Augalai

 Juodauogis šeivamedis mūsų kraštuose dar nėra tinkamai įvertintas. O juk jis – ne tik puiki sodo puošmena, bet ir nuostabus pagalbininkas kulinarijoje bei liaudies medicinoje. Šventas medis Juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) yra vasarą žaliuojantis sausmedinių genčiai priskiriamas krūmas arba nedidelis medis, augantis Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, o pastaraisiais metais šis šventu medžiu laikomas augalas ėmė populiarėti ir pas mus.

Streptokarpas – augalas, kuris dar nėra labai populiarus Lietuvoje, tačiau gausybė jo veislių turėtų įtikti ir pačiam išrankiausiam skoniui. Juolab kad šis gražuolis nėra lepus. Geriau vėsiau Streptokarpą turbūt daugelisesamematę, tik gal ne kiekvienas prisimena jo įmantrų pavadinimą. Tai sanpaulijų giminaičiai, gamtoje jų randama daugybė rūšių, mūsų auginamieji – žmogaus sukurti hibridai. Veislės viena nuo kitos skiriasi žiedų spalva, forma, skrotelės ir žiedų dydžiu.

Lietuviški bananai – ar gali taip būti? Pasirodo, kad taip ir tai nesunkiai įrodė Troškūnų seniūnija, Anykščių rajone.  Šiuo metu iš trijų į vazonus sutupdytų bananmedžių kvapniais vaisiais pasidabinęs tik vienas. Bananų auginimo paslaptį įminęs seniūnas juokavo, kad šių egzotiškų vaisių derlius pasipila kai ima žydėti. „Netikėjom, kad bananai užauga, bet užaugo. Reikia prižiūrėt, puoselėt ir užauga“, – sakė Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas.

Alytiškė Agnė pasakoja, kad jos namuose yra augalas, traukiantis ne tik šeimos narių, bet ir užsukusių svečių dėmesį.  Moteris savo namuose augina mandarinmedį. Ji pati negalėjo patikėti, kad namuose, ant savo palangės, jai pavyks užauginti citrusinį augalą, tačiau jai pavyko, todėl dabar ji apie tai drąsiai pasakoja tv3.lt skaitytojams. „Pirktinių mandarinų sėklas vis įkišdavome į kitų augančių gėlių vazonus, kol po kiek laiko pastebėjome, kad išaugo daigelis.

 Alijošiumi vadinamas kambarinis augalas alavijas butuose pražysta gana retai. Tokius žiedus savo kambaryje ant palangės neseniai išvydo ukmergiškiai Danutė ir Juozas Vinckai. Danutė Venckienė pasakojo, kad ant palangės prašmatnius žiedus sukrovė net du jos alijošiai – abu dar visai „jaunikliai“. Kaip pati pasakojo, „užflencavo“ juos gal prieš ketverius metus. Kaip ir dažna gėlininkė, iš pradžių laikė ūgliukus vandenyje, paskui sutupdė į žemę.

Vazoniniai augalai daro namus jaukesnius ir gražesnius. Yra labai daug skirtingų gėlių, iš kurių lengva išsirinkti vieną. Šie augalai  ne tik padarys jūsų namus gražesnius, bet ir taps naudingais. Vonia Aukštoji rapipalmė naikina amoniaką esantį ore, kuris lieka, kai išvalote vonios kambarį su įvairiais plovikliais. Aglaonema gali padėti jums atsikratyti formaldehido ore. Geriausia ją laikyti šalia dušo kabinos. Gebenė geriausiai absorbuoja anglies dioksidą nei bet kuris kitas augalas.

Ar gali būti, kad dėl blogos savijautos kalti kambariniai augalai? Ar visuomet jie yra saugūs? Pasak Lietuvos edukologijos universiteto vyresniosios botanikės Teresės Jokšienės, net ir visų pripažinti vaistiniai augalai gali tiek gydyti, tiek sargdinti. Pasak botanikės T.Jokšienės, daugelis namuose laikomų kambarinių augalų turi nuodingų savybių, kurios gali pasireikšti ir lengvu galvos skausmu, nudegimais ir net trumpalaikiu regos ar vaisingumo praradimu.

 Neseniai vykusiame žolininkės  Dalios Treigienės naujos knygos pristatyme ir paskaitoje moteris atskleidė augalų gydomąsias savybes ir magišką poveikį. Žolininkė išskyrė vieną ypač naudingą augalą, kuris padeda ne tik išgydyti vyriškas bėdas, bet ir turi magiškų savybių gelbėjant meilės srityje.   Garsiomis istorijomis apipinta „Ivan čaj“ yra ne kas kita, o gauromečio arbata, kurią galima gerti kasdien, o augalas praturtintas daugybe vitaminų ir gydomų savybių.

 Daugelis žmonių nežino apie neįprastus augalų gebėjimus, pagerinančius namų mikroklimatą. Augalai padeda kurti švaresnę atmosferą, stabilizuoja oro drėgmę ir aprūpina mus deguonimi. Tokie dalykai yra labai svarbūs, namams, kuriuose gyvena vaikai ir žmonės kenčiantys nuo alergijos. Štai neįtikėtini augalai, kurie gali padėti pagerinti jūsų namų mikroklimatą. Vėzdūnė Šis augalas kartais vadinamas „moterų laime“, tikimasi, kad augalas atneš laimę ir meilę į jūsų namus.

Lapkričio pirmoji – Visų Šventųjų diena – ne už kalnų, todėl dabar pats tinkamiausias metas atlikti pagrindinius kapų priežiūros darbus. Šiuo metu susiplanavę ir atlikę kapų priežiūros darbus, jų išvengsite Visų šventųjų dieną, todėl, uždegę žvakes, galėsite skirti laiką išėjusiems artimiesiems, maldai, pabuvimui su savimi.

Prasidėjus rudens laikotarpiui, vis daugiau žmonių didesnį dėmesį skiria savo namams ir juose augančioms gėlėms. Kokie augalai turėtų atsidurti namuose būtent rudens laikotarpiu ir kaip tinkamai juos prižiūrėti, atvėsus orams, pataria augalų ekspertas, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas, kraštovaizdžio architektas Tomas Čižokas. Rudens laikotarpiu daugelis moterų didelį dėmesį skiria savo namuose esančioms gėlėms.

Norintiems gausaus kitų metų derliaus, kvapnių gėlių ir tvarkingos aplinkos reiktų kaip reikiant padirbėti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome 5 darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį. Sodinti reikia net ir rudenį Medžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus, todėl rudenį tinkamai pasodinti augalai suvešės itin gausiai.

Mokslininkai ištyrė, kad vienas džiunglėse randamas augalas, gali žmogui suteikti mirties pojūtį. Pietų Amerikoje Ayahuasca geriamas skystoje formoje, tačiau daug kur jis naudojamas iš psichodeliniam narkotikui, žinomam, kaip DMT, gaminti. Šis narkotikas yra nelegalus daugelyje šalių, tačiau jo sąsaja su dvasių pasauliu yra plačiai žinoma beveik visuose pasaulio kraštuose. Galingas haliuciogenas naudojamas specialioms apeigoms. Jo paragavę žmonės patiria būklę, panašią į pomirtinę kelionę.

Socialiniuose tinkluose paplito keistas vaizdo įrašas. Vienas ūkininkas telefonu įamžino jo kieme bėgiojančią pelę, ant kurios nugaros stiebėsi sojos augalas. Ekspertai buvo šokiruoti tokio reginio ir spėliojo, kaip tai gali būti įmanoma. Tikima, kad sojos pupelės sėkla pateko ant atviros pelės nugaroje esančios žaizdos ir ten prigijo. Ūkininkas iš Indijos Dataras Singhas šį reginį aptiko vos prieš savaitę, tačiau pupeles sėjo gerokai anksčiau. Tikėtina, kad gyvūnas kenčia didelį skausmą.

  Prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui svarbu nepamiršti pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis ir papildyti savo vaistažolių krepšelį. Nuo seno žinoma, kad vaistiniai augalai ne tik stiprina sveikatą, tačiau ir apsaugo nuo rimtų ligų.   Kokių vertingų vaistažolių pievose galima rasti rugpjūtį, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė. „Ne naujiena, kad šiemet dėl orų augalai tapo ankstyvesni, tad dauguma vaistažolių, kurias rinkdavome rugpjūtį, teko rinkti liepos pabaigoje.

 Vilkdalgiai – daugiametės šakniastiebinės, svogūninės gėlės, kerinčios savo grožiu. Jų žiedai, priklausomai nuo veislės, akis džiugina nuo gegužės mėnesio iki birželio pabaigos (ar net liepos vidurio). Persodinti šiuos augalus galima visu vegetacijos laikotarpiu, o dauginti tinkamiausias laikas yra po žydėjimo – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Yra augalų, kurie namams suteikia teigiamos energijos, o kiti gi, priešingai, veikia neigiamai. Sužinokite, kurie tinkamiausi jūsų namams ir kurių reikėtų vengti.  Bambukas. Nuo seno tikima, kad bambukas yra tas augalas, kuris ne tik prišaukia namams finansinę sėkmę, įneša į namus džiaugsmo, tačiau net panaikina piktuosius kerus ir pildo norus.

 Švelni kaip šilkas, kandanti kaip vilkas dilgėlė dažnai laikoma tvarkos mėgėjų priešu. Tačiau šie augalai turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, todėl vartojami medicinoje, kosmetikoje, ekologiškai auginant daržoves, iš jų ruošiamos arbatos. Siūlome keletą patarimų, kaip aplinkoje nereikalingas dilgėles paversti draugais.

Apžiūrėkite augalus, augančius jūsų darže ir sode. Ar yra kokių nors mineralinių medžiagų trūkumo požymių? Susipažinkite, kokie simptomai tai išduoda. Mineralai Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies. Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Kelių kvadratinių metrų miesto balkoną vasarą galima paversti puikiu laisvalaikio kampeliu, kuriame ryte smagu išgerti kavos, po darbų jaukiai pavakarieniauti, pasėdėti su knyga, o mėgėjai gali auginti ir nedidelį darželį. Vilnietės Irinos Loskut balkonas jau birželį džiugina praeivių akis, o juk jį papuošti nėra labai sudėtinga.

 Visa, kas gyva, yra kupina gyvybės jėgos arba energijos, kuriai būdingas ypatingas virpesys, galia. Augalai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, skleidžia tam tikrą energiją – vieni tinka apsaugai, kiti meilei stiprinti… Pasitelkdami žinias apie gerai mums pažįstamų augalų savybes, pridėję savo asmeninių galių, galime sustiprinti savo pačių ir augalų energiją – tai ir yra augalų magija. Arba gamtos galia, menas, dar neišaiškintas mokslo.

Daržovėms per vegetaciją reikia daug drėgmės. O jei dar vyrauja sausi ir karšti orai, kaip pastaruoju metu Lietuvoje, laistymui būtina skirti ypatingą dėmesį. Skirtingoms daržovėms reikia nevienodai drėgmės, todėl pravartu žinoti, kaip laistyti įvairius augalus. Kopūstinės daržovės Dieną prieš sodinant kopūstinių daržovių daigus į dirvą reikia išlieti 15–20 l vandens į 1 kv. m. Pasodintus daigus dar reikia palieti du kartus po 5–10 l į kv.

Daugelis net nesusimąsto, kokį poveikį mums daro šalia visada egzistuojantis augalų pasaulis. Nustebsite, tačiau augalai daro įtaką mūsų savijautai, emocijoms ir net sveikatai. Bioenergetikas Vygandas Šimkus atskleidžia augalų pasaulio paslaptis ir dalinasi, kaip jų pagalba galime sumažinti įtampą ir net išvengti ligų. „Šiandien žmonės kasdien kupini savų problemų, į kurias taip įsijaučia, kad pradeda susireikšminti, nebesaugoti gamtos ir nebematyti kitų gyvybės formų, kaip tik save.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Pagaliau sulaukėme lietaus, kuris prisotins žemę ilgai lauktos drėgmės. Augalai pradės augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų naudodami kompostą.

Beveik pusę amžiaus kurtoje, per 80 veislių demonstruojančioje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rododendrų ekspozicijoje – pats žydėjimas. Itin ryškių spalvų margumyne puikuojasi ir lankytojų žvilgsnius traukia iš viso pasaulio surinkta turtinga šių „rožės medžiais“ pavadintų krūmų ir medelių kolekcija. Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10-12 tūkstančių veislių.

 Pagrindinis ir lemiamas auginimo veiksnys – tinkamas substratas. Taip tvirtina floristas, augalų kolekcininkas Andrius Plindinas. Jis naudoja aukštos kokybės kompostą, kepinto molio kačių kraiką, vietoje kurio galima naudoti perlitą, ir sijoto žvyro be akmenukų. „Proporcija yra labai paprasta: litras juodžemio, pusė litro žvyro, pusė litro kepinto molio granulių“, – aiškino floristas. Prireiks popierinio rankšluosčio  Anot A.Plindino, į šį mišinį galima sodinti viską.

Vienas iš pavojingiausių invazinių augalų Lietuvoje yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), išplitęs ir Kauno miesto želdiniuose. VDU Botanikos sodas Kaune turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio naikinimo ir visuomenės informavimo apie tai įdirbį, todėl ne atsitiktinai būtent čia vyko Aplinkos ministerijos ir VDU Botanikos sodo organizuotas praktinis seminaras Sosnovskio barščio naikinimo tema.

Medžių šakos po truputį puošiasi žaliais lapeliais, karščiau šviečia saulė, todėl gegužės mėnesį vis daugiau žmonių išėję į sodus ims juos ruošti vasarai. Po šaltojo periodo sode ir darže laukia daug darbų, tačiau iš kur žinoti, ką reikia atlikti, kad ateinančiais mėnesiais galėtumėte džiaugtis jaukia aplinka savo teritorijoje? Portalas womansweekly.com pasidalino patarimais, ką būtina padaryti ateinantį mėnesį.

Atėjus pavasariui, vis labiau norisi šviežių daržovių ir prieskoninių žolelių. Pastarosiomis galima mėgautis ištisus metus, mat jos puikiai auga ir vazonuose ant palangės. Įvairių žolelių kompozicijos ant palangės ne tik gražiai atrodys, skleis malonų aromatą, bet ir padės sutaupyti pinigų. Tad kokias prieskonines žoleles vertėtų auginti namuose ant palangės? Prieskonines žoleles geriausia sodinti į atskirus indelius, nes kai kurios žolės gali nederėti tarpusavyje.

 Dažnam sodininkui, nutarusiam susitvarkyti sklypo aplinką, tenka spręsti klausimą, kokią tvorą pasirinkti – medinę, metalinę, betoninę ar gyvą. Nutarusieji teritoriją apjuosti gyvatvore nesuklys – tankiai susodinti medžiai arba krūmai augdami sudaro nepereinamą sieną, kuri saugo ne tik nuo nepageidautinų svečių, bet ir nuo dulkių, vėjo, triukšmo, sukuria gerą mikroklimatą sodo sklype, yra ekologiška ir praktiška. Sklypo dydis Pavasaris – pats tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę.

Apie tai, kad egzistuoja pinigų medis, galintis į namus ar patalpą, kurioje jis auginamas, pritraukti finansinę sėkmę, žino beveik visi. Jei atkreiptumėte dėmesį, pastebėtumėte, kad itin vešlūs vadinamieji pinigų medžiai visada randasi bankuose ar kitose įstaigose, kur cirkuliuoja didžiulės pinigų sumos. Vis dėlto, pasirodo, kad šis pinigų medis pritraukia ne tik sėkmę, gerovę ir klestėjimą, bet ir turi gydomųjų savybių, apie kurias žino nedaugelis.

Pavasarį namuose pastebime vis daugiau dulkių, kurios tampa ne tik įkyrus pastebėjimas mūsų akims, bet neretai ir sudirgina mūsų nosis bei sukelia alergijas. Tačiau išbandykite šiuos veiksmingus būdus, kurie padės lengviau atsikratyti dulkių namuose. Namų patarimų portalas apartmenttherapy.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ klientai ruošdamiesi prasidedančiam sodininkystės sezonui pavasarį kasmet nuperka bemaž 3,5 mln. pakelių įvairių augalų sėklų. Aktyvi sėklų prekyba rodo, kad šiųmetė pavasarinė sėja jau įsismarkauja. „Mūsų šalyje sodininkystė ir daržininkystė vis dar turi gilias tradicijas, todėl žmonės kasmet pavasarį skuba į prie namų ar kaimų sodybose esančius daržus.

Jau ryt sinoptikai už lango pranašauja kone vasarą, +18. O štai dar vėliau ir vėl naktį gali grįžti šaltukas. Gamtininkai įspėja – kai kuriems augalams tokie gamtos pokštai gali būti pražūtingi. Ypač – dekoratyviniams krūmams ar medžiams, juos jau šiandien augalų žinovai pataria uždengti.

 Kovo–balandžio mėnesiai yra geriausias laikas persodinti kambarinius augalus. Būtent tada pasibaigia jų ramybės periodas ir prasideda intensyvaus augimo laikotarpis. Tiesa, jeigu šiuo metu augalas žydi, palaukite žydėjimo pabaigos. Kada persodinti Augalas gali būti persodinamas iš dalies arba visiškai. Persodinant iš dalies vazonas nekeičiamas, tiesiog nuimamas viršutinis žemės sluoksnis ir pakeičiamas nauju. Šis būdas rekomenduojamas dideliems ir sunkiems augalams.

Nors dabar lietuviai Naujuosius metus švenčia kartu su visu pasauliu sausio 1 – ąją, anksčiau mūsų protėviai juos sutikdavo būtent trečiosios žiemos jaunaties metu ir tai vadindavo Naujaisiais mėnulio metais arba Kumeliuko krikštynomis. Kaip šią dieną elgdavosi mūsų protėviai ir ką reiktų padaryti šiandien, komentuoja astrologė Vaiva Budraitytė. Remiantis archajišku kalendoriumi, Naujieji metai prasidėdavo per trečiąją žiemos jaunatį.

Lietuvai minint apvalų jubiliejų, Klaipėdos botanikai siūlo idėją: išsirinkti savo šimtmečio augalą. Latviai savo augalą jau paskelbė – juo tapo pievose augantis lipikas. Tačiau lietuviai kuklumu nepasižymi ir į pievas nesidairo – drąsiai siūlo ąžuolą. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė, apžiūrinėdama kolekciją, siūlo idėją minint Lietuvos šimtmetį: išsirinkti mūsų šimtmečio augalą. Tiesa, pirmieji tai jau padarė latviai. Jų botanikai savo šimtmečio augalu paskelbė lipiką.

Kalendoriuje žiema, o štai darželiuose žydi gėlės ir skleidžiasi krūmai. Laukuose šliaužioja tritonai, šokinėja viena kita varlė, iš miego bunda ežiai – štai tokiais pavyzdžiais dalijasi gamtininkai šiemet pastebėję kaip niekada daug keistų gamtos išdaigų. Ir nors gamtos nepaauklėsim, gamtininkai baiminasi, kad staigiai iššoksiantis šaltukas gali pridaryti nemenkai žalos. Labiausiai, kaip prognozuojama gali nukentėti ne Lietuvos klimatui pritaikyti, bet čia auginami augalai.

Kalėdine gėlė vadinama puošniausioji karpažolė gali būti pavojinga sveikatai. Nors dauguma tokią gėlę per didžiąsias metų šventes neša į svečius arba perka į namus, kad jie atrodytų jaukiai ir šventiškai, vis dėlto reikėtų įsidėmėti kelis niuansus.  Ši kalėdinė gėlė, aplinkinių akis džiuginanti spalvingais raudonais, geltonais arba baltais žiedlapiais, turi nuodingų syvų.  Kaip teigia botanikai, šios gėlės sultys, primenančios pieną, yra nuodingos.

Nuo senų laikų mūsų krašte auga ypatingų galių turintys augalai. Jie minimi tautosakoje, tradiciškai vartojami per apeigas, ritualus, buitinėje magijoje, juos gerai pažinojo mūsų protėviai, gerbė ir vartojo jėgoms atgauti, kūnui ir sielai gydyti. Lietuviškų augalų žiniuonė Dalia Treigienė, neseniai išleidusi knygą „Lietuviškų augalų galios: 22 didžiai stebuklingi“ dalinasi paslaptimis, kokias stebuklingas galias slepia lietuviški augalai.

Augalai, kaip ir žmonės, jaučia ir skausmą, ir net cypia, kai ant jų užpilama šalto vandens ar veikiami elektra. Tokias reakcijas fiksuoja Lietuvos mokslininkai, pasitelkę techniką ir įgarsinę augalų reakcijas. Dar daugiau – augalai netgi gali protauti – atpažinti savus, įspėti aplinkinius apie artėjantį pavojų ir net ruoštis atremti priešą. Apie tokius kaip iš fantastinio filmo faktus kaip tik dabar – siužete.

Vasarai baigiantis pražysta mėtos – taip populiariai visos rūšies pavadinimu vadinamos pipirmėtės (Mentha piperita L.). Tai vienas labiausiai vertinamų prieskoninių ir vaistinių augalų. Tad skubėkime prisirinkti ne tik kvapių lapų, bet ir žiedų. Eteriniai aliejai Labiausiai vertinamas mėtų lapuose esantis mentolis. Šie iki metro aukščio užaugantys augalai gali būti labai gera pramoninės žemdirbystės kultūra, nes nereiklūs augimo sąlygoms, atsparūs ligoms, gana ilgai gali augti vienoje vietoje.

2010 metų rugpjūtį europinėje Rusijos dalyje kelias dienas laikėsi apie 40 °C temperatūra. Tuo metu mirtingumas išaugo 17,5%, nuo karščio mirė ~14 000 žmonių. 2017 metais į Europą vėl atplūdo karščio banga, gavusi „Liuciferio“ vardą: Viduržemio jūros pakrantėje nuo Ispanijos iki Balkanų temperatūra viršijo 40 °C, o tai 10–15 °C daugiau normos.

Kokybiškas miegas suteikia galimybę mums jaustis žvaliems ir energingiems, tačiau ne visuomet pavyksta saldžiai išsimiegoti. Galima rasti įvairiausių patarimų, kaip pagerinti miego kokybę – jeigu visus juos išbandėte, dar gali padėti ir augalai.

Šių metų oro sąlygos nepalankios ūkininkaujantiesiems. Vėlyvi šalčiai, sausra, o vėliau ir liūtys padarė savo darbą, todėl gausaus derliaus nesitikima, ypač Vidurio Lietuvoje. Bulvių augintojai jau skaičiuoja iki 10 proc. vidutinio derliaus siekiančius pirmuosius nuostolius. Palyginti su praėjusiais metais, prastesni ir morkų bei kopūstų derliai. Derliumi negali pasigirti Daugiausia daržovių augintojų yra Kėdainių rajone.

Lietuvos daržus puola didžiuliai šliužai. Salotas, braškes ir kitus augalus drėgną vasarą siaubia iš Ispanijos atkeliavę oranžiniai siaubūnai. Jie netgi labai mėgsta alų, O Dėl ypatingų gleivių nekviestų svečių net ne ėda paukščiai ar ežiai. Mokslininkai sodininkams turi keletą patarimų, kaip su šlykščiais padarais kovoti. Tv3 žinių ir laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva ne tik augina dvi žavias dukrytes, bet ir randa laiko daržininkystei. Visgi ramybės sode jai neduoda nemalonūs svečiai.