinių kilometrų teršalų dėmė, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę devynis kartus kilo atpažinti rusų lėktuvų, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, tarp jų – Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu orlaivį su dviem jį lydėjusiais naikintuvais. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), antradienį NATO oro policija atpažino du rusų naikintuvus Su-27, lydėjusius keleivinį kariuomenės lėktuvą T-204 – orlaiviai iš pradžių skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį, vėliau grįžo.

Incidentas virš Baltijos jūros. Kremliaus žiniasklaida skelbia, neva du rusų naikintuvai nubaidė prie Rusijos gynybos ministro lėktuvo priartėjusį NATO naikintuvą. Tuo tarpu Lietuvos oro erdvę saugantys Ispanijos oro policijos atstovai aiškina pakilę patikrinti Rusijos lėktuvo, nes jo tiesiog nepavyko identifikuoti. Tai jau mažiausiai antas kartas, kai slapta skrendančiam Rusijos gynybos ministrui per langą tenka matyti jo patikrinti atskridusius NATO naikintuvus.

NATO teigia, kad Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu orlaivį virš Baltijos jūros antradienį lydėjęs rusų naikintuvas „nesaugiu būdu“ priartėjo prie lėktuvus apžiūrėti norėjusio Aljanso naikintuvo, kilusio iš Aviacijos bazės Šiauliuose.

Vokietijoje užsikrėtusi Vibrio vulnificus bakterija mirė moteris. Tokie atvejai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau mokslininkai perspėja, kad ateityje jų gali padaugėti, o dėl to kalta klimato kaita. Tai, kad maudynės Baltijos jūroje gali sukelti mirtiną infekcinę ligą, daugeliui gali pasirodyti netikėta naujiena, tačiau ir anksčiau yra pasitaikę tokių atvejų. Gydytojas infektologas prof. habil. dr.

  NATO naikintuvui F-18 prisiartinus prie rusų lėktuvo, kuriuo virš Baltijos jūros skrido Rusijos gynybos ministras, tą orlaivį atstūmė rusų naikintuvai Su-27, antradienį pranešė šalies televizija „Rossija 24“.   „NATO naikintuvas F-18 bandė prisiartinti prie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu orlaivio, o rusų [naikintuvas] Su-27 atstūmė jį nuo Šoigu lėktuvo, [skridusio] virš Baltijos jūros“, – pranešė rusų televizija.

Nidoje, Baltijos jūroje, trečiadienį paskendo airis, pranešė Klaipėdos policija. Apie pusę trijų popiet policija gavo pranešimą, kad nudistų pliaže, jūroje skęsta žmogus. 1967 metais gimusį airį gaivino medikai, tačiau konstatavo mirtį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms. Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.

Šeštadienio popietę Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas grįžo į „Aurum 1006 km lenktynių“ trasą po daugiau nei 5 000 kilometrų kelionės. Patyrę vairuotojai ketvirtadienio rytą savo kelionę su „Kia Proceed“ automobiliu pradėjo Palangos Vytauto gatvėje, vykstant 20-ųjų lenktynių paradui. Daugiau nei dvi paras jie važiavo pro Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją, Lenkiją ir šeštadienį grįžo į Lietuvą, o Palangos lenktynių trasą pasiekė 15 val. 5 min.

Ketvirtadienį Palangoje – oficialus „Aurum 1006 km lenktynių“ startas. 38 komandų sportiniai automobiliai išsirikiavo kurorto Vytauto gatvėje, o prieš juos – serijinės gamybos „Kia Proceed“ hečbekas. Jo ekipaže – patyrę vairuotojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas, kurie taip pat pradėjo lenktynes. Jie sieks kuo greičiau apvažiuoti Baltijos jūrą – įveikti apie 5 000 kilometrų.

Baltijos jūroje mažėjant menkių, šiemet draudimas jas žvejoti ilgėja trim mėnesiais iki rugsėjo pabaigos, tačiau už tai žvejams bus mokamos kompensacijos. „Čia yra neatidėliotina priemonė, nes yra bloga išteklių būklė, menkės laikosi blogai ir visos valstybės narės yra raginamos stabdyti žvejybą tam tikrą laiką“, – BNS sakė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Ramunė Mickuvienė.

Rusijos Baltijos laivyno karo aviacija surengė planines pratybas, kurių metu buvo treniruojamasi sunaikinti sąlyginio priešo karo laivus, ketvirtadienį pranešė kariškiai. „Per planines pratybas Baltijos laivyno karo aviacijos lėktuvai treniravosi vykdyti sąlyginio priešo karo laivų junginio sunaikinimo užduotis“, – sakė Vakarų karinės apygardos, kuriai priklauso ir Baltijos laivynas, spaudos tarnybos atstovas Romanas Martovas. Anot jo, pratybose dalyvavo septyni laivyno karo aviacijos lėktuvai.

JAV eskadrinis minininkas „USS Gravely“, kirtęs Didžiojo Belto sąsiaurį, antradienį įplaukė į Baltijos jūrą, rodo padėtį jūrose stebinčių Vakarų organizacijų duomenys. Šis laivas pajėgus nešti iki 56 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, kurių nuotolis yra 1,6 tūkst. km. Jis taip pat ginkluotas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. Šiuo metu eskadrinis minininkas plaukia į rytus palei Vokietijos pakrantę. Šiemet tai jau antras kartas, kai „USS Gravely“ įplaukia į Baltijos jūrą.

Berlynas ir Paryžius pasiekė kompromisą dėl per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“, skelbia prancūzų naujienų agentūra AFP, remdamasi nutekinta derybų informacija. Vokietijos žiniasklaidą anksčiau šią savaitę skelbė, jog Vokietija prarado svarbią sąjungininkę – Prancūziją, artėjant balsavimui dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos sugriežtinimo, kuris gerokai apsunkintų „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

 Rusų naikintuvas Su-27 virš Baltijos jūros pirmadienį perėmė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą „P-8A Poseidon“, pranešė Rusijos gynybos ministerija. „Rusų oro erdvės stebėjimo sistemos aptiko oro taikinį, besiartinantį prie Rusijos sienų virš neutralių Baltijos jūros vandenų“, – paskelbė Gynybos ministerija.

 Rusijos karinių jūrų pajėgų korvetė „Stoikij“ ateinančios savaitės pradžioje dalyvaus raketų leidimo pratybose Baltijos jūroje, pranešė Gynybos ministerija. „Baltijos jūros akvatorijoje korvetės „Stoikij“ įgula treniruosis vykdyti kovos veiksmus prieš antvandeninius ir jūrinius taikinius. Per juos jūrininkai surengs raketų leidimo pratybas, naudojant priešlaivinį kompleksą „Uran“, – sakoma ministerijos pranešime. Ministerija pažymėjo, kad šios pratybos numatytos ateinantį pirmadienį.

Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienio naktį Baltijos jūroje ieškojo iš laivo iškritusio jūrininko. Prieš vidurnaktį ties Lietuva ir Latvija prasidėjusi paieška antradienio rytą buvo nutraukta, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Dingusio krovininio laivo „SWE Carrier“ įgulos nario paieškos ir gelbėjimo operacija pradėta nedelsiant, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui pirmadienį 23.48 val. gavus pranešimą. Paskutinį kartą asmuo buvo matytas praplaukiant Liepojos uosto plūdurą.

Pajūriu vaikštinėjusi moteris pamatė galimai skęstantį vyrą ir šiam iškvietė gelbėtojus. Pastarųjų pagalbos vyras atsisakė. Tuomet į pliažą atvyko policijos pareigūnai, ugniagesiai bei medikai ir ištraukė vyrą iš jūros. Šis piktinosi suteikta pagalba ir tikino, jog visa tai - nesusipratimas. Jis esą neskendo, o tiesiog plaukiojo.  „Sekmadienio popietę vaikščiodama atsidūriau nudistų pliaže. Jūroje, giliai, aplink žmogų sukosi vandens motociklas ir dideliu greičiu nurūko tilto link.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai paskelbė apie Baltijos jūroje esančią Vibrio grupės bakteriją, kuri kelia rimtą pavojų sveikatai. Europoje registruoti keli mirties atvejai, kuriuos sukėlė būtent ši bakterija. Apie tai, kaip apsisaugoti ir kaip elgtis vandenyje, tv3.lt papasakojo ULAC gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė.  Išskyrė rizikos grupes Medikės teigimu, Baltijos jūroje esanti bakterija yra pavojinga tam tikrai žmonių grupei.

Aplinkosaugininkai griebiasi už galvų – taip smarkiai sužydėjusios Baltijos jūros nematė jau daugelį metų. Dumbliais nukloti Lenkijos ir Suomijos paplūdimiai – ypač skaudus smūgis vietos turizmui. Dėl šių dumblių maudytis negalima ne tik Lenkijoje, bet jau ir Suomijoje. Tačiau mokslininkai dėl to tik trina rankomis. Iš gausios vandens augalijos jie gamina vaistus ir atlieka svarbius tyrimus.

Baltijos jūroje pasklidusi naftos dėmė kelia pavojų pietų Švedijos pakrantėms, pirmadienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Nafta sekmadienį pasklido iš Panamoje registruotos prekinio laivo „Makassar Highway“, gabenančio 1 325 automobilius ir liepos 23 dieną užplaukusio ant seklumos prie Švedijos rytinių krantų į pietus nuo Stokholmo. Laivas sekmadienio rytą netikėtai pajudėjo ir pažeidė aplink jį įrengtas apsaugines užtvaras.

Nasa palydovai Baltijos jūroje užfiksavo kai ką netikėto. Mistiški dumbliai pražydo didžiulio sūkurio viduryje. Nasa pasidalino neįtikėtina didžiulio sūkurio nuotrauka. Keista buvo tai, kad sūkurys buvo žalias, dėl žydinčių dumblių. Suomijos įlankoje masiškai ėmė žydėti fitoplanktonas. Mokslininkai nėra įsitikinę, kas sukelia šį efektą. Jiems reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau pastebima, kad šiemet Skandinavijoje užfiksuota labai daug dumblių.

Pajūryje gyvenantys bei atostogaujantys žmonės stebisi, kodėl į pliažus Palangoje su šunimis negalima, o jodinėti arkliais nedraudžiama. Esą šie paplūdimiuose ne tik teršia smėlį, vandenį, bet ir niokoja kopas. Žmonės baiminasi ir gyvūnų platinamų ligų. Palangos valdininkai pabrėžia, kad su gyvūnais ilsėtis ar pramogauti paplūdimyje galima tik vienoje, tam skirtoje vietoje. Palangos Birutės parko paplūdimys puošiasi mėlynąją vėliava.

Santykiams tarp Vakarų ir Rusijos išliekant įtemptiems, naujausias JAV mokslininkų tyrimas atskleidžia galimą Kaliningrado branduolinio ginklo saugyklų atnaujinimą. Rusija pastaraisiais metais skyrė didžiules lėšas modernizuojant ne tik savo karines pajėgas, tačiau ir branduolinį arsenalą. Pirmadienį Amerikos mokslininkų federacija (FAS) paskelbė palydovo nuotraukas. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūros regione įrengtas kompleksas nuo 2016-ųjų buvo intensyviai atnaujinamas.

Minint šalies šimtmetį, istorinė jachta „Lietuva“ ruošiasi odisėjai. Šimtmečio maršrute 4 uostai: Klaipėda, Gdanskas, Talinas, Ryga. Nors kelionė nėra didelė, pasak kapitono, 40 metų skaičiuojančiai jachtai tai rimtas iššūkis. Pasirengimas plaukimui Baltijos jūra atsiėjo 20 tūkstančių eurų. Po šio sezono jachos „Lietuva“ laukia kapitalinis remontas už 200 tūkstančių eurų. Legendinė jachta „Lietuva“, 1989 m. iškėlusi trispalvę išplaukė į istorinį žygį per Atlantą.

Žvejyba Kuršių nerijoje nuo seno buvo ne vien tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Tad pagrindinis patiekalas čia – žuvis. Dažnam vaikštinėjančiam Neringos gyvenviečių gatvėmis nosį maloniai sukutena rūkomos žuvies kvapas. Vietos verslininkai pataria, kaip išsirinkti skaniausią bei įspėja: nuo liepos žuvies kaina kils.  Rūkyto ungurio, karšio, ešerio, stintos siūloma paskanauti kavinėse, restoranuose, taip pat galima įsigyti tiesiai iš vietinių rūkyklų.

Judėjimo negalią turintys žmonės jaučiasi diskriminuojami. Jie norėtų, jog visi Lietuvos pajūrio paplūdimiai būtų pritaikyti ir jiems. Esą negalią turintys žmonės dabar gali lankytis tik neįgaliųjų pliažuose. Pajūrio gelbėtojai sako, jog situacija pamažu keičiasi. Bendruose paplūdimiuose infrastruktūra kasmet vis labiau pritaikoma ir neįgaliesiems.

Lenkijos policija ketvirtadienį informavo, kad tiria keturių ruonių, neseniai rastų Baltijos jūros pakrantėje šalia Gdynės uostamiesčio, mirtį. Negyvi ruoniai buvo tarp gegužės 26-osios ir birželio 2-osios Pucko įlankoje, nurodė vietos policijos atstovas Krzysztofas Kusmierczykas (Kšyštofas Kusmerčikas). Pasak jo, tuos gyvūnus nužudė žmogus. Lenkijoje už tai gresia iki trejų metų laisvės atėmimo.

Artėjant vasarai Palangos gelbėtojai pristato dvi pagrindines naujienas. Viena iš jų – technikos naujovė, palengvinsianti gelbėtojų darbą. Kita skirta – ekstremalių pojūčių ištroškusiems vasarotojams.  Vasariški orai vis daugiau žmonių vilioja į pajūrį. Tačiau iš 17 gelbėjimo punktų, Palangos paplūdimiuose kol kas veikia tik 1: centrinė gelbėjimo stotis. Joje dirba 6 gelbėtojai. Nuo pirmosios vasaros dienos, komandą papildys dar 70 darbuotojų.

Ne visi vasaros sezoną paskelbę pajūrio kurortai draugiški gyvūnams. Keturkojai kol kas nelaukiami Palangos pliažuose. Koją tam neva kiša biurokratija. Tuo metu zonos poilsiautojams su gyvūnais šiemet veiks tiek Klaipėdos, tiek ir Neringos paplūdimiuose. Pajūris šiemet bus draugiškesnis augintiniams, negu pernai. Praėjusių metų vasaros pabaigoje šunims skirtas paplūdimio ruožas veikė Nidoje. Čia, šiaurinio paplūdimio pakraštyje, buvo skirta zona poilsiautojams su gyvūnais.

Žvejų tinklai kelia pavojų poilsiautojams. Į juos įsipainiojęs vyras pasakoja, kad tinklus jūroje pastebėti itin sunku. Neva jie arti kranto, mažame gylyje ir nepažymėti. Išplaukti įsipainiojus į juos – sudėtinga, o gelbėtojai įspėja, kad taip galima ir nuskęsti. Tarp Palangos ir Šventosios esančiame Monciškių paplūdimyje maudęsis vyras į žvejų tinklus įsipainiojo jau ne kartą. Esą tinklai užmesti netoli kranto, mažame gylyje.

Vienam Rusijos kariniam sraigtasparniui ketvirtadienį vakare nukritus Baltijos jūroje buvo patvirtinta vieno iš dviejų pilotų žūtis, pranešė gelbėtojai. „Ryšys su kariniu sraigtasparniu Ka-29, preliminariais duomenis, priklausiusiu Gynybos ministerija, dingo vakar vakare. Šiandien Baltijos jūros akvatorijoje rastas vieno iš dviejų pilotų kūnas“, – penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis tarptautinėse jūrinių paieškų ir gelbėjimo tarnybose.

Ketvirtadienį per pietus Melnragėje ties molu vykdyta gelbėjimo operacija baigėsi tragiškai - narai aptiko ieško to vyro lavoną. Informaciją apie nelaimę patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė. Pirminiais duomenimis, pranešimas apie įkritusį vyrą gautas 11.48 val. Įkritusį vyrą pamatęs kitas žmogus šoko jo gelbėti, bet nesėkmingai. Ant kojų sukeltos gelbėjimo tarnybos.

Pranešama apie gelbėjimo operacija Baltijos jūroje. Ketvirtadienį per pietus gautas pranešimas, kad Melnragėje, ties molu, į vandenį įkrito žmogus. Informaciją portalui tv3.lt patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė.  Pirminiais duomenimis, pranešimas apie įkritusį vyrą gautas 11.48 val. Įkritusį vyrą pamatęs kitas žmogus šoko jo gelbėti, bet nesėkmingai. Ant kojų sukeltos gelbėjimo tarnybos.

Rusijos karinis laivynas trečiadienį pradėjo pratybas Baltijos jūroje, kurios kelia NATO narės Latvijos nerimą. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį prasidėjusiose trijų dienų pratybose bus naudojama tikra amunicija ir šaudoma į taikinius jūroje bei ore. Taip pat pratybose bus naudojami sraigtasparniai, kurie praktikuosis dalyvauti kovose ir ieškoti priešo povandeninių laivų. Jose bus naudojamos trys korvetės ir minininkas.

Vis dažnesnės ir stipresnės audros bei kylantis vandens lygis Baltijos jūroje akivaizdžiai siaurina mūsų paplūdimius. Palangoje po audrų atsivėrė po kelis metrus siekiantys skardžiai. Prieš penkerius metus kurorto paplūdimiai brangiai maitinti smėliu, dabar jiems vėl būtinas papildymas. Tačiau jau dabar aišku, kad šią vasarą prie tilto poilsiautojų rankšluosčių tilps mažiau. „2011–2012 m. buvo užvežta apie 300 tūkst.