baltijos jūra

Baltijos jūroje pirmadienį iš JAV eskadrinio minininko „Arleigh Burke“ iškrito ir žuvo amerikiečių karys. JAV karinis jūrų laivynas skelbia, kad žuvusysis – eilinis Davidas L. Spearmanas. Kaip skelbia „Navy Times“, iš JAV Šiaurės Karolinos valstijos kilęs eilinis D. L. Spearmanas balandžio mėnesį prisijungė prie laivo „Arleigh Burke“ įgulos po to, kai baigė mokymus Ilinojuje. „Šis guvus, jaunas vyras padarė pernelyg didelę teigiamą įtaką Arleigh‘ui Burke‘ui.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradedami ruošti profesionalūs laivų stiuardai. Priklausomai nuo išsilavinimo metus ar porą truksiančios studijos išleis į pilną nuotykių, tačiau sunkų ir ne kiekvienam skirtą darbą.  Tarptautiniame kelte pluša stiuardai. Kiekvieno jų darbas apima daugybę sričių – vakarais padavėjai, o rytais persirengus jau lovas tenka kloti. Dar reikia pasitikti kelto keleivius bei pagelbėti virtuvėje. Ir taip visą mėnesį po dvyliką valandų per parą.

Pirmadienį Baltijos jūroje gelbėtojai išgelbėjo 13 skendusių žmonių, tarp išgelbėtųjų – maždaug 10-ties metų mergaitė Juodkrantėje. Aštuoni žmonės skendo Klaipėdos, keturi – Palangos paplūdimiuose, o Juodkrantėje – vienas žmogus, aukščiau minėta mažametė, rodo BNS iš gelbėtojų tarnybų surinkti duomenys.

Savaitgalį Lietuvoje maudynės mirtimi pasibaigė mažiausiai 3 žmonėms. 2 nuskendo tvenkiniuose, vieno kūną pasiglemžė Baltijos jūros bangos, o ketvirtas išplaukęs į jūrą negrįžo. Gelbėtojai jo nerado, tad žmogaus likimas dar neaiškus, nors manoma, kad ir jis nuskendo. Pajūrio gelbėtojai neslepia nuostabos – sako nesuprantantys, kodėl žmonės nepaiso perspėjimų apie pavojus ir patys brenda į nelaimes.

Šventojoje iš pavojingos Baltijos jūros sekmadienį išprašytas Baltarusijos pilietis liko labai nepatenkintas, kad jam neleido išsimaudyti. Gelbėtojams pasitraukus į šalį, vyras vėl nėrė į bangas ir daugiau nebeiškilo.  Dar viena tragiška praėjusio savaitgalio nelaimė pajūryje įvyko sekmadienio popietę. Apie 14.55 val. Šventojoje, netoli gelbėtojų stoties, iš Baltijos jūros ištrauktas negyvas 58 metų vyras. Baltarusijos pilietis nuskendo.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Savaitgalį į Palangą atvykusius poilsiautojus gelbėtojai pasitiko iškėlę raudoną vėliavą, draudžiančią maudytis jūroje. Nepaisančius šio draudimo prie kranto budintys gelbėtojai drausmino ir varė į krantą, siekdami išvengti galimų nelaimių. Didžioji dalis pažeidėjų – užsieniečiai, teigiantys nesuprantantys vėliavos reikšmės, o taip pat ir neprižiūrimi vaikai.

„Atostogos pajūryje su šeima – yra tikras rojus. Kas galėtų paneigti, kad kelionė prie jūros daugeliui šeimų yra laukiamiausia pramoga? Tik jūs man paaiškinkit, kas su šeimomis negerai, kad jos elgiasi būtent šitaip?“ – klausia tv3.lt laišką atsiuntusi Meda iš Vilniaus. Pagaliau įšilęs oras leido atsipalaiduoti visiems pajūryje laiką leidžiantiems poilsiautojams. Pasidalinsiu vaizdeliu iš Šventosios paplūdimio.

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Įšilus Baltijos jūros vandeniui, Lietuvos pajūrio pakrantėse gali padaugėti cholerai artimų bakterijų vibrio. Tad poilsiautojai mėgstantys turkštis Baltijoje turėtų būti labai budrūs – vibrio bakterijos gali būti pavojingos sveikatai: sukelti infekcijas ir netgi mirtimi galintį pasibaigti kraujo užkrėtimą ar į apsinuodijimą panašius negalavimus. Tiesa, šios bakterijos Lietuvos mokslininkų nėra pakankamai ištirtos, tad neaišku, koks jų kiekis vandenyje jau yra pavojingas.

Pirmadienį į Baltijos jūrą bus paleisti pirmieji šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išgelbėti ruoniai. Gyvūnai laivu bus išgabenti 8 kilometrus į jūrą – ten, kur jau nėra žvejų tinklų, ir paleisti į laisvę, pranešė Jūrų muziejus. Anot jo, šie metai buvo itin gausūs pajūryje rastų sužalotų, sergančių, nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Į muziejų atgabenti 22 poros–trijų savaičių gyvūnai, sveriantys gerokai mažiau nei turėtų būti ką tik gimę gyvūnai.

Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos. Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.

Globalinis atšilimas ir pramoninė bei žmogiškoji tarša daro ryškią neigiamą įtaką Baltijos jūrai. Dėl kasmet vis labiau šylančio jūros vandens, Baltijos pakrantėse vis dažniau aptinkamos įvairios žmogaus sveikatai ir net gyvybei pavojingos bakterijos. Šiemet Klaipėdos universiteto mokslininkės ir Klaipėdos licėjaus mokinio pristatytas bendras tyrimas atskleidė, kad sveikatai pavojingų bakterijų galima rasti jau ir Lietuvos pakrantėse.

Karštą sekmadienį Baltijos jūroje skendo paaugliai, jie visi buvo išgelbėti. 17.21 val. Klaipėdoje, Kopų gatvėje, buvo gautas pranešimas, kad Baltijos jūroje, kad prie šiaurinio molo skęsta paaugliai. Kai atvyko ugniagesiai, vieną mergaitę iš vandens jau buvo ištraukę kaituotojai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.  Netrukus uostamiesčio gelbėtojai gavo dar vieną pranešimą apie nelaimę vandenyje. 17.57 val.

Kasmet vis daugiau negyvų ruonių į Lietuvos krantus išmeta Baltijos jūra. Jei prieš šešerius metus tokių bangos išskalaudavo mažiau nei dešimt, pernai poilsiautojai aptiko jau daugiau nei šimtą. Tačiau Lietuvoje jokia institucija ruonių žūties priežasčių nesiaiškina. Net jei gaišenoje žioji kulkos skylė. Baltijos bangos krante prie Šventosios skalauja negyvą ruonį. Iškviesti poilsiautojų jo paimti atvykę „Nuaro“ darbuotojai netoliese rado dar dviejų gaišenas. Negyvus ruonius krauna į priekabą.

Smagus pasibuvimas prie jūros ar mėgavimasis jūros gėrybėmis gali baigtis infekcine liga, sukeliama vandenyje knibždančių bakterijų. Karštomis vasaros dienomis rizika užsikrėsti kyla net Baltijos jūroje, o ligos pasekmės – itin nemalonios. Apie vibriozę, jos sukėlėjus, užsikrėtimo simptomus ir kaip saugotis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Švedijos pakrančių sargyba ketvirtadienį pranešė, kad prie šalies krantų Baltijos jūroje aptiko didžiulį nežinomos medžiagos išsiliejimą. Tikriausiai išsiliejo tam tikras biokuras, pridūrė tarnyba. 77 kvadratinių kilometrų plotą Švedijos ir Suomijos vandenyse užimantis išsiliejimas buvo aptiktas trečiadienį Botnijos įlankoje.

Dešimtys Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų ketvirtadienį dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, Švedijai ir Suomijai neseniai pateikus paraiškas įstoti į NATO. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Baltijos laivyno laivai „atliks mokomąsias laivybos kelių ir laivyno bazių gynybos užduotis“. Pranešime sakoma, kad manevruose, kurie taip pat apims pratybas sausumoje, Kaliningrado srityje esančiuose poligonuose, dalyvaus 60 laivų ir 40 orlaivių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją į uostus prie Baltijos jūros. „Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Klaipėdos pajūryje oro temperatūra 23 laipsniai, o Baltijos vandens – 11 laipsnių šilumos. Tad pliažuose žmonės jau kloja rankšluosčius ir dekius bei bene pirmą kartą šiemet masiškai mėgaujasi lietuviško pajūrio saule. Nedaug, tačiau jau yra ir besimaudančių, sako, vanduo pats tas. Klaipėdietis Silvestras pirmą kartą šiais metais brenda į jūrą. Jaunuolis pasitreniruoja, paplaukioja ir lipa lauk. Kaip pirmam kartui užteks – sako. „Nu, šiltas vanduo, nežinau, grūdinuosi, man normaliai.

Išsiilgę šilumos poilsiautojai nuo pat antradienio ryto traukia prie jūros gaudyti saulės spindulių. Tikri entuziastai, nepabūgę dar vėsios jūros temperatūros, lipa ir į vandenį. Tiesa, tik trumpam. „Žmonės pasidegina, įbėga trumpam, šiuo metu matau du, kurie iš vandens grįžta į krantą“, – antradienio vidudienį naujienų portalui tv3.lt pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Dvylika Lietuvos bei NATO sąjungininkų laivų Baltijos jūroje mūsų šalies teritorijoje naikina po abiejų pasaulinių karų likusias povandenines minas. Sprogmenų vien prie mūsų krantų vokiečiai bei rusai paliko pusantro tūkstančio, visoje Baltijos jūroje – 150 000. Net ir po tiek metų minos vis dar kelią pavojų – vieną tokią ištraukę tinklais žuvo trys belgų žvejai. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Dzūkas“ ruošiasi atsišvartuoti.

Baltijos jūroje vykdant amunicijos paieškas ir jų nukenksminimą operacijoje „Open Spirit 2022“ („Atvira dvasia 2022“) aptiktos septynios minos, raketa ir nuskendęs laivas.  Tokius duomenis ketvirtadienį spaudos konferencijoje pateikė Karinių jūrų pajėgų karininkas, operacijos ir pratybų vadas Andrius Širvys. „Šiais metais mes „Open Spirit“ operacijoje išvalėme apie 170 kv. jūrmylių jūros dugno.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje pirmadienį prasidėjo tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 2022“ („Atvira dvasia 2022“). Kaip pranešė kariuomenė, čia taip pat vyksta tarptautinės narų išminuotojų pratybos EODEX 2022. Operaciją ir pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.

Latvija neprieštarauja, kad Lietuva netoli jos sienos Baltijos jūroje statytų didelį vėjo jėgainių parką, sako šalių aplinkos ministrai. Šiuo metu vyksta būsimo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV), su kuriuo Latvija yra supažindinta, po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio Klaipėdoje antradienį sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seime pirmojo pritarimo sulaukė siūlymas leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse. Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

10 valstybių gynybos ministrai antradienį po derybų Didžiojoje Britanijoje pasmerkė Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje ir paskelbė apie karines pratybas Baltijos jūroje. Britų vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) pareiškime nurodė, kad „netrukus surengs pratybas, pademonstruosiančias JEF valstybių judėjimo laisvę“ šioje strateginę reikšmę turinčioje zonoje. „Ši ir vėlesnė veikla išliks prevencinio ir proporcingo [pobūdžio].

NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 3 dieną NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-154, skridusį į Karaliaučiaus sritį.

Klaipėdos jūrų uostas ateityje bus priverstas plėstis į išorę arba turės tenkintis mažėjančia krova, sako uosto vadovas. Algis Latakas, be to, pabrėžia, kad griežtų aplinkosaugos reikalavimų uosto bendrovėms tenka atsisakyti ir kitų didelių krovinių. „Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija pradėta pildyti dujomis, penktadienį pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. Pirmosios „Nord Stream 2“ gijos pildymas dujomis buvo pradėtas birželio pradžioje ir užbaigtas spalio viduryje. Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministerijos paskelbė nesitikinti, kad „Nord Stream 2“ pradės veikti 2022 metų sausį.

Du žmonės dingo ledinės Baltijos jūros bangose, netoli Švedijos krantų susidūrus britų ir danų krovininiams laivams. Incidentas įvyko prasto matomumo sąlygomis, tačiau specialistai įtaria, kad susidūrimo metu su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiančio laivo įgula galėjo būti neblaivi. Didžiulės gelbėtojų pastangos rasti vandenyje atsidūrusius žmonės kol kas rezultatų nedavė.

Baltijos jūroje, netoli Švedijos pietinės pakrantės, susidūrė du krovininiai laivai. Aukų skaičių nėra žinomas, šiuo metu vyksta gelbėjimo darbai. Skelbiama, kad nėra žinomas vieno iš apsivertusių laivų dviejų žmonių įgulos likimas. Laivai rėžėsi vienas į kitą jūroje tarp Danijos Bornholmo salos Švędijos pakrantės miesto Ystado, skelbia „Reuters“ remiantis švedų televizija SVT. Vienas iš laivų priklauso Danijai, o kitas – Didžiajai Britanijai.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Palangos paplūdimį pamėgo ruonis. Žinduolis jau nuo gegužės kone kasdien išropoja ant smėlio ir sulaukia didelio žmonių susidomėjimo. Kai kurie įsivaizduodami, kad ruonį gelbėja bando jį nustumti atgal į bangas ar skambina atsakingoms tarnyboms. Tačiau biologai liepia žinduolį palikti ramybėje – pavalgęs ruonis tiesiog nori ramiai pagulėti ir suvirškinti maistą.  Palangos paplūdimyje – sujudimas. Žmonės buriuojasi aplink krante gulintį gyvą ruonį.

Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis ir toliau užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse, o Baltijos jūros rytinėje pakrantėje nusileidžia tik Rusijos uostams prie Suomijos įlankos, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys. Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 33,597 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 8,9 proc. iki 30,226 mln. tonų.

Šį rudenį apsilankę Palangos ar šalia esančiuose paplūdimiuose, galite būti labai nustebinti. Čia galite pamatyti ant smėlio gulintį ar saulėje besideginantį ruonį. Ką daryti pamačius ruonį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Netoli Palangos esančiuose paplūdimiuose vaikštinėjantys pajūrio gyventojai ir svečiai čia vis dažniau sutinka ruonius, kurių nuotraukomis ne tik dalijasi soc. tinkluose, tačiau ir stengiasi jiems padėti.

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje.  Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą.

Rugsėjo 29 d.  ąpie 14:30 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie Baltijos jūroje esančiame laive susižeidusį žmogų. Nukentėjusiojo evakavimui nedelsiant pakeltas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 “Dauphin”. Sraigtasparnio įgula nukentėjusįjį išgabeno į Klaipėdos ligoninę ir perdavė medikams. Apie 15:30 užduoties vykdymas baigtas, orlaivis grįžo į Paieškos ir gelbėjimo postą Nemirsetoje.

Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Kaip nurodo pranešimą dėl Baltijos jūros situacijos išplatinusi Aplinkos ministerija, dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai.

Pasideginti ar tiesiog pasivaikščioti pajūryje yra kur kas maloniau, kai aplink švaru ir nesimėto įvairios šiukšlės, todėl populiariausi Lietuvos paplūdimiai yra kruopščiai valomi. Tie paplūdimiai, kuriuose apsilanko mažiau lankytojų – kasdiene priežiūra negali pasigirti. Tačiau Juodkrantėje vasarojantis vilnietis Tomas rūpinasi laukiniais šio krašto paplūdimiais. Vyras savo kuprinėje nuolat nešiojasi šiukšlių maišus ir švarina Baltijos pakrantę.

Europos Komisija (EK) siūlo 2022 metais ir toliau riboti žvejybą Baltijos jūroje dėl prastos šių išteklių būklės. EK siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, išlaikyti dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių žuvų žvejybą siūlo mažinti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono gyvūnijai pavojų kelia žvejyba, tarša bei nevietinės rūšys, rodo Aplinkos apsaugos agentūros atlikta analizė. Kaip trečiadienį skelbia Aplinkos ministerija, Lietuvai priklausančiame jūros rajone ir pakrantėje gyvena apie 30 paukščių rūšių. Dauguma jų peri atokiose vietose šiaurėje, o žiemoja jūriniuose vandenyse, pasirinkdami žiemavietes ne tik pagal mitybos poreikius, bet ir pagal oro sąlygas.

Lietuva žavi ne tik savo gamta, bet ir daugybe įdomių bei neregėtų lankytinų vietų. Viena iš jų  – tropinių Smiltynės drugelių namai, kuriuose galima išvysti kerinčio grožio egzotinius drugelius. Lietuvos gamtoje tokių drugelių nepamatysime, nes jie gyvena kitokiomis klimato sąlygomis tolimosiose džiunglėse. Smiltynės drugelių namų atstovas pasakoja, kad šie namai buvo įkurti 2018-aisiais metais: „Labai džiaugiamės, kad esame Smiltynėje.

Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Rugpjūčio 11 dieną tv3.lt naujienų portalo skaitytoja Latvijoje, Jūrmalciems užfiksavo vandens viesulą. Kaip pasakoja pati moteris, virš Baltijos jūros jų buvo susidarę net keturi. Ryte nuėjusi prie jūros, moteris vietoj ramių bangų ir saulės pamatė keturis vandens viesulus, kurių vienas, panašu, pasiekė vandens paviršių. Šį vaizdą žmonės galėjo stebėti maždaug 10-15 minučių.

Šiuo metu galima pastebėti vis daugiau ir daugiau žmonių besipuošiančių gintaru. Gintaras vertinamas ne tik dėl savo unikalumo, bet ir dėl įvairių gydomųjų savybių, o „Amber boutique“ pardavimų vadovė Jurgita Baltramonaitienė sako, kad gintaras nuo seno žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.