atlyginimas

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Naujausios Lietuvos banko prognozės rodo, kad, paveiktas pasaulio ekonomikos tendencijų, Lietuvos ekonomikos augimas irgi turėtų šiek tiek sulėtėti: pernai siekęs 3,4 proc., šiemet sudarys 2,7 proc. Nepaisant to, gyventojams nėra dėl ko nusiminti: jų perkamoji galia ir toliau stiprės, nes atlyginimų augimas šiemet vis dar sparčiai lenks kainų didėjimą, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą.

Vyrai vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau nei toje pačioje pozicijoje dirbančios moterys. O tokį skirtumą nemaža dalimi lemia ir sąmoningi pačių moterų pasirinkimai.  Tarptautinio darbo užmokesčio portalo „Paylab“ duomenimis, dažniausiai vyrai uždirba daugiau, nes vaikų susilaukusios moterys linkusios vėlesniam laikui atidėti savo profesinės veiklos siekius.

Pernai sparčiai didėjusios gyventojų darbo pajamos užtikrino dosnesnes socialinio draudimo išmokas ne tik pensininkams, bet ir dirbantiems žmonėms, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Metinis pajamų augimas paskutinįjį 2018 m. ketvirtį sumažino pagreitį, tačiau tempas vis tiek išliko aukštas. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pastaruoju metu buksuojančios Alytaus „Dzūkijos“ vadovai nusprendė imtis griežtų priemonių. Portalo tv3.lt žiniomis dėl prastų komandos rezultatų žaidėjams „apkarpyti“ atlyginimai 15 procentų. Tiesa, klubo vadovybė savo krepšininkams paliko progą pasitaisyti. Jeigu „Dzūkijai“ pavyks sugrįžti i šeštąją LKL turnyro lentelės vietą, tada ekipos žaidėjams vėl bus mokami kontrakte sutarti atlyginimai.

Nuo Naujųjų metų sujungti darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai – Valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo šiol moka darbuotojas. Todėl darbuotojo „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas auga 1,289 karto. Vis dėlto darbdavys laisvas nuspręsti, kaip ir ar informuoti darbuotojus apie jų pasikeitusius atlyginimus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo tai įteisinančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Mantas Kalnietis šiame sezone, krepšinio ekspertų nuomone, išgyvena „aukso amžių”. Aukščiausioje Prancūzijos krepšinio lygoje rungtyniaujantis įžaidėjas renka įspūdingus statistinius rodiklius, o pirmadienį, paviešinus šios lygos krepšininkų atlyginimus, paaiškėjo, kad lietuvis yra ir brangiausiai apkomamas. Prancūzijoje žaidžiančių krepšininkų algas suskaičiavo „Basket Europe“ žurnalas.

Estijoje kultūros darbuotojų minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) 2019 metais padidės iki 1300 eurų. Tai numato kultūros ministro Indreko Saaro ir Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos vadovo Ago Tuulingo pasirašytas susitarime dėl kultūros darbuotojų darbo užmokesčio 2019 metais. Susitarimas palies kultūros darbuotojus, kuriems atlyginimai mokami iš Kultūros ministerijos biudžeto, iš viso apie 4 tūkst. aukštąjį išsilavinimo turinčių žmonių. Šiemet kultūros darbuotojų MMA yra 1150 eurų.

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Norint didesnių viešojo sektoriaus darbuotojų algų, reikia ir savivaldybių indėlio, sako laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis. Pasak jo, darbo grupė artėja prie susitarimo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. Be to, politinių partijų atstovai, ministrai ir profsąjungų sektoriaus atstovai sutarė, kad tam galėtų būti papildomas lėšų skyrimas iš biudžeto, tačiau reikia ieškoti ir vidinių resursų, ir savivaldybių indėlio.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų, rodo oficialioji statistika. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „popieriuje“ trečiąjį šių metų Lietuvoje buvo 7 proc. mažesnis nei Latvijoje ir net 27,5 proc. menkesnis nei Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo 936 eurai, Latvijoje – 1006 eurai, Estijoje – 1291 euras.

Perskaičiusi straipsnį „Algų statistika: kiek po reformos uždirba Tauragės mokytojai?“ („Tauragės kurjeris“, 2018 m. Nr. 83) vienos Tauragės miesto mokyklos mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pageidavo viešai išsakyti savo nuomonę apie etatinę mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarką ir kaip, ją įvedus, jaučiasi mokytojai. Pedagogės teigimu, 800 eurų atlyginimas „į rankas“ mokytojui metodininkui su ilgamečiu stažu esąs pasityčiojimas.

„Football Leaks” toliau tęsia savo surinktų duomenų viešinimą. Šįkart po padidinamuoju stiklu atsidūrė 19-metis Prancūzijos futbolo pasididžiavimas – Kylianas Mbappe – kuris Paryžiaus „Saint-Germain” klubui pateikė ir sunkiai įgyvendinamų sąlygų sąrašą. Futbolininko persikėlimas iš „Monaco” į „PSG”  kaip reikiant suderbino futbolo rinką. Jis tapo pasaulinio lygio sensacija, kai būdamas 18 metų sulaukė 180 mln. eurų vertės kontrakto.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti. Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.

Dosniausi savo darbuotojams rugsėjo mėnesį buvo brokeriai, ūkininkai ir IT specialistai, rodo ketvirtadienį paskelbti „Sodros“ duomenys. Didžiausias vidutinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį siekė net 19 212 Eur, kuris užfiksuotas pas brokerių paslaugas teikiančią „Robomarkets Baltics“. Į antrą vietą didžiausius atlyginimus mokėjusių šalies įmonių dešimtuke, su 14 874 Eur vidutine alga, išsiveržė žemės ūkio produkcija prekiaujantis „Linas Agro“. Trečioje vi...

Vyriausybė antradienį pritarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią ikimokestinį pelną 2017 metais uždirbo Karalienės Mortos mokykla, šiemet ji planuoja pajamas kilsiant 25 proc., o gerus finansinius rodiklius aiškina kasmet didėjančiu vaikų skaičiumi, rašo „Verslo žinios“. Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Liepos pradžioje reformuota vaiko teisių apsaugos sistema stebina ne tik gausiai nuo šeimų atskiriamais vaikais, bet ir dar neregėtais atlyginimais savo naujiems darbuotojams. Štai liepą vieno darbuotojo mėnesinė alga nesiekė nė 10 eurų, o rugpjūtį jis dar ir liko skolingas savo darbdaviui. Į portalą tv3.lt kreipėsi vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas, kurį pribloškė jo gautas algalapis.

Vyriausybei ketinant nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 30 eurų – iki 430 eurų (realiai ji sieks 555 eurus), ekonomikos ekspertai sutinka, kad tai padidins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, tačiau tuo pačiu brangs prekės ir paslaugos. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė pateikti prognozes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytas MMA didinimas pakeis šalies ekonominę situaciją.

Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ji nuo kitų metų turėtų didėti 30 eurų – iki 430 eurų, tačiau dėl mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 eurai. Tai nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Ministerija tikisi, kad dėl to padidės mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamoji galia, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad augs infliacija, blogės kai kurių įmonių finansinė padėtis.

Atlyginimų augimą pastaraisiais mėnesiais iš viso pajautė 27,1 proc., iš jų didžiajai daliai (23,4 proc.) atlyginimas padidėjo iki 10 procentų. Atlyginimo padidėjimo per paskutinius mėnesius dažniau sulaukė 25-45 metų, aukštesnio, išsimokslinimo respondentai, didesnių pajamų atstovai, rodo portalo delfi.lt užsakyta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų – 39,2 proc. – nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Dar 30,4 proc.

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA). Profsąjungų atstovai žada ir toliau laikysis pozicijos, kad ji turi siekti 450 eurų, tuo metu darbdavių bei Vyriausybės atstovai galutinių pozicijų neatskleidžia.

Nuo rugsėjo 1-osios pedagogams įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį, kilo mokytojų pasipiktinimo banga. Vieni tikina, kad gaus mažesnius atlyginimus, kiti savo atlyginimų apskritai nebežino, o treti jaudinasi dėl pasikeitusių darbo sąlygų. Tačiau Jurgita Petrauskienė ramina, kad mokytojų algos esą tikrai nemažės, o jų baimės yra nepagrįstos.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje rasite lentelę, kurioje nurodoma, kokios algos mokamos Lietuvos savivaldybėse. Statistikos departamentas nurodo, kad algos, neatskaičius mokesčių, 2018 m. antrąjį ketvirtį sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Baltarusijos statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, 65,8 proc. šalies gyventojų pajamos neviršija 500 rublių (206 eurų) per mėnesį. Dešimtadalio gyventojų mėnesio pajamos neviršija 250 rublių (103 eurų), o tokios pat dalies - didesnės nei 800 rublių (330 eurų). Sostinėje Minske beveik ketvirtadalio gyventojų pajamos viršija 800 rublių, tuo tarpu tokias pajamas turi vos 6,3 proc. Vitebsko ir Mogiliavo sričių gyventojų. Kukliausios - Bresto srities gyventojų pajamos.

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams. „Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus.

Trišalei tarybai antradienį vėl nepavyko susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Darbdaviai toliau linkę pritarti Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 420 eurų, tuo metu profesinių sąjungų atstovai ją siekia didinti iki 450 eurų.

Su etatiniu apmokėjimo modeliu atlyginimai mokytojams kils apie 20 procentų, o nauja tvarka padės į mokyklas pritraukti jaunų mokytojų, tvirtina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Vidutiniškai atlyginimas turėtų augti 20 procentų, bet tai bus labai individualu, nes mokytojų krūviai labai skirtingi, mokytojų kvalifikacijos, kurio įtakoja atlyginimo dydį, irgi skirtingos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog mokesčių reformos naudą šalies gyventojai pajus kitų metų pradžioje. „Kalbant apie dabartinę mokesčių reformą, tai rezultatą pajusime 2019 metų sausio mėnesį, kai gausime atlyginimus“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras. Anot jo, mokesčių reforma labiausiai pasijus per didėsiančius atlyginimus. „Tie atlyginimai bus didesni.

Mokesčių reforma numato, kad jau kitais metais darbuotojas algalapyje išvys visą savo darbo vietos kainą. Tai reiškia, kad darbdaviai turės atsakingai perskaičiuoti atlyginimus, kad darbuotojui „į rankas“ nenubyrėtų mažiau nei dabar. Seimas pritarė sankcijoms, kurios bus taikomos tiems darbdaviams, kurie vis dėlto tyčia sumanys sumažinti algą. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas reiškia mokestinės naštos darbuotojui perkėlimą.

Daugiausiai uždirbančio „Toyota Motor“ vadovo Didier Leroy – Japonijos automobilių gamintojos konkurencingumo direktoriaus – darbo užmokestis pernai padidėjo 50 proc. iki 1 mlrd. jenų (9,4 mln. JAV dolerių), rašo agentūra „Dow Jones“, cituojanti įmonės dokumentus. Tai maždaug triskart viršija įmonės prezidento Akio Toyoda atlyginimą (3,5 mln.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Pusė valstybės tarnautojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, rodo ketvirtadienį paskelbta Vidaus reikalų ministerijos atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, savo atlyginimu labai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti yra 51 proc. tarnautojų. Darbu užmokesčiu buvo labai patenkinti arba greičiau patenkinti 25 proc. žmonių, dar 24 proc. neturėjo nuomonės. 64 proc. valstybės tarnautojų taip pat nurodė, kad darbo užmokestis juos labiausiai motyvuoja.

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus. Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 9,5 proc., Latvijoje - 8,6 proc., Estijoje - 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje šiemet sausį-kovą buvo beveik 7 proc.

 Vyriausybė trečiadienį pasiūlė nuo kitų metų maždaug 16 proc. padidinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Pagal siūlomas pataisas, maždaug tiek augtų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos, vadinamos „šakutėmis“. „Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimas – nuosekli šios Vyriausybės pastanga.

Netrukus turėtų paaiškėtų, kiek nuo kitų metų pradžios didės minimumas. Tačiau siūlymas, kaip reikėtų jį didinti, kritikos sulaukia ne tik iš darbdavių. Darbuotojų nuomone, nesąžininga minimalią algą skaičiuoti pagal vidutinį darbo užmokestį. Taip esą nukentėtų mažesnių miestų gyventojai. Siekiama, jog už tokį patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Šią savaitę trišalė taryba, subūrusi vyriausybę, dalį darbdavių bei profesinių sąjungų atstovų, svarstys minimalios algos didinimą.

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę. „Dūmų detektorius Lietuvos gyventojai savame būste turėtų įsirengti ne dėl ugniagesių ar mūsų raginimų, o dėl savęs.

Gyventojų pajamos ir toliau auga, tačiau ne visiems vienodu tempu. Ypač atlyginimų augimą turėjo pajusti mažesnes pajamas gaunantieji. Tiesa, šį kartą „Sodra“ įvardijo ir nuo kurio amžiaus dažniausiai pasiekiamas vidutinis atlyginimas.  Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo kitų metų maždaug 16 procentų didinti mokslininkų atlyginimus. ŠMM registravo pataisas, kurios maždaug tiek padidintų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias „šakutes“. Ministerijos skaičiavimais, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–11...

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

 Vilnius vienintelis Lietuvoje imasi skatinti medikus pasilikti dirbti namuose ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimams didinti. Sostinės Taryba šiandien priėmė sprendimą pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams ir pakelti jų atlyginimus iki 20 proc. nuo gegužės 1 d. Iš viso tam per metus planuojama skirti iki 4 mln. eurų.

Būti geru vadovu šiandien visai nereiškia – padidinti atlyginimą. 21 amžiaus iššūkis vadovams – ne tik suvaldyti įmonės procesus, bet ir motyvuoti darbuotojus bei atskleisti jų stiprybes. O pagrindinis motyvacijos šaltinis –tikrai ne pinigai. Tad ką galime padaryti, kad mūsų darbuotojai jaustųsi motyvuoti, įvertinti ir būtų lojalūs? Pasitikėjimas – daug svarbiau nei pinigai? „CV Market“ duomenimis, mintys keisti darbą net 32 proc.

Lietuvoje biudžetiniuose teatruose dirbantys aktorių atlyginimai kur kas mažesni negu kaimyninėse šalyse. Scenos meno atstovai sako, jog išgyventi dirbant vien tik teatre įmanoma, tačiau dažnas priverstas dirbti kitus darbus, kad galėtų sau leisti vaidinti teatre. Neseniai įsteigta Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“. Ji vienija tiek pagal individualios veiklos pažymas, tiek ir pagal įprastas darbo sutartis dirbančius aktorius.

Darbdaviai turi gerų žinių. Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad net pusė šalies įmonių šiemet darbuotojams ketina didinti algas. Dar pernai tokių buvo tik trečdalis. Maža to, darbdaviai jau supranta, kad to neužteks, todėl atlyginimus jie pasiryžę didinti bent kelerius metus iš eilės. Tiesa, augimas žadamas keliais procentais mažesnis nei pernai. Vis daugiau Lietuvos darbdavių supranta, kad nuo algų didinimo savo darbuotojams neišsisuks.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad galimus kandidatus į teisingumo ministro pareigas atgraso ir nenoras veltis į politiką, ir per mažas atlyginimas. Pasak jo, pretendentas vadovauti ministerijai turėtų būti iš teisininkų bendruomenės, tačiau jis turėtų turėti galimybių uždirbti daugiau. Premjeras taip pat tvirtino, kad dalis žmonių į šias pareigas nenori eiti dėl politinių intrigų ar viešumo.