atlyginimai

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai verslų ėmė ieškoti būdų padėti ukrainiečiams. Dauguma jų aukojo įvairioms organizacijoms. Tačiau kai kurios įmonės ieškojo būdų, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos kariams. Lietuvoje sėdmaišius gaminanti įmonė ėmė siūti ir neperšaunamas liemenes. Jas siuva iki šiol, o liemenes perka ne tik ukrainiečius remiančios įmonės, bet ir patys lietuviai sau ar savo šeimos nariams.

Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.  Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.  „Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika.

Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant neapmokestinamąsias pajamas (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių. Tačiau komitetas kaip itin brangų atmetė siūlymą suvienodinti NPD ir MMA.   Jeigu NPD būtų susietas su MMA, tai kaskart didinant minimumą, proporcingai mažėtų mažiausias gyventojų mokamas pajamų mokestis ir atitinkamai augtų mažiausias algas gaunančių žmonių pajamos į rankas.

Lietuvoje besiplečiančios tarptautinės elektronikos pramonės įmonės vis sunkiau randa kvalifikuotų specialistų, nors juos vilioja ir konkurencingais atlyginimais. Aukštosiose mokyklose elektronikos inžineriją renkasi mažai studentų, tad vis intensyviau ieškoma būdų, kaip užtikrinti darbuotojų pasiūlą. Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.

Korepetitorių paslaugos paklausios ištisus metus, tačiau susidomėjimas jomis itin išauga artėjant egzaminų ir atsiskaitymų laikui. Už valandą tokių paslaugų dabar tenka mokėti nuo 10–15 eurų iki 40 eurų. Tačiau netrukus jų kainos gali dar kilti. Artėjant vasarai ir mokslo metams einant į pabaigą, prasideda ruošimasis egzaminams, testams ir atsiskaitymams. Mokiniai, kurie nori pagerinti savo žinias, dažnai ieško korepetitorių pagalbos.

Bene kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vis daugiau įmonių, kuriose darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Nepaisant nerimastingų nuotaikų, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, mūsų šalyje praėjusį buvo net 75 įmonės, kuriose darbuotojams išmokėtos penkiaženklės sumos.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Karo Ukrainoje ekonomines pasekmes gyventojai jaučia ir Lietuvoje – auga kainos, įmonėms dirbusioms su Rusija tenka ieškoti naujų rinkų. Anot darbdavių, tai sustabdys atlyginimų augimą. Įmonės tam nebeturės pinigų. Tuo metu darbuotojų atstovė teigia, kad darbdaviai visada randa pasiteisinimų – nedidinti algų. O ekonomistai skaičiuoja, kad algos kils, tačiau lėčiau nei auga kainos.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Lietuvos gyventojų vidutinės darbo pajamos toliau auga ir jau siekia 1034 eurus į rankas, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau pastaruoju metu pajamų augimą sunku pajusti dėl augančių kainų. Anot „Sodros“ atstovų, moterų padėtis šalies darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Šią savaitę Lietuvoje įvyko labai retas dalykas – paskelbtas vienos didžiausių šalies įmonių „Achema“ darbuotojų streikas. Jie protestuoja, nes įmonės vadovybė nesutinka su jų reikalavimais dėl algų kėlimo ir darbo sąlygų gerinimo. Tačiau vadovai kaltina profesinę sąjungą, kad jos vadovai neatsižvelgia į visų darbuotojų ir pačios įmonės interesus. Įmonės vadovai streiką bando numalšinti sukiršindami darbuotojus.

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų.

Lietuvos vakarus niokoja galinga audra ir uraganinis vėjas. Pajūryje bangos plauna smėlį, gadina infrastruktūrą. Ukrainos krizėje lyderystės pradėjo imtis britai. Žada į Europą atsiųsti savo karių ir ginkluotės. O Rusijai siūlys naujas sankcijas? Lietuvos bankas prognozuoja šiųmetį atlyginimų kilimą. Kokius darbus dirbantys tautiečiai labiausiai pajus? Nuo naujųjų atlyginimus griežtai pervedant tik į banko sąskaitas, mažų miestelių gyventojai neturi kur išsigryninti pinigų.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo mažiau nei Latvijoje, bet daugiau nei Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Latvijoje trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc., Lietuvoje – 9,9 proc., Estijoje – 7,8 procento.

Didžiausius atlyginimus mažmeninės prekybos sektoriuje šalyje mokantis prekybos tinklas „Lidl“ nuo Naujųjų metų dar labiau padidins atlyginimų biudžetą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visiems įmonės darbuotojams atlyginimai didės nuo 5 iki 15 proc. Iš viso „Lidl Lietuva“ algų biudžeto didinimui nuo kitų metų pradžios iki 2022 finansinių metų pabaigos papildomai skirs 9 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei didinti atlyginimus valstybės įmonių vadovams, pirmadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį 168,9 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 90 proc., o išmokėtas (neto) – 90,9 proc. vyrų algos.

Seimas nusprendė 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Santaros klinikų darbuotojai be teismo laimėjo kovą dėl nesumokėtų padidintų algų – gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui klinikos sumokėjo apie 8 mln. eurų. Šią sumą sudaro nesumokėtos padidintos algos ir delspinigiai nuo sausio iki rugsėjo. „Šiai dienai yra viskas atsiskaityta iki paskutinio cento“, – BNS trečiadienį sakė medicinos biologas genetikas Santaros klinikų jungtinės profesinės sąjungos atstovas Vaidas Dirsė.

Gintaru prekiaujanti įmonė įtariama algas darbuotojams mokėjusi vokeliuose ir vengusi mokėti mokesčius.   Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė atliekanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos nelegalios prekybos gintaru ir jo produktais.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ reikšmingai didina bazinį atlyginimą visiems prekių surinkėjams ir kurjeriams. Kurjeriams jis augs 24 proc., prekių surinkėjams – 18 proc. Pasak „Barboros“ vadovo Andriaus Jurgelevičiaus, situacija darbo rinkoje yra itin įtempta, todėl įmonė nusprendė papildomai investuoti tiek į esamų darbuotojų išlaikymą, tiek į naujokų pritraukimą, rašoma pranešime spaudai.

Notarų paslaugų įkainius apibrėžiančiuose teisės aktuose trūksta objektyvių rodiklių, kuriais vadovaujantis nustatomas notarų atlyginimas, teigia antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT vertinimu, nei Notariato įstatyme, nei įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra reglamentuoti objektyvūs rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar įkainių sąraše nustatytas notarų atlyginimo dydis užtikrina privalomų garantuoti reikalavimų įgyvendinimą.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais, kaip ir anksčiau, planuojamas subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. „Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo kitų metų padidino minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.  Tiesa, jeigu dar bus pakeistas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis arba jeigu darbuotojas papildomai kaupia pensiją II pakopos fonde, MMA suma į rankas gali kiek skirtis.

Nuo kitų metų pradžios daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai padidės. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus padidintas pareiginės algos bazinis dydis. Pagal įstatymo projektą, kuriam dar turės pritarti Seimas, pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 4 eurais – nuo dabartinių 177 eurų iki 181 euro.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo bus galutinai įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis nuo 2022 m. pradžios. Nutarimo projektu siūloma kitais metais taikyti 730 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų minimumo (didinama 88 eurais, arba apie 13,7 proc.) ir 4,47 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoje dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,54 euro, arba apie 13,7 proc.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.

Dar vienų COVID-19 pandemijos metų akivaizdoje didieji prekybos tinklai skaičiuoja ženklų darbuotojų trūkumą. Vien didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“ į savo gretas priimtų daugiau nei 400 darbuotojų, o „Iki“ kolektyvas – 350. Norėdamos pritraukti daugiau žmonių įmonės žada kelti ne tik atlyginimus, bet ir investuoti „į bendros atmosferos kūrimą“.  Prekybininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, kritikuoja dabart...

„Sodra“ skelbia, kad kylančius atlyginimus turėjo pajusti kas antras dirbantis. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo beveik 130 eurų ir priartėjo prie 1000. Visgi, pagal šį rodiklį Vakarų Europa mus lenkia daugiau nei du kartus. O apie kokį atlyginimą svajoja žmonės ir ar jaučia, kad pilnėja piniginės? Štai, ką jie sako: „Ne, man nedidėjo atlyginimas.“ „Maksimum 6 proc. Tai yra žiauriai, žiauriai mažas dalykas.“  „Ne.