atlyginimas

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandžius ateityje siūloma apskaičiuoti atlygį, atsižvelgiant į darbuotojo atlyginimą, o ne į vidutinį jo atlyginimą. Seimas ketvirtadienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą pritarė „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, liberalo Gintaro Steponavičiaus bei socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisoms: už balsavo 57, prieš - 7, o susilaikė 13 parlamentarų.

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes didesnioji dalis darbą nusprendusių pakeisti šalies gyventojų tikėtųsi ir didesnio atlyginimo negu uždirbdavo iki tol, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Ne paslaptis, jog arbatpinigiai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl jaunimas traukia dirbti į kavines, restoranus, viešbučius. Nors kliento „padėka“ jį aptarnaujančiam asmeniui formaliai yra apmokestina, daugelis padavėjų išgirdę apie tai, tik nusijuoktų. Vis dėlto, panašu, jog visa tai gali greitai pasikeisti.

Teisingumo ministerija rengia teisės aktų pataisas, leisiančias bausmių vykdymo sistemos pareigūnams mokėti konkurencingą atlyginimą, numatyti naujas pareigūnų skatinimo formas bei suteikti papildomų socialinių garantijų.

Siūlymas įpareigoti darbdavius „Sodros“ įmokas už mažesnę nei minimalią algą (MMA) gaunančius darbuotojus mokėti ne nuo faktinio atlyginimo, o nuo MMA dydžio, Vyriausybės palaikymo nesulaukė. Vyriausybė trečiadienį nepritarė tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai.

Greičiausiai kiekvienas žmogus bent vienąkart gyvenime yra pagalvojęs, kad yra nepakankamai įvertintas savo darbe ar kitoje aplinkoje. Taip pat ne vienas žmogus turbūt pasvajojo apie didesnį atlyginimą, kurio vis nepavyksta gauti. Portalas topmensmagazine.com trumpai apžvelgė dešimt šalių, kuriose darbo užmokestis yra didžiausias. Visų lietuvių liūdesiui – mūsų šalies šiame sąraše nėra. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 584,8 Eur.

 Norint padidinti medikų atlyginimus reikia imtis ligoninių sistemos pertvarkų ir nesistengiant išlaikyti nuostolingų skyrių, teigia sveikatos apsaugos ministras J.Požela. „Padidinti atlyginimus mes galime tik suefektyvinus vidinę sistemą. Turime suprasti, kad bandymai išlaikyti nuostolingus skyrius ir jų subsidijavimas kitų skyrių sąskaita ir yra gydytojų atlyginimai – tą mes turime labai aiškiai suvokti.

Beveik 80 proc. – tiek lietuviams reikėtų paaukoti vidutinio atlyginimo, norint nuomotis vieno kambario butą Vilniaus centre. Latviams už vieno kambario butą Rygos centre tektų atiduoti daugiau nei pusę – 57 proc. – vidutinio šalies atlyginimo, estams Talino centre dar mažiau – 47 proc. O vienos geriausių perspektyvų Europoje nuomotis vieno kambario butą centre yra Norvegijoje ir Švedijoje – ten nuomai reikėtų skirti kiek mažiau nei trečdalį vidutinio šių šalių atlyginimo.

Kai į Lietuvą atkeliavo euras, pinigai, sako žmonės, ne išsileidžia, o tiesiog išplaukia iš rankų. Tuo tarpu atlyginimai taip, kaip būtų galima tikėtis, neauga. Mūsų lūkesčiai ir realybė yra amžina problema. Ir ypač atlyginimo klausimu. Kitaip tariant, pelnai viršija rekordinius aukso metus, žiaurioji krizė jau seniai praeityje. Krizės padariniai neatsispindi ir Lietuvos įmonių vadovų atlygimuose.

Lietuvoje eilinę misiją baigiantis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo pristabdyti pastaraisiais metais itin dažnai didintos minimalios algos kėlimą. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad į tokias TVF pastabas bus atsižvelgta. „Siekiant didesnio produktyvumo, turite užtikrinti, kad atlyginimų augimas nebūtų pernelyg spartus.

 Pietų Sudanas leidžia jo pajėgoms padedantiems kovotojams žaginti moteris, taip atsilygindamas už tarnybą, penktadienį paskelbė Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras, pridūręs, kad toje šalyje „žmogaus teisių padėtis yra viena siaubingiausių pasaulyje“. „Vertinimo grupė gavo informacijos, kad ginkluotos grupės ... dalyvaujančios atakose kartu su SPLA (Pietų Sudano armija) vykdo pažeidimas pagal susitarimą „darykit, ką įstengiat, ir imkit, ką galit“, sakoma naujoje žmogaus teisių biuro atas...

Pingantys degalai, augantis vidutinis atlyginimas ir nulinę ribą pasiekusios palūkanos praėjusiais metais “sustorino" Lietuvos gyventojų pinigines. Atlaisvėjusias lėšas gyventojai nukreipė į vartojimą: daugiau važinėjo automobiliais, pirko rekordiškai daug mobiliųjų įrenginių, laikrodžių, papuošalų, aukštos kokybės ekologiškų produktų, kitų prabangos prekių. Tuo tarpu išlaidos maistui ir rūbams beveik nekito.

Dirbantys Lietuvos gyventojai iš gero darbdavio pirmiausia tikėtųsi didesnio negu įprastai siūloma darbo rinkoje atlyginimo, parodė atliktas tyrimas. Šį kriterijų kaip pagrindinį geram darbdaviui įvardijo kas antras (46 proc.) respondentas. Antroje ir trečioje vietoje pagal reikalavimų geram darbdaviui svarbą – sudarytos karjeros galimybės (39 proc.) ir lanksčios darbo sąlygos (34 proc.

Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį yra 166-ose įstaigose. Ketvirtadienį tokių įstaigų buvo 163. Penktadienį streikuoja per 4 tūkst. pedagogų, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso Lietuvoje yra per 33 tūkst. mokytojų. Neterminuotą streiką pirmadienį pradėjo 233 ugdymo įstaigos. Dešimtys mokyklų kasdien iš streiko pasitraukia, tačiau ir prisijungia po kelias naujas.

Švietimo sistema reikalauja kardinalių pokyčių, nes kol kas tai tik pavienių gaisrų gesinimas, „Žinių radijui“ sakė kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus Valdas Jakimavičius.   „Mano nuomone, tai turi būti etatinis apmokėjimas, mokytojas turi dirbti 36 valandas per savaitę ir gauti pastovų, padorų atlyginimą. Nesvarbu, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, darbo mokykloje yra pilna, beprotiškai daug.

Visuomenės pasitikėjimas policija – didžiausias per visą Lietuvos  nepriklausomybės laikotarpį, pradėti struktūriniai pokyčiai, atlyginimai kyla, lėšos taupomos viduje. Tačiau turime suprasti, kad tai anaiptol ne pabaiga, o didžiausi darbai dar priešaky. Visų pirma, Vidaus tarnybos statutas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, yra tik priemonė didinti pajamas. Pareigūnų tarpe dažnai pasigirsta priekaištų pradėtiems pokyčiams, kalbų, kad po Statuto situacija nepagerėjo.

Lietuvių kalbos mokytoja Lina mokykloje dirba jau trylika metų. Moteris pasakoja seniai palaidojusi viltis, kad jos, kaip pedagogės, darbas kada nors bus įvertintas, o atlyginimas jai leis pasijausti oriai. Daugiau nei šimtą vaikų vienoje sostinės gimnazijų mokanti mokytoja sako, kad kartais per savaitę, be pamokų, ji dar dvigubai tiek laiko praleidžia taisydama darbus ir besiruošdama pamokoms. Atlyginimas už tokį pasiaukojamą darbą – nelepina. Jis - vos per 700 eurų.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Lietuvoje nesugebame paskirstyti mūsų prioritetų, kam, už ką ir kiek mokėti, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovas Miša Jakobas.   „Lietuvoje žmonės labai daug dirba, bet ką jie gauna? Kokį atlygį? Mums visiems reikia susimąstyti, ar mes gerbiame savo Lietuvos pilietį, juk tai yra nepagarba jam mokėti tokius mažus atlyginimus. Juk mokytojas – toks žmogus, kuris turi atsistoti prieš klasę, puikiai atrodyti, būti susitvarkęs.

15 tūkstančių eurų Lietuvoje kas mėnesį legaliai uždirba apie 20 žmonių. ,,Į rankas'' per mėnesį yra gaunančių ir dar daugiau. Apie 200 asmenų bent vieną mėnesį gavo algą, siekiančią beveik 40 tūkstančių eurų. Tai Sodros duomenys apie didžiausius praėjusių metų atlyginimus. O absoliutus rekordas – mėnesio darbo užmokestis ,,į rankas'“ – 190 tūkst. €. Jis net 300 kartų viršija vidutinį 600 € atlyginimą šalyje.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Trišalė taryba antradienį išklausė švietimo profsąjungų informaciją apie planuojamą neterminuotą streiką ir pasiūlė išnaudoti visas galimybes susitarti, o ne streikuoti. „Vienbalsiai nubalsavo rekomenduoti ieškoti dar galimybių ir panaudoti kitus resursus. (...) Yra dar galimybių taikiai susitarti ir derėtis, o ne tik ultimatumais kalbėti“, – po Trišalės tarybos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

Trečiadienį Vyriausybėje vėl rengiamos derybos su švietimo srities profesinėmis sąjungomis. Gruodį streikavusios, o šiais metais kol kas streikų planus atidėjusios profsąjungos tikisi išgirsti planus, kaip didės mokytojų atlyginimai.

Pernai visų amžiaus grupių darbuotojai uždirbo daugiau nei 2014 metais. Atliktas tyrimas rodo, kad per metus padidėjo ne tik tam tikros amžiaus grupės darbuotojų atlygis, bet augo ir pačių jauniausių, ir pačių vyriausių darbuotojų atlyginimai.

 Geriausių darbdavių organizacijas nuo vidutinių skiria vienas esminis veiksnys – darbuotojų įsitraukimas. Pastaraisiais metais Lietuvos darbuotojų įsitraukimas į organizacijų veiklą vidutiniškai siekia 47 proc.

 Kūrybiškumas, gebėjimas savarankiškai priimti drąsius sprendimus, rasti netradicines išeitis iš probleminių situacijų - itin vertinama darbuotojų savybė daugybėje sričių. Kokie vadovų veiksmai skatina pavaldinių kūrybiškumą, o kurie jį slopina? Darbuotojų vertinimo konsultantė Dovilė Milišauskaitė Kaune vykusioje 6-ojoje Verslo psichologijos konferencijoje teigė, jog darbuotojų jaučiama motyvacija gali būti vidinė arba išorinė.

Daugelis pasakytų, kad ieškant darbo svarbiausia – geras atlyginimas. Vis dėlto darbo skelbimuose labai retai galime matyti, kokį finansinį atlygį už tam tikrą darbo poziciją siūlo darbdavys ir norimas darbovietes turime rinktis pagal darbo pozicijos aprašymą. Vieniems tai nekliūna, tuo tarpu kitus – erzina ir pykdo.

Šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 907 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Per metus atlyginimų lūkesčiai Lietuvoje padidėjo ketvirtadaliu, rodo darbo skelbimų portalo cv.lt surinkti duomenys. Didesnius nei vidutinis šalies atlyginimų lūkesčius šiuo metu kelia darbo ieškantys vilniečiai ir klaipėdiečiai.

Nuo sausio mažiausias pajamas gaunantys gyventojai mokės mažiau mokesčių - jiems didinamas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat didėja senatvės pensijos. Nuo sausio 1-osios NPD didėja 34 eurais - nuo 166 eurų iki 200 eurų. Papildomas NPD už vaikus auga dukart - nuo 60 eurų iki 120 eurų. MMA didėja 25 eurais iki 350 eurų, o tam biudžete numatyta 27,2 mln. eurų. Minimali alga didės ir nuo liepos - iki 380 eurų, tam jau skirta 21,1 mln. eurų.

Liberalai siūlo mokesčių reformą. Esą darbuotojai nežino, kiek jie sumoka mokesčių nuo savo algos. O pasižiūrėję į algalapį, mato tik gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčio dalį. Na, o didžiulė mokesčių našta – beveik 31 procentas, kurį moka darbdavys „Sodrai“, lieka nepastebėta. Tad liberalai siūlo ir šią mokesčių dalį perkelti darbuotojams. „Žmogus žinotų iš tikro, kiek jisai uždirba, kokia jo darbo jėgos vertė, būtų žymiai lengviau administruoti.

Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis gauna tokį patį atlyginimą, koks buvo daugiau nei prieš dvejus metus, todėl, atsižvelgdamas į po euro įvedimo išaugusias kainas, mano, kad jo atlyginimas iš esmės sumažėjo, teigia cvmarket.lt specialistai. „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lyginant su pernai, vidutinis netto atlyginimas Lietuvoje augo 5,2 proc., o imant tik privatų sektorių – 6,1 proc., - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.

 Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui iki 350 eurų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Sprendimas didinti MMA priimtas atsižvelgiant į gerėjančią šalies ekonominę situaciją ir gavus Trišalės tarybos, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų, pritarimą. 350 eurų minimalioji mėnesinė alga būtų taikoma daugiau kaip 60 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių atlyginimų padidinimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Raimundo Palaičio Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priteisė 15 tūkst. 907 turtinei žalai atlyginti. „Tai faktiškai precedentinė byla Lietuvoje, kada iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia nuostolius valstybei“, - sakė sprendimą paskelbusi teisėja Egidija Puzinskaitė.

Finansų ministerija nepritaria „darbiečių“ siūlymui nuo 2017 metų pradžios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA). Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 172 mln. eurų pajamų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl išaugusio vartojimo būtų surinkta tik apie 16 mln. eurų daugiau.

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

  Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis.   „Per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos ūkyje (be individualių įmonių) uždirbamas neto atlyginimas pasistiebė nuo 501,36 EUR užpernai metų pirmą ketvirtį iki 553,8 EUR šių metų balandį-birželį.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Vos pradėjusi darbą ši Vyriausybė išgarsėjo pomėgiu kurti darbo grupes, ir jo neatsisako. Reikia vilkinti problemą – kuriama darbo grupė. Reikia prastumti klausimą – kuriama darbo grupė. Darbo grupių srityje šį kartą premjerą pralenkė Sveikatos apsaugos ministrė. Ji sukūrė net 2 darbo grupes, kurios nagrinėja naują žalos pacientui atlyginimo modelį.

  Nuo 2016 metų vidurio minimali alga (MMA) turėtų didėti dar 30 eurų iki 380 eurų, penktadienį sutarė valdantieji.   „Galutinai sutarėme, kad nuo ateinančių metų liepos 1 dienos siūlysime, kad minimali mėnesio alga galėtų didėti iki 380 eurų“, - penktadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Premjero teigimu, sprendimas buvo priimtas vieningai.

Karjeros galimybėmis ir gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje patenkinti vos trečdalis darbuotojų. Šie rodikliai atitinkamai siekia 32 ir 34 proc. ir atsilieka nuo pasaulio vidurkio beveik pusantro karto. Tokias tendencijas atskleidžia „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys. „Lietuvos organizacijos ir Europos, ir pasaulio kontekste dar turi kur tobulėti, nes darbuotojų motyvacijos veiklos, kuri labai susijusi su pasitenkinimu darbo aplinka ir sąlygomis, rodikliai gerokai atsilieka.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe. Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.

Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.

Vilniaus vicemeras, socdemas Gintautas Paluckas piktinasi sostinėje nusistovėjusia tvarka, kad premijos įstaigų vadovams mokamos ne tik už nuveiktus darbus, o ir jubiliejų progomis. Politikas pateikė pavyzdį, kai vienas iš Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų 60-mečio proga gavo 100 proc. siekiančią mėnesinio darbo užmokesčio premiją.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Ukrainoje nuo rugsėjo 1 dienos padidintas minimalus atlyginimas, pensijos, stipendijos. Minimalus mėnesio darbo užmokestis padidėjo iki 1378 grivinų, minimali mėnesio pensija - iki 1074 grivinų. Be to, padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų priedai, studentų stipendijos, kai kurios socialinės išmokos.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas, numatytas Darbo kodekse: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.