atlyginimas

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Trišalė taryba antradienį nesutarė dėl Vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti 20 eurų - iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas sako, kad profsąjungos ir darbdaviai paprašė Vyriausybės po dviejų savaičių pateikti daugiau informacijos ir argumentų, kodėl MMA reikėtų didinti iki 400 eurų. „Vyriausybė pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalią mėnesio algą padidinti iki 400 eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad ateityje atlyginimai šalyje augs, o reaguodami į užsienio kapitalo įmonių atėjimą į Lietuvą, pasitempti bus priversti ir vietos verslininkai. „Užsienio kapitalo įmonėse vidutinis atlyginimas yra 1,2 tūkst. eurų. Aišku, tik kiekis tų darbo vietų nėra toks. (...) Mūsų verslas niekur nedings, kadangi konkurencija darbo rinkoje yra didžiulė.

Nacionalinis statistikos žinybos duomenimis,vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Latvijoje pirmąkart viršijo 900 eurų. Remiantis duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis balandžio-birželio mėnesiais siekė 927 eurus ir buvo 8,7 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinė paskaičiuota mėnesio alga viešajame sektoriuje augo 8,2 proc. iki 954 eurų, privačiame - 9,1 proc. iki 915 eurų.

Ar norėtumėte žinoti, kiek uždirba jūsų draugai, kolegos ar net viršininkas? O gal jūs esate iš tų retų, kurie žinote? Mat apklausos rodo, kad daugiau nei pusė visų dirbančiųjų apie bendradarbių ir savo vadovų algas gali tik spėlioti. Tiesa, pasirodo, kad nors lietuviai ir nori žinoti kolegų algas, apie saviškes pasakotis nelinkę. Visgi pasak specialistų, išduoti savąją ir žinoti kito algą gali būti ir naudinga.

Dirbantiems lietuviams per metus algos pakilo dešimtadaliu. Nors skirtumus turėjo pajusti 3 iš 5 tautiečių, žmonės skirtumų nejaučia. Specialistai aiškina, kad tai lemia kelios priežastys. Esą dalis darbuotojų vis dar gauna atlyginimus vokeliuose, o ir atlyginimai skirtingose srityse esą kyla nevienodai. Sostinėje kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ darbuotojai užbaiginėja Geležinio vilko gatvės remonto darbus: kloja šaligatvius, saugumo saleles bei tiesia plentą.

Latvijos gyventojų manymu, vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ turėtų siekti 1165 eurus, kad būtų patenkinti „normalaus gyvenimo“ poreikiai, rodo naujausi sociologinių tyrimų bendrovės SKDS šalies gyventojų apklausos rezultatai. Respondentų nurodytas vidutinis minimalių mėnesio pajamų dydis, būtinas „visų svajonių išsipildymui“ – 3342 eurai. Deja, tokie norai smarkiai prasilenkia su realybe. Kaip rodo oficialioji statistika, vidutinis išmokėtas mėnesio atlyginimas sudaro tik 55 proc.

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri diskusijų tema. Nepaisant to, beveik 75 proc. respondentų norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji. 6 iš 10-ies su artimais draugais kalbasi apie jų atlyginimus. Tai Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) per teismą siekia, kad trys buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai regreso tvarka atlygintų žalą, kurią valstybė patyrė dėl statybų Juodkrantėje. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti prašymą dėl daugiau kaip 73 tūkst.

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis susitiks su mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atstovais, šie laukia aiškumo dėl atlyginimų 2018 metais. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad mokytojai tikisi etatinio darbo apmokėjimo įvedimo nuo 2018 metų rugsėjo. „Mokytojai turi didelių lūkesčių dėl darbo apmokėjimo tvarkos keitimo – etatinio darbo apmokėjimo. Neaišku, ar tam pinigai bus skirti.

Minimali mėnesio alga nedidėja jau metus, nors gyvenimas per tą laiką daug pabrango, ypač didmiesčiuose. Profesinės sąjungos reikalauja minimalią algą ne tik didinti, bet ir leisti mokėti skirtingą priklausomai nuo regiono. Juk Vilniuje ir likusioje Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Tiesa, Vyriausybė taip nemano ir toliau tvirtina, kad MMA visoje šalyje bus vienoda.

Seime – siūlymai, kurie pakeltų algą premjerui ir dviem ministrams. Visi jie yra ir Seimo nariai, todėl parlamentarų grupė įregistravo įstatymo pataisą, kurioje nurodoma, kad algą jie turi gauti ne tik iš Vyriausybės ar ministerijų, bet ir iš Seimo, nes čia taip pat dirba. Tik vėliau paaiškėjo, kad taip alga premjerui kiltų 800 eurų. Siūlymą sugalvojusios darbo grupės vadovas, taip pat valstiečių partijos narys, sako, kad tai techninė klaida. Už darbą parlamente algos Saulius Skvernelis negauna.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad minimalioji mėnesinė alga ateityje turėtų būti didinama, tačiau profesinių sąjungų siūlymas iškart ją kelti iki 500 eurų nėra realus. „Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bus suformuota nauja Trišalė taryba ir pirmas žingsnis kalbant apie minimalaus atlyginimo didinima yra ten. Aš tikrai palaikyčiau tokių diskusijų pradžią.

Profesinėms sąjungoms siūlant minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, Trišalė taryba jį ketina svarstyti vasaros pabaigoje. Iki tol norima įsitikinti, kaip atlyginimus paveiks naujasis Darbo kodeksas, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo krizės jau praėjo pakankamai daug laiko ir svarsto padidinti visiems biudžetininkams ir politikams atlyginimus. Būtų didinamas bazinis dydis, tad eiliniams darbuotojams nubyrėtų trupiniai, o įtakingiems politikams, teisėjams ir kitiems aukštiems pareigūnams sumos siektų iki pusšimčio eurų. Teismų darbuotojai skundžiasi, kad gauna per mažus atlyginimus. Štai aukščiausiojo teismo teisėjų vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekia apie 2300 eurų.

 Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad kritika, jog mokesčių pertvarka neskatins atlyginimų augimo ir įšaldys juos maždaug ties minimalaus užmokesčio lygiu, yra nepagrįsta. Anot jo, diskutuojama apie minimalaus atlyginimo didinimą, be to rinkoje situacija tokia, kad algos turi kilti.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 817,6 euro - 9,3 proc. daugiau nei 2016-ųjų tą patį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 10,4 proc. iki 644,5 euro, pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį (palyginti su 2016-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai sumenko 0,6 proc. ir padidėjo 1,2 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet šiek tiek – iki 132 eurų – padidinti bazinį dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Dabar šis dydis siekia 130,5 euro. Jis nebuvo keistas nuo 2009 metų.

Šilalės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad avariją sukėlusios karvės savininkas turės atlyginti dviem nukentėjusiems turtinę ir neturtinę žalą. Ji siekia beveik 6,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė teismas, byloje nustatyta, kad 2015 metų spalio mėnesio pabaigoje Šilalės rajone, Vitgirės kaime, 19-mečio vaikino vairuojamas automobilis partrenkė į kelią išėjusią karvę. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas automobilis, užmuštas gyvulys bei sunkiai sužalota vairuotojo nepilnametė sesuo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog trišalis - Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų - susitarimas dėl atlyginimų didinimo yra gera intencija, tačiau yra neįgyvendinamas, nes valstybė negali priversti privačių įmonių jo laikytis. „Intencija iš principo yra gera. Noras, kad verslas įsipareigotų arba žiūrėtų į mūsų darbuotoją kitomis akimis negu buvo iki šiol, nes mūsų atlyginimai yra vis dar mažiausi regione. Atlyginimai auga dėl ekonominio augimo. 5-6 proc.

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad „slaptųjų pirkėjų“ griebiasi ne tik privačios įmonės rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos idėja, pasitelkus tokius asmenis tikrinti, ar vaistininkai pasiūlo pigiausius vaistus bei suteikia visą aktualią informaciją.

Valdantieji „valstiečiai“ tikina sugalvoję, kaip mažinti emigraciją. Tik jų siūlomas metodas kelia šypseną ne tik oponentams ir ekonomistams, bet ir varo į neviltį žmones. „Valstiečiai“ suplanavo, kad partijos ir visuomeninės organizacijos turi pasirašyti susitarimą dėl emigracijos stabdymo. O toliau beliks vykdyti Vyriausybės programą. Tačiau joje nėra užmojo mažinti darbo apmokestinimą, nors būtent tai labiausiai lengvintų žmonių gyvenimą.

Rengiamas etatinio mokytojų atlyginimų modelio įvedimas brangiai kainuos ir šiam pokyčiui reikiamų lėšų rasti nebus paprasta, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Mes daug išleidžiame į sienas, daug išleidžiame įvairiems infrastruktūrinius dalykus. Ir tie pinigai nepasiekia mokytojo, tie pinigai nepasiekia vaiko. Todėl mes peržiūrime visą struktūrinių fondų paramą. Etatinis mokytojų apmokėjimas kainuos ir daug kainuos.

Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (6,6 proc.), Alytaus (4,2 proc.) ir Kauno (3,9 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Pernai daugiausia uždirbusių darbuotojų pagal darbo sritis penketukas nedaug pakito nuo 2015-ųjų – jame puikuojasi eksporto, vadovavimo ir valdymo, statybos ir informacinių technologijų specialistai. Vienintelė sritis, pernai nebepatekusi į sąrašo viršų – tai inžinerija ir mechanika, o jos vietą užėmė nekilnojamojo turto ir energetikos sritys. Kiek praėjusiais metais uždirbo į daugiausiai uždirbančiųjų sąrašą patekusių sričių darbuotojai, apžvelgiama remiantis darbo portalo CVbankas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį sustabdė bylą, kurioje buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui priteista atlyginti beveik 16 tūkst. eurų žalą Vidaus reikalų ministerijai. LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jo prašoma išaiškinti, ar Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Jei 2007 m. sutinkančių dirbti už mažiau nei 350 eurų buvo net 29,2 proc., tai šiemet vertinančių save taip kukliai beliko tik 3,5 proc., teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs mažiausio priimtino atlyginimo tyrimą. „Per dešimt metų, praėjusių nuo 2007-ųjų, minimali mėnesio alga ūgtelėjo daugiau negu dvigubai - nuo 173,8 iki 380 eurų, - sako portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - dar greičiau pūtėsi pragyvenimo, ypač sostinėje, kaina.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Praėjusiais metais minimali alga buvo didinta du kartus. Iš viso ji paaugo nuo 320 iki 380 eurų. Pastaruosius keletą metų toks radikalus minimalios algos didinimas lėmė bemaž pusę statistinio vidutinio darbo užmokesčio augimo. „IT sektorius šiuo metu yra toks, kuriame darbuotojai yra tiesiog graibstomi ir atlyginimo augimas ten yra 15-20%“ - tv3.lt sakė Gitanas Nausėda.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai teigia, kad dabartiniai atlyginimai valstybės valdininkams ir politikams yra per maži ir žada Seime pavasarį svarstyti pokyčius, pagal kuriuos jiems būtų didinami atlyginimai. „Būtina keisti valstybės tarnybos apmokėjimą.

Futbolo rinkoje nebeliko jokių moralinių ribų. Carlosas Tevezas pasirašė beprotiškai solidų kontraktą ir velkasi Šanchajaus „Shenhua“ marškinėlius. Veikiai geriausiai apmokamu pasaulio futbolininku tapsiantis argentinietis vers pavydėti ir patį Cristiano Ronaldo.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

„Sodros“ įmokų lubų artimiausiu metu nebus, o terminuotoms darbo sutartims nuo kitų metų liepos nedarbo draudimo įmokos tarifas didinamas du kartus. Anksčiau buvo teigta, kad įmokų lubos paskatintų darbdavius mokėti didesnius atlyginimus.  Seimas antradienį pataisė nuo kitų metų turintį įsigalioti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą - dalį nuostatų, tame tarpe dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo, išbraukė, kai kurių galiojimą atidėjo iki liepos.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Rudens pradžioje Minske, viename iš lombardų, įvyko neįprastas apiplėšimas. Tiksliau, apiplėšimas bandytas įvykdyti, tačiau dėl ryžtingos darbuotojos įvykdyti savo kėslų užpuolikams nepavyko. Grasindamas pistoletu prie kasos jaunas vyras pareikalavo atiduoti jam visus pinigus. Šalia įėjimo prie durų stovėjo jo porininkas. Tačiau mergina nepasimetė. Paspaudė „pavojaus“ mygtuką ir, kol važiavo apsauga, „tempė laiką“. „Vyruti, jūs ką išprotėjote?“, „Užmuškite, prašom“, – atsakinėja ji reikalavimus.

 Nuo bausmės slapstęsis verslininkas Sergejus Rachinšteinas policijai turės sumokėti daugiau nei 9,4 tūkst. eurų siekiančias ekstradicijos iš Vietnamo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad šios pareigūnų patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris buvo atsisakęs tenkinti policijos prašymą dėl piniginės sumos priteisimo iš nuteistojo.

Iš visų 19-os euro zonos centrinių bankų vadovų mažiausiai uždirba Lietuvos centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko metinis atlyginimas yra 83 tūkst. eurų ir sudaro tik maždaug penktadalį sumos, kurią per metus uždirba Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario‘us Draghis - jo metinis užmokestis siekia 386 tūkst. eurų. Daugiausiai euro zonoje uždirba Belgijos, kurios ekonomika yra tik aštunta pagal dydį, centrinio banko vadovas Janas Smetsas - maždaug 480 tūkst.

Seimas po pateikimo pritarė „Sodros“ biudžetui. Įstatyme numatyta, kad pensijos nuo kitų metų būtų indeksuojamos – kiltų tiek, kiek kiltų atlyginimai. Tiesa, pensijų klausimas nueinančiam Seimui, po pirmo rinkimų turo jau nepasirodė toks aktualus. Seimo salėje buvo vos 35 Seimo nariai. Už įstatymą balsavom vos 23 jų. Premjeras aiškina, kad galimybė indeksuoti pensijas atsirado dėl išaugusių atlyginimų.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos dirbančiųjų algas, nepavejančias šuoliuojančių kainų, prašys kilstelėti dar iki Naujųjų, o beveik penktadalis ketina tai padaryti jau artimiausią mėnesį, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Nors anot statistikų, kainos po euro įvedimo pūtėsi nestipriai, o vidutinė mėnesinė alga netgi optimistiškai ropštėsi įkalnėn, pastebime, kad ketinančių eiti pokalbio su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo daugėja, - sako cvmarket.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Valstybės kontrolė teigia, kad per 2013–2015 metus kitų asmenų padarytai žalai atlyginti valstybė išmokėjo beveik 51 mln. eurų, o regreso teise išieškota suma per tą laikotarpį siekia vos 1,6 mln. eurų. „Auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso, bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų“, - teigia Valstybės kontrolė.