Augalai

Rudens pabaiga – jau tas metas, kai vis dažniau atidaromi vasarą paruošti raugintų, marinuotų gėrybių stiklainiai. Tačiau lapkritį dar netrūksta ir šviežių vaisių bei daržovių, kuriomis pasimėgauti vertėtų nepraleisti progos. Kaip pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, renkantis būtent sezoninius šviežius vaisius nauda bus keleriopa: gėrybės bus pačios skaniausios ir pigiausios, rašoma pranešime spaudai.

Moteris verkia ir sako, kad vyras ją veja iš namų, nes susižavėjo kaimyne. Irena maldauja priversti vyrą persigalvoti ir jos nepalikti, nes tik ji juo viena nuoširdžiai rūpinasi, o šis jai užrašė savo turtą. Sugyventinių konfliktu laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Po vyro mirties visas jo turtas atiteks Irenai ir jau yra sudarytas testamentas.

Lapkričio 2-ąją, per Vėlines, Nijolė apsilankė Anykščių kapinėse. Nors diena turėjo būti kupina rimties ir susikaupimo, jos akį patraukė neįprastos lentelės prie greta esančių kapų. Pamačiusi, kas ten parašyta, Nijolė buvo pakraupusi – jos išvystas vaizdas sukėlė tikrą diskusijų audrą internete. Pasipiktino prie kapų įrengtomis lentelėmis Socialiniame tinkle „Facebook“ Nijolė pasidalijo įrašu, kuriame papasakojo apie vaizdą, sukrėtusį ją iki širdies gelmių.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Keliautoją Rimvydą Širvinską-Makalių pirmoji tolima, egzotinė kelionė kadaise nuvedė į Malaiziją – šalį, į kurią vėliau sugrįžo dar tris kartus. Kiekvieną kartą čia jis atrado vis daugiau – nuo šurmuliuojančios sostinės Kvala Lumpūro iki laukinių Borneo salos džiunglių, kur gamta alsuoja gyvybe. Būtent ten, stebėdamas laukinius orangutanus ir įspūdingą tropinę augaliją, Rimvydas suprato, kad ši šalis – nepaprastas pasaulio kampelis, į kurį norėsis sugrįžti.

Siekiantiems sustiprinti savo organizmą vertėtų prisiminti natūralias priemones, galinčias padėti. Ne paslaptis, kad viena iš jų – gaurometis, laikomas tikru vitaminų ir mineralų šaltiniu. Jis turi daugybę naudų – padės mažinant rūgštingumą, gerinant virškinimą, mažinant uždegimą. Gauromečio lapai ir žiedai pasižymi naudingomis savybėmis – šio augalo dalių verta turėti namuose, nes jos pravers daugeliu atvejų.

Ruduo – metas, kai sodai ir kiemai pasipuošia spalvotais lapais, tačiau daugelis nežino, ką su jais daryti, kai jie nukrenta. Ar verta juos grėbti, kompostuoti, o gal tiesiog palikti gulėti po medžiais? Sodininkystės ekspertas Tomas Strowlgeris siūlo paprastą, tvarų ir gamtai naudingą sprendimą – pasigaminti lapų puvenų. Šis būdas ne tik padeda atsikratyti lapų, bet ir leidžia „atsidėkoti“ savo sodui, nes gautas produktas bus puikus natūralus mulčias bei dirvožemio gerintojas.

Kai rudens vėjai nusineša paskutinius medžių lapus, o už lango vis dažniau tvyro niūrus dangus, namai tampa mūsų prieglobsčiu. Juose šilta, jauku, kvepia arbata ir kepiniais. Tačiau šis laikotarpis augalams dažnai tampa rimtu išbandymu. Nors atrodo, kad kambarinės gėlės visada lieka toje pačioje vietoje ir jų pasaulis nesikeičia, iš tiesų ruduo ir žiema keičia viską – šviesą, orą, temperatūrą, drėgmę.

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Rudeniui atėjus daugelis orchidėjų numeta žiedus, tačiau augalų priežiūros specialistai atskleidžia vieną paprastą triuką, kuris padės palaikyti jų žydėjimą ir net paskatins didesnių, ryškesnių žiedų formavimąsi. Viskas, ko reikia – vienas natūralus ingredientas, kurį daugelis kasdien išmeta į šiukšliadėžę, rašoma express.co.uk. Kodėl orchidėjos meta žiedus atvėsus orams Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulės šviesos kiekiui, orchidėjoms tampa sunkiau išlaikyti žiedus.

Vos vienas paprastas veiksmas jūsų rožėms padės kur kas lengviau atlaikyti žiemą – nepamirškite jo atlikti. Kai oras tampa šaltesnis, sodininkai raginami atlikti vieną svarbų darbą, kad jų rožės sėkmingai peržiemotų, rašoma express.co.uk. Ekspertai sako, kad ruduo yra svarbiausias metų laikas rožių priežiūrai, o jei šį paprastą darbą praleisite, augalai gali tapti silpni, supūti ar net žūti iki pavasario.

Istorikė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė, koks buvo senovės lietuvių pamėgtas barščių receptas. Pašnekovė tikina, kad šie barščiai skiriasi nuo visiems žinomos burokėlių sriubos. Anot N. Dambrauskaitės-Martinkėnės, XVI–XVII a. barščiai buvo visiškai kitokie, nei esame pratę juos įsivaizduoti. Barščiais buvo vadinami laukiniai augalai, ir būtent dėl jų ši sriuba gavo savo pavadinimą.

Saldžios uogos ir vaisiai – kiekvieno sodininko, auginančio vaismedžius, vaiskrūmius ar uogakrūmius, siekiamybė. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sako, kad jei nesiimsime veiksmų, tai ir teliks tik siekiamybė, bet ne realybė – norint gero ir skanaus derliaus, apsaugoti augalus nuo pavasarinio pašalimo, svarbu suteikti augalams visų reikalingų maistinių medžiagų ir tai verčiausia daryti rudenį.

Jei jūsų namuose pelėsis – dažna problema, šios penkios populiarios kambarinės gėlės gali padėti kovoti su problema. Šaltuoju metų laiku išlaikyti namus sausus tampa sudėtingiau, nes drėgmė ore skatina pelėsio atsiradimą, rašoma express.co.uk. Nors yra įvairių būdų kovoti su drėgme – drėgmės surinkėjai, dažnas vėdinimas, drėgnų paviršių valymas, drėgnų skalbinių nedžiovinimas namuose – tam tikri augalai taip pat gali padėti.

Sodininkystės ekspertas atskleidė, kada paskutinį kartą reikia pjauti žolę – įsidėmėkite ir žinokite tai visiems laikams. Daugelis apie paskutinį metų vejos pjovimą turi savo nuomonę, tačiau ne vienas nežino, kad šis darbas priklauso nuo temperatūros už lango. Jei pjausite veją nepalankiu laiku, veja gali užmirkti ir susilpnėti.

Žinomos Lietuvos moterys susirinko į grožio renginį, kuriame buvo pristatytos profesionalios kosmetikos „G. M. Collin“ naujienos ir aptartos odos priežiūros tendencijos. Išskirtinio renginio metu viešnios turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su garsiuoju Kanados prekės ženklu, išbandyti naujausias priemones bei išgirsti grožio eksperčių patarimus. Renginio atmosfera buvo kupina jaukių pokalbių, šypsenų ir atvirų pasidalijimų apie kasdienę odos priežiūrą.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Šviežiai nuskintų braškių saldumas – vienas geriausių pavasario ženklų, kuriuo galite mėgautis bet kuriuo metų laiku. Tinkamomis sąlygomis šių aromatinių uogų krūmus nesunkiai užsiauginsite ant savo palangės. Patyrę sodininkai dalinasi žingsnis po žingsnio planu, kaip tai padaryti. Tinkamiausios braškių veislės auginimui namuose Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą braškių veislę. Kambaryje geriausiai auga remontantinės alpinės braškės.

Bijūnai gali žydėti tik trumpą laikotarpį, tačiau daugelis sodininkų nekantriai laukia jų žydėjimo. Dideli, sodrūs žiedynai gali džiuginti tik kelias savaites, tačiau bijūnai reikalauja daug dėmesio. Kaip prižiūrėti bijūnus rudenį apie tai rašo „Homes and Gardens“ . Genėkite augalus Kai bijūnų lapai rudenį pagelsta ir nudžiūsta, atėjo laikas juos genėti.

Šį savaitgalį išėjusių artimųjų kapus kiekviename šalies kampelyje papuoš žvakių ir gėlių jūra. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad kapų puošmenoms šiuo metu taikomi ypatingi kainų pasiūlymai. „Maximos“ pirkėjai artimųjų kapus puošia ne tik žvakėmis, bet ir atsakingai rūpinasi gėlių kompozicijomis – renkasi ne tik gyvas, bet ir dirbtines gėles.

Rudenį krentantys medžių lapai dažnai tampa galvos skausmu – kiemai ir vejos pasidengia storu jų sluoksniu, o daugelis žmonių skuba juos sugrėbti ir išvežti. Tačiau lapai – ne atliekos, o vertinga žaliava jūsų sodui. Tinkamai panaudoti, jie gali praturtinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir sumažinti poreikį pirkti papildomas trąšas ar mulčią, rašoma pranešime spaudai.

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kapinės – tai rimties, pagarbos ir apmąstymų vieta. Nors kai kurios elgesio taisyklės yra pagrįstos senais prietarais, jų esmė išlieka ta pati – pagarba mirusiesiems. Štai penki dalykai, kurių, pasak tradicijos, kapinėse daryti nederėtų, rašoma fakt.pl. Neimkite nieko iš kapinių Seniau buvo tikima, kad viskas, kas yra kapinėse – žolė, gėlės, šakelės, akmenukai ar net kaštonai – priklauso mirusiesiems.

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.

Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus minima Visų šventųjų diena ir Vėlinės – laikas, kai kapines užlieja tūkstančiai šviesų. Taip žmonės prisimena ir pagerbia išėjusius artimuosius. Artėjant šiam laikotarpiui, šalies gyventojai jam ruošiasi vis aktyviau: ieško žvakių, gėlių, kapų dekoracijų. Prekybos tinklas „Lidl“ pastebi, kad šiemet pirkėjai dar labiau atsižvelgia į žvakių degimo trukmę, tvarumą ir kainą, kurią „Lidl“ užtikrina žemą.

Išskirtinis atvejis Kretingos žiemos sode – ten pražydo bananas. Ir nors valgyti vaisių dar negalima, tačiau botanikai tikisi gardžių, geltonų, net 70-ies bananų derliaus. Tiesa, tam bananas dar turės gerokai pasistengi ištisus devynis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pražydo bananas Šaltukui vis labiau rodant nagus Kretingoje pražydo bananas pražydo ir jau sumezgė vaisius.

Atėjus rudeniui ir nuėmus derlių, atrodo, kad darbai jau baigti – dabar teliko laukti pavasario. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena, kad ruduo yra metas pasirūpinti savo augalais ir juos patręšti, taip suteikiant reikalingų medžiagų. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkas, bitininkas, doc. dr.

Ruduo – lemiamas metas rožėms. Tinkamai jomis pasirūpinus dabar, galima užtikrinti, kad kitais metais jos džiugins dar didesniais ir ryškesniais žiedais. Sodininkystės ekspertai atskleidžia paprastą triuką: viskas, ko reikia, – kavos tirščiai, kurie ne tik pamaitina rožes, bet ir atbaido šliužus, rašoma express.co.uk. Kas rožėms nutinka rudenį Rudens laikotarpiu rožės vis dar formuoja žiedus, todėl tampa itin pažeidžiamos.

Žemaitijos nacionaliniame parke, Stirbaičių kaime, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta, skelbia parko direkcija. Šis grybas itin retas ir Europoje. Ascocoryne turficola aptiko gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė. Grybo radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Galutiniai patvirtinti šiai rūšiai grybo vaisiakūniai bus nugabenti į mikologijos laboratoriją.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Nors ruduo jau įsibėgėjęs, derlius nuimtas, į pabaigą darbai ir darže, tačiau jie dar nebaigti. Ekspertė ragina nepamiršti dabar pasirūpinti savo šiltnamiu – jį plauti ir dezinfekuoti, kad jis būtų ne tik švarus, bet ir apsaugotas nuo ligų bei kenkėjų.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „La maistas. Italija“ Gian Luca Demarco toliau pažindina žiūrovus su savo gimtosios Italijos Pjemonto regionu. Šį sekmadienį šefas aplankys Žaliąją „Michelin“ žvaigždutę gavusį restoraną, kurio patiekalams daržovės atkeliauja tiesiai iš pačių daržo – o italų daržai, pasirodo, mažai kuo skiriasi nuo lietuvių.

Dar visai neseniai lietuviškose kapinėse vyravo pompastikos estetika – masyvios poliruoto granito plokštės, iškilūs antkapiai, blizgios trinkelės ir margos skaldos kompozicijos. Toks vaizdas ilgą laiką buvo laikomas prabangos ir pagarbos ženklu. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi priešingą kryptį: vietoj spindesio – santūrumas, vietoj gausos – skonis.

Vieną iš Meksikos miestų užplūdo trijų metrų aukščio skeletai – jau penktus metus iš eilės, artėjant Visų šventųjų dienai, tūkstančiai vietinių gyventojų ir turistų traukia į miestą, kad savo akimis pamatytų įspūdingas popieriaus ir nendrių skulptūras.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tarp ryškiai geltonų medetkų laukų į dangų stiebiasi trijų metrų skeletai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys kaltinami kyšininkavimu, o vienas – jų papirkimu. Vienas iš kaltinamųjų kyšininkavimu – akušerio-ginekologo praktika anksčiau vertęsis Vytautas Abraitis.  Kauno apylinkės teismas jau nagrinėja V. Abraičio bylą dėl slapto savo pacienčių filmavimo per apžiūras.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei  „ Akola group“ priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse pernai grynąjį pelną augino 2,7 karto – iki 19,4 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 58 proc. didesnis nei 2023–2024 finansiniais metais.  Tuo metu įmonių neaudituotos konsoliduotos pajamos Baltijos šalyse siekė 805 mln. eurų.

Žemaitijos nacionaliniame parke, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta. Stirbaičių kaime gyvenanti, aktyvi gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė aptiko rūšį Ascocoryne turficola, kurios radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Rūšies galutiniam patvirtinimui grybų vaisiakūniai dar nukeliaus į mikologijos laboratoriją, tačiau pats radinys jau dabar sulaukė dėmesio.

Yra legenda, pasakojanti apie kregždutę, snapelyje nešusią žmogui kelis nemirtingumo skysčio lašus. Tačiau vapsva tyčia įkando kregždutei ir ši išliejo gyvybės lašelius ant bruknės, pušies ir kedro. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą ir vasarą. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) yra Vandens stichijos augalas, priklausantis Vėžio, Skorpiono ir Žuvies ženklams, yra valdoma Saturno planetos. Kada rinkti? Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai ir uogos.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

Parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams yra svarbi ne tik konkrečių šalies regionų ar kaimų gyvybingumui, bet ji rūpi ir tiems Lietuvos gyventojams, kurie noriai perka kokybiškus, natūralius ūkininkų produktus.  Žinia, smulkieji ūkiai turi mažesnes galimybes sukaupti pradinį kapitalą ir konkuruoti su stambesniais, todėl jie labai vertina bet kokias naujas galimybes vystyti ir plėsti veiklą.

Jurginai – vienos gražiausių rudens gėlių – lauke nežiemoja. Šiandien „Sodyboje“ pasakojame apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemai. Kai kurie sodininkai skuba iškasti jurginus, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų bei pumpurų. Iškasti reikia laiku Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas. Tokiu būdu augalas ruošiasi žiemai, subręsta, atitinkamai geriau laikysis per žiemą.

Vilniaus miesto savivaldybė ketina Kalnų parką pervadinti į Kreivosios pilies parką, keistųsi ir viešojo transporto stotelės pavadinimas. Toks sostinės savivaldybės įsipareigojimas numatytas ketinamoje pasirašyti bendradarbiavimo sutartyje su Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direkcija. Jos pasirašymui trečiadienį vienbalsiai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Atvėsus orams, mūsų imuninė sistema susiduria su papildomais iššūkiais – mažiau saulės, daugiau uždarų erdvių ir virusų aplinkoje. Nors stebuklingos piliulės nuo peršalimo nėra, stiprinti imunitetą galime kasdien – praturtindami mitybą natūraliais augalais ir prieskoniais, rašoma Centro poliklinikos pranešime. Prieskoniai imuniteto stiprinimui Imbieras – vienas galingiausių šaltojo sezono sąjungininkų.

Savo šiltnamiuose tikimės išvysti tai, ką patys pasėjome – pomidorus, agurkus, paprikas ar kitas gėrybes. Vis tik Panevėžio rajone sodybą ir šiltnamį turinti Loreta nustėro, kai šiltnamyje pamatė augalą, kurio visai nesitikėjo išvysti. Šis augalas – didelis, masyviais lapais, neįprastais pumpurais, augo visai šalia Loretos pasodintų augalų. Moteris augalo nuotraukomis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ ir klausė internautų, kas galėjo užaugti jos sode.

Brazilija – tai šalis, kurioje gamta, kultūra ir gyvenimo džiaugsmas susilieja į nepakartojamą visumą. Nuo žaliuojančių Amazonės džiunglių iki gyvybingo Rio de Žaneiro – kiekvienas kampelis čia pulsuoja spalvomis ir energija. Ši šalis žavi savo laukine gamta, šiltu žmonių bendravimu, unikalia virtuve ir muzika, kuri skamba visur. Keliaujant po Braziliją, galima patirti tiek ramų poilsį, tiek įkvepiančius nuotykius – nuo paplūdimių iki džiunglių.

Žymus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas jau metus laikosi pastaruoju metu itin išpopuliarėjusios carnivore (liet. – mėsavalgių), vadinamos mėsėdžių, dietos. Jos laikantis visiškai atsisakoma augalinio maisto ir vartojami tik gyvūninės kilmės produktai. „Šiai dienai užlipęs ant svarstyklių aš matau tai, ko nesu matęs jau 20 metų“, – pasakojo metus laiko mėsavalgių mitybos besilaikantis L. Čeprackas.

Dėl įvairių priežasčių gali būti sunku užmigti ir net tie, kurie įprastai lengvai užmiega ir gerai pailsi nakties miego metu, gali susidurti su miego sutrikimais. Tokiais atvejais gali padėti paprastas gėrimas – ekspertė papasakojo apie būdus, kurie gali padėti lengviau užmigti. Sveikatos trenerė ir mitybos specialistė Arina Kuzmina rekomenduoja prieš miegą išgerti arbatos iš siauralapio baziliko. Šis augalas, dar vadinamas tulsi, kilęs iš Indijos, rašo express.co.uk.