baltijos jūra

Lietuvos policija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota išskirtinė, Nidoje vykusi gelbėjimo operacija, kurios metu policijos pareigūnai į krantą traukė skęstančius poilsiautojus.  Liepos 1 dieną, apie 15.17 val. buvo gautas pranešimas, kad Nidos šiauriniame paplūdimyje skęsta keli žmonės. Neringos m. PK pareigūnai Ignas Buckiūnas ir Antanas Jurčys tuo metu aiškinosi situaciją dėl kurorte draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Baltijos jūroje padidintas sąjungininkų laivų buvimas, sako Karinių jūrų pajėgų vadas (KJP) Giedrius Premeneckas.  „Karinės jūrų pajėgos skiria savo pajėgumus tam tikrų nišinių poreikių užpildymui to paties summito metu Vilniuje, o mūsų regione tikrai yra padidintas sąjungininkų laivų buvimas Baltijos jūroje, jie užtikrina, visų pirma, oro erdvės stebėjimą, jūrų situacijos stebėjimą ir sąveikauja“, – BNS antradienį sakė KJP vadas.

Praėjusią savaitę visuomenę pribloškė žinia apie iš kelto Baltijos jūroje iškritusį mažametį, kurį tariamai šoko gelbėti jo mama, kurie vėliau pripažinti žuvusiais. Jau savaitgalį pasiekė dar neramesnė informacija – aptikus naujų įrodymų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Pirminė iškelta hipotezė, kurią skelbė ir visos Lenkijos informavimo priemonės, – nelaimingas atsitikimas. Tačiau tyrimo metu Lenkijos ir Švedijos teisėsauga pakeitė bylos kvalifikavimą į nužudymą ir savižudybę.

Jūros ir kiti vandens telkiniai užteršti ne tik Lietuvoje. Tuo įsitikinusi į Klaipėdą atvykusi tarptautinė mokslininkų grupė. Jie dvejus metus keliauja po Europą ir tiria priekrančių būklę įvairiose šalyse. Mikroplastikas, trąšos bei vaistų likučiai pasklidę po visos Europos vandens telkinius. „Keliaujam nuo pat Prancūzijos. Dabar atvykome čia. Po to tęsime – kilsime viršun į Norvegiją ir tada vėl žemyn į Ispaniją“, – sako mokslininkė Valerie Maier.

Baltijos jūroje šeštadienį skendęs žmogus į ligoninę gabentas kariniu sraigtasparniu, pranešė Lietuvos kariuomenė. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš tarnybų iš pradžių gavo informaciją, kad jūroje, šalia Nidos šiaurinio paplūdimio skęsta trys žmonės.   Skęstančiųjų gelbėjimui iš Nemirsetos Paieškos ir gelbėjimo posto buvo aktyvuotas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris atskrido iki Nidos paplūdimio. Tuo metu, apie 15.44 val.

Į Baltijos jūrą iškeliavo dešimt naujajame Jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų. Juos nusilpusius bangos išmetė į krantą, tad biologai mažyliais rūpinosi, o sustiprėjusius paleido. Tai – pirmoji šio centro ruoniukų laida. Biologai pastebi, kad nors jiems patiems darbo padaugėjo, ruoniukams ten labai patiko. Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms.

Mirtina nelaimė Baltijos jūroje. Iš kelto, plaukiančio iš Gdynios į Švediją iškrito 7-metis vaikas, o pskui jį iš 20 metrų aukščio į jūros bangas iššoko ir jo mama. Gelbėtojams pavyko surasti skęstančius ir sušalusius mamą su vaiku, tačiau jų gyvybės užgeso Švedijos ligoninėje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO pajėgos prisijungė prie Lenkijos ir Švedijos gelbėjimo tarnybų, kai ketvirtadienį popietę iš kelto iškrito 7-metis ir, o vėliau ir jo mama šoko į vandenį. Incidentas įvyko keltui „Stena Spirit“ nutolus nuo Lenkijos Gdynios uosto apie 100 kilometrų: 36-erių motina iššoko į vandenį paskui savo iškritusį 7-erių sūnų. „Du žmonės, vienas suaugęs ir vienas vaikas buvo ištraukti iš vandens, – naujienų portalui PAP patvirtino „Stena“ atstovė Agnieszka Zembrzycka.

Lenkijos policija penktadienį pranešė, kad už borto iš keleivinio kelto Baltijos jūroje iškritęs septynerių metų vaikas ir jo motina, kuri šoko į vandenį bandydama jį gelbėti, yra mirę, jų išgelbėti nepavyko. Abu keleiviai vyko keltu „StenaLine“. Policijos atstovas Mariuszas Ciarka transliuotojui TVN24 sakė, kad išgelbėti dviejų žmonių, kurie abu buvo Lenkijos piliečiai, gyvybių buvo neįmanoma.

Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Jie laivu buvo išplukdyti 10 kilometrų atstumu nuo kranto – kur daugiau žuvies ir nėra tinklų, ketvirtadienį pranešė muziejus. „Ruoniukai per tris mėnesius nuo 11–13 kilogramų priaugo iki 40–60 kilogramų, yra sveiki, stiprūs ir jau gali savarankiškai maitintis ir gyventi jūroje“, – nurodo Jūrų muziejus. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar liko devyni ruoniukai, pavasarį leisgyviai atgabenti į muziejų.

Pagal jungtinę sutartį veikiančios Lietuvos inžinerinių geologinių ir povandeninių tyrimų bendrovės „Geobaltic“ ir „Garant Diving“ už 1,2 mln. eurų (su PVM) tirs planuojamo statyti 700 megavatų galios (MW) vėjo parko jungties su sausuma dugną. Energetikos ministerija pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis.

Artėjant Joninėms lietuviai jau traukia į pajūrį. Pasigirsta tikinimų, kad nakvynės vietos jau iššluotos ir sumaniusieji vykti paskutinę minutę greičiausiai nerastų vietos, kur apsistoti. Kokia išties padėtis pajūryje, atsako Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Ar jau važiuoja žmonės į pajūrį? Jaučiame, kad žmonės važiuoja pas mus, dalis jau išvažiavo, yra ir pasilikusių nuo praėjusio savaitgalio.

Deguonis – gyvybiškai svarbus daugumai organizmų. Vandens gyvybei reikia mažiausiai 6 mg/l vandenyje ištirpusio deguonies. Atviros Baltijos jūros paviršiuje vidutinė koncentracija siekia ir 11 mg/l, tačiau priedugnyje situacija prastesnė – čia fiksuojami tiek hipoksijos (mažiau nei 2 mg/l), tiek anoksijos atvejai (~0 mg/l). Tokios deguonies stokojančios priedugnio zonos vadinamos „mirties zonomis“, „negyvosiomis zonomis“, „bedeguonėmis zonomis“, „dykumomis“. Iš pavadinimo galime suprasti, kad g...

Savaitgalį Baltijos jūroje, netoli Alandų krantų du žvejybiniai laivai pranešė pamatę kuprotąjį banginį, skelbia suomių naujienų portalas Ilta-Sanomat.  Pirmasis pranešimas apie pastebėtą jūros žinduolį gautas šeštadienį į pietus nuo Kėkaro salos, kur banginis suko aplink žvejų valtį. Antrą kartą banginį žvejai užfiksavo sekmadienį.  „Priplaukė taip arti, kad galėjai paliesti ranka“, – teigia žvejai. Teigiama, kad banginis apie valandą suko ratus aplink žvejų valtį.

Nors pastarosiomis dienomis oro temperatūra perkopė 20 laipsnių padalą, tačiau į Pirmąją Melnragę atvykę klaipėdiečiai Baltijos jūros malonumais mėgautis neskuba. To priežastis – jūros pakrantę nuklojęs didžiulis dumblių sluoksnis. Be to, nosį riečia žuvų ir supuvusių kiaušinių smarvė. „Neįmanoma prieiti arčiau jūros – tiesiog pykina nuo kvapų. Jau net nekalbu apie kojų kišimą į jūrą. Vaikai taip pat negali statyti smėlio pilių jūros pakrantėje. Apmaudu.

Klaipėdoje oficialiai prasidėjo vasaros sezonas. Paplūdimiuose jau budi gelbėtojai, o persirengimo būdelės laukia poilsiautojų, išsiilgusių saulės ir vandens. Tiesa, tokių jau gausu ir pirmosiomis vasaros dienomis. Maža to, buvo ir besimaudančių.  Prasidėjus kalendorinei vasarai, prasideda ir vasaros sezonas Klaipėdos paplūdimiuose, kur pro žiūronus poilsiautojus stebės ir prireikus padės 14 kilometrų ruože iki pat rudens budintys 70 gelbėtojų.

Palangoje, Baltijos jūroje, ugniagesiai ir pajūrio gelbėtojai išgelbėjo vyrą. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, penktadienio vakarą, po 17 val., buvo gautas pranešimas, kad Nemirsetos šunų paplūdimyje draugas neišplaukia iš jūros, nuo kranto – apie 20 metrų. Kai atvyko ugniagesiai, du paplūdimio gelbėtojai vyrą jau buvo priplukdę prie kranto. Du ugniagesiai gelbėtojai su hidrokostiumais padėjo vyrui išlipti iš vandens.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos keleivinį lėktuvą TU-134. Jis skrido iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivį lydėjo du naikintuvai SU-27, skridę iš Kaliningrado srities ir grįžę atgal.

Lietuvos paskelbtam pirmajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui sulaukus dviejų dalyvių paraiškų, energetikos ministras Dainius Kreivys tai vadina „absoliučia sėkme“.  „Galvoju, kad sėkmė. Absoliuti sėkmė.

Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvyko.

Ketvirtadienį baigėsi dvi savaites trukusi tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 23“, jos metu sunaikinta 50 jūrinių minų, pranešė Karinės jūrų pajėgos. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininio karo laivo įgula patikrino daugiau nei 100 povandeninių kontaktų, taip rastos šešios jūrinės minos iš Pirmo ir Antro pasaulinių karų. Taip pat minėtas laivas aptiko daugiau nei 20 minų inkarų.

Į pajūrį nuvykę žmonės stebisi – pageltonavo Baltijos jūros ir Kuršių marių bangos. Nors gali atrodyti, kad vanduo užterštas, dėl tokių vandens spalvos pokyčių kalta visai ne tarša, o ant vandens nusėdusios žiedadulkės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pasidalino pageltusio vandens nuotrauka ir paaiškino, kodėl taip įvyksta.

Rusija antradienį pranešė, kad pakėlė naikintuvą Su-27, kad „užkirstų kelią dviejų JAV karinių oro pajėgų strateginių bombonešių, skrendančių virš Baltijos jūros, valstybės sienos pažeidimams“. „Pašalinęs užsienio karinį orlaivį nuo Rusijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas grįžo į savo aviacijos bazę“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Sekmadienį apie 19 val. užfiksuotas įdomus ir retai Lietuvoje pastebimas reiškinys – Fata Morgana, praneša „Orai ir klimatas“. Fata Morgana – itin sudėtingas viršutinis miražas (optinė iliuzija), kurio metu matoma daug iškreiptų ir nuolat besikeičiančių objekto vaizdų. Reiškinio pavadinimas kilęs iš Italijos, kur Mesinos sąsiauryje (tarp žemyninės Italijos ir Sicilijos salos) dažniausiai būdavo pastebimas.

Baltijos jūroje Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyksta tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 2023“ („Atvira dvasia 2023“), trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot kariuomenės, išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Baltijos jūroje.

Atvykusi prie jūros savaitgalį Virginija Budrikienė nesitikėjo išvysti nieko panašaus – ant jūros kranto ropojo driežas. „Labai jau skubėjo, vos suspėjau pagriebti“, – pasakoja Virginija pasidalinusi driežo nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“. Moters įkelta nuotrauka internete gerokai nustebino „Facebook“ vartotojus – vieni jų teigė, kad pamatę smėlyje tokį driežą bėgtų neatsisukdami, o kiti juokavo, kad besideginant ir pastebėjus štai tokį roplį, tikriausiai, nualptų vietoje.

Rusija pirmadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros pakėlė naikintuvą „Su-27“, kad perimtų du orlaivius – Vokietijos ir Prancūzijos, kurie, pasak Maskvos, bandė pažeisti jos oro erdvę. „Nukreipęs užsienio karinius lėktuvus nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į savo oro bazę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkoje nusistovėjusias „neblogas“ elektros ir dujų kainas gali paveikti galimi energetikos infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimai.  „Šiuo metu negaliu pasakyti (kokios nuo liepos galėtų būti visuomeninės elektros ir dujų kainos – BNS), tik tai matome, kas vyksta rinkose. Rinkose kol kas kainos yra neblogos. Be abejo, yra tam tikrų rizikų, ypač susijusių su infrastuktūros Baltijos jūroje saugumu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur trečiadienį susitiko su JAV gynybos departamento sekretoriumi laivynui Carlosu Del Toro ir oro pajėgų sekretoriumi Franku Kendallu, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Buvo gautas patikinimas, kad JAV karinio laivyno buvimas Baltijos jūroje bus kryptingai didinamas, o JAV palaikymą Lietuva turės ir siekiant NATO rytinio flango oro gynybos sustiprinimo.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Priešpriešą regione Rusija ketina kurstyti išnaudojant jūros ekologijos temą, ketvirtadienį skelbia nacionalinis transliuotojas LRT, remdamasis Kremliaus dokumentais. Pasak transliuotojo, veikti ketinama per politikus, mokslininkus, visuomeninius judėjimus ir žiniasklaidą, Rusiją pristatant kaip klausimo moderatorę ir taikdarę.

Jei Klaipėdos uosto akvatorijos viduryje stovėtų standartinis penkiaaukštis, šiandien jis būtų pilnai po vandeniu. Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro.

Rusijos karo ir civiliai laivai „vaiduokliai“ šmirinėja po Baltijos ir Šiaurės jūras, rinkdami duomenis diversijoms prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšio linijas, skelbiama bendrame Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos priemonių tyrime. Skandinavijos šalių visuomeninės informavimo priemonės apjungė savo pajėgas ir išanalizavo radijo ryšio duomenis rusų laivų buvimo vietose netoli savo valstybių.

Per metus dalis Palangos paplūdimių susiaurėjo perpus, rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistų teigimu, nors ties Palanga ir nebuvo labai stiprių audrų, vienoje vietoje iš buvusio 80 metrų pločio 2022 metais šiemet liko 40 metrų pločio paplūdimys. Atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su pernai, Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.

Būsimų vėjo parkų Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams už 588 tūkst. eurų iki šių metų pabaigos parengs Nyderlandų bendrovė „BLIX Consultancy“.  Sutartis su Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skelbto konkurso nugalėtoja pasirašyta vasario pabaigoje, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parkų prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą.

Baltijos jūroje pastebėtas retas reiškinys – pastebėtas plaukiantis banginis. Kaip skelbia lenkų portalas polandatsea.com, banginis buvo pastebėtas 70 kilometrų į šiaurę nuo Gdansko įlankos, o vaizdą užfiksavo Gdynios gyventojas Marcinas Grabowskis. Pasak jo, prieš visos laivo įgulos narių akis banginis kelis kartus išniro iš vandens, o po to nuplaukė toliau. „Išėjome į denį atlikti įprastų dienos darbų.

Danija pakvietė Rusijos kontroliuojamą dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorę padėti iškelti netoli vamzdyno pastebėtą paslaptingą objektą, praėjus šešiems mėnesiams po sprogimų, kurie praėjusiais metais pažeidė „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kiek anksčiau šį mėnesį atskleidęs objekto atradimo faktą, sakė esą ekspertai mano, jog tai gali būti signalinė antena, turėjusi suaktyvinanti sprogmenį toje dujotiekio atkarpoje.

Lietuvos jūrų muziejuje – pirmasis šiemet Baltijos bangų į krantą išmestas ruoniukas. Nusilpusį mažylį bangos išskalavo per audrą, tad jį ėmėsi globoti biologai. Ir ruoniukui tikrai pasisekė labiau nei dešimtims ankstesnių tokio pat likimo jo brolių ir sesių. Mat mažylis yra pirmasis naujojo reabilitacijos centro pacientas, kuriame gaus profesionalią ir visapusę pagalbą bei nepalyginamai didesnius šansus išgyventi.

Pirmasis ruoniukas rastinukas šiemet muziejų pasiekė per šventę ir per audrą – kovo 11 dieną. VšĮ „Būk mano draugas“ atgabeno iš Nemirsetos nusilpusį Baltijos pilkųjų ruonių jauniklį, kuris svėrė tik 12,8 kg, bent kilogramu mažiau, nei sveria ką tik išvydęs pasaulį ruoniukas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams po dujotiekio sprogimų Baltijos jūros dugne, kurie sukėlė geopolitines bangas visame pasaulyje, vis dar nėra galutinio atsakymo į klausimą, kas susprogdino „Nord Stream“. Kai kurie suskubo suversti kaltę Rusijai, tokį požiūrį motyvuodami šios šalies hibridinio karo patirtimi ir galimu siekiu įbauginti Europą, vykstant įtemptam ekonominiam konfliktui dėl dujų tiekimo.

Baltijos jūroje užsidegė pavojingą krovinį gabenantis laivas, plaukęs iš Klaipėdos į Rygą, praneša naujienų agentūra LETA, informaciją sužinojusi iš Latvijos karinių jūrų pajėgų atstovės spaudai Livos Veitos. Pranešama, kad šią naktį, 2.42 val. Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (Latvijos JGKC) gavo pranešimą iš krovininio laivo „Escape“ apie kilusį gaisrą, kurio nepavyko užgesinti autonomine gaisrų gesinimo sistema. Gaisras kilo mašinų skyriuje.

Išskirtiniai kadrai ir kelionė. Kviečiame vidury nakties kartu su ornitologais pakeliauti po Baltijos jūrą ir pasižiūrėti, kaip jie gaudo jūrinius paukščius ir juos sausumoje žieduoja bei uždeda siųstuvus. Šias paukščių rūšis lietuviai tyrinėja vieninteliai pasaulyje. Klaipėdos mokslininkams pavyko užfiksuoti ir niekam Žemėje iki šiol nežinotą vienos ančių rūšies gebėjimą. Antra valanda nakties Baltijoje, akliną tamsą skrodžia tik valtimi plaukiančių ornitologų prožektoriai.

Baltijos jūros priekrantės žvejai jaučiasi visų pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nuolat įvairių institucijų tikrinami jūrų vilkai iš valdžios nesulaukia jokios pagalbos. Takai, kuriais gali privežti valtis prie jūros, užpustyti, trūksta sandėlių ir, kaip patys sako, pagarbos jiems ir jų verslui. Priekrantės žvejys Mindaugas rodė smėliu užpustytą privažiavimą prie jūros Preiloje.

Rusijos ir Baltarusijos kariniams lėktuvams praskridus virš Baltijos jūros, juos palydėti atskrido trys NATO naikintuvai, skelbiama „Zerkalo“. Paviešintas vaizdo įrašas iš rusų naikintuvo Su-27 piloto kabinos, kuriame matyti, kaip NATO orlaiviai „palydi“ į Kaliningradą skrendančius rusų ir baltarusių karinius lėktuvus. Baltarusių desantinis IL-76MD sausio 27-ąją skrido kartu su jį lydinčiais dviem rusų Su-27 iš Mačuliščių aerodromo į Kaliningradą.

Bendrovė „Ardynas“ bei Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas už daugiau nei 1 mln. eurų parengs Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų jungtims su sausuma reikalingas teritorijas.  Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) skelbiama, jog sausio 24 dieną Energetikos ministerija ir įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Jūra nusiaubė Klaipėdos paplūdimius. Taip nuplovė kopas, kad į vandenį nučiuožė suoliukai ir takeliai, bangos vos nenusinešė gelbėtojų bokštelio ir dušinių. Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato ir kylančio Baltijos vandens lygio toks gamtos siautėjimas tik stiprės, o žmogus gali nebent jį pristabdyti. Klaipėdos paplūdimys ties Pirmąja Melnrage – jūra nuplovė milžinišką smėlio plotą, kopa virto skardžiu su ant jo pakibusiu takeliu, kuris anksčiau vedė prie jūros.

Maskva pirmadienį pranešė išsiuntusi naikintuvą virš Baltijos jūros palydėti Vokietijos žvalgybinį lėktuvą, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, artėjo prie jos sienos. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios kritikos dėl neryžtingos Berlyno reakcijos į karą Ukrainoje ir nesėkmių virtinės atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Baltijos jūroje ketvirtadienio popietę buvo apvirtusi valtis su dviem žvejais – jiems pavyko išsigelbėti ir parplaukti į krantą. Tarnyboms buvo pranešta, kad Klaipėdos rajone, Baltijos jūros paplūdimyje ties Šaipių kaimu, jūroje, maždaug už 100 metrų nuo kranto, apvirto valtis. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, atvykus ir atlikus žvalgybą išsiaiškinta, kad su valtimi buvo apvirtę du žvejai.

Per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto eksporto dujotiekio „Nord Stream“ sprogusioms gijoms suremontuoti Rusijai kainuos mažiausiai 500 mln. JAV dolerių, rašo „The New York Times“, remdamasis informuotu šaltiniu. „Pastarosiomis savaitėmis „Nord Stream AG“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Kremliaus kontroliuojamai bendrovei, pradėjo vertinti vamzdyno remonto ir dujų tiekimo atnaujinimo sąnaudas“, – leidinys cituoja šaltinį.