atlyginimas

Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, kurias darbuotojams mokėjo užsienio ir Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Kokios algos mokėtos kovą, kai buvo paskelbtas karantinas ir daugelis bendrovių užsidarė, bus aišku tik šio mėnesio pabaigoje. Tačiau aišku, kad antrą šių metų mėnesį kai kam mokėtos įspūdingos algos.

Žmonės vis labiau nerimauja, kaip išgyventi, kai vieni varomi nemokamų atostogų, kitiems nurėžiami atlyginimai ar iš viso atleidžiami iš darbo. Kaip elgtis tokiose situacijose? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Baiginėjasi trečioji karantino savaitė. Kokia situacija yra darbo rinkoje? Kokiomis nuotaikomis žmonės kreipiasi į jus? Padėtis yra sunki ir tvyro nerami atmosfera.

Latvijoje „priešakinėse gretose“ su koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 liga kovojantiems medikams bus mokamos ne mažiau kaip 20 proc. atlyginimų dydžio priemokos. Apie tokį valdančiosios koalicijos sprendimą pranešė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis. „Vyriausybė tai įformins per antradienio posėdį“, – sakė jis.

Prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu daugeliui darbuotojų buvo sumažinti atlyginimai, o nemaža dalis ir atleista. Koronavirusas sėja baimę dėl naujos krizės, tad kiekvienam pravartu žinoti savo teises. Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.

Naujojo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo nerandama dėl per mažo siūlomo atlyginimo, sako prezidentas.   „VPT kandidato nerandame, nes norime tikrai labai gero kandidato, antra, atlyginimas yra toks, kad šiandien konkurencingą žmogų, ypač pageidaujamą privačiame sektoriuje, samdyti už 2 tūkst. eurų yra gana sudėtinga“, – antradienį „Laisvės TV“ laidai „Karštos kėdės“ sakė Gitanas Nausėda. „Tai šiek tiek rėžia akis, kai žmogus uždirba 2 tūkst. eurų per mėnesį ir valdo 5 mlrd.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 3,4 proc. iki 1509,4 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,7 proc. iki 1241,5 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikimo su Sankt Peterburgo gyventojais metu palinkėjo gaunantiems mažus atlyginimus ir pensijas nenukabinti nosių ir nesirgti.  Vaizdo įrašas buvo paviešintas oficialiame tinklapyje kremlin.ru, tačiau jau po valandos iš ten buvo pašalintas, rašoma BBC. Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai pasakojo, kad tai yra laikina: „Dar atsiras. Paprasčiausiai suformatuos geriau.

Reikalavimas, darbo skelbimuose nurodyti atlyginimą, daugeliui darbo paieškas daro paprastesnes ir greitesnes. Skelbimų, kuriuose atlyginimas netenkina lūkesčių daugelis netgi neskaito. O kartais priešingai – apėmus smalsumui perskaičius skelbimuose siūlomą atlyginimą apima nuostaba ir pavydas. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė Rūta pasidalino Šilutės laikraštyje rastu darbo skelbimu. Jame ieškoma melžėja, kuriai siūlomas 1000 eurų atlyginimas.

Pastaruosius kelis metus atlyginimai kilo daugelyje sričių. Didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas technologijų srityje – išaugo daugiau nei 60 proc. Tačiau, nors atlyginimai šioje srityje ir augo sparčiai – didžiausią uždarbį gauna aukščiausio lygio vadovai. Kaip rašoma bendrovės „CV-Online LT“ pranešime, 2015 – 2019 m. laikotarpiu daugiau nei 30 proc.

Paskelbtos geriausiai apmokamos profesijos Lietuvoje. „Sodros“ pateikto sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, daugiau nei 4 tūkstančiai eurų. Sąrašo apačioje – kompiuterių tinklų ir sistemų technikai, jų vidutinis atlyginimas – 1300 eurų. Duomenys rodo, kad lyginant 2019 m. lapkričio vidutinius atlyginimus iki mokesčių su 2018 m. lapkričio, daugiausiai, net 60 proc., išaugo giliavandenės žvejybos žvejų atlyginimas.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Lietuvoje, 2019 m. rugsėjo duomenimis, apie 130 tūkst. žmonių gavo netekto darbingumo pensijas. Kitaip tariant, tiek darbingo amžiaus žmonių nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumas. Netekto darbingumo (invalidumo) išmokos darbingo amžiaus asmenims sudaro apie 8 proc. „Sodros“ biudžeto išlaidų. Pastarųjų metų analizė rodo, kad netekto darbingumo pensijas gaunančių žmonių mažėja, o jų aktyvumas darbo rinkoje didėja. Lengviau įsidarbina ir vyresnio amžiaus žmonės.

Kai kurie darbdaviai, pasinaudodami keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Dėl šios priežasties uždirbantiems mažiau, nuo kitų metų turėtų didėti alga į rankas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai atmetė prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės prašymą atlyginti daugiau nei 100 tūkst. eurų žalą jai neskyrus prezidento našlės rentos. Teismas trečiadienį paliko galioti prieš pusantrų metų priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą atmesti A. Brazauskienės prašymą dėl senaties, t.y. praleidus terminą skundui.

Iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dešimtimis tūkstančių plūsta vis daugiau ekonominių imigrantų. Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė džiaugiasi lengvindama pigesnei darbo jėgai iš rytų sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Profsąjungos piktinasi, kad vyriausybė pataikauja darbdaviams, nenorintiems kelti algų lietuviams darbuotojams, o Seimo opozicijos atstovai jau ragina riboti vis labiau augančią imigraciją. Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga.

Per pastaruosius metus bent jau statistiškai darbuotojų atlyginimai didėjo visose savivaldybėse – kai kuriose ir beveik penktadaliu. Tačiau ir toliau atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių rajonų išlieka milžiniškas. Statistikos departamento duomenimis, neskaičiuojant individualių įmonių atlyginimų, daugiausia Lietuvoje uždirba Vilniaus miesto gyventojai. Trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 941 eurą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,2 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 8,2 procento.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1317,6 eurp. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Praėjusį mėnesį dešimt įmonių savo darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris viršijo 10 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Dešimtuke galima rasti ne tik informacinių technologijų ar medicinos įmonių, bet ir žemės ūkio bendrovę. Pagal išmokėto darbo užmokesčio vidurkį rugsėjį pirmavo „Microsoft Lietuva“. Savo darbuotojams bendrovė mokėjo vidutinę 18,6 tūkst. eurų algą neatskaičius mokesčių.

Seimas linkęs pritarti, kad valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų didėtų 3 eurais iki 176 eurų.  Tam 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 60 mln. eurų. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė 16. Toliau jis bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose, o Seimo posėdyje prie jo planuojama grįžti lapkričio 21 dieną.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Seimo nariai valstiečiai Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis Seime įregistravo siūlymą 13 proc. didinti ministro pirmininko ir ministrų pareiginės algos koeficientą. Dėl tokio pakeitimo premjero bei ministrų kabineto atlyginimai kiltų atitinkamai 588 ir 534 eurais. 2019 m. Ministro Pirmininko pareiginė alga sudaro 4463 eurų, ministrų – 4117 eurų.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Lietuva tarp Baltijos valstybių gali didžiuotis ne tik didžiausiu minimaliu atlyginimu, bet ir sparčiai kylančiu vidutiniu uždarbiu. Tiesa, pastaruoju rodikliu dar nelenkiame Estijos, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos valstybių šiemet bus didžiausias. Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc.

Nors šalies gyventojų pajamos ir toliau nuosekliai auga, praraja tarp vyrų ir moterų pajamų Lietuvoje tebelieka didelė. Pastebima, kad reikšmingas moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas fiksuojamas aukštos kvalifikacijos specialybėse – tarp gydytojų, IT specialistų ir inžinierių. Įdomu tai, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Lietuvos medikus stebina, kodėl, net ir dirbant daugiau valandų, atlyginimas gali būti mažesnis nei praėjusį mėnesį. Tačiau buhalteriai atkreipia dėmesį, kad visų darbuotojų atlyginimas kas mėnesį gali skirtis, viskas priklauso nuo to, kas parašyta jūsų darbo sutartyje. Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje slaugė pasidalino savo birželio ir liepos mėnesio atlyginimais, pastebėdama, kad net dirbdama daugiau valandų, vis tiek uždirba mažiau. Slaugytoja dirba pilnu etatu.

Dėl blogai išrauto danties, netinkamų gydytojo paskirtų vaistų ar kitokios medikų klaidos, pakenkusios sveikata, jau nebereikės mindžioti teismų slenksčių. Seimas pritarė paprastesnei kompensacijų tvarkai. Nukentėję pacientai nebeprivalės patys įrodinėti medikų klaidų. O lėšas iš gydymo įstaigų kišenės kaups nebe draudimo bendrovės, bet naujasis fondas. Sveikatos ministerijos duomenimis, pinigus valdant draudikams – pacientų išmokoms iš sukauptų milijonų tekdavo šnipštas.

Garethas Bale'as netrukus paliks Madrido „Real“ klubą ir karjerą pratęs Kinijoje, skelbia leidinys „La Sexta“. Anot minėto šaltinio, 30-metis futbolininkas derasi su Kinijos klubais. Teigiama, kad vos tik padėjęs parašą ant naujos sutarties su kinais, G. Bale'as taps geriausiai pasaulyje apmokamu futbolininku. Pranešama, kad Velso rinktinės lyderiui bus mokamas fantastiškas 1 mln. eurų savaitinis atlyginimas, o per metus jis uždirbs net 52 mln. eurų.

Eurolygoje triumfavęs Maskvos CSKA klubas vasarą atsisveikino su keliais itin svarbiais krepšininkais – Nando De Colo, Cory Higginsu, Sergio Rodriguezu ir aukštaūgiu Othello Hunteriu. Maskviečių ekipos prezidentas Andrejus Vatutinas portalui „Izvestija“ papasakojo apie sudėties komplektavimą ir finansavimą kitam sezonui. Paaiškėjo, kad Rusijos krepšinio milžinė artėjantį sezoną komandos žaidėjų algoms padengti išleis net 26 mln. eurų.

Nuo kitų metų pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti didinamas 3 eurais arba 1,73 proc. Dėl to politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algos didės nuo 12 iki beveik 97 eurų per mėnesį. Tai numatantį įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad jį Seimas priims dar šią sesiją.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Liepos 1-ąją Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) nugriaudėjo istoriškai pati brangiausia laisvųjų agentų rinkos naktis. Per kelias valandas visos 20 komandų bendrai išleido 2.91 mlrd. JAV dolerių, o dalis šių pinigų atiteks ir Jonui Valančiūnui. Centras iš Lietuvos dar birželio pradžioje nusprendė nesusigundyti garantuotu 17.6 mln. dolerių atlyginimu kitiems metams, trumpam nutraukti santykius su Memfio „Grizzlies“ organizacija ir pasinerti į laisvųjų agentų rinką.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti 9,4 proc. – nuo 555 iki 607 eurų (iki mokesčių). Minimalus valandos atlygis didėtų 9,7 proc. – nuo 3,39 iki 3,72 euro. Skaičiuojama, kad tam iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų per metus. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba gegužės pabaigoje nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti MMA.

Jau netrukus visuose darbo skelbimuose bus privaloma nurodyti, koks darbo užmokestis siūlomas ieškomam darbuotojui. Tai numatančiai nuostatai po svarstymo trečiadienį pritarė Seimas. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje kalbėjo, kad siūloma priemonė būtų tarsi meškerė, padėsianti žmogui pagauti laimikį – didesnį atlyginimą.

„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie gerėjančias darbo sąlygas ir didėjančius atlyginimus Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau į redakciją paskambinusi Ukmergėje dirbanti laiškininkė pasakojo, kad atlygimas jai nedidėja, o darbo daugėja. Pasakojo, kad iš darbo išeinanti, nes gerokai padidėjo darbo krūvis, o alga – ne. Moteris sakė pašte išdirbusi 20 metų ir išeinanti su skaudančia širdimi.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Didinti minimalią algą (MMA) leidžia šalies ūkio augimas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Tai yra įvertinta su perspektyvomis, susijusiomis su mūsų šalies ūkio ir ekonomikos augimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras, paprašytas pakomentuoti planus MMA padidinti iki 607 eurų (iki mokesčių). „Atitinka tą formulę, kuri nustatyta, kuri buvo oficialiai sutarta. Ji įstatymuose įtvirtinta (...). Visokios pozicijos yra.

Palangoje prasidėjo darbo rankų medžioklė: itin paklausūs – virėjai. Jų ieško ir nedideli barai, kavinės, ir modernias virtuves turintys restoranai. Trūksta sezonui kambarinių, valytojų, masažuotojų, padavėjų. Tiesa, vis dažniau vasarą kurorte poilsiautojų patalus kedens ar indus plaus ukrainiečiai – rasti tiek lietuvių, kokia yra paklausa, nebepavyksta ir kurorte.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Socialiniuose tinkluose ir nespecializuotuose karjeros puslapiuose sparčiai plinta skelbimai, kviečiantys tapti pavežėjais. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek galima užsidirbti iš šios veiklos ir vairuotojų užmokestį palygino su kitų specialistų gaunamais atlyginimais. Vienoje facebook esančioje darbo skelbimų paskyroje, kurioje susibūrė daugiau kaip 11 tūkst. aktyvių vartotojų, gausu įmonių, siūlančių prisijungti prie pavežėjų komandos.