Augalai

Jeigu norite pasidaryti asmenukę prie žiedus skleidžiančios japoniškosios sakuros, laukti pavasario nereikia – tą Lietuvoje galite padaryti ir dabar. Taip ir neateinant žiemai, šalies gamtoje toliau dedasi keisti dalykai. Spalvingus žiedus krauna ne tik sakuros, bet ir kiti augalai. O kai kurie lietuviai su stiklainiais traukia prie klevų sulos.

Jeigu jūsų kieme arba sode auga spygliuočiai, dabar pats metas pasirūpinti jų gyvybingumu ir tvirtumu. Tam tereikia žinoti, ką galima padaryti. Apie tai tv3.lt pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaite. Jos teigimu, spygliuočiams ir ypač tujoms yra labai pavojinga spiginanti žiemos saulė. „Aš tikiu, kad jau netrukus Lietuvoje bus labai šalta, todėl spygliuočius reikia apsaugoti jau dabar.

Šiais, globaliais laikais buvome primiršę, jog esame gamtos vaikai. Tačiau klimato kaita žadina mūsų protus. Liepia gyventi santarvėje su medžiais, augalais… Nors išvystyta cheminių vaistų ir preparatų rinka, bet didėja domėjimasis vaistiniais augalais. Tiriamos įvairių augalų galios. Štai neseniai buvo paskelbta, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai sukūrė, ištyrė ir patentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš kvapniosios aniužės žolės.

Indonezijos gamtosaugininkai paskelbė radę vienos „didžiausių pasaulyje“ gėlių didžiausią visų laikų egzempliorių. Didžiulis raflezijos Rafflesia tuan-mudae egzempliorius – raudonas žiedas su baltais į pūsleles panašiais taškais ant didžiulių žiedlapių – buvo net 111 cm skersmens. Jis yra didesnis už ankstesnį rekordinį 107 cm skersmens žiedą, prieš kelerius metus rastą Vakarų Sumatros miškuose.

Vašingtono valstijoje greitkelį net dešimčiai valandų paralyžiavo vėjaričiai augalai. Jų ten atriedėjo tiek daug, kad net susidarė dešimties metrų aukščio vėjaričių siena. Automobilis skendi vėjaričių jūroje ir gelbėtojai mėgina įžiūrėti, ar jo viduje kas nors yra. Galiausiai paaiškėja, kad mašina tuščia. Vairuotojas, matyt, spėjo pasprukti laiku. Neįkėtini vaizdai užfiksuoti Vašingtono valstijoje, šalia Ričmondo miesto.

Orchidėjos yra tikri gamtos stebuklai – jų dramatiški žiedai su tinklelius primenančiais ornamentais būna mėlynos safyrinės, violetinės ir levandų, baltų spalvų. Šių gėlių žiedai kyla aukštai virš sidabruotų jų šaknų. Tačiau šis grožis reikalauja aukų.

Kai sunkiai dirbate augindami, prižiūrėdami ir skindami augalus, vaisius ar daržoves savo sode, natūralu, kad atšalę orai gali kelti nerimą. Laimei, yra būdų apsaugoti savo sodą nuo pavojų, kuriuos šaltuoju metų laiku sukelia atvėsusi oro temperatūra, rašoma doityourself.com. Šalnos dažniausiai galima sulaukti po giedros nakties,  kuomet temperatūra artėja prie neigiamos temperatūros. Dėl šios priežasties augalai pasidengia baltais mažais ledo kristalais.

Moterys visada džiaugiasi gaudamos puokštę gėlių, bet vėliau patiria nusivylimą, kai praėjus vos keletui dienų tenka jas išmesti, rašo uselfulbeautytips.net. Štai keletas triukų, kurie prailgins gėlių žydėjimą. 1. Kiekviename namuose galima rasti aspirino, o jis yra tikras gėlių gelbėtojas. Sutrinkite tabletę ir supilkite miltelius į vandenį. Vietoje aspirino galima naudoti multivitaminų tabletę, arbatinį šaukštelį cukraus arba šiek tiek druskos ir sodos. Nepamirškite kasdien keisti vandens.

Tikriausiai visi įvairiais augalais dekoruojame savo namus, darbo vietas ar kitas erdves tam, kad pagyvintume mus supančią aplinką. Be to, daugelis augalų yra laikomi labai gerais energijos filtrais, šalinančiais negatyvą ir pritraukiančiais naudingą energiją. Ekspertai sako, kad augalai turi galių pritraukti pozityvią energiją, taiką ir gerovę. Tiems augalams turėtume skirti ypatingą dėmesį ir priežiūrą, rašoma usefulbeautytips.net.

Šiemet ruduo ilgas, tad ir lapkričio mėnesį, kol nepašalo, kol žemės nesukaustė gruodas, dar nevėlu pasikasti vaistingųjų augalų šaknų, kurios mums padės ištverti žiemos šalčius, sustiprins organizmą ir pagelbės sužvarbus, peršalus. Savo rankomis surinktos vaistažolės iš nuošalių, neužterštų vietų nenusileidžia vaistinėse pirktiems maisto papildams. Kiaulpienės – įkyrios piktžolės darže, bet ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai jas vadina gyvybės šaknimis.

Ciberžolė natūraliojoje medicinoje naudojama jau daugiau nei 4 tūkstančius metų. Ciberžolių šaknyse yra polifenolių, kurie slopina uždegimą ir net gali padėti nuo tokių ligų kaip osteoartritas ir reumatoidinis artritas. Įdomu tai, kad ciberžolės arbatą labai mėgsta Japonijos Okinavos regione, o šio regiono gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgiausia pasaulyje. Jie labai retai serga tokiomis ligomis kaip Alzheimeris, artritas, vėžys ar širdies ligos.

Kaune baigiant rekonstruoti Vienybės aikštę jau sodinami ir augalai. Vienas netgi apipintas legendomis. Įrengiant požeminį garažą, dalį sutrešusių medžių teko nupjauti, tad dabar jų vietoje nuspręsta pasodinti didelius medžius. Ir nors žalumos vizualiai bus mažiau, nes nelieka anksčiau buvusios vejos – medžių, krūmelių ir gėlių čia esą augs gerokai daugiau Kranu pakeliamas bemaž 10 metrų beržas ir sodinamas Vienybės aikštėje. Medis jau gerokai subrendęs maždaug 12 metų amžiaus.

Neeilinė Anykščių mero biologo Sigito Obelevičiaus aistra – retų net į Raudonają knygą įtrauktų augalų kolekcionavimas ir auginimas. Traupio miestelyje šalia mokyklos tikrą retenybių sodą įkūręs vyras puoselėja ištisą botanikos lobyną. Laukinės gamtos sąlygomis čia tarpsta ir augalai iš Afrikos, vaisius veda ir nykštukinė obelis iš Kinijos ir vienetinis klevas.

Jei jus vargina egzema, turėtumėte neskubėti bandyti vaistų. Visų pirma, pagalvokite, kokios natūralios priemonės galėtų įveikti šią ligą.  Žolininkė Dominika Balčiūnė sako, kad egzemai gydyti idealiai tinka Lietuvoje augantis ir paplitęs žolinis augalas, pavadinimu triskiautis lakišius. Šis augalas taip pat skatina prakaitavimą,  šlapinimąsi, gerina virškinimą, aktyvina medžiagų apykaitą, stabdo kraujavimą.

Iškarpytos tujos, žydinčios gėlės, lygiai nupjauta žolė, vienmečiai ir daugiamečiai augalai – visa tai galima rasti Gražinos ir Miroslavo Lazdinių sodyboje. Šeima gyvena nedideliame Lietuvos miestelyje prie pat Baltarusijos sienos. Vaizdai, vos pažvelgus, atima žadą – čia švaru, tvarkinga, o kiekvienas žemės lopinėlis išpuoselėtas atsakingai ir atidžiai. Kalbinta moteris juokiasi: ji nenori viešinti miestelio, kuriame yra ši sodyba, mat privengia nepažįstamų žmonių ekskursijų į jos namus.

Ruduo tinkamas metas pradėti ruošti savo sodą pavasariui. Kokius augalus ir kada juos sodinti pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Svarbiausia atskirti augalus, kurie turi įsišaknyti dar iki žiemos, o kuriuos geriau persodinti „miegančius“, kad prigytų jau pavasarį. Pavyzdžiui, pirmajai grupei priklauso spygliuočiai: jeigu norite pasisodinti gražią pušelę, rugsėjis yra puikus metas tai padaryti.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas. Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente.

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą.  Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Kaunietės 4 vaikų mamos, gydytojos Ingridos Jacunskienės sode išaugo toks pomidoras, kokių reta. Moteris neslepia, kad toks gigantas jai išaugo pirmą kartą, todėl ji džiaugiasi ir dalijasi patarimais, kaip tokį išauginti. Pusė kilogramo sveriantis raudonskruostis pomidoras išaugo pas kaunietę Ingą. Ji naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokias sėklas rinkosi ir kaip augino pomidorus, kad išaugo daugiau nei pusė kilogramo (538 g) sveriantis pomidoras.

Įpusėjus vasarai, jau galima mėgautis uogų ir daržovių derliumi, džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Ravime ir tręšiame Liepos mėnesį itin svarbus darbas – ravėjimas. Tik piktžolėmis neapaugusios lysvės gali garantuoti gausų daržovių derlių. Patyrę daržininkai ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo piktžolių. Pavyzdžiui, žinoma, kad itin sunkiai išnaikinami paprastieji varpučiai nepakenčia šalia augančių jurginų.

Šylantis klimatas ir iš proto einanti gamta reiškia ne tik tropines naktis, sausros protrūkius ir keistas oro anomalijas, bet ir invazines augalų ir gyvūnų rūšys. Baltijos jūroje jau aptinkami silkiniai rykliai ir kardžuvės, Lietuvos upėse buvo pagauta piranijų, o tropinis amaras tarsi skraiste apgaubiantis medžius jau nebestebina.

Sosnovskio barščiai – itin pavojingas augalas, kurio prisilietimas žmogui gali būti itin skaudus. Kaip tinkamai elgtis, prisilietus prie šio augalo, pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos mokslų daktarė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė Pasak alergologės, karštuoju metų laiku reikėtų visais įmanomais būdais vengti kontakto su šiuo augalu.

Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta Sautens sako, kad menopauzę galima įveikti, į pagalbą pasitelkus ne tik vaistus, bet ir žoleles. Dauguma jų yra itin naudingos, tereikia tinkamai mokėti jas paruošti.  „Žolelių nuo to yra. Jei kankina karščio bangos, prakaitavimas, padeda šalavijas. Jį geriant vis reiktų daryti pertraukas. Pagerti kelias savaites, pailsėti kokią savaitę ir vėl galite gerti. Menopauzės metu padeda ir rasakila. Jos tikrai galite prisirinkti.

Net ir sugriežtinus bausmes už Sosnovskio barščių ir kitų invazinių rūšių nenaikinimą, vienas Vilniaus gyventojas savo kaimynystėje vis dar regi vešiančius nuodingus augalus. Sostinės gyventojas baiminasi dėl savo ir kaimynų sveikatos bei ragina Vilniaus miesto savivaldybę imtis priemonių prieš šiuos nepageidaujamus augalus.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, ką būtina žinoti apie vieną vertingiausių produktų medų. Utenos rajone įsikūrę ūkininkai Gražina ir Gediminas Skardžius teigia, kad medaus kaina šiemet turėtų kilti. Anot G. Skardžiaus, šiemet pavasarinio medaus bus gerokai mažiau dėl išdžiūvusių laukų, todėl medaus kaina turėtų kilti. „Augalai trumpai žydėjo ir jie buvo sausi be nektaro. Pasižiūrėję į pievas nematome dobiliukų, viskas yra išdžiūvę.

Aplinkos ministerija rengia planą, kaip kovoti su Lietuvoje toliau plintančiais sosnovskio barščiais, pirmadienį skelbia LRT radijo žinios. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, šių nuodingų invazinių augalų naikinimui nepakankamai dėmesio skiria ir savivaldybės, ir privačių sklypų savininkai. „Sosnovskio barščių plotai matome, kad šiek tiek didėja, jų yra virš 10 tūkst. hektarų.

Našlaitės – vienos anksčiausiai pavasarį pražystančių gėlių. Liaudiškai jos dar vadinamos akelėmis, broliukais, lazdynėlėmis, našlutėmis, sesutėmis. Svarbiausia jų ypatybė – žiedų įvairovė ir nesudėtinga priežiūra. Našlaites galima sėti net tris kartus: birželio pabaigoje–liepą (žydės rudenį ir kitų metų pavasarį); rugpjūtį (žydės anksti pavasarį); sausį (auginamos patalpoje, žydės pavasarį). Šias gėles galima sėti tiesiai į dirvą arba į daigyklas.

Sausros nebijantys augalai pasižymi ne tamsiai žaliais mėsingais lapais, o gražia elegantiška struktūra ir smulkiais žiedeliais, pasakoja Lina Liubertaitė, tinklaraščio „Geltonas karutis“ įkūrėja.  Jei jūsų gėlynas puikiai apšviestas saulės, jeigu dominuoja smėlis, o ne molis, tada turite nederlingą ir vandens nesulaikančią dirvą, kuri nuolat sausa. Tačiau net tokiomis sąlygomis galite išsirinkti nuostabių daugiamečių augalų, tad susipažinkite ir pasisemkite idėjų. 1. BANDRENIS (LOT.

Ar pastebėjote žydinčias medetkas? Pasirodo, jos gali būti itin vertingos toms, kurios trokšta žvilgančios odos arba kenčia skausmingas menstruacijas. Žolininkė Jolanta su skaitytojais dalijasi patarimais, kaip teisingai panaudoti šį augalą.  Medetkos turi gausybę gydančių savybių. Pati graži, tai naudojama grožiui, iš jos daromi kremai ir losjonai. Puikus vaistas odai: žaizdoms, net ir blogai gyjančioms, užterštoms; aknei, šerpetojančiai odai, net ir psoriazei.

Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms. „Lietuvoje kartu su vasaros šiluma ore pasklis žolių, miglinių augalų, žiedadulkės.

Nuo pavasario iki pat rudens gamta mums dovanoja itin daug naudingų sveikatai dovanų. Nemažai jų galime rasti tiesiog pievoje. Įvairūs žalumynai labai naudingi organizmui. Jie gausūs vitaminų ir mineralų. Apžvelkime lengviausiai randamus ir atpažįstamus valgomuosius pievų žalumynus. Štai vieni jų - kiaulpienių lapai. Kiaulpienių lapuose gausu vitaminų ir mineralų: C, E, karotino, geležies, kalcio, kalio, fosforo, magnio.

Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai sodinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką. Yra natūrali trąša, kuri padeda pomidorams augti grečiau, o nokti sparčiau ir būti tvirtesniems.

Birželio mėnesį vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos, vandens ir maisto medžiagų, nes jie labai sparčiai auga. Ravime ir tręšiame Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o neturint jų į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros.

Žolininkė Dominika Balčiūnė pasakoja, kad dievų dovana vadinamas augalas, mūsų šalyje vadinamas jazminu, yra nepamainomas tiems, kurie nori džiaugtis ramybe, atokvėpiu ir gera nuotaika.

Žalią arba juodą arbatą galima praturtinti natūraliais aromatais – vėlyvą pavasarį žydinčių augalų žiedais. Sudžiovinti žiedai ilgai skleis malonų kvapą, padėdami maloniai atsipalaiduoti po darbų prie arbatos puodelio. O žvarbų rudenį ir šaltą žiemą į namus atneš gaivų pavasario dvelksmą, sušildydami ne tik kūną, bet ir sielą. Alyvos Gegužę grožimės violetiniais kvepiančiais alyvų žiedais, tačiau jie turi ir gydomųjų savybių.

Ingą ir Vytautą Šteinius šiandien žino ne tik Suvalkijoje gyvenantys gėlių mėgėjai, bet ir nemaža dalis visos Lietuvos gėlininkų. Kalvarijos savivaldybėje, Juodelių kaime, gyvenanti šeima savo klientams gali pasiūlyti net kelis tūkstančius gėlių rūšių. Skirtingi poreikiai Šių metų gėlių sezonas įsibėgėja. Tradiciškai daugiausia žydinčių augalų nuperkama prieš Motinos ir Tėvo dienas, taip pat vos atšilus orams.

Gegužės vidurys – pats tinkamiausias ir geriausias laikas rūgštynėms rinkti. Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad būtent jos padės praturtinti organizmą reikalingiausiais mikro ir makro elementais. „Jų nauda yra neišmatuojama, tačiau reikia žinoti vieną svarbų dalyką. Jų padauginti negalima tuo atveju, jeigu turite problemų su inkstais arba sergate lėtinėmis inkstų ligomis. Rūgštynės sudaro geresnes sąlygas inkstų akmenėliams susidaryti.

Ar jau spėjote nužvelgti laukus? Akivaizdu, kad visur, kur bepažiūrėsite, pamatysite daugybę nužydėjusių kiaulpienių, kurių ryškiai geltonus žiedus pakeitė pilki pūkeliai su sėklytėmis. Žolininkas Marius Lasinskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad tai – aukso vertės sėklytės, kurias turėtų valgyti kiekvienas iš mūsų. „Kiaulpienių žydėjimo fazės pasikeitė, iš saulyčių jos virto mėnuliukais – pilkais pūkeliais su sėklytėmis, kurios yra angliavandenių, baltymų ir riebalų derinys.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Meškinis česnakas – vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų. Anksčiau dėl miškų kirtimo jis buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, tačiau dabar jo ten nebėra. Šis augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais miškuose, o lapai naudojami vaistams, kaip daržovė ir prieskonis. Meškinis česnakas nuo 1962 metų buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, bet šiemet sąraše jo nebėra. Šis augalas natūraliai auga Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Daugumoje Europos šalių meškinis česnakas naudojamas kaip tonikas.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Atėjusi šiluma mums primena, kad iki vasaros liko nedaug laiko. Todėl pradedantys sodininkauti jau po truputį ruošiasi artėjančiam sezonui. Moneycrashers.com dalinasi patarimais, kaip tinkamai pasiruošti sodininkystei ir sulaukti gero derliaus. Pažinkite savo aplinką Dažnai žmonės sodininkystei pasirenka bet kokią vietą ir laukia, kada pasirodys milžiniškas derlius. Atsiminkite, kad derliaus dydis priklausys nuo to, kur ir kokius augalus sodinsite.

Visi norime, kad mūsų namuose esantys augalai džiugintų akį. Jeigu matote, kad kambarinės gėlės nebeveši, atrodo prastai, būtinai atgaivinkite jas.  Tai padaryti gana paprasta, daug pastangų nereikės, o rezultatas nudžiugins. Jeigu pamatėte, kad gėlių lapai ėmė raukšlėtis, gali būti, kad gėlėms trūksta magnio. Tokiu atveju vieną šaukštą druskos ištirpinkite penkiuose litruose vandens ir tokiu mišiniu laistykite gėles kartą per savaitę, kol lapai atsigaus.

Atėjus pavasariui ir šiltiems orams, visi mes norime mėgautis puikiu derliumi ir nuostabiai žydinčiomis gėlėmis sode. Ši gudrybė pravers tiems, kurie išsiilgo tobulai atrodančių žydinčių gėlių.  Taigi, jums tereikia sumaišyti du šaukštus baltojo cukraus su šaukštu vandens ir palikti nuošalioje kiemo vietoje, netoli tvoros, kur mažiausia patys būnate.

Viena „Ukmergės žinių“ skaitytoja pasakojo ypač mėgstanti ankstyvo pavasario gamtą ir jos dovanas, tačiau girdėjusi ir apie su jomis susijusius pažeidimus. Teiravosi, ar galima be apribojimų skinti, pavyzdžiui, žibuokles, pakalnutes, kitus pavasario augalus, kokia yra atsakomybė. Informacijos šiuo klausimu pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistė Kristina Klovaitė.

Kovo mėnesį kambariniai augalai pradeda intensyviai augti, todėl juos reikėtų gausiau laistyti ir tręšti. Pavasario pradžioje galima persodinti daugumą kambarinių augalų. Jei augalai dideli ir juos sudėtinga perkelti į kitą vazoną, reikėtų pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Į naują vazoną tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau, sodinami gerai palaistyti augalai. Vazonas turi būti didesnis tik per du pirštus. Persodintas augalas gausiai palaistomas.

Kambariniai augalai darosi vis madingesni, tačiau panašu, kad ne visi žino, kaip tinkamai jais rūpintis, rašoma mirror.co.uk. Jei nusprendėte savo namus paversti džiunglėmis, visus laisvus paviršius uždengdami žaliais lapais, tuomet turite būti pasirengę augalus prižiūrėti. Juos reikia laistyti ir pasirūpinti, kad jiems užtektų šviesos, tačiau kartais net ir rūpestingiausi augalų mylėtojai susiduria su liūdesiu, kai kuris nors augalas miršta.