augalai

Hortenzijos yra labai populiarūs augalai, tačiau augintojams kyla nemažai neaiškumų dėl jų priežiūros, pavyzdžiui, kada reikėtų jas genėti ir ką daryti joms nužydėjus. Tad ekspertai išdavė, ką reikia padaryti hortenzijoms nužydėjus – įsidėmėkite šiuos patarimus.  Vienos populiariausių yra šluotelinės hortenzijos, augančios ne vieno sode ar kieme, tačiau čia auga ir kitokios įvairiausių rūšių hortenzijos.

Lietuvių pamiltos gėlės pelargonijos nežiemoja lauke, tad svarbu užtikrinti joms tinkamas sąlygas, kad kitais metais vėl galėtumėte jas sodinti ir džiaugtis žiedai. Ekspertė papasakojo, kaip išsaugoti pelargonijas per žiemą – įsiminkite jos patarimus.  Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Pačiame savo žydėjime hortenzijos tampa didžiausia sodo puošmena, tačiau daugelis sodininkų nė nežino, kad kai kurių rūšių hortenzijas reikia nugenėti dabar, dar vasarą, kad kitais metais sulauktumėte žiedų. Hortenzijos yra neįtikėtinai spalvingos ir gražios gėlės, kurios itin populiarūs sodininkų tarpe dėl savo įspūdingų žiedų ir itin paprastos priežiūros.

Biržų rajone gyvenanti Genovaitė Elmentaitė-Malakauskienė į savo namus aplinkinius sutraukia ne tik dėl įvairių edukacinių užsiėmimų ar rankdarbių kūrimo, tačiau ir dėl ramybe bei gera aura alsuojančios aplinkos.  Į Biržų kraštą iš Kupiškio Genovaitė atsikraustė prieš gerus aštuonerius metus. Čia jau apie trisdešimt metų gyveno jos vyras. Šioje vietoje auga ir dideliais medžiais išaugusi vyro sodinta beržų alėja, galybė įvairiausių augalų, ganosi gyvuliai.

Skaičiuojame paskutines vasaros dienas, tačiau kartu su jomis sodo ir daržo darbai nesibaigė. Štai, kokius darbus dabar atlikti yra pats tinkamiausias laikas.  Laikas išpjauti derėjusių aviečių ir gervuogių stiebus: pjaukite juos iki pat žemės paviršiaus. Kitaip tariant, derėjimui auginkite tik vienmečius stiebus. Visi išpjaustyti stiebai išnešami iš avietyno ir sunaikinami. Dar racionaliau juos susmulkinti specialiu šakų smulkintuvu ir įterpti į dirvą.

Pastebėjote, kad pradėjo ruduoti hortenzijos? Gali būti keletas priežasčių, kodėl tai vyksta, tačiau viena jų pati dažniausia ir svarbiausia – ekspertai atskleidė, kodėl taip būna.  Nors hortenzijos yra augalai, kuriems nereikia itin daug priežiūros, kartais jos ima ir pradeda ruduoti. Tada sodininkai griebiasi už galvų, nesuprasdami, kodėl tai vyksta.

Tujos yra labai populiarios. Daugybė žmonių iš šių augalų nusprendžia formuoti gyvatvores. Tujos atlieka dvejopą funkciją: puošia sodą ir užtikrina privatumą. Sužinokite, kaip genėti tujas, kad jos augtų vešlios ir sveikos. Šie krūmai nėra reiklūs auginimui ir priežiūrai. Vis dėlto, labai svarbu pasirūpinti tinkamu tujų genėjimu. Tai užtikrins tinkamą šių augalų vystymąsi. Jei esate pradedantysis sodininkas ir dar nežinote, kaip tinkamai genėti tujas, šis straipsnis jums bus labai naudingas.

Pomidorus auginti nėra labai sudėtinga, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos svarbu atsižvelgti, jei norite gero derliaus, viena ekspertė. Pomidorai yra žoliniai vienmečiai ir daugiamečiai augalai, priklausantys Solanaceae šeimos Solanum genčiai. Norint tinkamai prižiūrėti pomidorų augalus, sodininkai turėtų atlikti vieną užduotį – juos genėti. Pomidorų genėjimas tam tikru metu gali būti labai naudingas, rašo express.co.uk.

Daugelis sodininkų praleidžia valandų valandas prižiūrėdami savo augalus, deja, juos lengvai gali sunaikinti šliužai ir sraigės. Yra paprastas būdas atbaidyti šiuos kenkėjus nuo augalų. Šie nepasotinami kenkėjai per vieną dieną gali suėsti kelis kartus daugiau maisto nei jų kūno svoris. Tai didžiulė žala augalams. Sraigės ir šliužai gali atsirasti iš niekur bet kuriuo laiku, bet ypač tada, kai oras švelnus ir drėgnas, rašo express.co.uk.

Vis dar puikus metas prisirinkti vaistažolių, kurios gali padėti susidūrus su įvairiomis sveikatos problemomis. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai surinkti vaistažoles, kaip jas paruošti žiemai bei visų svarbiausia gerai jas pažinti, nes kai kurias vaistažoles lengva supainioti su nuodingais augalais.

Vieni gražiausių ir lengviausiai soduose auginamų augalų yra hortenzijos. Tačiau kai kurių kitų augalų nepatariama sodinti šalia, nes jie gali žūti. Hortenzijos – gražūs krūmai, sodams suteikiantys unikalių spalvų, tačiau ne visi augalai mėgsta hortenzijų kaimynystę. Dėl hortenzijoms būdingų sąlygų šalia jų negali išgyventi augalai, kuriems būtina saulės atokaita arba pavėsis.

Alytaus rajone, Užubaliuose, gyvenančios Solveigos Gutauskienės šiltnamyje užaugo milžiniškas pomidoras. Jo vieno užteko dideliam dubenėliui salotų paruošti! Pomidoras svėrė net 683 gramus. Kaip sako pati moteris, jokių ypatingų priemonių ar trąšų pomidorų priežiūrai nenaudojo. „Laistymas, skabymas, ravėjimas, šiek tiek lapų pakarpymas, kad daugiau saulės gautų – įprasti dalykai. Galbūt šiemet pomidorų augimui ir metai palankūs, nes derlius  – išties gausus.

Tikriausiai nėra įspūdingesnio reginio už milžiniškas gausiai žydinčias hortenzijas. Tačiau kol hortenzijos subręs ir užpildys erdvę taip, kaip buvo numatyta, sodas gali atrodyti kiek neišvaizdus.

Česnakai yra mėgstami dėl stipraus kvapo ir intensyvaus skonio, tačiau kai jie ima gesti,  tampa nevertingu ingredientu. Tačiau česnakų galvutes kuo puikiausiai naudosite iki šešių mėnesių, jei tinkamai jas laikysite Česnakų galvutės gali atrodyti tvirtos, tačiau jų trapios skiltelės yra labiau pažeidžiamos. Iš tiesų, netinkamai laikant jos gali greitai suminkštėti ir išdžiūti, net jei laikote vėsioje ir tamsioje spintelėje.

Daržininkai dalijasi puikiu atradimu, kuris ne tik padeda paskatinti pomidorų augimą, tačiau ir atbaidyti kaimynų ar laukines kates iš daržo. Maža to, šis atradimas nereikalauja „raketų mokslo“, kadangi viskas, ko jums reikia yra tik bananai. Užuot pirkę brangias daržo trąšas, pasižvalgykite savo virtuvėje – tikrai kiekvienas joje turės bent vieną ar kelis bananus.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Šliužai ir sraigės gali smarkiai nuniokoti sodus – jie ėda viską, pradedant augalų lapais, baigiant žiedais ir stiebais. Sodininkai pastoviai ieško būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų – ekspertė atskleidė paprastą būdą, kaip su jais kovoti. Šie įkyrūs kenkėjai aktyviausi naktį, tačiau paprastai palieka pastebimus gleivių pėdsakus ant terasų, sienų ir grindų, rašo express.co.uk.

Pomidorai sodininkams yra viena svarbiausių vasaros daržovių ir jie skaniausi tada, kai yra raudoni, sultingi ir šviežiai nuskinti. Nors dauguma daržovių noksta be jokių problemų, vėlyvieji pomidorai noksta daug ilgiau, tad ką daryti, kad procesas būtų spartesnis? Štai kaip sunokinti žalius pomidorus, kad kuo geriau išnaudotumėte šiltojo sezono derlių.

Nors katės yra puikūs naminiai gyvūnai, jų apsilankymai sode gali tapti sodininkų galvos skausmu. Tačiau yra paprastų priemonių, kad katės nebeitų į jūsų sodą – pavyzdžiui, galite pasisodinti šiuos augalus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl katės nelaukiamos sode – lysvės tampa vieta, kur jos atlieka savo gamtinius reikalus. O kačių išmatos gali pakenkti augalams ir užteršti dirvožemį.

Pomidorai ima trūkinėti, kai vaisiaus vidus ima per daug spausti odelę iš vidaus – dažniausiai taip nutinka po stipraus lietaus arba dėl nenuoseklaus laistymo. Tačiau to galima išvengti – sužinokite, kaip. Kai pomidorai sutrūkinėja, į vaisius gali patekti bakterijų ir jie gali pradėti pūti. Būtent taip neseniai nutiko vienai pomidorų augintojai, rašo express.co.uk.

Ar jūsų sodo augalai, nepaisant sudarytų puikių augimo sąlygų, yra nudžiūvę, pageltę, jų lapai susisukę? Pažvelkite į lapų apačią: čia gali slėptis kenkėjai amarai. Jei jie apsigyveno jūsų sode, svarbu žinoti, kad yra vienas paprastas būdas, kaip atsikratyti amarų. Suprasti, kad sodo augalus užpuolė amarai, nėra labai sunku: kitoje lapo pusėje pamatysite daugybę nedidelių vabalų arba lipnių likučių, kuriuos jie palieka po maitinimosi, rašo bobvila.com.

Lietuvos gamtoje aptiktas retas augalas – karpuotoji meškapėdė (lot. Peltigera aphthosa). Ši rūšis laikyta išnykusia, tačiau ji vėl rasta praėjus beveik 100 metų.  Džiugia naujiena apie išskirtinį radinį socialiniuose tinkluose pasidalinusi gamtosaugininkė Gintarė Grašytė dalinosi, kad viskas prasidėjo dar prieš 11 metų, kai dirbdama Labanoro regioniniame parke aptiko neįprastai atrodančią mėškapėdę.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Ilgus metus beveik kiekvienas daržininkas stengėsi užauginti ir pasipuikuoti kuo didesniais pomidorų vaisiais. Tačiau dabar dažnas augintojas renkasi vienus populiariausių pomidorų pasaulyje – kokteilinius arba vyšninius, dar vadinamus vynuoginiais. Susidomėjimas tokio tipo pomidorais turi pagrindą – dauguma žmonių nori sveikai ir skaniai maitintis. Norime patys užsiauginti, ypač ekologiškai, ir patys gardžiuotis tuo, kas užaugo.

Ir šliužams, ir sraigėms išgyventi būtina drėgmė, todėl dažniausiai jie pasirodo sode po lietaus arba kai laistomi augalai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip atsikratyti šių nemalonių kenkėjų ir užkirsti jiems kelią į sodą. Nors kai kurie sodininkai bando susitaikyti su tuo, kad sode pilna šliužų ir sraigių, šie gyviai gali pakenkti augalams, rašo express.co.uk.

Hortenzijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Tačiau ne visi žino, kad jų galima lengvai pasidauginti be jokio vargo, kad sodą papuoštų dar daugiau žiedų. Štai, kaip tai padaryti. Sodininkai, norintys padidinti auginamų hortenzijų skaičių arba auginti daugiau augalų, kuriais galėtų dalintis su kitais, gali imti kone visų hortenzijų rūšių auginius, rašo express.co.uk.

Sodininkas anglas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Kalbėdamas apie pomidorų tręšimą, Chrisas sakė, kad yra keletas „neoficialių tyrimų“, kuriuose teigiama, kad aspirino naudojimas gali padėti pomidorams tapti atsparesniems ligoms ir kenkėjams. Teigiama, kad aspirinas taip pat pagerina augalų augimą, todėl užauga daugiau vaisių ir padidėja derlius.

Nors žengiame į paskutinį vasaros mėnesį, darbų sodyboje, darže ir sode kol kas nemažėja. Pjauname žolę, rauname piktžoles iš gėlynų, darže ir sode renkame gėrybes. Visų mūsų darbų ištikimiausi palydovai – įvairūs kraujasiurbiai. Sodiečiai, išbandę įvairiausias priemones, dalijasi patarimais, kurie sprendimai kovoje su uodais, mašalais ir erkėmis jiems pasiteisino labiausiai.

Dažnai pražydus hortenzijoms nepraleidžiama progos jų pasimerkti namuose, tačiau neretai jos greitai nuvysta. Tačiau yra viena gudrybė, kaip padėti atsigauti nuvytusioms gėlėms – išbandę vėl džiaugsitės akis džiuginančiais žiedais. Pasak influencerės Tori Wesszer, yra paprastas būdas, kaip atgaivinti pamerktas nuvytusias hortenzijas, kad šios vėl gražiai atrodytų, rašo express.co.uk.

Gamta neretai iškrečia įvairių siurprizų. Tai keletą savaičių trunkantis karštis, tai – netikėta ir stipri liūtis, tai sniegas gegužės viduryje, kaip buvo prieš keletą metų. Tačiau ji gali iškrėsti ir kokį malonų siurprizą. Šią pakankamai sausą vasarą gamta išaugino vieną iš laukinių orchidėjų rūšių Alytaus Jaunimo parke. Šia žinia su Alytaus miesto savivaldybe pasidalino alytiškis, žinomas gamtos mylėtojas ir puoselėtojas Linas Žvaliauskas.

Jei turėtume unikalią galimybę keliauti laiku ir nusikelti į mūsų prosenelių, proprosenelių ar dar tolimesnių protėvių sodybą, suprastume, kad visa, kas žaliavo ir žydėjo jų kiemuose, turėjo prasmę ir konkrečią paskirtį. Dideli medžiai aplink sodybą buvo reikalingi apsaugai nuo vėjo ir žaibo, mažesni medžiai sodinti dėl dekoratyvumo, medicininių savybių. Gėlynuose taip pat augo gydantys žolynai. Tokių augalų nesunkiai galima įkomponuoti ir šiandieniniuose darželiuose.

Kambariniai augalai ne tik puikiai pagyvina interjerą – kai kurie jų pasižymi orą valančiomis savybėmis. Štai keturi kambariniai augalai, kurie surenka dulkes iš oro ir padeda sutaupyti laiko dulkių valymui. Paprastai dulkes geriausiai surenka augalai su dideliais, blizgančiais lapais, nes jų paviršiaus plotas yra labai didelis ir yra sulaikoma daugiau dulkių dalelių.

Kovai su sodo ir daržo kenkėjais neretai namų šeimininkai imasi drastiškų priemonių. Tačiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė sako, kad prieš stojant į kovą, būtina pasidomėti, kokios sąlygos sudaro puikią vietą daugintis ir veistis kenkėjams bei koks yra jų gyvenimo būdas. Dr. Elena Survilienė pasakoja, kad kenkėjai pirmiausiai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes – visaėdžius arba specifinius kenkėjus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Vasaros saulei šviečiant vis ryškiau, ieškome natūralių būdų gauti mums taip reikalingų vitaminų. Paprasčiausia tai padaryti – valgant įvairias uogas. Vieni mėgsta braškes, kiti bruknes,  o treti avietes. Pastarosios, pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, yra vienos labiausiai skanaujamų uogų Lietuvoje ir savo populiarumu nusileidžia tik braškėms bei šilauogėms. Tačiau, anot dr.

Jei jūsų hortenzijos vysta ir prarado savo grožį ir nežinote, kodėl, atkreipkite dėmesį į kelias dažniausiai pasitaikančias to priežastis. Ekspertė taip pat pasidalino patarimais, kaip jas atgaivinti, kad šios džiugintų gausiais žiedais. „All About Gardening“ ekspertė ir hortenzijų augintoja Jill Drago papasakojo, kodėl hortenzijos ima vysti ir patarė, kaip jas atgaivinti. Ji sakė: „Yra daugybė prežasčių, kodėl jūsų hortenzijos gali netikėtai nuvysti.

Skruzdėlės yra žavūs padarai ir, nors jos atlieka daug naudingų darbų, sodininkams jos dažnai kelia daug rūpesčių. Didelės skruzdžių kolonijos gali atsikraustyti į namus, ieškodamos daugiau maisto, todėl natūralu, kad norima jų kuo greičiau atsikratyti. Vasaros mėnesiais galima pastebėti sode skruzdžių vilkstines, judančias pirmyn ir atgal. Kai kurios galbūt net patenka į namus, ieškodamos cukraus ar bet kokio kito maisto. Skruzdėlės gali būti naudingos sodui.

Vasarai įpusėjus, Lietuvos gyventojai eina rinkti įvairių uogų, vaistažolių ir kitų augalų bei pradeda ruošti namines uogienes, arbatas arba prieskonių mišinius. Anot vaistininko Kęstučio Beržinio, naudingiausias „instrumentas“, kurį reikia pasiimti į vaistažolių žygį – žinios apie augalus. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis teigia, kad svarbu susipažinti su ieškomo augalo savybėmis ir nesumaišyti jo su kitais, galbūt net nuodingais augalais.

Pelargonijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Kad šios sukrautų dar daugiau žiedų ir atrodytų puikiai, galite pasigaminti naminių trąšų – tai daug paprasčiau, nei galite įsivaizduoti. Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.

Tikrai niekas nenori žiurkių nei savo namuose nei sode – ypač kai jų yra ne viena. Ekspertas perspėjo, kad sodininkai daro keletą klaidų, kurios į sodą pritraukia žiurkes ir dažnai dar didesnius kenkėjus. Nepriklausomai nuo metų laiko komposto krūva sode yra ideali vieta žiurkėms, nes joje graužikai randa daug maisto ir medžiagų sukti savo lizdus.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Išpuoselėtas rožynas – bene didžiausia mūsų sodų puošmena. Tačiau norint grožėtis gausiai žydinčiais žiedais teks padirbėti, mat rožės gana lepus augalas, mėgstantis sodininko dėmesį. Taip pat reikėtų būti atidiems stebint rožių lapus, nes būtent jie išduoda, kokių mikroelementų jiems trūksta labiausiai.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Šimtmetį švenčiantis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas penktadienį rengia dvi dienas truksiančią vasaros šventę „Kvapų naktis 2023“. Anot organizatorių, renginys skirtas augalų spalvoms, formoms, tekstūroms ir skoniams. Nuo popietės iki vėlaus vakaro vyks įvairios parodomosios ir edukacinės programos, susipažinti kvies mokslo įstaigos, kvapų ir skonių kūrėjai, menininkai ir amatininkai, mados ir stiliaus, šokio, aktorystės ir muzikos meno atstovai.

Augalų tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis. Vietoje komercinių trąšų sodininkai gali naudoti vaisių žieveles, įskaitant bananus. Pasak Chriso Bonnetto iš „Gardening Express“, augalams reikia daug maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros. Kai kurios trąšos ir repelentai sodo centruose yra gana brangūs, tačiau gamtoje slypi  daug pigesnių resursų, tik tam reikia skirti šiek tiek savo laiko, rašo express.co.uk.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dvi paauglės seserys iš Vakarų Jorkšyro, Anglijos, užaugino ir išdalijo gyventojams 240 pomidorų sodinukų, kad padėtų vietos bendruomenei. Trylikametė Mabel ir penkiolikmetė Phoebe kelis mėnesius augino augalus iš sėklų, o dabar savo augalus išdalijo Aukštutiniame Kalderio slėnyje.

Juodoji lapų dėmėtligė – tai rožes pažeidžianti infekcija, rimčiausia liga, kuria gali susirgti šie augalai. Ligą sukelia grybelis ir ją galima pastebėti ant augalo lapų. Juodoji dėmėtligė yra lapų liga, kuri puola augalus ištisus metus, tačiau labiausiai ji siautėja sausu oru. Negydoma juodoji dėmėtligė sparčiai plinta ir labai susilpnina augalus. Šios ligos požymiai – tai mažos, apvalios juodos dėmės, kurių dydis svyruoja nuo vieno milimetro iki vieno centimetro.