atlyginimas

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo įstatymo pataisas, numatančias, kad darbuotojai atlyginimą galėtų gauti ne du ar tris, bet ir keturis kartus per mėnesį. Savo idėją „tvarkiečiai“ argumentuoja teigdami, kad tai padės skurstantiems. Partijos „Tvarka ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis inicijavo įstatymo pataisas, kuriose siūlo, jei tik darbdavys pritaria, leisti darbuotojui gauti atlyginimą dalimis daugiau nei du kartus per mėnesį.

Vėluojančių vaiko pinigų nesulaukiantiems tėvams savivaldybės turi mokėti delspinigius. Tai pareiškė Seimo narys „valstietis“ Tomas Tomilinas. Labiausiai pinigus pervesti vėluoja Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau apie jokius delspini-gius sostinės valdžia nenori nė girdėti. Esą kalta ministerija, neatnaujinanti kom-piuterinių sistemų, o savivaldybės darbuotojai ir taip pluša viršvalandžius. O pi-nigų daliai vilniečių vis dar teks palaukti. Galutinis terminas numatytas jau tik po Velykų.

Naujas Valstybės tarnybos įstatymas leistų geriems tarnautojams beveik dvigubai didinti darbo užmokestį, nes dabartiniai atlyginimai nemotyvuoja geriausių darbuotojų rinktis valstybės tarnybą, teigia vidaus reikalų ministras. „Jeigu mes šiandien turime pliką darbo užmokestį nuo 583 eurų iki 636 eurų su priedais, (dabar galima didinti – BNS) iki 800–900 eurų.

Pristatydamas Seimo pavasario sesijos darbus premjeras Saulius Skvernelis akcentavo būtinybę priimti valstybės tarnybos reformą ir žadėjo, kad bus didinami atlyginimai mokytojams, medikams, išmokos už vaikus. „Ši pavasario sesija nebus lengva, tam turime būti pasirengę. Laukia sprendimai, kurie palies ilgus metus nespręstas problemas ir dideles interesų grupes“, – šeštadienį parlamente kalbėjo Vyriausybės vadovas.

 Iš pareigų atleistas buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Gedeminas Aleksonis teismo prašo įpareigoti ministeriją grąžinti jį į pareigas ir priteisti jam 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. G. Aleksonis prašo panaikinti pernai gruodžio 7 dieną priimtą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų. G. Aleksonis buvo pripažintas padaręs šiurkštų tęstinį tarnybinį nusižengimą.

Per ketverius metus karių atlyginimai turėtų didėti 30 proc., teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. Taip pat parengti nauji socialinių garantijų pasiūlymai. Tikimasi, kad jie motyvuos karius likti tarnyboje. Trečiadienį visi siūlymai, kaip gerinti karių socialines garantijas ir motyvaciją rinktis tarnybą kariuomenėje, pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. „Buvo priimtas sprendimas didinti karių tarnybinius atlyginimus vidutiniškai iki 30 proc.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Seimo nariams parūpo merų ir vicemerų algos. Neva tvarka, kai savivaldybių vadovai uždarbį gauna pagal tai, kiek jų mieste ar rajone gyvena žmonių, neverčia merų stengtis dirbti geriau. Seimo nariai Konstitucinio Teismo prašo net išaiškinti, kaip kitaip būtų galima skaičiuoti merų ir jų pavaduotojų algas. Savivaldybių asociacija sako, kad pakeitus merų algų apskaičiavimo tvarką, keisti reiktų ir pačių Seimo narių algų nustatymą.

Algos didėja, ekonomika auga, tačiau lietuviai ir toliau masiškai bėga iš šalies. Pernai iš tėvynės išvažiavo tiek, kiek gyvena Marijampolėje. O jeigu uždirbate daugiau kaip 660 eurų „į rankas“, galite jaustis turtingesnis už du trečdalius tautiečių. Nors turbūt jūsų tai visai nedžiugina. Kodėl ekonomikai gerėjant didelė dalis žmonių tikina gyvenantys blogiau, ekspertai turi paaiškinimą, tačiau valdžia esą to nenori girdėti.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti paskirstyti 23 mln. eurų, algos vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.

Pica „skaninama“ vandeniu iš čiaupo skiestu padažu ir pasibaigusio galiojimo produktais – vargu, ar toks reklaminis šūkis pritrauktų daug lankytojų. Tačiau apie tokią situaciją pasakoja vienoje populiariausių šalies picerijų dirbusi vilnietė. Maža to, įmonė darbuotojus vilioja puikiais atlyginimais, tačiau mėnesio pabaigoje darbuotojai žadėtos algos neva neišvysta.

Pernai skubos tvarka Seimo padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokurorų atlyginimai iššaukė mažiau uždirbančių darbuotojų pasipiktinimą – neaišku, kodėl teisėsauga tapo valdančiųjų prioritetu. Buvę ir esami šių įstaigų darbuotojai pasakoja, su kokia situacija taikstėsi iki šiol, ir atsako, kaip didesni atlyginimai paveiks jų darbą.

Valdantieji turėjo galimybę jaunų medikų atlyginimų problemą spręsti ir nesukeldami ažiotažo – dar Seime pritardami tokiam konservatorių siūlymui, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė.

Panašu, kad jaunieji medikai gali ruoštis pokyčiams – jų organizuojamo mitingo išvakarėse parlamentarai, medikai, prezidentūros ir Vyriausybės atstovai prie derybų stalo vieningai palaikė rezidentų siūlymus spręsti įsistenėjusias problemas.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo sausio pakilo kukliausiai - nuo 380 eurų iki 400 eurų - ir tapo mažiausias Baltijos valstybėse. Labiausiai minimalus mėnesio darbo užmokestis nuo šio mėnesio padidėjo Latvijoje - 50 eurų ik 430 eurų, Gerovės ministerijai aiškinant, jog MMA didinamas mažinant darbo jėgos apmokestinimą, todėl tai neblogina įmonių konkurencingumo bei jų finansinės padėties. Didžiausias MMA išlieka Estijoje, kur nuo 2018-ųjų ūgtelėjo nuo 470 eurų iki 500 eurų.

Kaip įsivaizduojate, ar galėtumėte dirbti be atlyginimo? Ne mėnesį, ne du, o penkerius metus? Štai tiek metų be algos dirbo vieno Šakių miestelio ugniagesiai. Kai prieš penkerius metus, vykdant reorganizaciją, buvo naikinamos mažos gaisrinės, Barzdų gyvenvietės du ugniagesiai nusprendė dirbti be algos, kad tik miestelis neliktų be gaisrinės. Tad penkerius metus ugniagesiams degalus pylė vietos gyventojai, o bendrąjį pagalbos centrą atstojo... seniūnas.

 Medikų atlyginimų kėlimas yra vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prioritetų ir tai ne vienkartinis, o tęstinis įsipareigojimas, atsakydamas į interpeliacijos klausimus teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Tiek medikų, tiek rezidentų atlyginimų kėlimas buvo ir visada bus SAM vienu iš prioritetinių klausimų.

Seime ruošiantis tvirtinti kitų metų šalies biudžetą, pasiūlymas didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus palaikymo nesusilaukė. Idėją kritikavęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad ugniagesiai savo pinigus iššvaistė pirkdami „auksines kopėčias“. Seimas antradienį tvirtina kitų metų valstybės biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo.

Kitąmet numatyti daugiau nei 22 mln. eurų aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimui leis tai padaryti tik simboliškai, teigia prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė. „Labai didelio kokybinio padidėjimo iš to, matyt, nebus galima padaryti, tai – daugiau simboliniai dalykai amortizuoti, galbūt, infliacijai ar palaikyti esamą situaciją, kad sąlygos neprastėtų. Bet, iš tiesų, jos nėra labai gerėjančios.

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 metų. Tarptautinė personalo paieškos kompanija „CV-Online“ lapkričio mėnesį vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar, jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

Seimo vicepirmininkui, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovui Gediminui Kirkilui atsisakius komandiruotės į Gruziją teks sumokėti 400 eurų Seimo patirtų išlaidų organizuojant kelionę, skelbia „Lietuvos žinios“. Tai nusprendė Seimo valdyba.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikiu. Ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai. Ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio metinis augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc.

Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

 Vyriausybė vertins tris medikų atlyginimų kėlimo alternatyvas, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po derybų su gydytojų atstovais. Pasak ministro, Finansų ministerija per dvi savaites turėtų pateikti skaičiavimus, kiek biudžetui atsieitų ministerijos siūlomas variantas atlyginimus kelti 20 proc. nuo gegužės, ir kiek kainuotų Lietuvos gydytojų sąjungos bei naujai susibūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio siūlymai.

Biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis kitais metais prieškrizinio lygio nepasieks, bet jis turėtų būti didinimas 6,5 euro. Taip Seimo Socialinių reikalų reikalų ir darbo komitetas nutarė penktadienį, apsvarstęs politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektą.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija beveik 300 tūkst. eurų iš savivaldybių nepanaudotų asignavimų skirs socialinių darbuotojų, prižiūrinčių rizikos šeimas, atlyginimams padidinti. Ministerija informavo, kad tai leis padidinti socialinių darbuotojų atlyginimus 15 procentų. Žadama, kad padidinimas išliks ir vėlesniais metais. „Socialinio darbuotojo darbas labai sudėtingas.

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys. Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Kitąmet nuo rugsėjo planuojamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatyta 20 mln. eurų, spaudos konferencijoje Vyriausybėje paskelbė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.   Tiek lėšų mokytojams papildomai turėtų būti išmokėta per keturis paskutinius 2018 metų mėnesius. „Kiek atlyginimas augs, priklausys nuo to, kaip bus įvedamas ir kaip bus apsispręsta dėl etatinio apmokėjimo“, - sakė S. Skvernelis.

 Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo politikų atlyginimus atsieti nuo valstybės tarnautojų. Konservatorių vadovas registravo naujo Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pagal jį, bazinis dydis politikų algoms skaičiuoti būtų nustatomas dabartinis 130,5 euro. Jis galiotų Seimo pareigūnams ir nariams, premjerui, ministrams, merams bei vicemerams.

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Trišalė taryba antradienį nesutarė dėl Vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti 20 eurų - iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas sako, kad profsąjungos ir darbdaviai paprašė Vyriausybės po dviejų savaičių pateikti daugiau informacijos ir argumentų, kodėl MMA reikėtų didinti iki 400 eurų. „Vyriausybė pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalią mėnesio algą padidinti iki 400 eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad ateityje atlyginimai šalyje augs, o reaguodami į užsienio kapitalo įmonių atėjimą į Lietuvą, pasitempti bus priversti ir vietos verslininkai. „Užsienio kapitalo įmonėse vidutinis atlyginimas yra 1,2 tūkst. eurų. Aišku, tik kiekis tų darbo vietų nėra toks. (...) Mūsų verslas niekur nedings, kadangi konkurencija darbo rinkoje yra didžiulė.

Nacionalinis statistikos žinybos duomenimis,vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Latvijoje pirmąkart viršijo 900 eurų. Remiantis duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis balandžio-birželio mėnesiais siekė 927 eurus ir buvo 8,7 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinė paskaičiuota mėnesio alga viešajame sektoriuje augo 8,2 proc. iki 954 eurų, privačiame - 9,1 proc. iki 915 eurų.

Ar norėtumėte žinoti, kiek uždirba jūsų draugai, kolegos ar net viršininkas? O gal jūs esate iš tų retų, kurie žinote? Mat apklausos rodo, kad daugiau nei pusė visų dirbančiųjų apie bendradarbių ir savo vadovų algas gali tik spėlioti. Tiesa, pasirodo, kad nors lietuviai ir nori žinoti kolegų algas, apie saviškes pasakotis nelinkę. Visgi pasak specialistų, išduoti savąją ir žinoti kito algą gali būti ir naudinga.

Dirbantiems lietuviams per metus algos pakilo dešimtadaliu. Nors skirtumus turėjo pajusti 3 iš 5 tautiečių, žmonės skirtumų nejaučia. Specialistai aiškina, kad tai lemia kelios priežastys. Esą dalis darbuotojų vis dar gauna atlyginimus vokeliuose, o ir atlyginimai skirtingose srityse esą kyla nevienodai. Sostinėje kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ darbuotojai užbaiginėja Geležinio vilko gatvės remonto darbus: kloja šaligatvius, saugumo saleles bei tiesia plentą.

Latvijos gyventojų manymu, vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ turėtų siekti 1165 eurus, kad būtų patenkinti „normalaus gyvenimo“ poreikiai, rodo naujausi sociologinių tyrimų bendrovės SKDS šalies gyventojų apklausos rezultatai. Respondentų nurodytas vidutinis minimalių mėnesio pajamų dydis, būtinas „visų svajonių išsipildymui“ – 3342 eurai. Deja, tokie norai smarkiai prasilenkia su realybe. Kaip rodo oficialioji statistika, vidutinis išmokėtas mėnesio atlyginimas sudaro tik 55 proc.

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri diskusijų tema. Nepaisant to, beveik 75 proc. respondentų norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji. 6 iš 10-ies su artimais draugais kalbasi apie jų atlyginimus. Tai Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) per teismą siekia, kad trys buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai regreso tvarka atlygintų žalą, kurią valstybė patyrė dėl statybų Juodkrantėje. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti prašymą dėl daugiau kaip 73 tūkst.

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis susitiks su mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atstovais, šie laukia aiškumo dėl atlyginimų 2018 metais. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad mokytojai tikisi etatinio darbo apmokėjimo įvedimo nuo 2018 metų rugsėjo. „Mokytojai turi didelių lūkesčių dėl darbo apmokėjimo tvarkos keitimo – etatinio darbo apmokėjimo. Neaišku, ar tam pinigai bus skirti.

Minimali mėnesio alga nedidėja jau metus, nors gyvenimas per tą laiką daug pabrango, ypač didmiesčiuose. Profesinės sąjungos reikalauja minimalią algą ne tik didinti, bet ir leisti mokėti skirtingą priklausomai nuo regiono. Juk Vilniuje ir likusioje Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Tiesa, Vyriausybė taip nemano ir toliau tvirtina, kad MMA visoje šalyje bus vienoda.