baltijos jūra

Rusijos karinis laivynas trečiadienį pradėjo pratybas Baltijos jūroje, kurios kelia NATO narės Latvijos nerimą. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį prasidėjusiose trijų dienų pratybose bus naudojama tikra amunicija ir šaudoma į taikinius jūroje bei ore. Taip pat pratybose bus naudojami sraigtasparniai, kurie praktikuosis dalyvauti kovose ir ieškoti priešo povandeninių laivų. Jose bus naudojamos trys korvetės ir minininkas.

Vis dažnesnės ir stipresnės audros bei kylantis vandens lygis Baltijos jūroje akivaizdžiai siaurina mūsų paplūdimius. Palangoje po audrų atsivėrė po kelis metrus siekiantys skardžiai. Prieš penkerius metus kurorto paplūdimiai brangiai maitinti smėliu, dabar jiems vėl būtinas papildymas. Tačiau jau dabar aišku, kad šią vasarą prie tilto poilsiautojų rankšluosčių tilps mažiau. „2011–2012 m. buvo užvežta apie 300 tūkst.

Pakilęs jūros vanduo ir padažnėjusios audros ardo Palangos apsauginį kopagūbrį šiaurinėje paplūdimio dalyje. Jį išsaugoti galima tik pajūrio ruožą papildant smėliu, tačiau tam nėra numatyta lėšų, tačiau kurorto vadovai jų tikisi iš tų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios skirtos pietiniam Palangos paplūdimio ruožui tvarkyti, praneša LRT “Panorama“. Tačiau ir pavykus susitarti su Aplinkos ministerija, smėliu papildyti šiaurinį paplūdimį pavyks tik kitų metų pavasarį.

Rusijos gamtinėmis dujomis prekiaujantis „Gazprom“ numatė artėjančiais metais padidinti dujotekių investicijas dėl gresiančių Vašingtono sankcijų ir JAV auginamo suskystintųjų dujų tiekimo į Europą, teigia „Bloomberg“. JAV naujienų agentūra remiasi Rusijos dujų gigantės 2018-ųjų biudžeto analize. „Gazprom“ išsigando sankcijų“, rašoma viename didžiausių Rusijos interneto portalų „lenta.

Potvynio vanduo plauna ne tik Klaipėdą. Kretingos pašonėje patvinusi Akmenos upė užliejo visą „Vienkiemio“ sodybą. Šeimininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Su potvyniu tenka kovoti ir palangiškiams. Tvinsta Rąžės upė. O štai Klaipėdoje Danės upės vanduo pasiekė stichinį lygį. Ir vėl nerami naktis uostamiestyje. Vėlų pirmadienio vakarą gyventojai buvo informuoti apie grėsmingai kylantį Danės upės vandenį.

 Praėjusią savaitę Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Abu kartus – trečiadienį ir penktadienį – NATO naikintuvai lydėjo tarptautinėje oro erdvėje skridusius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido išjungę automatinius atsakiklius, tačiau su skrydžio planu ir palaikė ryšį su skrydžių valdymo centru.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad diskusijos su Rusija dėl incidentų prevencijos Baltijos jūros regione įgauna pagreitį. Po ketvirtadienį vykusio Aljanso šalių ir Rusijos diplomatų susitikimo J. Stoltenbergas teigė, kad pradėjusios dirbti Suomijos vadovaujamos ekspertų grupės darbas yra daug žadantis. Ši grupė diskutuoja dėl galimybės padidinti oro erdvės virš Baltijos jūros saugumą.

Paradoksas. Pagal teritorijų planavimo dokumentus pajūrio savivaldybių ribos baigiasi prie kranto linijos. Jūra – jau valstybės teritorija. Tad skęstančiųjų gelbėjimu formaliai turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Pastarosios turi užtikrinti poilsiautojų saugumą ne tik ant smėlio, bet ir vandenyje. Siūloma keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį pirmadienį NATO naikintuvai buvo pakelti atpažinti ir lydėti orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Karaliaučiaus srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su įjungtu atsakikliu ir palaikė radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Yra tokių, kurie didelių bangų, tokių kaip šiomis dienomis, laukia lyg stebuklo. Klaipėdoje, ties molu  20 pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos banglentininkų pasinaudojo orais ir surengė tarptautinį banglenčių čempionatą, panašiai kaip Havajuose. Baltija šėlsta: po audros bangos jūroje siekia kelis metrus ir tokios jos – pačios tinkamiausios Lietuvos atviram banglenčių čempionatui.

Šiandien pajūrio gelbėtojai baigia darbą. Tačiau šėlstanti audra niokoja paplūdimius. Daugiausiai nuostolių skaičiuojama Klaipėdos pliažuose. Čia jūros bangos pasiekia net kopas. Plušėti pliažuose atsakingiems darbuotojams tenka ir naktį. Tuo tarpu rugsėjo 15 ryte, kai kurios Klaipėdos gatvės – skendo. Lietus nesiliauja.  Pastarosiomis dienomis reginys prie jūros išties įspūdingas. Bangavimas siekia 5 balus, o vėjo nešamos bangos ritasi net iki kopų. „Pagrindinė audra vakar buvo.

Medikai įspėja poilsiautojus Baltijos pakrantėse neliesti medūzų. Jų nudilginimas gali baigtis itin rimtais sveikatos sutrikdymais, sukeliančiais gyvybei pavojingas komplikacijas. Ypatingai saugotis turėtų vaikai, jautresnės odos bei alergiški žmonės. Šiuo metu daugiausiai medūzų pastebima Klaipėdos ir Nidos paplūdimiuose. Drebučius primenantys gyviai atakuoja Baltijos jūros pakrantes.

Neringoje paskendo Baltarusijos pilietis. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, ketvirtadienį Juodkrantės paplūdimyje rastas 57 metų Baltarusijos piliečio lavonas. Vyri mirtį medikai konstatavo apie 13.30 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Du Lietuvos karo laivai bei Povandeninių veiksmų komandos narai dalyvaus Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje rengiamoje tarptautinėje Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Atvira dvasia 2017“. Operacija prasideda penktadienį, baigsis rugsėjo 1 dieną. Joje iš viso dalyvaus apie 90 Lietuvos karių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Baltijos jūroje Rusijos surengtose pratybose dalyvauja maždaug dvidešimt karo laivų, antradienį pranešė Baltijos laivyno Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba. „Štabų pratybose dalyvauja vienas tūkstantis karių, maždaug 20 karo laivų, katerių, aprūpinimo laivų ir daugiau nei 50 vienetų karinės ir specialiosios technikos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Baltijos laivyno Vakarų karinės apygardos spaudos tarnybos atstovas Romanas Martovas.

  Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis pirmadienį Latvijoje padeda ieškoti skęstančio žmogaus.   Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, apie 15 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pagalbos prašymą iš Latvijos – prašyta skirti sraigtasparnį gelbėti Latvijos teritorijoje, ties Nidos kaimu, skęstančiam žmogui. Gelbėjimo operaciją iš I-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje nedelsiant pradėjo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Dalyvaudamas NATO misijoje atgrasyti Rusiją, Kanados karinis jūrų laivynas į Baltijos jūrą išsiuntė savo fregatą „Charlottetown“, pranešė Kanados gynybos ministerija trečiadienį. „HMCS Charlottetown“ atvykimas rodo, kad Kanada tebeįsipareigoją tarptautiniam saugumui ir bendradarbiauja prisidėdama prie NATO užtikrinimo, ir atgrasymo priemonių vidurio ir rytų Europoje“, – sakė ministerija.

Pirmadienį Baltijos jūroje paskendus dviem mažamečiams vaikams ir vienam suaugusiajam, gelbėtojai sako, kad nuo pavojingo elgesio vandenyje poilsiautojus atgrasytų didesnės baudos. Tuo tarpu internete vis daugiau žmonių, kurie tikina, kad gelbėtojai dirbo netinkamai. Erikas Borusevičius savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje paviešino komentarą, kuriame tikina, kad institucijos dirbo blogai. Jis buvo šios tragedijos liudininku.

Pajūryje – nors nekaršta, bet labai vėjuota, bangos išties gražios, bet ne mažiau pavojingos. Gelbėtojams dabar – tikras išbandymas ir jėgų, ir kantrybės. Poilsiautojai vos išvaryti iš pavojingų srovių kupino vandens, neria atgal į bangas ir visiškai nekreipia dėmesio nei į maudytis draudžiančią vėliavą, nei į kelių šimtų eurų baudas. Nors lauke – apie 20 laipsnių, vanduo dar vėsesnis ir pučia vėjas, paplūdimiuose poilsiautojų – daugybė.

Lietuvos gynybos pareigūnai sako atidžiai stebintys Baltijos jūroje įsibėgėjančias Rusijos ir Kinijos bendras karines pratybas. Anot Krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, Lietuva tikisi, kad pratybų metu bus laikomasi visų tarptautinės jūrų teisės normų ir nebus trikdoma ekonominė veikla Baltijos jūroje.

 Šį savaitgalį į Lietuvą pagaliau sugrįžę vasariški orai įpūtė Palangai gyvybės. Prie Baltijos jūros suplūdo saulės, spindulių ir vandens išsiilgę poilsiautojai, tačiau netrūko ir atvykusių pašėlti. Žymiausias šalies kurortas vėl užsipildė spalvingais lankytojais. Vieni pramogavo J. Basanavičiaus gatvėje, kur visą parą netyla muzika, kiti šiek tiek ramesniu poilsiu mėgavosi paplūdimyje. Pasidairyti, kaip šį savaitgalį atrodė Palangos pajūris, galite galerijoje.

Baltijos jūrą tarsi savo penkis pirštus pažįstantis Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas įspėja poilsiautojus būti atsargiems. Pagaliau į Lietuvą grįžę vasariški orai į kurortą turėtų sukviesti tūkstantines minias žmonių, tad gelbėtojas primena, kaip svarbu rūpintis savo gyvybe. „Darbo Palangos paplūdimys būna sočiai“, - sako jau trylika metų šioje pozicijoje dirbantis J. Pirožnikas.

Praėjusią savaitę smarkiai pakilęs Baltijos jūros lygis užliejo Palangos paplūdimį. Bangos nugraužė dalį kopų, o kai kuriose vietose paplūdimio smėlio beveik neliko. Mokslininkai įsitikinę, kad jei Palangos savivaldybė dažniau piltų smėlį, tokių pasekmių nebūtų ir tvirtina, kad tai tik pradžia, mat smėlį graužiančios bangos tik dažnės.

  Klaipėdos universiteto mokslininkai sako Baltijos jūros dugne Estijos vandenyse aptikę pirmąjį nepriklausomos tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“.   „Laivas 99 proc. yra tas, nuotraukos buvo padarytos specialiais prietaisais, valdomais karinių jūrų pajėgų specialistų, ir jas lyginant su istorinėmis nuotraukomis, istoriniais laivo brėžiniais, 99 proc. viskas atitinka.

Lietuvos pajūryje pramogaujantys vasarotojai dažnai net neįtaria, kad turškiasi vienoje labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Lietuvos gamtos fondas įspėja, kad Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais ir pramonės teršalais. Maža to, patys poilsiautojai teršia vandenį į jį atlikdami gamtinius reikalus. Lietuvos gamtos fondo Gamtosaugos specialistė Indrė Ceidaitė sako, kad vandens kokybės tyrimai rodo, jog maudytis Baltijos jūroje galima.

 Karinis aktyvumas Baltijos jūros regione pastaruoju metu išaugo, bet situacija yra kontroliuojama, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Jo teigimu, Maskva nepagrįstai kaltina NATO situacijos bloginimu, nes Rusijos pajėgos prie Baltijos šalių išlieka keliskart didesnės nei Vakarų aljanso pajėgumai Baltijos šalyse. Ministras ketvirtadienį interviu BNS svarstė, kad Kinija karo laivus į Baltijos jūrą siunčia reaguodama į JAV veiksmus Ramiajame vandenyne.

 Tiek NATO, tiek Rusijos kariai turi išsaugoti šaltus nervus, nes pastarųjų dienų karinių orlaivių manevrai virš Baltijos jūros galėjo virsti rimtomis nelaimėmis, sako Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Ir vienai, ir kitai pusei reikia palinkėti šaltų nervų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė S.Skvernelis.

Pratybose Baltijos jūroje su Rusija ketinanti dalyvauti Kinija gali prisidėti prie įtampos kurstymo regione, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pentagonas nesaugiu pavadino rusų naikintuvo Su-27 priartėjimą pirmadienį prie amerikiečių strateginės žvalgybos lėktuvo RC-135U virš Baltijos jūros. „Dėl didelio artėjimo greičio ir netinkamo lėktuvo valdymo perėmimo metu, ši sąveika apibrėžiama buvusi nesaugi“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ JAV karinės vadovybės Europoje atstovas. Pasak jo, šio perėmimo metu amerikiečių lėktuvas skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos pareiškimo, kad „visi JAV lėktuvai virš Sirijos pateks į priešlėktuvinės gynybos taikiklius“, virš Baltijos jūros užfiksuotas naujas incidentas, praneša „Fox News“. Anot leidinio šaltinių JAV karinėse oro pajėgose, Rusijos „Su-27“ ginkluotas kovinėmis „Oras-oras“ raketomis, praskrido šalia virš Baltijos jūros skridusio žvalgybinio lėktuvo „Boeing RC-135“. Teigiama, kad lėktuvus skyrė vos 5 pėdos (apie 1,5 metro). Cituojamo neįvardinto šaltinio teigimu, Rusi...

 Kinijos karinio laivyno laivai plaukia Baltijos jūros link dalyvauti bendrose karinėse pratybose su Rusija; jos vyks prieš kitą mėnesį numatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vizitą NATO priklausančioje Lenkijoje. Trys karo laivai, vadovaujami eskadrinio minininko „Changsha“, prisijungs prie Rusijos laivų ir dalyvaus pratybose prie Sankt Peterburgo ir Kaliningrado, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

 Didžiosios Britanijos gynybos ministras Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) trečiadienį pagyrė rumunų ir britų pilotus už Juodosios jūros regiono apsaugą „nuo Rusijos agresijos grėsmės“ ir pareiškė, kad Britanija laikosi savo įsipareigojimų NATO ir Europos saugumo užtikrinimui.

Viena gražiausių Lietuvos moterų tituluojama Gintarė Gurevičiūtė – turbūt pirmoji įžymybė, kuri jau pradėjo deginimosi sezoną ne šiltuose kraštuose, kaip dabar madinga, o Lietuvoje, prie Baltijos jūros. Praėjęs savaitgalis išties suteikė puikias sąlygas visiems, kurie ilgai laukė ir svajojo apie kaitinančią saulę ir jūros bangas. Tad garsi laidų vedėja, socialinių tinklų įžymybė G. Gurevičiūtė, taip pat nenumojo į tai ranka.

Baltijos jūrai gresia užterštumas medikamentais, sako ekspertai. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) atkreipė dėmesį į šio vandens telkinio užterštumą farmaciniais preparatais, antradienį žurnalistams sakė komisijos sekretorius Dmitrijus Frankas Kameneckis . „Didžiosios dalies taršą sukeliančių medžiagų problema regione išspręsta: jos arba uždraustos vartoti, arba pakeistos kitomis, arba (jų vartojimas) suvaržytas ir nebekelia didelės grėsmės.

Lietuvos jūrų muziejus pirmadienį į Baltijos jūrą paleido dvi pagydytas ruoniukes – Popkę ir Šmikę. „Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos. Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks“, – muziejaus pranešime teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Į Jungtines Amerikos Valstijas antradienį išvyksta Seimo narių delegacija. Parlamentarai Vašingtone ir Čikagoje dalyvaus susitikimuose su Jungtinių Valstijų senatoriais, Atstovų Rūmų Ukrainos draugų grupės nariais, prezidento administracijos atstovais, Valstybės departamento pareigūnais, užsienio politikos ekspertais ir JAV lietuvių bendruomene. Vizito metu numatoma aptarti Lietuvos ir Baltijos jūros regiono saugumo klausimus, transatlantinius ryšius, Baltijos šalių saugumo tęstinumo stiprinimą.

Pagal konteinerių krovą tvirtą lyderystę taip Baltijos šalių uostų daug merų išlaikančią Klaipėdą šiemet kėsinasi aplenkti Ryga - latviai džiūgauja per pirmąjį ketvirti perkrovę rekordinį konteinerių skaičių, o Klaipėdos konteinerių terminalai baksnoja į problemas, kurias būtina išspręsti, kad neprarastume konkurencingumo ir nenusileistume rygiečiams, rašo „Verslo žinios“. Nors bendras pirmojo šių metų ketvirčio konteinerių krovos rezultatas Klaipėdos uoste teigiamas (augimas siekia 4,4 proc.

Klaipėdoje iš Danės upės magnetais ištraukta beveik du šimtai senovinių šovinių. O Baltijos pakrantėje ties Nida pasieniečiai rado, manoma, mokomąją torpedą. Uostamiesčio policijos pareigūnams 28 metų vyras pasakojo, kad sekmadienį magnetais valė Danės upės dugną. Garažų gatvėje, ties Betonine krantine, jis ištraukė 184 senovinius šovinius. Tuo metu Baltijos jūros pakrantėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai aptiko bangų išmestą cilindro formos daiktą.

Pranešta, kad karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, įvertinęs realias galimybes išgyventi šaltame Baltijos jūros vandenyje, baigė apie 18 valandų trukusią vieno iš dviejų dingusių žvejų paieškos operaciją. Nuo vidurnakčio vykdytos operacijos metu, šį rytą, apie 8 val. gelbėtojai aptiko apvirtusį katerį ir vieną iš dviejų dingusių asmenų. Sušalęs vyras buvo nuskraidintas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę medicinos apžiūrai, jo būklė yra stabili.

Klimatologai įspėja: karštis tropinėse platumose lemia, kad į Baltijos jūrą vis dažniau atplaukia kitų rūšių žuvų. „Pas mus jau atsirado kardžuvė – 3 metrų ilgio žuvis. Jau Baltijoje pastebėti ir silkiniai rykliai“, - vardijo klimatologė Audronė Galvonaitė. Tačiau tai dar ne viskas. „Paskui juos gali atkeliauti ir žmogėdros rykliai. Jiems ten karšta, gal ten maistas jau sunkiai surandamas. Gal mes skanesni“, - svarstė A. Galvonaitė. Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše.

Praūžus audroms Baltijoje palangiškiai ir kurorto svečiai užsiima neįprasta mankšta: tupinėja ir perrinkinėja jūros į krantą išmestas žoles, šapelius ir kerpes. Mat tarp jų žiba lietuviškas auksas - gintaro gabalėliai.   Pašnekovai sako, kad didžiausi gabalai jau išrinkti, likusi smulkmė, o mažus gabaliukus puikiai užčiuopia vaikiški pirštukai. Kiek tolėliau nuo šio būrio jūroje samčiais žoles, kerpes, šapus semia vyrai ir tempia į krantą. Tiesa, laimikis irgi ne per didžiausias.

Rusijos karinio jūrų laivyno korvetės „Stoikij“ ir „Soobrazitelnij“ lapkričio 9 dieną Baltijos laivyno poligonuose jūroje surengs raketų leidimo pratybas, pranešama Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje.

  Į Baltijos jūrą neseniai įplaukė du Rusijos kariniai laivai, apginkluoti branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“, trečiadienį patvirtino NATO atstovai ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.   „Šie laivai, kurie gali nešti branduolinį užtaisą, šiuo metu yra Baltijos jūroje“, - trečiadienį žurnalistams Briuselyje sakė J.Olekas.

JAV karinių oro pajėgų lėktuvai šiuo metu skraido virš Baltijos jūros įjungę savo radiolokacinius atsakiklius, leidžiančius atpažinti šiuos orlaivius, antradienį Amerikos kariškių atsakymą citavo Rusijos dienraštis „Izvestija“. JAV karinių oro pajėgų atstovai sakė laikraščiui, kad Amerikos kariškiai visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi užkirsti kelią incidentams tarptautinėje oro erdvėje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje budintys NATO naikintuvai kartą kilo atpažinti ir lydėti virš Baltijos jūros skridusį Rusijos orlaivį. NATO oro policijos misiją atliekantys sąjungininkų lėktuvai penktadienį kilo atpažinti ir lydėjo iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį skridusį orlaivį „Il-76“. Lėktuvas skrido be skrydžio plano, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu atsakikliu.

Narystė NATO bloke neišspręstų Švedijos gynybos trūkumų, bet galėtų atgrasyti Rusiją, kad ji nepradėtų konflikto Baltijos jūros regione, sakoma Stokholmo vyriausybės užsakymu parengtoje naujoje ataskaitoje. Švedų naujienų agentūra TT susipažino su šia ataskaita prieš ją oficialiai pateikiant vyriausybei.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę kartą lydėjo virš Baltijos jūros skridusį Rusijos karinį orlaivį, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Praėjusį ketvirtadienį sąjungininkų lėktuvai atpažino ir palydėjo iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skridusį Rusijos žvalgybinį orlaivį „Il-20“. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą planą, palaikė ryšį su skrydžių valdymo centrais, bet nebuvo įsijungęs automatinio atsakiklio.

Juodkrantėje šeštadienį paskendo vyras, pranešė policija. Šeštadienį apie 15.50 val. Neringos pareigūnams buvo pranešta, jog Juodkrantėje, greta moterų paplūdimio, skęsta vyras. Gelbėtojai jį ištraukė, tačiau atgaivinti skendusiojo nepavyko. Nustatyta, kad paskendo 29 metų panevėžietis.

Šimtai laužų šeštadienio vakarą nusėjo Baltijos jūros pakrantę Estijoje – laikantis šimtmečių senumo jūrininkystės tradicijos rodyti kelią jūreiviams, kuri dabar yra įgijusi modernių technologijų ir aplinkosaugos aspektą. Vasarotojai iš tokių šalių kaip Suomija, Švedija, Latvija ir Rusija taip pat užsiregistravo Mairoldo Vaiko įsteigtame interaktyviame „Senovinių laužų“ tinklalapyje http://www.ancientlights.