augalai

Nors šios ryškiaspalvės piktžolės suteikia lauko erdvėms spalvų, sodininkai ir vejos entuziastai dažniau linkę keikti geltonus kiaulpienių žiedus. Laimei, yra būdas jų atsikratyti ir nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų. Kiaulpienės išstumia žolę ir kitus augalus, atimdamos iš jų vandenį ir maistines medžiagas. Pašalinti šias piktžoles paprastai būna sunku dėl lengvučių toli nukeliaujančių sėklų, kurios skatina pienių augimą metai iš metų.

Vanduo yra būtinas augalams. Tačiau ekspertai teigia, kad labai svarbu juos laistyti tinkamu metu, kitaip augalams galite pakenkti.  Kiekvienas sodininkas nori, kad augalai vešėtų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sodo augalai, ypač augantys vazonuose, žūsta, yra per didelis arba per mažas vandens kiekis.  Sodininkai turėtų pakankamai dažnai laistyti augalus, ypač jei jie auga po danga, tačiau svarbu neleisti augalams mirkti vandenyje, rašo express.co.uk.

Atšilus orams, pasivaikščiojimą gamtoje paverskite dvigubai naudingu užsiėmimu – galite ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti organizmui naudingų žolelių. Jos puikiai pravers ne tik imuniteto stiprinimui – tai puiki pagalba susirgus, tad verta pasiruošti atsargų.  Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa.

Kauno rajono šiluose balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija. Valstybinė miškų tarnyba ragina imtis profilaktinio purškimo.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Atšilus orams vis dažniau sode arba darže galime pastebėti iš giliausių kampelių atšliaužiančius šliužus. Jie ne tik nemaloniai atrodo, tačiau ir kenkia daržovėms ir kitiems augalams. Kaip kovoti su šiais kenkėjais sodininkai prisigalvoja pačių įvairiausių būdų. Iš tiesų, jų yra visa gausybė, todėl kiekvienas gali atrasti sau mielą ir priimtiną metodą. Dalinamės keliais dažniausiai rekomenduojamais būdais, kaip galima susitvarkyti su šių gyvių bėda.

16-oje Lietuvos savivaldybių pradedami naikinti Sosnovskio barščiai, ketvirtadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Sosnovskio barščiai šalyje naikinami trečius metus iš eilės, pavasarį. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per trejus metus iki 2023-ųjų įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius daugiau nei 330 hektarų plote.

Nesvarbu, kokio dydžio yra jūsų sodas – šliužai ir sraigės gali jį nuniokoti, sunaikindamos augalus ir pasėlius. Jei norite sustabdyti jų invaziją į sodq, pasinaudokite patikrintu ir tikrai  veiksmingu metodu. Šliužai ir sraigės yra nepasotinami kenkėjai, kurie per vieną dieną suvartoja dvigubai daugiau maisto nei jie sveria ir padaro didžiulę žalą augalams. Kai oras švelnus ir drėgnas, jie gali pasirodyti tarsi iš niekur, rašo express.co.uk.

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą  kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius džiugins tarsi iš gausybės rago.  Vietos parinkimas Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva.

Atšilus orams bei artėjant Motinos dienai dauguma lietuvių suskubo tvarkyti kapus. Neretai tokiomis dienomis prie kapinių rikiuojasi įvairius augalus pardavinėjantys prekybininkai, iš kurių eidami pro šalį dauguma spontaniškai įsigyja vieną ar kitą augalą. Tačiau likę lietuviai, augalus, kuriuos sodins kapuose, planuoja iš anksto.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

Pavasario šiluma pažadina ne tik augalus, bet ir kurklius. Šylant orams, sodininkai jau pastebi jų kasamus urvus po veja ir pažeistas žolės šaknis. Kurkliai gali suniokoti visą kiemą, tačiau yra paprastų būdų, kaip juos išprašyti lauk. Kurkliai – maži vabzdžiai, kurių išvaizda šiek tiek primena kurmį. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje ir daro didelę žalą vejai ir sodams. Kaip pasakoja „Lawn Love“, tai vienas iš labiausiai paplitusių veją niokojančių kenkėjų.

Balandžio 25 dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.

Niekas neprilygsta tam jausmui, kai pavasarį pirmą kartą išeini sodą pasodinti gėlių, pasėti sėklų ar tiesiog susitvarkyti. Tačiau dabartinė ekonominė situacija daugeliui namų ūkių šiuo metu kelia nerimą – pomėgis sodininkauti reikalauja žymiai daugiau išlaidų, nes labai išaugo komposto, augalų, vazonų, konteinerių, įrankių ir sėklų kainos. Tačiau, pasak ekspertų, yra būdų, kaip neišlaidaujant deramai prižiūrėti sodus.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Pomidorai yra viena iš lengviausiai auginamų daržovių ir subrandina skanius vaisius, kurie puikiai tinka vasaros salotoms ar makaronų patiekalams. Augalus galima sėti iš sėklų patalpoje, o vėliau sodinti lauke arba šiltnamyje. Anglas ūkininkas Jeremy Oatey pasidalijo patarimais, kaip auginti pomidorus namuose.

Nesvarbu, ar veja sunyko, ar apaugo piktžolėmis, sodininkams kyla klausimas – kur jie suklydo? Tačiau nesijaudinkite – yra būdų, kaip priversti veją vėl žaliuoti ir užtikrinti geresnę jos priežiūrą. Deja, nepakanka mokėti teisingai pasėti žolę, reikia kai ko daugiau, rašo express.co.uk.  „Visi svajojame apie vešlią veją sode. Po žiemos orų ji gali atrodyti šiek tiek prasčiau.

Yra daug priežasčių, kodėl kambariniai augalai gali vargti, įskaitant netinkamą temperatūrą, netinkamą aplinką ir nepakankamą šviesą. Perlaistymas taip pat yra dažna kambarinių augalų priežiūros problema. Pagrindinis perlaistyto kambarinio augalo požymis yra vystantys ir gelstantys lapai. Nuolat perlaistomi augalai numeta lapus ir galiausiai miršta.

Vos sušilus orams gyventojai puolė puošti terasas, balkonus – ieško jau žydinčių augalų. Augintojai pataria – patikimiausios ir atspariausios dar galimoms šalnoms – našlaitės. Tiesa, vienos populiariausių pavasario gėlių šiemet brangesnės. Augintojai atskleidžia ir kodėl bei pataria ką daryti, kad įsigytas augalas kuo ilgiau džiugintų margaspalviais žiedais: „Našlaitės jau pasiruošusios sodinimui pilnai. Tikrai nebijokite sodinti ir prieš šalnas, jos visiškai nebijo šalčio.

Kurmiai yra vabzdžiaėdžiai, mintantys įvairiais sode gyvenančiais vabzdžiais, sliekais, lervomis. Tačiau jie ne visada yra laukiami svečiai sode. Jų kasami tuneliai ne tik gadina vaizdą, bet ir gali pakenkti augalams. Laimei, yra paprastas humaniškas būdas, kaip juos išprašyti iš savo sodo. Per valandą kurmiai gali iškasti iki 15 metrų ilgio tunelį, todėl daugelis sodininkų ieško būdų, kaip juos išprašyti lauk – tokia kaimynystė daugelio yra nelaukiama ir nepageidajama.

Vis labiau šildanti saulė į medelynus vilioja lietuvius. Vieni svajodami, kaip pamalonins gomurį, suskubo pirkti vaismedžius ir uogakrūmius, kiti ieško grožio akims, tad renkasi dekoratyvinius augalus. Medelynai lankytojų laukia. Vieni ištikimiausius vilioja senomis kainomis, kiti sako buvę priversti jas kelti penktadaliu. Juragių medelyno pakaunėje darbuotojos spėriai sukasi tarp augalų eilių. Atšilus orams plūstelėjo pirkėjai – dabar pats vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo bumas.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę. Pakakdavo į puodelį įmesti porą šios žolės lapelių ir gėrimas tapdavo kuo saldžiausias.

Įvairūs kenkėjai sode – daugumos daržininkų priešai. Nors dažniausiai kurkliais daržininkai stengiasi atsikratyti naudodami specialias purškiamas priemones, tačiau pasirodo, susidoroti su jais gali padėti ir natūralūs būdai. Sužinokite, ką galite padaryti. Kiekvienas daržininkas žino, kad laiku nesužiūrėjus į sodą užklupusių kurklių, gali atsirasti didžiulės bėdos augalams. Susidūrus su nemaloniais kenkėjais, galite išbandyti kai kuriuos daržininkų siūlomus natūralius būdus.

Hortenzijas daugelis pamilo dėl jų švelniai rožinių, melsvų ir baltų žiedų, kurie pražysta vasaros viduryje arba pabaigoje. Yra daugybė skirtingų rūšių – nuo didžialapių iki šluotelinių. Ekspertė pasidalino patarimais, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos nuostabaus grožio augalus. Populiariausia rūšis, pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), yra laipiojančios hortenzijos, kurios yra itin atsparios ir nelepios, rašo express.co.uk.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Delfinijos kiekvieną vasarą surengia nuostabų žiedų šou, primindamos spalvingus fejerverkus, paliekančius liepsnojantį pėdsaką. Taip jau sutapo, kad karalius Karolis ypač mėgsta šiuos nuostabius augalus. Ieškantiems patarimų, kaip juos auginti, sodininkystės ekspertas atskleidė visas paslaptis. Karalius Karolis yra entuziastingas sodininkas ir gerai žinomas dėl savo aplinkosaugos pozicijos. Kalbėdamas su BBC Radio 4, jis atskleidė, kad jo mėgstamiausias augalas yra delfinijos.

Pradėjus želti žolei, sodininkai vėl imasi svarbaus darbo – žolės pjovimo. Šylant orams, ji auga vis greičiau, žolės pjovimo sezonas prasideda priklausomai nuo orų ir paprastai baigiasi spalio mėnesį. Jei norite pagerinti savo sodo išvaizdą, „The Grass People“ atstovas Chrisas McIlroyus turi keletą patarimų, kokius darbus dabar derėtų atlikti, kad vaizdas džiugintų akis, rašo express.co.uk.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Sodininkai tvirtina, kad per skaldą prasimušančios piktžolės iš karto miršta naudojant pigų ir veiksmingą metodą. Yra daugybė įprastų piktžolių rūšių, augančių ant skaldos. Nuo žolinių piktžolių, tokių kaip paprastasis viščiukas ir portulaka iki sumedėjusių piktžolių, tokių kaip gyslotis ar kiaulpienė – visi šie augalai nebijo augti dekoratyvine skalda padengtuose plotuose.

Ar žinote bent vieną augalą, kuris žiemą lauke žydėtų? Sunku patikėti, bet toks krūmas yra. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet dažnai auginamas įvairiuose želdynuose. Žiemą žydinčio krūmo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis.

Puošnesnio sodo krūmo nei hortenzija, ko gero, nerasite. Žydi jis didžiuliais žiedais nuo liepos iki pat rugsėjo. Jei norite tokiu augalu papuošti savo aplinką, turite perskaityti šiuos patarimus. Hortenzijos – tai žydintys krūmai. Labiausiai vertinamos dėl savo itin didelių žiedynų, kuriuos sudaro daug žiedukų. Išskiriamos kelios hortenzijų rūšys – šviesioji, šluotelinė, laipiojančioji, didžialapė. Dažna problema, kuria skundžiasi hortenzijų augintojai – krūmai nežydi.

Turbūt dauguma mūsų žino, kokią žalą sode pridaro kurmiai. Jei užtenka maisto, jie gyvena sėsliai, tačiau, ieškodami naujos vietos, gali nukeliauti ir keletą kilometrų. Todėl jų pridaromos žalos spindulys gali būti labai platus. Kurmiai minta sliekais, lervomis, kurkliais ir kitais vabzdžiais. Jei pievelė atrodo kaip minų laukas, vadinasi, tai ne vieno kurmio darbas. Kurmių pora apie gegužę atsiveda iki devynių jauniklių, kurie suauga greitai – per 2–3 mėnesius.

Pavasarį atbundanti gamta kviečia vis dažniau išeiti į lauką ir pasimėgauti jos teikiamais malonumais – ne tik grynu oru, bet ir organizmui naudingais augalais. Jau pasirodė pirmieji meškiniai česnakai (lot. Allium ursinum), kuriuos žolininkai pataria vartoti, tačiau primena – rinkdami juos didžiuliais kiekiais galime sulaukti dienos, kai jie natūraliai nebeaugs.

Sodininkai nenustoja skųstis – jų sodus atakuoja įvairūs šliužai. Sužinokite, kaip galite apsaugoti savo sodo augalus ir veją nuo jų. Dauguma sodininkų pavargo nuo šliužų, niokojančių sodo augalus. Laimei, vienas sodininkas atrado būda, kaip galima juos privilioti į vieną vietą ir sunaikinti. Reikės tik alaus Įkyrūs gyviai ne tik gadina bendrą vaizdą sode, tačiau ir kenkia augalams, kuomet nukramto šių lapus.

Pavasaris yra pats tinkamiausias metas pradėti genėti augalus, kurie žiemoja lauke. Reikia genėti daugelį augalų – krūmus, visterijas, levandas, budlėjas. Tam tikrus augalus reikia genėti pavasarį, kad vėliau sezono metu jie atrodytų tvarkingi. Genėjimas ne tik skatina naujus ūglius, bet ir pagerina bendrą augalo formą, tuo pačiu pašalinant negyvus stiebus ir sustabdant galimų ligų plitimą, rašo express.co.uk. Rožės ir hortenzijos yra du populiarūs sodo augalai, kuriuos pavasarį būtina genėti.

Įgudę sodininkai pomidorus paprastai augina sėkmingai, tačiau naujokai gali prisirankioti įvairiausių patarimų, kurie dažnai tėra tik mitai. Sodininkystės ekspertė paneigė kelis populiarius mitus – du iš jų gali sukelti augalo žūtį. Pomidorus nėra sunku auginti, tačiau jie gali būti jautrūs tam tikriems dalykams. Norėdami išvengti įprastų problemų auginant pomidorus daržuose ar soduose, daugelis ieško patarimų internete.

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore. Norintiesiems ankstyvo derliaus balandžio pradžia – puikus laikas sėti ridikėlius, gūžines salotas, ropes, ropinius kopūstus, pupas, žirnius. Daigams sėkite žiedinius kopūstus, arbūzus, agurkus, moliūgus ir įvairius prieskoninius augalus. Šiltnamyje galite pasisėti cukinijų. Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti.

Iki Velykų likus vos porai dienų – metas gražinti namus. O kas gi gali būti labiau pavasariška nei vaišių stalą puošiantys narcizai ar hiacintai? Tam, kad šios gėlės žydėtų kuo ilgiau ir džiugintų praėjus šventėms – reikėtų žinoti, kaip jas tinkamai prižiūrėti. O pasinaudojus keliais patarimais, gėlių svogūnėlius išsaugoti galima ir kitiems metams.

Sodininkystės ekspertas Monty Donas papasakojo, kaip sodininkai savo augalus gali apsaugoti nuo sraigių ir šliužų. Ekspertas patarė nenaudoti granulių šliužams atbaidyti, kad nebūtų pakenkta laukinei gamtai. Šliužai ir sraigės gali sukelti sumaištį sode, ypač pavasario ir vasaros mėnesiais, naikindami augalus ir pasėlius. Jų daroma žala nesibaigia lapija – kenkėjai taip pat minta vaisiais, tokiais kaip braškės ir pomidorai, todėl sodininkai gali visiškai prarasti derlių.

Pavasarį džiugina ne tik dažniau pasirodantys saulės spinduliai, bet ir atbundanti gamta. Joje kupina ne tik gražiausių spalvų ir kvapų – čia pilna valgomų laukinių augalų, kurie pasižymi nuostabiu skoniu ir yra gausūs naudingų medžiagų. Žolininkė, lektorė Kristina Šilinskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kuo naudingi valgomi laukiniai augalai, pro kokius augalus vertėtų nepraeiti pavasarį ir kaip įtraukti juos į savo mitybą.

Baigiantis pirmajam pavasario mėnesiui, sodininkai turėtų pradėti galvoti apie tai, kokius augalus nori auginti savo sode pavasarį ir vasarą. Pasak Williamo Mitchello iš „Sutton Manor Nursery“, nors kiekvienas turi savo nuomonę apie tai, kurie augalai yra patys geriausi, yra daugybė tokių, kuriems dėl savo grožio būtinai turi atsirasti vieta sode. Jis pasidalijo trimis „gražiausiais“ pavasarį ir vasarą žydinčiais augalais, kurie šiais metais „būtinai“ turi augti soduose, rašo express.co.uk.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Nors orchidėjas lengva auginti ir prižiūrėti, daugeliui žmonių vis dar kyla klausimas, kaip priversti jas žydėti. Jei orchidėja nežydi, ji praranda visą savo žavesį. Keli sodininkai pasidalino savo patarimais socialinėje erdvėje. Išskyrus tam tikras orchidėjų rūšis, pavyzdžiui, ludisijas, sodininkai paprastai augina jas dėl žiedų. Falenopsis, populiariausia orchidėjų rūšis, džiugina žiedais daugelį savaičių.

Daržininkystės ekspertas pataria kaip užsiauginti didelius ir sultingus pomidorus – venkite dažnai pasitaikančių klaidų. Auginant pomidorus gali kilti daug klausimų, todėl sodininkystės ekspertas iš „Gardeners Dream“ Craigas Wilsonas pasidalijo patarimais, kaip užauginti tobulus pomidorus namuose. Nors geriausi pomidorai daiginami anksti, dar bus pakankamai daug laiko nuimti derlių.

Kai sodininkai savo kieme aptinka vieną žiurkę, tai visada sukelia nerimą,  nes žiurkės yra socialūs gyvūnai, taigi, jei pamatėte vieną, gali būti, kad netoliese jų bus daugiau. Užuot iš karto puolus pirkti nuodų, ekspertas atskleidė penkis augalus, kurie gali padėti atbaidyti šiuos graužikus. Atsikratyti žiurkių gali būti sudėtinga, varginanti ir dažnai brangi užduotis. Tačiau yra paprastesnis sprendimas.

Išlindę pirmieji pavasario pranašių – žibuoklių – žiedai, parskridę pirmieji gandrai primena pagaliau sugrįžtantį gamtos budimą. Visgi, po įvairiausių žiemos negandų dauguma žmonių vis susiduria su peršalimo ligomis, skundžiasi pasilpusiu imunitetu. Kuo galime pastiprinti savo sveikatą ir kokios vaistažolės jau auga laukuose, apžvelgė vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas. Apie pavasario atbudimą ir vis labiau šiltėjančius orus pranašauja ir pradėję busti drugeliai.

Žaliuojanti ir prižiūrėta veja puošia kiekvieną namą. Tačiau norint džiaugtis tokia veja, jai reikia nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Dalį darbų privalu padaryti kiekvieną pavasarį, nes būtent nuo dabar įdėtų pastangų priklausys tai, kaip atrodys veja visą sezoną. Pats laikas pasirūpinti sanitariniu vejos valymu, skarifikavimu, vėdinimu, kalkinimu ir tręšimu. Kai tik vejos paviršius po žiemos pradžiūsta, ateina tinkamiausias laikas išvalyti veją.